Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2A-1006-777/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2A-1006-777/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1006-777/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14115-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.4; 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.11; 1.3.5.3.4; 1.3.6.3.2.9; (S) 1.3.6.3.2.10; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.1.18.1; 3.1.1.2.9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl E. G. atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu; pripažinti, jog ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi; pripažinti, jog atsakovas dėl atleidimo iš darbo nepatyrė neturtinės žalos; pripažinti atsakovo deklaruotą pravaikštą teisėta; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikti dokumentus, t. y. neeilinio sveikatos patikrinimo pažymą, kurie patvirtintų, jog atsakovo sveikatos būklė atitinka teisės aktų reikalavimus. Prašymas grįstas ieškovės gautas duomenimis apie atsakovo sveikatos būklės sutrikimus – sirgimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė ir tai, kad 2017-08-10 atsakovui pateikė ir dar vieną prašymą pateikti paaiškinimą dėl jo neatvykimo į darbo vietą priežasčių. 2017 m. rugpjūčio 14d. atsakovo atstovė pateikė paaiškinimus ieškovei, tačiau su minėtais paaiškinimais nebuvo pateikta neeilinio sveikatos patikrinimo pažyma ir nenurodytos priežastys dėl atsakovo neatvykimo į darbo vietą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi.Ieškovė nurodė, kad tinkamai vykdė DK procedūrinius nurodymus, susijusius su atsakovo atleidimu iš darbo, todėl priešingos komisijos sprendimo išvados yra nepagrįstos.Ieškovė nurodė, kad atsakovas nustatyta tvarka ir terminais nepateikė paaiškinimų, kurie pagrįstų aplinkybę, kodėl jis neatvyksta į darbo vietą – laivą, nustatytą darbo sutartyje. Todėl ieškovė pagrįstai atleido iš darbo atsakovą DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Nepagrįsti komisijos sprendimo argumentai, jog ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštas, kuriuo atsakovas įpareigotas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, yra nekorektiškas. Minėtame rašte buvo aiškiai nurodyta pateikti paaiškinimą dėl darbo funkcijų tinkamo vykdymo bei atvykimo į darbą. Komisija nepagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovas buvo be darbo (prastova) dėl ieškovės veiksmų. Atsakovas, tapęs darbingu, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas toliau dirbti žvejybiniame laive „(duomenys neskelbtini)“, nesikreipė į ieškovę dėl atvykimo į darbo vietą organizavimo, pats nesidomėjo ir nedėjo pastangų atvykti į darbą laive. Atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju, faktiškai neatvykdamas į darbą, ieškovei nežinant bei nedavus sutikimo įsidarbino kitoje įmonėje.Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą vykdyti ieškovės įpareigojimą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatos būklę. Atsakovas tai padaryti atsisakė, todėl ieškovė pagrįstai atleido iš darbo atsakovą DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Komisija neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti sutartyje nurodyto darbo dėl turimų ligų. Nepagrįsti komisijos sprendimo argumentai, jog ieškovė netinkamai įpareigojo atsakovą pasitikrinti sveikatą. DK neįpareigoja ieškovės visus sprendimus dėl darbuotojų priimti įsakymų forma. Atsakovui – jūreiviui, t. y. savo srities profesionalui, buvo aiškus ieškovės prašymas dėl neeilinio sveikatos patikrinimo, prašymo turinys ir pagrindas. Atsakovas, gavęs minėtą prašymą, neteikė jokių papildomų prašymų ieškovei. Nurodė ir tai, kad nepagrįsti komisijos sprendimo argumentai, jog ieškovė nustatė per trumpą terminą atsakovui pasitikrinti sveikatą. Atsakovas neprašė pratęsti šio termino, atsisakė neeiline tvarka pasitikrinti sveikatą, vadinasi, pripažino, jog ieškovės nustatytas terminas pasitikrinti sveikatą atsakovui buvo pakankamas. Nurodė, kad nepagrįsti komisijos sprendimo argumentai, susiję su atsakovo galiojančiu sveikatos pažymėjimu, nes šis pažymėjimas nepatvirtino atsakovo galimybės dirbti, ieškovei turint duomenų apie atsakovo sveikatos būklės sutrikimus – sirgimą (duomenys neskelbtini).Ieškovė nurodė, kad komisija nepagrįstai nustatė atsakovui didesnį darbo užmokestį esant prastovai, nei numato teisės aktai, nes šalys nebuvo susitarusius dėl didesnio, nei nustato teisės aktai, mokėtino darbo užmokesčio prastovos atveju. Nurodė ir tai, kad atsakovas buvo be darbo (prastova) ne dėl ieškovės, o dėl savo kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovo skundo argumentai, jog dėl neteisėtos nuobaudos ir atleidimo iš darbo jis patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl ieškovės kaltų veiksmų, kurių pagrindu atsakovui galėjo atsirasti neturtinė žala. Atsakovas neįrodė ir patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio kaip vienos iš būtinų darbdavio civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygų. Komisija sprendimu nepagrįstai priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 2015 m. balandžio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis. Pagal darbo sutarties 1.1 p. atsakovo darbo vieta – žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“. Pagal darbo sutarties 3 punktą – atsakovo darbo užmokesčio dydis – 400 Eur per mėnesį, darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 304 Eur. 2015 m. gegužę įvyko nelaimingas atsitikimas laive, atsakovas buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atsakovui buvo nustatytas nedarbingumas iki 2016 m. birželio. 