Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-08-26 · Civilinė byla Nr. e2-4547-874/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-26
Bylos Nr.
e2-4547-874/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
R. P.
Advokatai
Inga Mekienė, Žilvinas Kazlauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4547-874/2024Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00400-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Ingai Mekienei,atsakovui R. P., jo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. P. ieškinį palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus D. P. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo sūnaus D. P. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, viso 9 000 Eur; nustatyti, kad ieškovė sūnaus D. P. išlaikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad daug metų viena rūpinosi vaiku, mano, jog biologinis tėvas taip pat turėtų prisidėti. Iki šiol iš atsakovo nieko neprašė. Dovanų vaikui duodavo seneliai, atsakovas pinigais prisidėdavo kartą į metus. Vaikas paauglys, nebeužtenka jos gaunamų pajamų. Ji dabar kelia kvalifikaciją, mokosi, tikisi gauti geriau apmokamą darbą. Atsakovas siūlo sūnui tik 150 Eur per mėnesį išlaikymą, bet pagal kainas ir vaiko poreikius, 300 Eur per mėnesį vaikui neužtektų. Jos nuomone vaiko išlaikymui iš abiejų tėvų reikia 600 Eur, nes vaikas auga, poreikiai didėja. Sutinka mažinti išlaikymo reikalavimą iki 300 Eur per mėnesį. 2024 m. liepos mėn. iš atsakovo gavo 200 Eur į savo sąskaitą sūnaus išlaikymui. Iki tol atsakovas kažkiek duodavo grynais pačiam vaikui, jai nėra davęs. Vaikas turi savo sąskaitą, kurioje iš atsakovo, senelių gautus pinigus taupo. Vaiko maistui ir aprangai ji skiria savus pinigus. Sūnus lankė nemokamą robotikos būrelį, dar lankė mokamus akordeono, šokių būrelius. Norėtų lankyti gitaros kursus, išmokti groti. Sūnus yra gavęs gitarą dovanų. Ji veža sūnų į būrelius, į šventes. Perka vitaminus, sūnus gydosi dantis. „Paėmė“ sūnui telefoną išsimokėtinai, jau išmokėjo po 45 Eur per mėnesį. Jos lėšų visiems sūnaus poreikiams nepakanka. Tėvas kartą į metus duodavo sūnui dovanų ir grynais pinigų. Už būstą per mėnesį moka: 260 Eur paskolą už namą, 700 Eur už kurą žiemos sezonu, 55–60 Eur už elektrą, 10 Eur už vandenį. Tėvas su sūnumi matosi iki dviejų kartų per metus. Kartą į metus pasiūlo sūnų nusivežti žvejoti. Sūnus džiaugiasi susitikęs su tėvu, labai nori bendrauti. Ji niekada nedraudė jiems bendrauti. Per paskutinius trejus metus tiesiogiai iš atsakovo ar pastarojo tėvų ji pinigų vaiko išlaikymui negavo, pinigai buvo duodami tik vaikui. Mano, kad pinigus vaiko išlaikymui atsakovas turi skirti jai dėl vaiko maisto, rūbų, o dėl vaiko pramogų, taupymo – vaikui. Per paskutinius tris metus nėra prašiusi iš atsakovo ar jo tėvų pinigų vaiko išlaikymui. Iš valstybės gauna vaiko pinigus 99 Eur. Jų neįskaičiuoja į ieškinio reikalavimą. Jos šeimoje yra keturi asmenys. Be D. turi 12 metų sūnų. Šiuo metu ji registruota Užimtumo tarnyboje. Dirbo iki 2023 m. lapkričio pabaigos. Nusprendė, kad gali uždirbti daugiau, pati išėjo iš darbo ir pradėjo mokytis. Pagal dabartines pajamas gali sūnui skirti 300 Eur. Dabar gauna 800 Eur. Ankstesniame darbe gaudavo 900–1000 Eur per mėnesį. Ateityje planuoja gauti 1300 Eur. Gimus sūnui, su atsakovu gyveno pusę metų. Šį savaitgalį tėvas vaikui davė 100 Eur, praeitą kartą tėvas kartu su seneliais vaikui davė 200 Eur. Jei vaikui duoda pinigus, tai vaikas jais disponuoja savo nuožiūra. Vaikas taupo pinigus, gaunamus iš tėvo, senelių, būsimiems mokslams ar automobiliui. Jei tuos pinigus būtų gavusi ji, būtų išleista vaiko maistui, stovyklai, būreliams. Jos mokama Būsto paskola neturi įtakos vaiko išlaikymo dydžiui. Per 2023 m. iš tėvo, senelių vaikas sakė gavo apie 200 Eur, kurie buvo padėti sąskaitą. Atsakovas nesidomėjo, kiek reikėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ji gali kontroliuoti sūnaus sąskaitą. Dalį iš atsakovo priteisto išlaikymo naudos taupymui.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. atsiliepimą į ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti nepilnamečio D. P. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus D. P. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę sūnaus turto uzufruktore; kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškinio atmetimo daliai. Paaiškino, kad tris metus nebendravo su ieškove, todėl sūnui duodavo grynų pinigų ir nežinojo apie kažkokius išlaikymo trūkumus. Kai sūnui suėjo 14 metų, jis pasakė vaikui, jog mama išimtų jam banko kortelę, kad jis galėtų kažkiek pervesti vaikui į sąskaitą, bet tik dabar sužinojo apie egzistuojančią vaiko sąskaitą. Vaikui sumos buvo duodamos kiekvienais metais, kai susitikdavo. Kai ieškovė nieko nesako, tai jis nežino ko sūnui trūksta. Paskutinius tris metus ieškovė visai nebendravo su juo, o sūnus nesakydavo, kad trūksta pinigų. Sūnui žadėjo padėti įsigyti vairuotojo teises ir automobilį. Sūnus noriai su juo bendrauja. Jei leistų pajamos, skirtų sūnui daugiau. Turi didelių finansinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus. Jo pagrindinis uždarbis būna vasarą, o pusę metų turi išgyventi iš vasarą gautų pajamų. Šiais metais nuo pavasario nėra darbų. Jo skolos ir įsipareigojimai didėja. Teko „stoti“ į darbo biržą. Su ieškove nebendrauja, nes ši sakė, kad labai pavydus vyras, geriau neskambinti ir nerašyti. Visą laiką finansiškai rėmė sūnų. Ieškovei negalėjo paduoti pinigų, nes su ja nebendravo. Sūnui veždavo dovanas. Per metus sūnui duodavo iki 1 000 Eur kartu su seneliais. Su sūnumi per metus matosi 2-3 kartus, bendrauja per ieškovės telefoną. Nežino kokioje mokykloje mokosi sūnus. Neturi pajamų nuvykti į sūnaus ugdymo įstaigą. Kiek sūnui davė pinigų 2021, 2022 metais, negali pasakyti. Jam žiemą trims mėnesiams užtenka 300 Eur maistui. Vasarą 1-2 kartus važiuoja su sūnumi į žvejybą. Mano, kad sezonui aprangai sūnui turėtų užtekti 200 Eur. Jo mama kartu nuvažiuoja su anūku, šis išsirenka kokie drabužiai jam patinka, ir močiutė nuperka. Kai dabar buvo sūnus, davė pastarajam 100 Eur. Į darbo biržą įstojo prieš kelias dienas, jokios išmokos negauna, uždarė verslą, nes bankrutavo. Yra skolos Sodrai, dar kitos. Sutartis dėl patalpų nuomos dar nenutraukta. Jis specialybės neturi, ieškos vairuotojo darbo, turi B kategoriją. Skola Sodrai išdalinta trims metams po 210 Eur/mėn., patalpų nuoma – 240 Eur/mėn., dar yra 1 500 Eur įsiskolinimas už patalpas ir 140 Eur delspinigiai. Važinėja 2007 m. automobiliu „Kia“, įsigijo 2024 m. kovo mėn. už 3 500 Eur išsimokėtinai. Ieškovė nenorėjo, kad jis dalyvautų sūnaus gyvenime, sakė neprašys išlaikymo. Kitaip būtų rinkęs įrodymus apie sūnui sumokėtus pinigus. Ieškovė turėjo pareigą bendrauti, pasakyti, ko vaikui trūksta. Jo verslas buvo automobilių plovimas, poliravimas, salono cheminis valymas. Veiklą vykdė 7–8 metus. Vasarą 3-4 mėnesius pelnas būdavo apie 2 000 Eur per mėnesį. Susitikęs su sūnumi, duodavo mažiausiai 100 Eur. Liepos mėnesį nemokamai išvalė ieškovės automobilį, už darbą užskaito 200 Eur sūnaus išlaikymui, dar ieškovei, atsiimant automobilį, davė 120 Eur.

