- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-698-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00300-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurošvara“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eurošvara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurošvara“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Eurošvara“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės J. B. (toliau – atsakovė) 160 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 9 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 302,50 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, 2022 m. kovo 22 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį visiškai.
2. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais teismo prašė panaikinti 2022 m. kovo 22 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. lapkričio 23 d. galutiniu teismo sprendimu preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas, paliko nepakeistą, papildomai ieškovės naudai priteisė iš atsakovės 830,85 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 26,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. 2022 m. gruodžio 23 d. byloje gautas atsakovės apeliacinis skundas dėl byloje priimto 2022 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo. Apeliacinis skundas priimtas teisėjos 2023 m. sausio 4 d. rezoliucija ir išsiųstas ieškovei atsiliepimui pateikti.
5. 2023 m. sausio 24 d. byloje gautas ir teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą. Civilinė byla apeliacinės instancijos teismui išsiųsta 2023 m. sausio 30 d.
Šalies argumentai
6. 2023 m. sausio 26 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme ieškovė nurodė, jog 2022 m. lapkričio 23 d. galutiniu sprendimu teismas pasisakė, kad UAB „Eurošvara“ turi būti priteista 84,70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (sprendimo 48 punktas), tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šios sumos nebuvo pasisakyta. Atitinkamai, prašė priimti papildomą sprendimą, priteisiant ieškovei ir šią sumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydamas, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti.
8. 2023 m. vasario 6 d. teisme gautas ieškovės prašymas atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti ir priimti papildomą sprendimą, priteisiant ieškovei 84,70 Eur už antstolio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovė prašymą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą tą pačią dieną, kai pastebėjo klaidą, o byla tuo metu dar nebuvo perduota apeliacinės instancijos teismui. Anksčiau klaidos nepastebėjo, kadangi apie tai, kad jos ieškinys visiškai patenkintas, ieškovė sužinojo iš EPP sistemos, kurioje buvo lakoniškai nurodyta, kad „Preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas“. Kadangi ieškinys buvo visiškai patenkintas, ieškovė neturėjo būtinumo analizuoti 2022 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo, kas leistų pastebėti minėtą klaidą.
8.2. Teismų praktikoje termino prašymui dėl papildomo sprendimo atnaujinimo klausimais nurodoma, kad „advokato nesavalaikio pareigų vykdymo pasekmės, teismo vertinimu, negali būti perkeliamos asmeniui kuris nedalyvauja byloje ir apie procesinę bylos baigtį sužinoma tik advokatui apie tai informavus“.
8.3. Atsisakymas pratęsti terminą neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Suma, dėl kurios nebuvo pasisakyta galutinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (84,70 Eur), sudaro daugiau nei pusę ieškinio sumos, kuri buvo priteista ieškovei (160 Eur). Tokiu būdu bylą laimėjusi ieškovė lieka be galimybės išieškoti didesnę dalį sumos, į kurią, kaip pripažino pats teismas, ji turi teisę. Be to, 84,70 Eur, dėl kurios nebuvo pasisakyta galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, buvo sumokėti už antstolio paslaugas, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris tapo vienu iš dokumentų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas galutinį sprendimą. Galiausiai, ši situacija iš dalies susiklostė dėl teismo klaidos, nepasisakant dėl šios sumos galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, ką būtina pripažinti ir į ką būtina atsižvelgti.
8.4. Ieškovė neturėjo jokio ketinimo pažeisti procesinį terminą, kadangi tai neatitiktų pačios ieškovės interesų. Ieškovės procesinis elgesys rodo, kad ieškovė laiku vykdė savo procesines pareigas: tiek pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, tiek atsiliepimas į prieštaravimus, tiek atskirasis skundas buvo pateikti per teismo nustatytus terminus.
8.5. Termino atnaujinimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kadangi galutinis sprendimas yra apskųstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė ieškovė prašymą atnaujinti procesinį terminą papildomam sprendimui priimti.
10. Teismas pažymėjo, jog byloje 2022 m. lapkričio 23 d. priimtas galutinis sprendimas ieškovės atstovui advokatui M. P. išsiųstas sprendimo priėmimo dieną, tinkamai įteiktas 2022 m. lapkričio 24 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė galėjo pateikti iki 2022 m. gruodžio 13 d.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Eurošvara“ laiku nepateikė prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė prašyme pažymėjo, kad teismų praktikoje termino prašymui dėl papildomo sprendimo atnaujinimo klausimais nurodoma, jog advokato nesavalaikio pareigų vykdymo pasekmės negali būti perkeliamos asmeniui, kuris nedalyvauja byloje ir apie procesinę bylos baigtį sužino tik advokatui apie tai informavus, tačiau, kaip matyti, iš pateikto prašymo, ieškovė pripažįsta, kad apie sprendimo priėmimą sužinojo pati, pamačiusi jį elektroninių paslaugų portale. Ieškovės sprendimas neskaityti teismo priimto sprendimo negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą, praleistą daugiau nei mėnesį, o kitų priežasčių, dėl kurių ieškovė objektyviai neturėjo galimybės laiku pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovė iš esmės nenurodė. Taigi, prašymas atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti atmestinas nesant svarbių priežasčių tokį terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Negalima sutikti su teismo teiginiu, esą ne ieškovės advokatas, o pati ieškovė sužinojo apie sprendimą iš EPP sistemos. Prašyme atnaujinti terminą esantis fragmentas „apie tai, kad jos ieškinys visiškai patenkintas, ieškovė sužinojo iš EPP sistemos“ aiškintinas kaip „apie tai, kad jos ieškinys visiškai patenkintas, ieškovės advokatas sužinojo iš EPP sistemos“. Proceso šalies atstovas nėra savarankiška proceso šalis, todėl šalies atstovo procesiniai veiksmai procesiniuose dokumentuose paprastai įvardijami būtent kaip šalies veiksmai. Todėl prašyme atnaujinti procesą ir buvo nurodyta, kad prie EPP sistemos prisijungė ieškovė, nedetalizuojant, kad konkrečiai tą padarė ne ieškovės vadovas, o ieškovės advokatas. Be to, ieškovei turint advokatą, natūralu, kad būtent ieškovės advokatas jungiasi prie EPP ir tikrina bylos medžiagą, o ne ieškovės vadovas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįsta išvadą, esą prie EPP prisijungė ieškovės vadovas, o ne ieškovės advokatas.
13.2. Bet kuriuo atveju, klausimas, kas konkrečiai iš EPP sužinojo apie priimtą sprendimą (ieškovės vadovas ar advokatas) nėra teisiškai reikšmingas. Aptarimu argumentu buvo akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, dėl kurios teko prašyti priimti papildomą sprendimą, buvo nepastebėta dėl to, kad visas teismo sprendimas nebuvo perskaitytas. Skaityti viso sprendimo nebuvo jokio būtinumo, kadangi EPP buvo nurodyta, kad ieškinys visiškai patenkintas. Ieškovės vadovas ir advokatas neturėjo pagrindo manyti, kad sprendimas bus su klaidomis, todėl sprendimo tekstą reikia tikrinti.
13.3. Prašyme atnaujinti terminą buvo nurodyti ir kiti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, t. y. apie tai, kad: 1) teismų praktikoje pripažįstama, kad advokato nesavalaikio pareigų vykdymo pasekmės negali būti perkeliamos asmeniui, kuris nedalyvauja byloje ir apie procesinę bylos baigtį sužinoma tik advokatui apie tai informavus; 2) atsisakymas pratęsti terminą neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, nes suma, dėl kurios nebuvo pasisakyta galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje (84,70 Eur), sudaro daugiau nei pusę ieškinio sumos, kuri buvo priteista ieškovei (160 Eur), be to, ši situacija iš dalies susiklostė dėl pirmosios instancijos teismo klaidos, nepasisakant dėl šios sumos galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje; 3) ieškovė neturėjo jokio ketinimo pažeisti procesinį terminą, kadangi tai neatitiktų pačios ieškovės interesų, o ieškovės procesinis elgesys rodo, kad ieškovė laiku vykdė savo procesines pareigas; 4) termino atnaujinimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kadangi galutinis sprendimas yra apskųstas.
13.4. Papildomai pastebėtina, kad tuo metu, kai buvo priimtas galutinis sprendimas su klaida, ir kai prasidėjo praleisto termino skaičiavimas, ieškovės advokatas sirgo ir netrukus buvo hospitalizuotas tolimesniam stacionariniam gydymui, kas taip pat turėjo reikšmingą įtaką jo galimybėms dirbti, situacijos vertinimui ir komunikacijai su klientu (šio teiginio pagrindimui teikiamas išrašas iš e.sveikata portalo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas atnaujinti procesinį terminą papildomam sprendimui priimti, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujo įrodymo (ne) prijungimo
16. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė išrašą iš e.sveikata portalo, patvirtinantį, jog jos atstovas advokatas M. P. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuotas stacionariam gydymui, iki (duomenys neskelbtini) jam buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Remdamasi šiuo rašytiniu įrodymu apeliantė teigia, jog atstovo sveikata turėjo reikšmingą įtaką jo galimybėms dirbti, situacijos vertinimui ir komunikacijai su klientu.
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
19. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, atsižvelgia į tai, jog tai yra oficialus įrodymas, patvirtinantis apeliantės atstovo nedarbingumą laikotarpiu, kuomet pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo būti pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl sprendžia, jog toks naujai pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas teisingam sprendimui byloje priimti, todėl jį priima ir vertins, nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
21. 2023 m. kovo 8 d. apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje priimtas galutinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-575-967/2023, be kita ko pasisakė ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „papildomai patirtos 830,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba bei patirtos 84,70 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės“, todėl į šias aplinkybes prašo atsižvelgti nagrinėjant jos atskirąjį skundą.
22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 237-464/2022).
23. Nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti yra pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pažymėtina, jog pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąją skundą, savo žinioje turi visą Vilniaus regiono apylinkės teismo elektroninę civilinę bylą Nr. e2-4234-1115/2022, su visais joje priimtais teismų sprendimais.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti ieškovės praleistą CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
25. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
27. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. lapkričio 23 d., tą pačią dieną per EPP sistemą išsiųstas šalims. Terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti suėjo 2022 m. gruodžio 13 d., o pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovės buvo paduotas tik 2023 m. sausio 26 d.
