- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-695-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, suinteresuoti asmenys A. P., V. G. ir A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) V. P. kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas atnaujinti trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-576-206/2016 pagal ieškovės A. P. ieškinį ir pagal jo priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys V. G., A. P.. Teismas nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovei perleido dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 23/100 dalis gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – garažo, ½ dalį pastato – ūkinio pastato, 23/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, o taip pat vienkartines valstybės išmokas, skirtas nuosavybės teise įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat pasidalino santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą ir neįregistruotą nekilnojamojo turto registre sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), po ½ dalį. Atsakovas sutiko turtą padalinti taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis siekdamas išsaugoti gerus santykius su buvusia sutuoktine. Taikos sutartį pareiškėjas pasirašė paskubomis, raginamas A. P. atstovo advokato. 2016 m. lapkričio 16 d. , t. y. kitą dieną po taikos sutarties pasirašymo, ji buvo pateikta teismui, ir teismas rašytinio proceso tvarka taikos sutartį patvirtino.
3. 2017 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui tapo žinoma, kad 2016 m. lapkričio 15 d. kartu su taikos sutartimi jis pasirašė dar vieną kartu su ieškove sudarytą sutartį, kuri tiesiogiai susijusi su turto padalijimu ir nebuvo pateikta civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, t. y. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Pagal šios sutarties 3.1.1. punktą jis įsipareigojo padovanoti visą savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato, neįteisinto Nekilnojamojo turto registre, taip pat įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d., imtinai savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). (sutarties 3.2. punktas). Preliminariąja dovanojimo sutartimi buvo numatyta jų su A. P. atsakomybė vienas kitam – 20 000,00 Eur kompensacija, jeigu dėl vieno ar kito kaltės pagrindinė (dovanojimo) sutartis nebus sudaryta sutartyje nustatytu terminu. A. P. pareikalavo iš jo vykdyti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, ir už sutarties, pagal kurią iš jo buvo atimtas paskutinis turtas, nevykdymą ieškovei A. P. iš jo buvo priteista 10 000,00 Eur.
4. Taigi pareiškėjo teigimu, tvirtinant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 3.117 straipsnio 1-3 dalys, kadangi neįvertinta, jog pareiškėjas iš esmės visą savo turtą perleido A. P. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
5. Taip pat šiuo atveju, pareiškėjo manymu, egzistuoja ir kitas proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo teigimu, priimant 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių 2016 m. lapkričio 15 d. sudaryta taikos sutartis, nebuvo atsižvelgta, jog tą pačią šalys pasirašė ir preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Taigi, pasak pareiškėjo, jeigu ši nauja aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą Nr. e2-576-206/2016, būtų priimtas kitoks sprendimas, t. y. teismas nebūtų tenkinęs šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį.
Šalies argumentai
6. Terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo teigimu, jis praleido dėl svarbių priežasčių. Visų pirma, apie tai, kad pasirašydamas taikos sutartį jis pasirašė ir preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, pareiškėjas sužinojo tik 2017 m., gavęs iš A. P. reikalavimą vykdyti minėtą sutartį. Patartas teisininkų savo pažeistas teises jis gynė kitais įstatyme įtvirtintais būdais, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. Kretingos rajono apylinkės teisme jis pareiškė ieškinį atsakovei A. P., dėl 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariosios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-400-206/2018). Atmetus ieškinį pareiškėjas teikė apeliacinį skundą, vėliau kreipėsi ir į kasacinį teismą. 2019 m. gegužės 14 d. teikė prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018 atnaujinimo, tačiau prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjo teigimu, apie savo pažeistas teises jis iš esmės suprato tik tuomet, kai patenkinus A. P. ieškinį iš jo buvo priteista 10 000,00 Eur netesybų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos dėl neįvykdytos preliminariosios sutarties nevykdymo, taip pat pažymėjo, kad ilgai truko ir jo pateikto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos svarstymas. Taigi, termino praleidimą lėmė iš esmės pareiškėjo teisinių žinių trūkumas bei neteisingi teisininkų patarimai dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016; priteisė iš V. P., 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų A. P..
Šalies argumentai
8. Spręsdamas klausimą dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą teismas pastebėjo, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje kreipiasi ne pirmą kartą. Pirmą kartą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą 2017 m. balandžio 28 d. ir prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – tuomet tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti ir pagrindo jį atnaujinti nėra. Pažymėjo, jog šį kartą pareiškėjas, teigdamas, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, jam tapo žinomos 2017 m., nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad aplinkybė apie tai, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašydamas taikos sutartį kartu pasirašė ir preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, vėliausiai jam galėjo tapti žinoma 2017 m. vasario – balandžio mėnesiais, taigi trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti net skaičiuojant nuo šios datos baigėsi 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais, tuo tarpu prašymas teismui pateiktas tik 2021 m. kovo 12 d. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjas bandė apginti, jo manymu, pažeistas teises kitais būdais, o teismams priėmus jam nepalankius sprendimus, nusprendė vėl kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su būtinybe atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo, teismas nustatė, kad šalys 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašė ir taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi, ir preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuri teismui pateikta nebuvo. Teismo vertinimu, taikos sutartimi šalys išsprendė ieškiniu ir priešieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalavimų dėl turto perleidimo šalių dukroms klausimai šioje byloje sprendžiami nebuvo, todėl teismas, tvirtindamas taikos sutartį ir neturėjo pareigos vertinti tą pačią dieną šalių sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismai yra nustatę, jog pasirašant 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pareiškėjui pasirašomos ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos buvo žinomos, o jo kryptingumą pasirašyti ginčijamą sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka surašytas ir jo pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas. Taigi, teismo vertinimu, pasirašant 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartį ir pateikiant ją teismui tvirtinti pareiškėjui buvo žinoma ir apie preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį bei jos turinį, todėl nėra pagrindo išvadai, jog preliminariosios sutarties pasirašymas ir taikos sutarties patvirtinimas kartu, nevertinant preliminariosios sutarties turinio, yra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, galėjusi turėti įtakos išnagrinėtos bylos baigčiai.
10. Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo argumentus, jog šiuo atveju procesas turi būti atnaujinamas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Visų pirma, teismas pastebėjo, jog pirmą kartą kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje pareiškėjas jau buvo nurodęs aplinkybes dėl taikos sutarties pasirašymo aplinkybių, dėl to, kad sutartis neatitiko jo valios ir šias aplinkybes tiek Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-1043-474/2017, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-183-730/2018 išsamiai išanalizavo ir jas įvertino, šios nutartys yra įsiteisėjusios, todėl dėl tų pačių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą pakartotinai nepasisakė. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartimi santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį. Ta pačia taikos sutartimi V. P. perleido A. P. dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto. Kadangi, teismo vertinimu, bendrą sutuoktinių turtą šalys pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį – nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo nukrypta nebuvo, todėl CK 3.117 straipsnio 1-3 dalių nuostatos nepažeistos. Vien tai, kad sutartimi pareiškėjas dar perleido buvusiai sutuoktinei dalį savo asmeninio turto, teismo nuomone, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes, kaip prašyme nurodo pats pareiškėjas, jis, siekdamas išsaugoti su buvusia sutuoktine gerus santykius, byloje padarė didelę nuolaidą. Taigi, teismo vertinimu, pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis atitiko šalių valią. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjo asmeninis turtas, kurį taikos sutartimi jis perleido A. P., nebuvo bendras sutuoktinių turtas, todėl ir bendro sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančios teisės nuostatos jam netaikomos. Vien tai, kad pareiškėjas vienu metu sudarė kelis sandorius, kuriais perleido arba įsipareigojo perleisti visą savo turtą, o šiuo metu su šiais sandoriais nebesutinka, teismo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas, patvirtindamas 2016 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą sutartį dėl turto pasidalijimo padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleistą terminą, priešingai, nei nurodė teismas, yra objektyvios ir svarbios. Akcentuotina, kad pareiškėjas neturi pakankamų teisinių žinių, todėl priimdamas sprendimus dėl pažeistų teisių gynimo būdų vadovavosi profesionalių teisininkų patarimais.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, neįvertinęs esminės aplinkybės, t. y. jog ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu ne tik dėl turto padalijimo, bet ir dėl turto adresu Šiaulių g. 41, Kretinga, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pastebėtina, kad CK 4.80 straipsnyje nėra numatyta neatlygintino turto atidalijimo būdo. Šio straipsnio nuostatos aktualios ir taikant CK 3.117 straipsnį.
11.3. Taip pat visiškai neanalizuotos taikos sutarties pasirašymo bei jos tvirtinimo teisme aplinkybės.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo A. P. atskirąjį skundą prašo atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Nėra teisinio pagrindo atnaujinti proceso vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad apie preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pareiškėjui buvo neabejotinai žinoma, kadangi būtent šios sutarties pagrindu buvo parengta 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartis.
12.2. Taip pat nėra teisinio pagrindo atnaujinti proceso vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog CK 4.80 straipsnis nenumato turto atidalijimo kai nėra mokama kompensacija, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad taikos sutartimi buvo išspręstas klausimas ne dėl atidalijimo, o dėl apeliantui priklausančios nekilnojamojo turto dalies, esančios Šiaulių g. 41, Kretingos m., neatlygintino perleidimo A. P. tuo tikslu, kad šis turtas ateityje būtų padovanotas dukroms, kaip buvo abiejų susitarta 2016 m. lapkričio 9 d. Apeliantui yra žinoma, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padovanotas dukroms L. P. ir A. P., t. y. yra įvykdytas ne tik šalių 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašytas susitarimas, tačiau ir A. P. įsipareigojimas, prisiimtas 2016 m. lapkričio 15 d. sudaryta preliminariąja sutartimi.
12.3. Tai, kad apeliantas nurodo, jog apie savo pažeistas teises suprato vėliau ar / arba suklaidintas savo atstovų, neturi reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Taip pat akcentuotina, jog termino praleidimo priežastys jau yra įvertintos ir anksčiau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose.
13. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-576-206/2016 patvirtinta 2016 m. lapkričio 15 d. šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas V. P. neatlygintinai perleido ieškovei A. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., t. y. 23/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienkartines valstybės išmokas, skirtas nuosavybės teise įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė A. P. ir atsakovas V. P. susitarė pasidalinti santuokinį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).: A. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,060 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastatyto, tačiau neįteisinto Nekilnojamojo turto registre, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. P., asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,060 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastatyto, tačiau neįteisinto Nekilnojamojo turto registre, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
16.1. 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pasirašė taikos sutartį dėl santuokinio turto padalijimo pilnai nesupratęs ir nesuvokęs taikos sutarties sąlygų, nesuvokė procesinių veiksmų padarinių. 2017 m. spalio 23 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1043-474/2017 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Teismo nutartyje nurodyta, jog taikos sutartis buvo patvirtinta tokia, kokia šalių buvo suderinta, pasirašyta ir pateikta tvirtinimui. Pažymėta, jog nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų suklaidintas, o jo paties paaiškinimai dėl sutarties sąlygų nesupratimo ar nesuvokimo neatitinka faktinių aplinkybių. Minėtoje nutartyje nurodyta ir tai, jog nenustatyta, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, būtų padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą. Teismas taip pat konstatavo, jog praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
16.2. 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-183-730/2018 Klaipėdos apygardos teismas atmetė V. P. skundą ir 2017 m. spalio 23 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutarties tarp šalių pasirašymo, tiek jos patvirtinimo aplinkybes ir konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pagrindo jį atnaujinti nėra, taip pat nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
17. 2017 m. lapkričio 29 d. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl apgaulės. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018 ieškinys atmestas. Teismas be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad ieškovo sutarties pasirašymo tikslingumą ir kryptingumą patvirtina šalių dar 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys, kas rodo ieškovo siekį ir valią susitarti būtent taip, kaip ir nurodyta ginčijamoje sutartyje.
17.1. 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-44-826/2019 V. P. apeliacinis skundas atmestas ir 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad V. P. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-576-206/2016 teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad visi dokumentai ( 2016 m. lapkričio 15 d. prašymas patvirtinti taikos sutartį, 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartis) atsakovės atstovo advokato 2016 m. lapkričio 15 d. buvo persiųsti apelianto atstovui. 2016 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku apelianto atstovas atsiuntė pakoreguotą taikos sutarties 5 punktą ir nurodė, kad apeliantas atvyks 14.00 val. Be to, ieškovo valios kryptingumą pasirašyti ginčijamą sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka surašytas ir apelianto pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pasirašomos ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos ieškovui buvo žinomos ir jis prisiėmė riziką dėl neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.
17.2. V. P. kasacinį skundą dėl 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties atsisakyta priimti.
17.3. 2019 m. gegužės 15 d. V. P. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018. 2019 m. birželio 26 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2148-1068/2019 V. P. prašymas buvo atmestas. Teismas nustatė, jog pareiškime proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra.
17.4. 2019 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1415-538/2019 V. P. skundas atmestas ir 2019 m. birželio 26 d. Plungės apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.
18. 2020 m. sausio 24 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-160-666/2020 buvo patenkintas ieškovės A. P. ieškinys ir iš atsakovo V. P. už įsipareigojimų pagal 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją sutartį nevykdymą priteista A. P. 10 000 Eur netesybų, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
18.1. 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-615-613/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
19. 2021 m. kovo 12 d. pareiškėjas V. P. kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas atnaujinti trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016.
19.1. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016; priteisė iš V. P., 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų A. P..
19.2. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
20. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, jog yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra svarbių priežasčių jo atnaujinti bei nurodęs, jog pareiškėjas neįrodė egzistuojant pagrindą proceso atnaujinimui, prašymą atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, terminas prašymui paduoti yra praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti. Taip pat kvestionuoja teismo išvados, jog šiuo atveju nėra pagrindo proceso atnaujinti vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingų nagrinėjamam klausimui aplinkybių ir tai lėmė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą
22. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
23. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir tai patvirtinančius įrodymus.
24. Analizuojant pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytas termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastis visų pirma būtina pažymėti, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą šioje byloje jau yra teikęs, ir tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog terminas yra praleistas, o praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Šiuo atveju nors pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą motyvuoja papildydamas savo ankstesniame prašyme nurodytus argumentus, tačiau pagrindinis argumentas ir šiuo atveju yra analogiškas – tvirtinant taikos sutartį neatsižvelgta, jog jos sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus – pasirašydamas taikos sutartį bei preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pareiškėjas neteko iš esmės viso savo turimo turto. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti momentą, kada pareiškėjas galėjo / turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
25. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Plungės apylinkės teismas nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priėmė 2016 m. lapkričio 16 d., nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 7 d. Iš civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tą pačią dieną išsiųsta apelianto atstovui advokato padėjėjui M. C. per EPP sistemą. Itin aktualu pažymėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-44-826/2019, nustatytas aplinkybes. Tai yra apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad „visi dokumentai ( 2016-11-15 prašymas patvirtinti taikos sutartį, 2016-11-15 preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016-11-15 preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016-11-15 taikos sutartis) atsakovės atstovo advokato 2016 m. lapkričio 15 d. buvo persiųsti apelianto atstovui. 2016 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku apelianto atstovas atsiuntė pakoreguotą taikos sutarties 5 punktą ir nurodė, kad apeliantas atvyks 14.00 val. Be to, ieškovo valios kryptingumą pasirašyti ginčijamą sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka surašytas ir apelianto pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys“.
26. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų bei teismų procesinių dokumentų turinio, tiek apie taikos sutartį, tiek apie preliminariąją dovanojimo sutartį pareiškėjui turėjo būti žinoma 2016 m. lapkričio 15 d. Nors apeliantas teigia, jog apie jo pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį jis sužinojo tik 2017 metais, tačiau kaip teisingai apstebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tačiau akivaizdu, jog ir esant tokiems įrodymams, pagrindo priešingai išvadai nebūtų – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Prašymo pateikimo termino praleidimą apeliantas iš esmės motyvuoja tik tuo, jog savo pažeistas teises bandė apginti kitais būdais – teikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pasirašė taikos sutartį dėl santuokinio turto padalijimo pilnai nesupratęs ir nesuvokęs taikos sutarties sąlygų, taip pat ginčijo preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, o teismams priėmus jam nepalankų sprendimą, teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir toje byloje.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad pareiškėjas bandė apginti jo manymu pažeistas teises kitais būdais, o teismams priėmus jam nepalankius sprendimus nusprendė vėl kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
29. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių nuspręsti, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių.
30. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo pareiškėjo argumentų, dėl pagrindo atnaujinti procesą (ne) egzistavimo, pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakys šiuo klausimu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
31. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, jog, jo manymu, civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti.
33. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurias reikia taikyti, netaikymas ar joms taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
34. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės aiškinimo klaida turi būti aiški, t. y. gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
35. Pareiškėjas šioje byloje akcentavo, kad teismas, patvirtinęs taikos sutartį, netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, o atskirajame skunde papildomai nurodo ir kitą argumentą – neatsižvelgta, jog ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu ne tik dėl turto padalijimo, bet ir dėl turto adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), o CK 4.80 straipsnio nuostatos neįtvirtina atidalijimo nesumokant kompensacijos.
36. CK 3.117 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.
37. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 dalis); jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (2 dalis).
38. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartimi santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį, o taip pat ta pačia taikos sutartimi V. P. perleido A. P. dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto.
39. Taigi šalims nutarus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalinti lygiomis dalimis, nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo nukrypta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 3.117 straipsnio 1-3 dalių nuostatos nepažeistos, laikytina teisėta ir pagrįsta.
40. Nors atskirajame skunde akcentuojama, jog minėta sutartimi apeliantas neatlygintinai perleido ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, o tai pažeidžia CK 4.80 straipsnio nuostatas, primintina, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pats nurodė tokio savo sprendimo motyvus, t. y. prašyme nurodyta, jog siekdamas išsaugoti gerus santykius su buvusia sutuoktine, jis „padarė didelę nuolaidą“.
41. Šiuo atveju negalima ignoruoti ir byloje esančių duomenų, iš kurių matyti, jog šalys 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė ir taikos sutartį, ir preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo savo santuokoje bendrai įgyto ir su A. P. pasidalinto turto dalį padovanoti dukroms. Civilinės bylos Nr. e2-160-666/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad ieškovė A. P. įvykdė 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją sutartį ir 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarė Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. VK-6848, pagal kurią visą nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini)., padovanojo dukroms A. ir L. P.. Tai yra nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjui perleidus jam asmenine nuosavybe priklausančio turto dalį A. P., buvo pažeistas CK 4.80 straipsnis, kadangi tokį pareiškėjo apsisprendimą lėmė tuo pat metu pasirašyta preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai.
42. Taigi šiuo atveju ir paties pareiškėjo argumentai, ir byloje esančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai apie egzistuojančią teisės taikymo klaidą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog vien tai, kad pareiškėjas vienu metu sudarė kelis sandorius, kuriais perleido arba įsipareigojo perleisti visą savo turtą, o šiuo metu su šiais sandoriais nebesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas, patvirtindamas 2016 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą sutartį dėl turto pasidalijimo, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors grįsdamas atskirojo skundo reikalavimus apeliantas nurodo ir prašantis skundą tenkinti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (tikėtina, suklysta ir turėjo būti nurodytas 2 punktas), tačiau atskirajame skunde nenurodo nei vieno motyvo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju neegzistuoja šis pareiškėjo prašyme nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. apeliantas neginčija teismo išvados, jog nenustatyta naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Todėl dėl šios skundžiamos nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).
47. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė prašymą priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.
48. Įvertinus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. P..