Liudytoja M. P. parodė, kad yra atsakovo mama. Padėdavo anūkui pinigais, pirko drabužius, kad ieškovei būtų lengviau. Sūnaus pajamos mažos, gali tik prasimaitinti, mokesčius už jį sumokėdavo. Anūkas daugiausiai atvažiuodavo vasarą, žiemą pas juos nėra sąlygų, nes tik vienas kambarys šildomas, kitame užsuka šildymą. Su anūku bendrauja per „Messenger“. Kartu su vyru padeda sūnui išlaikyti vaiką. Pernai su seneliu anūkui davė 400–500 Eur. Su ieškove nesipyko niekada, bet bendravimo nėra. Ieškovė niekada nesakė, kad trūksta pinigų sūnaus maitinimui, aprangai. Konkrečių sumų, kiek davė anūkui, negali įvardinti, nes nefiksavo. Buvo staigmena, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Sūnus gyvena jų name. Anksčiau ieškovė su vaiku atvažiuodavo pas juos ir jie nuvažiuodavo pas ieškovę. Kai ieškovė atvažiuodavo, visada duodavo pinigų. Jie duodavo pinigų sūnui, nes šis neuždirbo per karantiną ir dabar nėra darbo, ieško kur įsidarbinti. Per metus anūkui duoda apie 600 Eur. Nupirko anūkui dviratį, nes buvo „išaugęs“. Duodavo ir grynais pinigais pragyvenimui, ką nors mokyklai nusipirkti. Anūkas sakė, kad gautus pinigus taupo. Kai ieškovė atvažiuodavo su anūku pas juos, tai matydavo, kad ieškovė paimdavo iš anūko pinigus, kuriuos duodavo anūkui. Jie turi dar tris anūkus Ispanijoje, siunčia jiems siuntinius. Ir prieš karantiną sūnus nedaug uždirbdavo. Jų namas 48 m², dviejų kambarių, sūnus gyvena atskirai įrengtame kambariuke, prie ūkinio pastato, atskirai nuo jų veda ūkį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, sutikdamas su ieškovės reikalavimų tenkinimu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko išvadą, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę. Vaikui 15 metų, atvejo vadyba tėvams netaikoma. Į Vaiko teisių apsaugos skyrių šeima niekada nesikreipė, skyriui ši šeima nežinoma. Vaiko poreikiai pagal amžių yra kaip suaugusio žmogaus. Vaikas norėtų lankyti būrelius, išvykti į stovyklą, tačiau ieškovei nepakanka pajamų užtikrinti vaiko poreikius. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Kaip tėvas turi pareigą teikti vaikui išlaikymą, atsižvelgiant į jo poreikius. Atsakovas net nežino, kur vaikas mokosi, nebendrauja su ugdymo įstaigos mokytojais. Abi šalys privalo bendrauti ir aptarti vaiko poreikius, skiriamų pinigų panaudojimą. Prašomas 350 Eur išlaikymas yra pagrįstas dėl augančių vaiko poreikių, ekonominės situacijos šalyje. Per metus 1–2 kartus skiriamas išlaikymas negali pakankamai patenkinti augančio vaiko poreikių. Mano, kad ieškinys pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, atsakovo paaiškinimais, liudytojos parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. P. ir atsakovas R. P. Byloje ieškovė pateikė sūnaus D. P. išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, kad išlaidos vaiko poreikiams kas mėnesį sudaro 880 Eur: maistas – 250 Eur, apranga – 150 Eur, lavinimo priemonės – 100 Eur, higienos prekės – 80 Eur, vaistai, vitaminai – 50 Eur, būsto išlaikymo išlaidos – 100 Eur, namų apyvokos daiktai – 50 Eur, automobilio remonto, kuro išlaidos – 50 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Byloje ieškovė yra pateikusi sąskaitas, kurios pagrindžia išlaidas patirtas už nešiojamojo kompiuterio įsigijimą (373,19 Eur), už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas (už 2023 m. lapkričio mėn. – 77,78 Eur; už 2023 m. gruodžio mėn. – 76,07 Eur; už 2024 m. sausio mėn. – 76,27 Eur), už elektrą (už 2023 m. lapkričio mėn. – 52,54 Eur; už 2023 m. gruodžio mėn. – 54,10 Eur; už 2024 m. sausio mėn. – 56,65 Eur), už vandenį ir kanalizaciją (už 2023 m. liepos–gruodžio mėn. – 72,46 Eur), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (už 2022 metus – 103,47 Eur; už 2023 metus – 85,58 Eur). Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jai laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. yra skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, viso 5 749,30 Eur, vidutiniškai 574,93 Eur/mėn., gauna išmoką vaikui 96,25 Eur/mėn. Ieškovė iki 2023 m. lapkričio 28 d. dirbo UAB „N. m.“ ir laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. gavo 15 228,28 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai 1 384,39 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių. Ieškovė laikotarpiais 2023 m. balandžio 1–30 d., gegužės 8–31 d., birželio 1–30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gavo 1 178,88 Eur išmokas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos gavo 2 079 Eur išmokas už du vaikus, vidutiniškai 173,25 Eur/mėn. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 1 512,50 Eur išmokas (profesinio mokymo stipendiją ir kelionės išlaidų mokėjimą), vidutiniškai 756,25 Eur/mėn. Ieškovė pateikė duomenis, kad už 2024 m. sausio mėn. gavo 768,65 Eur nedarbo išmoką, vasario mėn. – 768,65 Eur, kovo 1–3 d. – 74,39 Eur. Iš pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro nedarbo socialinio draudimo išmoka ir vaikams skirtos išmokos, ieškovės mėnesio vidutinės pajamos yra iki 800 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo bei jame esančių po ½ gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, šiltnamio, malkinės, šulinio, rūkyklos, esančių (duomenys neskelbtini), turtui taikoma sutartinė hipoteka. Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – „BMW 530D“, 2007 m., įsigyta 2021 m. kovo 17 d. Ieškovė gyvena santuokoje, augina dar vieną nepilnametį vaiką – A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš teismo iniciatyva išsireikalautų dokumentų nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio 1 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, gaunamų pajamų dydis nenustatytas. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – „VW Transporter“, 1992 m., įsigyta 2017 m. liepos 14 d. ir „KIA Bl Od.Sorento“, 2007 m., įsigyta 2024 m. vasario 3 d. Atsakovas pateikė duomenis, kad banko sąskaitoje pajamų neturi, savarankiškai dirbančio privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimas sudaro 757,06 Eur, už nuomojamas patalpas UAB „Vilniaus pasažas“ atsakovas skolingas 1 555,26 Eur. Taip pat atsakovas pateikė duomenis apie registraciją Užimtumo tarnyboje, numatytas konsultacijos laikas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Iš atsakovo pajamų mokesčio deklaracijų už 2021, 2022, 2023 metus nustatyta, kad pajamų mokesčio suma už 2021 ir 2022 metus – 0,00 Eur, pajamų suma iš individualios veiklos – 0,00 Eur, mokėtina pajamų mokesčio suma už 2023 metus – 47,95 Eur, mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2023 metus – 133,95 Eur, mokėtina privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2023 metus – 703,56 Eur, pajamų suma iš individualios veiklos – 1 370 Eur.

Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametis D. P. su tėčiu matosi 1–2 kartus per metus. Paskutinį kartą su tėčiu matėsi praeitų metų liepos mėnesį, važiavo kartu žvejoti, praleido kartu apie savaitę laiko. Tėtis gyvena su savo tėvais, jo seneliais. Per gimtadienį tėtis pasveikino žinute telefonu. Močiutė dažnai paskambina. Praeitais metais seneliai padovanojo jam dviratį. Paskutinį kartą seneliai davė 50 Eur po gimtadienio. Kai susitinka su seneliais, jie visada duoda. Su tėčiu santykiai geri, tarpusavyje sutaria gerai. Tėtis jam paskambina per metus apie keturis kartus. Turi atskirą banko sąskaitą, kur esant galimybei tėtis jam gali persiųsti pinigų. Norėtų lankyti būrelį – išmokti groti gitara, nes gitarą yra gavęs dovanų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškiniu prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. P. Byloje nėra ginčo dėl šio reikalavimo, taigi tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos sutaria. Nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė jį prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai, byloje nėra duomenų, jog tai prieštarautų vaiko interesams. To reikalauja ir vaiko interesų apsauga, kadangi D. P. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad sūnus yra penkiolikos metų paauglys, jo poreikiai didėja, be to, ženkliai išaugo visų prekių ir paslaugų kainos. Nurodo, kad sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro 880 Eur ir atsakovas privalo dengti mažiau kaip pusę šios sumos – 350 Eur. Atsakovas pagal gaunamas pajamas, savo turtinę padėtį sutiktų mokėti sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20, 21 punktai).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarime Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nurodyta, jog 2024 metais minimali mėnesinė alga – 924 Eur. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 708,40 Eur neto (atskaičius mokesčius).

Pagal ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga: maistui – 250 Eur, aprangai – 150 Eur, lavinimo priemonėms – 100 Eur, higienos prekėms – 80 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms – 100 Eur, namų apyvokos daiktams – 50 Eur, automobilio remonto, kuro išlaidoms – 50 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 50 Eur. Ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiams per mėnesį šiuo metu reikalinga skirti 880 Eur. Suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus sūnaus poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui – D. P. yra penkiolika metų. Įvertinus vaiko amžių, teismas sprendžia, kad tokia nurodyta vaiko poreikių tenkinimui galimai skiriama suma yra reali ir protinga.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 28 punktas).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 29 d. nedirba, savo noru išėjo iš darbo, kad galėtų mokytis ir pagal įgytą profesiją gauti geriau apmokamą darbą. 2023 m. ieškovės darbinės pajamos per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai buvo 1384,39 Eur. Iš pateiktų duomenų šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo socialinio draudimo išmoka ir vaikams skirtos išmokos, ieškovės mėnesio vidutinės pajamos yra iki 800 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi ½ žemės sklypo su ½ gyvenamojo namo ir ½ kitų statinių, už kuriuos moka paskolą, jos vardu registruota viena transporto priemonė, ieškovė gyvena santuokoje, augina dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (automobilių plovimas, poliravimas, salonų valymas), 2023 metais deklaruota pajamų suma iš individualios veiklos – 1 370 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra nustatyta kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovas kitų išlaikytinų neturi. Už savarankiškai dirbančio privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimas sudaro 757,06 Eur, už nuomojamas patalpas UAB „Vilniaus pasažas“ atsakovas skolingas 1 555,26 Eur. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad pagal byloje surinktus duomenis, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo.

Nustatyta, kad ieškovė šalių vaiką augina be reguliarios atsakovo paramos, išlaiko ir juo rūpinasi, o atsakovas gera valia vaikui pastovaus išlaikymo neteikia, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nors galėjo. Byloje nėra nustatyta kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra sveikas, pakankamai jauno amžiaus, tačiau eilę metų tęsė nuostolingą individualią veiklą, didindamas skolas valstybei ir tretiesiems asmenims, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik prieš teismo posėdį, nesusirado darbo pagal darbo sutartį, nepakeitė veiklos pobūdžio, kad galėtų gauti pajamas ir pastoviai teikti atitinkamą išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Atsakovas teigia, kad retkarčiais duoda sūnui grynų pinigų, bet duodamų konkrečių sumų įvardinti ir pagrįsti negalėjo. Ieškovė pripažino, kad retkarčiais atsakovas duoda sūnui grynų pinigų, tačiau tėvo ir senelių duotus pinigus sūnus taupo, ji negali jų panaudoti vaiko išlaikymui. Įvertinus šalių turtinę padėtį bei tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo ir jo tėvų gautus pinigus ieškovė leidžia sūnui taupyti, o ne išleidžia sūnaus poreikių tenkinimui, teismas turi pagrindą iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui D. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Teismas mano, kad 250 Eur išlaikymo dydis per mėnesį nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, ir tokio dydžio išlaikymas dabartiniu metu galėtų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo poreikius. Be to, teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), todėl priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 4 d.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, kas sudarytų 9 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau daugiau kaip 36 mėnesius nemoka išlaikymo savo sūnui, sūnų aplanko tik keletą kartų per metus, todėl neprisidėjęs prie sūnaus išlaikymo. Sumą paskaičiavo atsižvelgdama į minimalias mėnesines pajamas, infliaciją. Atsakovas nurodė, kad pagal galimybes visada teikė išlaikymą sūnui, prisidėdavo ir jo tėvai. Per tris metus ieškovė nė karto neužsiminė, kad trūksta pajamų sūnaus išlaikymui. Sūnus taip pat nesakė, kad trūksta pinigų maistui, drabužiams ar kitiems jo poreikiams.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas kartą į metus duodavo sūnui dovanų ir grynų pinigų, sūnus taupo pinigus, gautus iš atsakovo ir senelių (atsakovo tėvų). Per paskutinius trejus metus tiesiogiai iš atsakovo ar jo tėvų ieškovė pinigų vaiko išlaikymui negavo, pinigai buvo duodami tik pačiam vaikui. Ji per paskutinius trejus metus nėra prašiusi iš atsakovo ar jo tėvų pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad visą laiką finansiškai rėmė sūnų kartu su seneliais. Susitikęs sūnui duodavo mažiausiai 100 Eur. Per tris metus sūnus buvo remiamas, bet negali nurodyti sumos. Liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad kartu su vyru padeda atsakovui išlaikyti vaiką, padėdavo anūkui pinigais, pirko drabužius, dviratį. Konkrečių sumų, kiek rėmė, negali įvardinti, nes nefiksavo. Ieškovė niekada nesakė, kad trūksta pinigų vaiko maitinimui, aprangai. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad vis dėlto per paskutinius trejus metus atsakovas sūnui nereguliariai, bet teikė išlaikymą, tačiau neturi tai patvirtinančių įrodymų, nes nemanė, kad ateityje teisme reiks įrodinėti ir pateikti dokumentus dėl išlaikymo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė, žinodama, kad atsakovas neteikia sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo, žinodama atsakovo gyvenamąją vietą, nesikreipė į teismą anksčiau dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, o dabar reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už maksimalų įstatymo nustatytą terminą. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 3 d. už 36 mėn., tačiau ne 9 000 Eur (36 mėn. x 250 Eur) kaip prašė ieškovė, bet 3 600 Eur (36 mėn. x 100 Eur), kadangi nustatyta, kad atsakovas tuo metu tinkamai nevykdė savo pareigos reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.200 straipsnis).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur už žyminį mokestį, 200 Eur už advokato pagalbą teikiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 850 Eur už atstovavimą teisme, viso 1 159 Eur. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur už advokato padėjėjo pagalbą teikiant atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 700 Eur už atstovavimą teisme, viso 800 Eur. Šiaulių apygardos teismui 2024 m. birželio 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikus nepakeistą, t. y. atmetus atsakovo atskirąjį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 200 Eur išlaidos už advokato pagalbą teikiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Iš ieškovės reikalavimų teismas nustatė ieškinio sumą 13 200 Eur (4 200 Eur išlaikymas + 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (50 proc. (6 600 Eur x 100 / 13 200 Eur), ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 479,50 Eur (959 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 350 Eur (700 Eur x 50 proc.). Įskaitytinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys turėtų mokėti viena kitai ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 329,50 Eur (200 Eur + 479,50 Eur – 350 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Šioje byloje teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytų išlaidų proporcinga dalis (11,89 Eur) valstybei priteistina iš ieškovės ir proporcinga dalis (11,90 Eur) – iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo vaikui priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 3 d.

Paskirti ieškovę A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikui D. P. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Kitose dalyse ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 329,50 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,89 Eur (vienuolika eurų 89 ct) pašto išlaidų, priteistą sumą sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) pašto išlaidų, priteistą sumą sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė