Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) E. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12361-907/2023, pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. Z. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 369 straipsnis).

Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėja E. Z. atnaujinti procesą byloje dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės taikymo klaidos, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga faktiškai dalyvavusiems byloje asmenims arba asmenims, kuriems buvo įteiktas teismo procesinis sprendimas, pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga dėl aiškių teisės taikymo klaidų nagrinėjamu atveju pradedama skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriame teismas, pasak pareiškėjos, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, priėmimo dienos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2024 m. sausio 5 d., todėl akivaizdu, kad terminas jam paduoti nėra praleistas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti , kad dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyviosios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Tai reiškia, kad procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto numatytu pagrindu galima dėl teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas.

Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12361-907/2023, atmetė ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį, pripažino, kad atsakovės E. Z. reikalavimas Darbo ginčų komisijai yra pagrįstas, ieškovė turi sumokėti atsakovei Darbo ginčų komisijos priteistas ieškovės nesumokėtas pinigų sumas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl atsakovės reikalavimo dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu ir netesybų priteisimo iš ieškovės, kas užkirto galimybę atsakovei E. Z. išsiieškoti jai priklausiantį darbo užmokestį ir netesybas iš ieškovės (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, teismas neišsprendė atsakovės E. Z. dar ikiteisminėje stadijoje pareikšto reikalavimo, kuriuo ji prašė priteisti iš (duomenys neskelbtini) jai neišmokėtą darbo užmokestį ir netesybas, ir teismas šio prašymo nei atmetė, nei patenkino, o dėl jo pagrįstumo pasisakė tiktai savo motyvuose, todėl teismas padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, kuri turi būti ištaisytą atnaujinus procesą šioje byloje. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime nurodė, kad teismas nepriėmė sprendimo, jog ieškovė privalo išmokėti atsakovei neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi. Nustatant darbo ginčo esmę ir bylos nagrinėjimo dalyką atsižvelgtina į ginčo nagrinėjimą inicijavusio asmens prašymą darbo ginčų komisijai, šios sprendimą, darbo ginčo šalies, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, teisme pareikštą ieškinį. Išspręsdamas ginčą iš esmės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti ne tik išvadą atmesti ieškinį, bet ir teisiosios darbo ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamos kategorijos byloje turi atitikti jo turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, nustatytus CPK 270 straipsnyje. Išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, kurie daro išnagrinėtą bylą iki galo neišspręstą arba yra naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltinis ir todėl reikalauja papildomo teisminio įsikišimo. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti suformuluojama taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų dėl išnagrinėto individualaus darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės, patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio bei būtų įvykdoma. Reikalavimą, dėl kurio patenkinimo darbo ginčo šalis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismui, iš esmės išnagrinėjus ginčą, pripažinus pagrįstu, tačiau apie jo tenkinimą ir patenkinto reikalavimo turinį nenurodžius teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, susidarytų netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi įstatymų nustatyta tvarka, liktų iki galo neišspręstas ir ateityje būtų poreikis papildomai įsikišti kompetentingiems organams, nes neegzistuotų joks priverstinai vykdytinas darbo ginčus nagrinėjančių organų sprendimas, nustatantis šalių materialiąsias teises ir pareigas, t. y. nebūtų pasiektas rezultatas, dėl kurio buvo inicijuotas darbo ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 41-43 punktai).

Teismai, spręsdami analogiškas situacijas, sprendė, kad priimant sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, turi būti pakartota sprendimo rezoliucinėje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis, o to nepadarius – tiesiog sprendimas patikslinamas, papildant jo rezoliucinę dalį (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1006-777/2018).

Civilinės bylos Nr. e2-12361-907/2023 duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-110-11920/2023 tenkino atsakovės E. Z. prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovės E. Z. naudai 5 766,16 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2023 m. gegužės - 2023 m. birželio mėnesius, 2 410,82 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį, t. y. dėl 1 329,45 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo, nurodė vykdyti skubiai. Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 1 329,45 Eur skubaus įvykdymo ieškovė įvykdė, tačiau kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydama atmesti atsakovės E. Z. reikalavimą priteisti iš ieškovės 4 436,71 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (suma neatskaičius mokesčių) ir 2 410,82 Eur netesybų (suma neatskaičius mokesčių), iš viso 6847,53 Eur sumą. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „atsakovės naudai iš ieškovės pagrįstai buvo priteista 5 766,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokas už 2023 m. gegužės ir 2023 m. birželio mėnesius, kuri dabar sumažėjo iki 4 436,71 Eur ieškovei dalį sprendimo įvykdžius gera valia“ (sprendimo 12 punktas); „Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei darbo byloje darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakove, skaičiuojant nuo 2023-06-08 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2023-08-01 sudarė 1 mėnesį ir 17 d. d., todėl atsakovės naudai išieškotinų netesybų suma sudaro 1329,45+(17 x 63,61)=2 410,82 Eur (neatskaičius mokesčių), tiek, kiek buvo priteista darbo ginčų komisijos sprendimu“ (sprendimo 18 punktas); „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną ir kad dėl neatsiskaitymo nėra atsakovės kaltės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas“ (19 punktas). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino įrodymus, nustatinėjo aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau, nors ir pritardamas Darbo ginčų komisijos sprendimui, savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė teisiosios darbo ginčo šalies – šiuo atveju atsakovės, patenkintų reikalavimų turinio.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos priimant 2023 m. lapkričio 21 d. teismo sprendimą, yra nesudarančios savarankiško pagrindo atnaujinti byloje procesą. Pareiškėjos prašyme nebuvo kvestionuojamos ir teismas nenustatė, kad kokios nors konkrečiai faktinės aplinkybės būtų buvę neteisingai nustatytos, neginčijamai neprotingai vertintos, klaidingai taikyta, netinkamai aiškinta konkreti teisės norma ir pan., kas būtų lėmę 2023 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjos E. Z. prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl teismas atsisako procesą atnaujinti.

Dėl tolimesnių pareiškėjos veiksmų

Rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, kadangi procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikia galutinę išvadą, suformuotą motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-152-823/2023, 81 punktas). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017, 45 punktas).

Kaip minėta, teismas, 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakęs dėl atsakovės dar ikiteisminėje stadijoje reikštų reikalavimų pagrįstumo ir sutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, bei atmesdamas ieškovės ieškinį, savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl patenkintų reikalavimų turinio, t. y. iš ieškovės atsakovei priteistinų sumų, todėl, teismo vertinumu, šioje situacijoje turėtų būti taikomas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000 ir kt.).

Pažymėtina, kad šį institutą teismai taikė papildydami rezoliucines teismo sprendimų/nutarčių dalis, kuriose nebuvo pasisakyta dėl motyvuojamojoje dalyje aptartų/išspręstų reikalavimų (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1003-460/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-698-863/2023; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-538-467/2023, 2023 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-508-516/2023 ir kt.).

Teismas šioje civilinėje byloje nagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pats savo iniciatyva išeiti iš nagrinėtino reikalavimo ribų negali, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, siūlytina pareiškėjai kreiptis į sprendimą priėmusį teismą - Šiaulių apylinkės teismą su atskiru prašymu dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo trūkumų ištaisymo civilinėje byloje Nr. e2-12361-907/2023.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos E. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12361-907/2023 dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Išaiškinti pareiškėjai E. Z., kad ji turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą su atskiru prašymu dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo trūkumų ištaisymo civilinėje byloje Nr. e2-12361-907/2023.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.