28. Ieškovė kaip objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku paduoti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodo tai, jog iš esmės susipažinusi su bylos išnagrinėjimo rezultatu, t. y. iš EPP sistemos sužinojusi, jog ieškinys yra visiškai patenkintas, neturėjo būtinumo analizuoti 2022 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo, kas leistų pastebėti sprendime padarytą klaidą. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, jog apie bylos išnagrinėjimo rezultatą sužinojo ieškovės atstovas, o apie sprendime padarytą klaidą pati ieškovė sužinojo jau suėjus terminui prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti. Kartu pažymima, jog atstovo galimybes tinkamai reaguoti įtakojo ir tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dalį minėto laikotarpio (iki (duomenys neskelbtini)) buvo hospitalizuotas stacionariam gydymui.
29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais prašymais dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo bei prašymu dėl termino tokiam prašymui pateikti atnaujinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teikdama prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kurios nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomos svarbiomis, t. y. tokiomis, kurios sudarė objektyvias kliūtis pasinaudoti papildomo sprendimo institutu. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kodėl nei ieškovė nei jos atstovas nesusipažino su byloje priimtu teismo sprendimu laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo iki atstovo ligos. Ieškovės poziciją, kad sužinojus galutinį rezultatą, nebuvo būtinumo gilintis į teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kritiškai, toks ieškovės (pačios ar jos atstovo) elgesys byloja apie nerūpestingą ir aplaidų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, kuris negali sudaryti pagrindo praleistam procesiniam terminui atnaujinti, nes tokį elgesį ieškovė sąmoningai pasirinko, pati nusprendė nesusipažinti su byloje priimto teismo sprendimo tekstu ir motyvais bei neįsitikti, ar palikdamas byloje priimtą preliminarų sprendimą teismas patenkino ir kokia apimtimi jos po preliminaraus sprendimo priėmimo papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Kiti atskirajame skunde nurodomi argumentai apie ieškovės tinkamą procesinį elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat tai, kad ieškovė neturėjo jokio ketinimo pažeisti procesinį terminą, o termino atnaujinimas neužvilkintų bylos, nes apeliacinis skundas dar nebuvo išsiųstas apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami, tačiau yra visiškai neaktualūs sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, nes niekaip nepagrindžia ieškovės galimybių ar jų nebuvimo laiku įgyvendinti procesines teises, t. y. sprendžiant klausimą dėl konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, būtina nustatyti, ar egzistavo objektyvios kliūtis tokio veiksmo atlikimui, tuo tarpu aplinkybės, kad kitus procesinius veiksmus ieškovė atliko tinkamai ir laiku, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
31. Kita vertus, be jau nurodytų argumentų, apeliantė tiek prašyme dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodo, jog termino neatnaujinimas nagrinėjamu atveju neatitiks teisingumo ir sąžiningumo principų, be kito ko, dėl to, jog tokio prašymo pateikimą sąlygojo teismo padaryta klaida. Vertinant tokią apeliantės poziciją, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu padarytoms klaidoms ištaisyti įstatymų leidėjas yra numatęs du skirtingus institutus:
1) pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šioje proceso teisės normoje nustatyta galimybė ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti neesmines aritmetines, rašybos klaidas, padarytas priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį). Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės;
2) papildomo sprendimo priėmimo galimybė nustatyta CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas priima papildomą sprendimą, jeigu nenusprendė dėl kurių nors ieškovo ar savarankiškus reikalavimus pareiškiančio trečiojo asmens reikalavimų, taip pat atsakovo priešinių reikalavimų. Šiuo pagrindu papildomas sprendimas gali būti priimamas, kai byloje pareiškiami ne vienas, o keli reikalavimai ir neišspręstų reikalavimų pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme, šalys dėl jų teikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendimu padarytos klaidos, papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas ar kurie yra išspręsti.
32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl ieškovės patirtų 84,70 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, jas įvertino pagrįstomis ir priteistinomis ieškovės naudai iš atsakovės (sprendimo 50 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-575-967/2023, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Taigi, šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pasisakyta dėl ieškovės 84,70 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atlyginimo, šis klausimas pakartotinai negali būti sprendžiamas CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad sprendimu priteista suma nėra numatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (dėl rašymo apsirikimo ar netinkamo bylinėjimosi išlaidų sudėjimo) sudaro prielaidas taikyti CPK 276 straipsnyje numatytą klaidų taisymo institutą, tačiau nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos nutarties ir joje padarytų išvadų dėl svarbių priežasčių nebuvimo įstatymo nustatytam ir praleistam terminui atnaujinti.
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pagrįstai nepripažino ieškovės nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu apeliantei išaiškintina, jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl aiškaus rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo įsiteisėjusiame teismo sprendime CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
UAB „Eurošvara“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Išaiškinti apeliantei teisę kreiptis į teismą dėl aiškaus rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo įsiteisėjusiame teismo sprendime Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.