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu ieškovė prašė atsakovo iki 2017-08-14 pateikti duomenis, patvirtinančius, jog atsakovo sveikatos būklė atitinka Jūrininkų ir vidaus transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – aprašas), 1 priedo reikalavimus. 2017 m. rugpjūčio 10 d. kitu raštu ieškovė prašė atsakovo pateikti paaiškinimą iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., nurodant, kiek darbo dienų pagal atsakovui nustatytą darbo grafiką per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius atsakovas dirbo darbo vietoje, t. y. žvejybiniame laive „(duomenys neskelbtini)“. Rašte pažymėjo, kad paaiškinimo gavimo tikslas – bendrovė turi duomenų apie atsakovo nuolatinį neatvykimą į darbą visą darbo dieną (pamainą). Nurodžius neatvykimo datas, prašė atsakovo nurodyti pateisinamas neatvykimo priežastis. 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštai atsakovui įteikti 2017 m. rugpjūčio 11 d. 13.00 val. Atsakovo atstovė 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakė į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštus. Atsakyme nurodyta, kad pagal darbo sutarties 5 punktą ieškovės (darbdavio) įgaliotas asmuo – laivo kapitonas privalėjo iš anksto informuoti atsakovą apie numatomą reisą, pateikti atsakovui jo darbo grafiką bei atsiųsti bilietus, kad atsakovas iš gyvenamosios vietos (Klaipėda, Lietuva) atvyktų į ieškovės nurodytą darbo vietą. Atsakovas nėra gavęs informacijos, kur šiuo metu yra žvejybinis laivas „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės atstovė su atsakymu ieškovei pateikė ir atsakovo jūrininko sveikatos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 20 d. gali dirbti jūrininku taikant tam tikrus apribojimus. Pažymėjimas galiojo iki 2017 m. spalio 20 d. 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu ieškovė informavo atsakovą apie priimtą sprendimą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus nuo 2017 m. rugpjūčio 16d. Ieškovė deklaravo mokanti darbo užmokestį atsakovui: nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 2 800 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. – 2 400 Eur bei 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui priskaičiuota 838,69 Eur. Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. raštu dėl nedarbingumo lygio nustatymo atsakovas buvo pripažintas darbingu ir atsakovui buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis. 2017 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas pateikė ieškovei prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2016 m. birželio 16 d. atsakovui buvo pervestas darbo užmokestis už gegužę – 82,91 Eur, 2016 m. liepos 14 d. už birželį – 304 Eur, 2016 m. rugsėjo 8 d. už liepą – 304 Eur, iš viso už 2016 metus atsakovui ieškovė sumokėjo 690,91 Eur. Atsakovas dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. kapitono padėjėju pagal terminuotąją darbo sutartį nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. liepos 5 d.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – komisija) 2017 m. spalio 4 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo. Komisija pripažino atsakovui ieškovės nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. deklaruotą pravaikštą neteisėta. Komisija nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 5 875,82 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. rugpjūčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Komisija pripažino atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu neteisėtu. Laikė, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Komisija nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 800 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo, 666,67 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir po 19,05 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra aišku, kokiu DK 58 straipsnio 3 dalies punktu vadovaujantis atsakovas buvo atleistas iš darbo. Iš 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo dėl 2015 m. balandžio 17 d. darbo sutarties Nr. 26 vykdymo būtų galima spręsti, kad atsakovas buvo atleistas dėl nuolatinio neatvykimo į darbą visą darbo dieną, tačiau minėtame pranešime nėra nurodyta, kada atsakovas neatvyko į darbą visą dieną, priešingai, atsakovas buvo įpareigotas pats nurodyti neatvykimo datas bei pateisinančias neatvykimo priežastis. Nurodė ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas negalėjo teismui paaiškinti, kada atsakovas pagal grafiką turėjo dirbti laive ar dirbti kitą darbdavio numatytą darbą. Teismui nebuvo pateikti darbo grafikai, duomenys apie atsakovo daromas pravaikštas, tarnybiniai pranešimai apie fiksuotus atsakovo neatvykimus į darbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbdavys nesudarinėjo darbo grafikų, neturėjo duomenų apie atsakovo darbo / nedarbo dienas. Konstatavo ir tai, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytą darbo sutarties 5 punktą. Nesant sudaryto laivo kapitono nustatyto grafiko, neinformuojant atsakovo apie vykimo į laivą „(duomenys neskelbtini)“ datą, laivo buvimo vietą, nuo 2016 m. birželio atsakovui nesuteikiant darbo – atsakovui būnant be darbo (prastova), nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo deklaruotą pravaikštą teisėta. Ta aplinkybė, kad atsakovas, neturėdamas pragyvenimo šaltinio, negaudamas darbo pasiūlymų iš ieškovės, negaudamas jam priskaičiuoto ir deklaruoto darbo užmokesčio, susirado sezoninį darbą AB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo laikyti ieškovės veiksmus dėl pravaikštų deklaravimo teisėtais ir pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aprašo 25 punktas suteikia teisę darbdaviui, raštu nurodžius priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė (jos atstovas) 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nesilaikė šio teisės akto reikalavimo, nenurodė priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad neeilinio sveikatos patikrinimo reikalavo dėl (duomenys neskelbtini), tačiau kodėl tai nebuvo nurodyta 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešime, teismui nepaaiškino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nebuvo aiškiai nurodytas reikalavimas dėl neeilinio sveikatos tikrinimo, nebuvo atsakovui išduota medicininės pažymos forma. Pirmosios instancijos teismas esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo teisėtu atsakovo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – atsisakymo tikrinti sveikatą, yra nepagrįstas, ir jį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas per 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nurodytą terminą pateikė ieškovei galiojantį medicininį pažymėjimą, išduotą 2016 m. spalio 20 d., leidžiantį dirbti pagal darbo sutartį.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas, nusižengė darbo pareigoms, nustatytai darbo tvarkai, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo dėl atsakovo atleidimo iš darbo tinkamą įteikimą atsakovui.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalis dėl pripažinimo, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi ir atsakovas dėl atleidimo iš darbo nepatyrė neturtinės žalos, yra nepagrįsta. Komisija 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pagrįstai nustatė, kad atsakovui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis esant prastovai. Ieškovės argumentai, kad atsakovas buvo be darbo (prastova) dėl savo kaltės, yra nepagrįsti, nes prastova vadinamas tik darbo nesuteikimas dėl objektyvių priežasčių. Prastova dėl darbuotojo kaltės negali būti, nes tokiu atveju fiksuojama pravaikšta. Atsakovui pasibaigus nedarbingumui nebuvo pasiūlyta vykti į žvejybinį laivą „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį sulygtam darbui atlikti, todėl atsakovas nedirbo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko su komisijos nustatytu prastovos faktu, nes tuo pagrindu (dėl prastovos) grindė nesutikimą su komisijos apskaičiuotu neišmokėtu atsakovui darbo užmokesčiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė deklaravo mokanti atsakovui atlyginimą: nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 2 800 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. – 2 400 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui priskaičiuota 838,69 Eur. Faktiškai atsakovui išmokėta už 2016 metus 690,91 Eur darbo užmokesčio. Kodėl atsakovui nebuvo mokamas VSDF deklaruojamas darbo užmokestis, ieškovės atstovas paaiškinti negalėjo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui buvo priskaičiuota ir deklaruota kaip išmokėta nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 6 000 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių atsakovas negavo, leidžia teigti, kad ieškovė atleidimo dieną su atsakovu visiškai neatsiskaitė. Ta aplinkybė, kad ieškovė už prastovas skaičiavo atsakovui darbo sutartyje nustatytą (400 Eur), t. y. didesnį, nei numatyta įstatyme, darbo užmokestį, nesudaro pagrindo teigti, kad 400 Eur atlyginimas buvo apskaičiuotas neteisėtai, nes įstatyme nėra draudimo darbuotojui mokėti didesnį nei minimalioji mėnesinė alga atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas liudytojos (atsakovo motinos) paaiškinimais dėl atsakovo neteisėtu atleidimu iš darbo sukeltų sunkių neigiamų padarinių – depresijos, streso, įtampos. Pažymėjo, kad komisija sprendime prašomą neturtinę žalą sumažino 10 (klaida turėtų būti 100) kartų, priteisdama 100 Eur, priteistą neturtinę žalą motyvavo akivaizdžiai neteisėtu atsakovo atleidimu, žeminančiu jo garbę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto

Apeliantė nurodė, kad vadovaujantis aprašo 6.1 punktu atsakovas priklausė I profesinei grupei. Aprašo 1 priede nustatyti minimalūs reikalavimai pareiškėjo sveikatos būklei. 15.3 punktas nustato, kad dėl (duomenys neskelbtini) asmenų tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo infektologo konsultacijos. 7.1 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini) po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo ar gydytojo infektologo konsultacijos. Aprašo 25 punktas nustato kad, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, rašte nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Vadovaudamasi aprašo 25 punktas ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama atlikti neeilinį sveikatos tikrinimą.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesilaikė aprašo reikalavimų, rašte nenurodydama siuntimo priežasčių. Ieškovė rašte nurodė, jog siuntimo priežastis – turimi galimi duomenys apie atsakovo sveikatos sutrikimus. Aprašo 25 p. nedetalizuoja, kokius duomenis darbdavys turi pateikti darbuotojui nurodydamas neeilinio sveikatos patikrinimo priežastį. Neeilinio sveikatos patikrinimo metu yra sprendžiama dėl jūreivio sveikatos atitikties aprašo 1 priedo reikalavimams (į kuriuos įeina ir nuostatos, susijusios su (duomenys neskelbtini) ligomis), todėl ieškovė galvojo, kad galima nurodyti priežastį – turimi duomenys apie atsakovo sveikatos sutrikimus. Tokiu būdu ieškovė siekė išlikti korektiška, nereferuoti apie turimus duomenis apie atsakovo galimas ligas. Juolab kad atsakovui šie duomenys turėjo būti žinomi. Apeliantė nurodė ir tai, kad atsakovo atstovės pateiktuose paaiškinimuose nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovui būtų nežinomas neeilinio sveikatos patikrinimo tikslas, priežastis, su tuo susijusios aplinkybės ar nustatytas neeilinio sveikatos patikrinimo terminas būtų pernelyg trumpas. Atsakovas neteikė papildomų prašymų.Apeliantė nurodė, kad atsakovui buvo skirtos keturios kalendorinės dienos (o ne trys) pateikti prašomą informaciją, nes 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštas atsakovui buvo išsiųstas el. paštu, kurį jis gavo tą pačią dieną. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog jis laikomas įteiktu nuo jo išsiuntimo el. paštu momento.Apeliantė nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbdavys, siųsdamas dirbantį asmenį tikrintis sveikatos, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą. Sisteminė aprašo analizė leidžia teigti, kad minėta pažymos forma skirta profilaktinio privalomo sveikatos tikrinimo atvejams (o ne neeiliniam sveikatos tikrinimui). Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingą išvadą, apeliantė nurodė, kad minėtos pažymos formos nepateikimas, nesant atsakovo reikalavimo ją pateikti ir atsisakant neeiline tvarka tikrintis sveikatą, laikytinas formaliu procedūriniu pažeidimu.

Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas

Apeliantė nurodė, kad jai nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė pripažinta pažeidusia darbo sutarties 5 punktą. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neinformavo atsakovo apie laivo vietą, nesuteikė kito darbo. Atsakovas, atgavęs darbingumą, nedelsiant įsidarbino kitoje žvejybos įmonėje kaip nuolatinėje darbovietėje visai darbo dienai ir nuolatos vykdavo į komandiruotes (vykdė žvejybą ne Lietuvos teritorijoje). Atsakovas nesiėmė veiksmų dėl darbo atlikimo pas ieškovę – dėl darbo atlikimo nevyko į ieškovės buveinę, laivą, nesidomėjo dėl savo atliekamos pravaikštos pagrįstumo.Apeliantė nurodė, kad atsakovas iš karto po darbingumo atgavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino ne sezoniniam, o nuolatiniam darbui visai darbo dienai darbo funkcijoms, vykdomoms užsienyje (žvejyba užsienyje), atlikti. Todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas, neturėdamas pragyvenimo šaltinio, negaudamas darbo pasiūlymų iš ieškovės, negaudamas jam priskaičiuoto ir deklaruoto darbo užmokesčio, susirado sezoninį darbą AB „(duomenys neskelbtini)“, ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti ieškovės veiksmus dėl pravaikštų deklaravimo teisėtais ir pagrįstais.Apeliantė nurodė, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog laive nebuvo darbo grafiko, darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Atsakovo nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad atsakovo veiklą reglamentuoja darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Kiekviename iš žvejybinių laivų yra darbo grafikas bei vykdoma darbo laiko apskaita vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, siekiant užtikrinti laivo tinkamą eksploatavimą.Apeliantė nurodė, kad pagrįstai ir teisėtai taikė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Dėl DK 65 straipsnio

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. (atsakovo atleidimo dieną) ieškovė informavo atsakovą apie jo atleidimą iš darbo. Minėtas informavimas atitinka visus DK 65 straipsnio reikalavimus, nes rašte nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Apeliantė, atleisdama atsakovą iš darbo, laikėsi DK 65 straipsnio reikalavimų.

Dėl neturtinės žalos

Apeliantė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas faktiškai realiai būtų patyręs depresiją, stresą, įtampą. Atsakovo mamos paaiškinimai dėl atsakovo patirtos neturtinės žalos turėtų būti vertinami kritiškai. Juolab kad šios aplinkybės išimtinai susijusios su nelaimingo atsitikimo darbe įvykiu, atsakovo prastova, o ne su jo atleidimo iš darbo faktu. Nurodė ir tai, kad atsakovas daugiau nei metus iki atleidimo iš darbo dirbo pas trečiąjį asmenį, siekė su ieškove nutraukti darbo santykius. Apeliantė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo vertina kaip siekį nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto nei jos dydžio kaip vienos iš būtinų darbdavio civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nepagrįstai pripažinta pagrįsta atsakovui padaryta 100 Eur neturtinė žala.Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliantės skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad naujos redakcijos DK neliko straipsnio dėl privalomų sveikatos tikrinimų (senos redakcijos DK 256 straipsnis). DK 158 str. nustato, kad darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. 158 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.Atsakovas nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji kaip darbdavys: 1) patvirtino darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą; 2) patvirtino darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką ir su juo pasirašytinai supažindino darbuotojus (atsakovą); 3) atsakovas atsisakė atlikti privalomąjį sveikatos patikrinimą. 2017 m. rugpjūčio 10 d. apeliantės atstovas prašė atsakovo iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikti duomenis, patvirtinančius, jo atsakovo sveikatos būklė atitinka aprašo 1 priedo reikalavimus. Atsakovas pateikė reikalaujamus duomenis, t. y. galiojantį jūrininko sveikatos pažymėjimą. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė tuo pačiu metu reikalavo, jog atsakovas pateiktų paaiškinimus dėl pravaikštos. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė faktiškai nebenorėjo toliau tęsti darbo santykių ir ieškojo pagrindo atleisti atsakovą.Atsakovas nurodė, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovui vykdyti pateikė raštišką siuntimą medicinos komisijai su nurodyta priežastimi dėl neeilinio sveikatos patikrinimo. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovui buvo nežinomas neeilinio sveikatos patikrinimo tikslas, priežastis, su tuo susijusios aplinkybės.Atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d. (penktadienį) 13.00 val. Apeliantė su atsakovu nebendravo el. laiškais. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog atsakovas gavo ir perskaitė el. laišką.Atsakovas nurodė, kad po nedarbingumo, t. y. 2016 m. birželį, paskambino apeliantės direktoriui ir teiravosi, kokie yra apeliantės planai dėl jo. Atsakovui buvo pažadėta, kad jam bus pasiūlytas darbas, kai laivas vėl išplauks į jūrą, nes laivas buvo areštuotas. Atsakovas palaikė ryšius su apeliante telefonu (šios aplinkybės apeliantė neneigia). Apeliantė mokėjo atsakovui uždarbį į banko sąskaitą ir visą laikotarpį iki jo atleidimo deklaravo „Sodrai“ ir VMI apie atskaitymus iš darbo užmokesčio.Atsakovas nurodė, kad apeliantės (jos administracijos) pareiga yra tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. Neaišku, kaip turėjo elgtis atsakovas, jeigu apeliantės atstovas negalėjo nurodyti laivo dislokacijos vietos atsakovo atleidimo dieną, nepateikė duomenų apie darbo organizavimą šiame laive, apie atsakovo iškvietimą į laivą bei kelionės dokumentų.Atsakovas nurodė, kad 2017-08-08 jam pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 unktą dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, buvo didelis netikėtumas, kad jis yra atleistas dėl jo kaltės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovo išgyvenimus kaip liudytoja patvirtino jo mama.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl rašytinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės el. pašto išrašą, patvirtinantį, jog atsakovas raštus Nr. 1 ir Nr. 2 gavo 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir jame netinkamai išaiškinus atsakovui skirto termino pateikti informaciją ieškovei trukmę.Atsakovas nuomonės dėl naujų įrodymų ir jų pridėjimo prie bylos nepateikė.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštų įteikimas atsakovui, todėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – išnagrinėjus bylą. Teisėjų kolegija priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, jie vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto

Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas atsisakymas tikrinti sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas.Aprašo 25 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, raštu nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo.Apeliantė nurodė, kad atsakovas atsisakė vykdyti jos įpareigojimą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatos būklę, todėl apeliantė pagrįstai atleido iš darbo atsakovą DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Apeliantė 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu (atsižvelgdama į turimus galimus duomenis apie sveikatos sutrikimus) prašė atsakovo apeliantei pateikti duomenis, patvirtinančius, jog jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus. Atsakovas pateikė apeliantei jūrininko sveikatos pažymėjimo kopiją, kurioje nurodyta, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 20 d. gali dirbti jūrininku taikant tam tikrus apribojimus. Šis pažymėjimas galiojo iki 2017 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) sveikatos įstaigos epikrizė, kurioje nurodyta, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini), surašyta 2015 m. birželio 1 d., t. y. iki atsakovo pateikto jūrininko sveikatos pažymėjimo išdavimo, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jūrininko sveikatos pažymėjimas nepatvirtina atsakovo galimybės dirbti pagal darbo sutartį. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė prašė atsakovo pateikti duomenis, patvirtinančius, jog jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus, atsakovas tuos duomenis pateikė. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte nebuvo aiškiai nurodytas reikalavimas dėl neeilinio sveikatos tikrinimo ir neeilinio sveikatos tikrinimo priežastis (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantė reikalavo, o atsakovas atsisakė vykdyti jos įpareigojimą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatos būklę. Byloje nėra duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti sutartyje nurodyto darbo dėl turimų ligų. Priešingai, byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. liepos 5 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. kapitono padėjėju.Apeliantė nurodė, kad atsakovui buvo skirtos keturios kalendorinės dienos (o ne trys) pateikti prašomą informaciją, nes 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštas atsakovui buvo išsiųstas el. paštu, kurį jis gavo tą pačią dieną. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog jis laikomas įteiktu nuo jų išsiuntimo el. paštu momento. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalys bendravo el. laiškais. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog atsakovas gavo ir perskaitė el. laišką 2017 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d. (penktadienį) 13.00 val. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu nustatytas terminas (išmetus šeštadienį ir sekmadienį, kuriais profilaktiniai sveikatos patikrinimai neatliekami) taip pat leidžia teigti, jog apeliantė atsakovo prašė pateikti informaciją apie jo sveikatos būklę, o ne įpareigojo atsakovą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatą. Priešinga teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad darbdavys, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, turi ne tik nepažeisti darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, interesų, bet ir padėti jam įgyvendinti jo teises, kartu užtikrindamas darbo teisiniuose santykiuose teisėtumą, ir išvengti ginčų teisme. Vadinasi, nagrinėjamu atveju apeliantė, nustatytu terminu gavusi atsakovo galiojantį medicininį pažymėjimą, leidžiantį dirbti pagal darbo sutartį, turėjo imtis priemonių, kad būtų pašalintos apeliantei kilusios abejonės dėl atsakovo galimybės dirbti pagal darbo sutartį, o ne konstatuoti, kad atsakovas atsisakė vykdyti jos įpareigojimą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatos būklę, ir atleisti atsakovą iš darbo.

Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto.

Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.Apeliantė nurodė, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neinformavo atsakovo apie laivo vietą, nesuteikė kito darbo, laive nebuvo darbo grafiko, darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra duomenų, kada atsakovas neatvyko į darbą visą dieną, kada atsakovas turėjo dirbti laive ar dirbti kitą darbdavio numatytą darbą, nepateikti duomenys apie atsakovo daromas pravaikštas, tarnybiniai pranešimai apie fiksuotus atsakovo neatvykimus į darbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė (po atsakovo atgauto darbingumo, t. y. 2016 m. birželio) nesudarinėjo darbo grafikų, neturi duomenų apie atsakovo darbo / nedarbo dienas, nepateikė laivo kapitono nustatyto grafiko, neinformavo atsakovo apie vykimo į laivą „(duomenys neskelbtini)“ datą, laivo buvimo vietą. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas (CPK 178, 185 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovas nuo 2016 m. birželio buvo be darbo (prastova), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdė darbo pareigas, buvo kviečiamas vykti į darbą, laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo areštuotas, apeliantė mokėjo atsakovui uždarbį į banko sąskaitą ir visą laikotarpį iki jo atleidimo deklaravo „Sodrai“ ir VMI apie atskaitymus iš darbo užmokesčio (DK 47 straipsnio 1 dalis). Atsakovo prastova buvo ilgesnė nei trys darbo dienos, todėl jis neturėjo pareigos atvykti į darbovietę (DK 47 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi pranešimą dėl atsakovo atvykimą į darbą. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas susirado sezoninį darbą AB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantės veiksmai dėl pravaikštų deklaravimo yra teisėti ir pagrįsti. Juolab kad apeliantė pravaikštą atsakovui deklaravo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., kai atsakovas nebedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“.Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su DK 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punkatis, taip pat atsakovo informavimu apie jo atleidimą, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus DK 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose, ir atmetė apeliantės reikalavimus dėl atleidimo iš darbo bei atsakovo deklaruotos pravaikštos pripažinimo teisėta.

Dėl pripažinimo, kad apeliantė yra atsiskaičiusi su atsakovu

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl pripažinimo, jog ji su atsakovu yra atsiskaičiusi, nenurodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako ir dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui buvo priskaičiuota ir deklaruota kaip išmokėta nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 6 000 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių atsakovas negavo, tai leidžia teigti, jog apeliantė su atsakovu visiškai jo atleidimo dieną neatsiskaitė. Taip pat išvadai, kad apeliantė už prastovas skaičiavo atsakovui darbo sutartyje nustatytą (400 Eur), t. y. didesnį nei numatytą įstatyme, darbo užmokestį, nesudaro pagrindo teigti, kad 400 Eur atlyginimas buvo apskaičiuotas neteisėtai, nes įstatyme nėra draudimo darbuotojui mokėti didesnį nei minimalioji mėnesinė alga atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai.).

Dėl neturtinės žalos

Apeliantė nurodė, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto nei jos dydžio kaip vienos iš būtinų darbdavio civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nepagrįstai pripažinta pagrįsta atsakovui padaryta 100 Eur neturtinė žala. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė neteisėtai atsakovą atleido iš darbo ir deklaravo atsakovo pravaikštą, neatsiskaitė su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną. Šie neteisėti atsakovės veiksmai ir dėl to atsiradę neigiami padariniai, t. y. atsakovo išgyvenimai, įtampa, stresas, yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, jei jis yra neteisėtas, sukelia darbuotojui neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Tarp apeliantės anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Dar viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Konstatavus (įrodžius) apeliantės neteisėtus veiksmus – apeliantė neteisėtai atsakovą atleido iš darbo ir deklaravo atsakovo pravaikštą, neatsiskaitė su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną, konstatuotina, kad apeliantė kalta ir dėl kilusios neturtinės žalos. Byloje nebuvo nustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių apeliantė galėtų būti atleista nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl pripažinimo, jog atsakovas dėl atleidimo iš darbo nepatyrė neturtinės žalos (CPK 148, 185 straipsniai).Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teisinio santykio su darbo ginčų komisijos sprendimu

DK 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimui ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl pirmosios instancijos teismas, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį iš esmės darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucine dalimi, t. y. ginčą išsprendžiant iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalys).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo 1 210 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovui priteistinas 1 210 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl neviešos bylos medžiagos

CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesine, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie atsakovo sveikatą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, siekdamas apsaugoti informacijos apie atsakovo sveikatą konfidencialumą, konstatuoja, kad yra pagrindas visą bylos medžiagą pripažinti nevieša, nes šie duomenys yra analizuojami šalių, teismo procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą patikslinti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Pripažinti E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. deklaruotą pravaikštą neteisėta.

Priteisti E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 875,82 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2016 m. rugpjūtį – 2017 m. rugpjūtį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. po 400 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2016 m. rugpjūtį–2017 m. liepą, bei 1 075,82 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūtį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pripažinti E. G. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai) neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis tarp E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo 2018-03-15 sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 800 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo.

Išieškoti E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 666,67 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d., iki 2017 m. spalio 4 d. t. y. darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), ir po 19,05 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Priteisti E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbų ginčų komisijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimo vykdymo sustabdymą.“

Priteisti E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė