- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-575-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00300-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurošvara“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Eurošvara“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. B. (toliau – Atsakovė) 160 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 9 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 302,50 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. ji su atsakove sudarė mokymų paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei mokymo paslaugas pagal „auto plovėjo“ mokymo programą, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti ieškovei 240 Eur atlyginimą. Atsakovė išklausė pirmą mokymo kurso dalį, o antros mokymo kurso dalies be jokio įspėjimo nelankė. Veikdama gera valia ieškovė paprašė, kad atsakovė sumokėtų jai tik pusę šios sumos, kadangi atsakovė užsiėmus lankė ne dvi dienas, o vieną dieną, tačiau atsakovė su ieškove taip ir neatsiskaitė. Šiai dienai lieka atsakovė skolinga ieškovei 120 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad turi teisę į 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurių neprivaloma įrodinėti, priteisimą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnis 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, 2022 m. kovo 22 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį visiškai bei nustatė atsakovei 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos terminą įvykdyti sprendimą arba teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
4. Teismas 2022 m. balandžio 7 d. gavo atsakovės prieštaravimus, kuriais atsakovė teismo prašė panaikinti 2022 m. kovo 22 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jokių apmokymo paslaugų atsakovei nesuteikė ir mano, kad ji buvo apgauta žadant ją apmokyti dirbti ir suteikti darbo vietą, taip pat teigė, kad buvo sudaryta ne paslaugų teikimo sutartis, o darbo sutartis, todėl turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) teisės normos.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė teismo palikti galioti 2022 m. kovo 22 d. priimtą preliminarų sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kviesti liudyti K. K.. Paaiškino, kad iš sudarytos paslaugų sutarties priedo matyti, kad mokymų pirmoji diena buvo 2021 m. lapkričio 22 d., antroji - 2021 m. lapkričio 23 d. Ieškovė teismui pateikė antstolio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas žinutėmis tarp ieškovės priėmėjo-kasininko T. S. ir atsakovės. Iš susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovė informuoja tą dieną dirbusį ieškovės priėmėją-kasininką T. S., kad dėl išvykos dalyvauti antroje mokymų dalyje negalės, žada atvykti vėliau. Taip pat ieškovė pabrėžė, kad atsakovės teiginys, jog esą ieškovė atsisakė ją mokyti, nes mašinas neva galima plauti ir be mokymų yra melagingas, kadangi tokio pobūdžio informacijos ieškovės vadovas atsakovei objektyviai suteikti negalėjo, nes transporto priemonės nėra plaunamos skudurais; transporto priemonės plaunamos specialia technine įranga; plovimo metu naudojamos cheminės medžiagos, kurias reikia mokėti parinkti, kadangi jos priklauso nuo plaunamo paviršiaus medžiagos ir dėmių pobūdžio; neteisingai parinkta cheminė medžiaga gali sukelti nepataisomą žalą transporto priemonei ir kt., taigi, kad atsakovės pozicija, esą mokymų paslaugos nebuvo suteiktos, ieškovės vertinimu - neatitinka tikrovės ir vertinama kaip nesąžiningas bandymas išvengti sutartinės prievolės atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 22 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visišaki patenkintas, paliko nepakeistą, papildomai ieškovės naudai priteisė iš atsakovės 830,85 patirtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 26,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Eurošvara“ su atsakove J. B. sudarė mokymo paslaugų sutartį Nr. 2021/11/22 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei mokymo paslaugas pagal „auto plovėjo“ programą Sutartyje bei jos priede Nr. 1 numatyta tvarka ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo už minėtus mokymus sumokėti 240 Eur dydžio atlygį ieškovei. Remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė Sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdė – Sutartyje numatytu laiku suteikė atsakovei mokymo paslaugas. Iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad atsakovei 2021 m. gruodžio 28 d., 2022 m. vasario 7 d. buvo siųsti pranešimai dėl sąskaitos už suteiktus mokymus apmokėjimo ir išankstinio apmokėjimo sąskaita, kurioje prašoma sumokėti ne visą, o dalį mokymų kainos – 120 Eur, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė.
8. Teismas kvalifikuodamas teisinius santykius, nustatė, kad iš teismui pateiktos Sutarties turinio matyti, kad Sutarties dalykas – paslaugų tiekėjo (ieškovės) teikiamos paslaugos paslaugų gavėjui (atsakovei). Taigi Sutarties objektas yra mokymo paslaugų suteikimas. Sutarties 2.1., 3.3. (a) papunktis, 4.1. papunktis, Sutarties priedas Nr. 1 numato, jog atsakovė už suteiktas mokymo paslaugas įsipareigoja sumokėti ieškovei. Taigi ši Sutartis neatitinka darbo sutarčiai keliamų reikalavimų, kaip teigė atsakovė (DK 34 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėjo, kad Sutartis pavadinta – „Mokymų paslaugų sutartis 2021/11/22“, atsakovė pasirašė „paslaugų gavėjo vardu“ bei priede, pavadintam „Priedas 1 mokymų paslaugos“, aiškiai nurodyta, kad sutartimi suteikiama „Auto plovėjo“ mokymo programa, 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. 23 d. (2 d. d.). Mokymo programos kaina 240 Eur. Taigi visas Sutarties turinys yra apie mokymų paslaugų suteikimą, o ne darbo sąlygas, todėl teisiniai santykiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalimi, kvalifikuoti kaip paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl iš šių santykių kilusiam ginčui spręsti taikytos CK teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas spręsdamas dėl skolos priteisimo, pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, kad mokymai nebuvo suteikti, tačiau iš esmės šią poziciją atsakovė grindė tik savo paaiškinimais ir nuomone, kad jai suteiktos paslaugos nelaikytinos mokymais, tačiau iš byloje pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 23 d. ieškovės darbuotojui telefonu parašė trumpąją žinutę, jog į antrąją mokymų dieną neatvyks, nes turi skubiai išvykti. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad apie tai, jog ji pasirašė ne darbo, bet mokymų paslaugų sutartį, suprato grįžusi namo pirmąją mokymų dieną. Taigi antrąją mokymų dieną, suprasdama, kad jai buvo teikiamos mokymo paslaugos, ji nereiškė jokių pretenzijų dėl nekokybiškų mokymų ar apskritai mokymų nebuvimo, nebandė nutraukti sudarytos Sutarties, o priešingai – nurodė, kad jai suteikti mokymai patiko. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis matė, jog atsakovei buvo teikiami mokymai, todėl remiantis išdėstytu, teismas, atsakovės argumentą dėl nesuteiktų paslaugų atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, laikydamasi Sutartyje numatytų nuostatų, suteikė atsakovei mokymo paslaugas, o atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir neatsiskaitė su ieškove, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 120 Eur dydžio skolą.
Šalies argumentai
10. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės ir 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant aplinkybę, ar Sutartis buvo sudaryta komerciniais ar asmeniniais tikslais, pažymėtina, kad įvertinus ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatas, matyti, jog minėta Sutartis sudaryta tarp fizinio asmens – J. B. ir verslininko – UAB „Eurošvara“. Sutarties 3.1. (b), 3.1. (c), 3.1. (e), 3.2. (c) papunkčiai aiškiai nurodo, kad Sutarties sudarymo tikslas – asmens siekis įgyti mokymus pagal „auto plovėjo“ mokymo programą, siekiant gauti darbą pagal auto plovėjo amatą. Vadinasi, Sutarties dalykas yra fizinio asmens tikslas mokėti tinkamai plauti automobilius ir turėti potencialią galimybę pagal ją įsidarbinti, todėl tokia Sutartis neatitinka vartojimo sutarčiai keliamo vieno iš trijų privalomų reikalavimų – sutarties sudarymo tikslo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti – dėl ko negali būti laikoma vartojimo sutartimi (CK 6228¹ straipsnio 2 dalis), todėl laikytina, kad Sutartis buvo sudaryta profesinės veiklos tikslais, ką patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (atsakovė) J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. priimtą galutinį sprendimą ir ieškovės UAB “Eurošvara” ieškinį atmesti.
12. Apeliantė teigia, kad ši jokių apmokymo paslaugų negavo, teigia, kad ją apgavo pažadant apmokyti darbui bei suteikti darbo vietą, todėl ieškovė neturėjo teisės į atlyginimą. Apeliantė, priešingai nei nustatė teismas, nurodo, kad ieškovė nevykdo jokių mokymo paslaugų ir prašo teismo priimti naujus įrodymus, t. .y. VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 14 d. juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą.
13. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė taikyti CK teisės normas, kadangi apeliantės nuomone, tarp šalių susiklostė darbo santykiai, kurių ieškovė neįformino teisiškai, todėl ieškovė vėlgi neturi teisės į atlyginimą, kadangi šie santykiai neleidžia darbdaviui reikalauti darbuotojo sumokėti už mokymus.
14. Apeliantė taip pat nesutiko dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovei, mano, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalbos teikimo išlaidomis, neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų ir jos yra nepagrįstai per didelės.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Eurošvara“ atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą.
16. Nurodo, kad tiek byloje pateiktas antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas atsakovės susirašinėjimas su kitu bendrovės darbuotoju, tiek teismo posėdžio metu liudytojo paaiškinimai įrodo, kad mokymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos. Nors apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, kad liudytojas matė kaip ieškovės vadovas ir atsakovė bendravo, tačiau jų negirdėjo, ieškovė paaiškina, kad auto plovyklos boksai yra šalia vienas kito; kad paslaugų teikimo faktui patvirtinti nėra būtina girdėti, kadangi dėl tokių mokymų pobūdžio šios gali būti fiksuojamos ir vizualiai. Pažymi, kad iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matyti, kad ieškovė klausė atsakovės, kada ji planuoja atvykti ir pratęsti mokymus, pažymėdama, kad dalį mokymų atsakovė jau praėjo, todėl ir šis byloje esantis įrodymus tik patvirtina mokymo paslaugų suteikimo faktą, kadangi šios aplinkybės atsakovė nepaneigė.
Šalies argumentai
17. Ieškovė paaiškina, kad ji panašias sutartis yra sudariusi su daugeliu asmenų, kurie po mokymų įsidarbino pas ieškovę, o įsidarbinimo faktas įrodo, kad mokymų paslaugos pagal sudarytas mokymų paslaugų sutartis buvo teikiamos. Pabrėžė, kad mokymai yra viena iš ieškovės oficialių veiklų, kurios yra nurodytos ieškovės internetiniame tinklalapyje, priešingai nei teigia apeliantė, šis įrodymas yra pagrįstas ir tai, kad Juridinių asmenų registre tarp veiklos pobūdžio mokymai nėra įvardinti, nereiškia, kad ieškovė šių nevykdo, kadangi teisės aktai leidžia privatiems ūkio subjektams užsiimti bet kokia veikla, kuri nėra uždrausta įstatymo.
18. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apie, tai, kad tarp šalių buvo sudaryta ne paslaugų teikimo, o darbo sutartis pradėjo teigti tuomet, kai jau byla buvo išnagrinėta iš esmės, iki to laiko atsakovė gynęsi tuo, kad mokymo paslaugos jai nebuvo suteiktos, todėl ši aplinkybė negali būti apeliacinio skundo pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovė netinkamai įgyvendino teisė į gynybą tuo pagrindu, kad šalys neva buvo sutarusios ne dėl paslaugų sutarties, o dėl pameistrystės darbo sutarties, nors tarimai šios nebuvo laikomasi ir kad ieškovė atsakovei pateikė pasirašyti civilinę mokymo paslaugų sutartį ir ją taip apgavo, tačiau ieškovė pažymi, kad atsakovė dėl šios sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia priešieškinio nepareiškė. Kitaip nei atsakovė teigia, ieškovės manymu tarp šalių sudaryta sutartis neturi darbo sutarčiai ar pameistrystės darbo sutarčiai būdingų požymių ir pažymi, kad net neišsilavinęs, neatidus žmogus susipažinęs su ginčo šalių sudaryta sutartimi negalėtų jos laikyti darbo sutartimi, ypač kai sudarytos sutarties 3.2 (c) papunktyje nurodyta, kad „turi teise? atsisakyti pasiras?yti darbo sutarti? su Paslaugu? gave?ju [Atsakove], jeigu Paslaugu? tieke?jo [Ies?kove?s] nuomone, Paslaugu? gave?jas [Atsakove?] netinkamai i?sisavino z?inias ar programa? ar netinkamai vykdo s?ia? Sutarti?”, taip atsiejant mokymo paslaugų sutartį nuo darbo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė UAB „Eurošvara“ ir atsakovė J. B. sudarė mokymų paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei mokymo paslaugas pagal „auto plovėjo“ mokymo programą, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti ieškovei 240 Eur atlyginimą. Atsakovei išklausius tik pirmosios mokymo kurso dalies, ieškovė paprašė, kad atsakovė sumokėtų jai už suteiktas mokymo paslaugas 120 Eur atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė užsiėmus lankė ne dvi dienas, o vieną dieną, tačiau atsakovė su ieškove taip ir neatsiskaitė.
Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme
21. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė vien deklaratyviai nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė jokių tokio prašymo motyvų, todėl apeliantei nepagrindus būtinybės bylą nagrinėjimo žodinio proceso bei teismui nenustačius CPK 322 straipsnyje nurodytų sąlygų žodiniam procesui apeliacinės instancijos teisme vykti, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
24. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2022 m. gruodžio 14 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriuo atkreipia dėmesį į ieškovės UAB „Eurošvara“ veiklos sritis ir tikslą, tarp kurių nėra įtrauktos mokymo paslaugos. Tuo tarpu ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė elektroninį susirašinėjimą dėl mokymo paslaugų teikimo paslaugų gavėjui E. K., sudarytos paslaugų mokymo sutarties sudarytos 2022 m. gruodžio 14 d. kopiją bei elektroninį laišką su atsakymu į paklausimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuriuo paaiškinta, kad vykdomi trumpalaikiai mokymai priskiriami neformalaus pobūdžio mokymui, todėl šiems teikti nėra privaloma turėti licenciją ar leidimą.
25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
26. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 31 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių pateikti nauji įrodymai, tikrinant pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis bei tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, šiuo nagrinėjamu atveju, yra pertekliniai, kadangi pateikti įrodymai neatskleidžia byloje nežinotų, neaptartų naujų bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos apeliacinės instancijos teismui, todėl atsisakoma juos priimti.
Dėl Sutarties teisinio kvalifikavimo
28. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja CPK nuostatų taikymo galimybę, teigdama, kad tarp šalių buvo sudaryta ne mokymo paslaugų teikimo sutartis, o darbo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis DK nuostatomis.
29. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. DK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.
30. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.
31. Iš byloje esančios pateiktos sudarytos sutarties tarp ieškovės ir apeliantės turinio matyti, kad Sutarties dalykas – paslaugų tiekėjo (ieškovės) teikiamos paslaugos paslaugų gavėjui (atsakovei). Taigi Sutarties objektas yra mokymo paslaugų suteikimas. Šioje Sutartyje taip pat nėra numatytas atlygis atsakovui už darbo funkcijų atlikimą. Atvirkščiai, Sutarties 2.1., 3.3. (a) papunktis, 4.1. papunktis, Sutarties priedas Nr. 1 numato, jog atsakovas už suteiktas mokymo paslaugas įsipareigoja sumokėti ieškovei. Taip pat nėra susitarta dėl darbo funkcijai atlikti numatytos darbo vietos. Taigi ši Sutartis neatitinka darbo sutarčiai keliamų reikalavimų (DK 34 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių skiriamųjų požymių tarp šalių sudarytos sutarties ir įprasto darbo sutarties, šiuo atveju yra tai, kad ne ieškovė, o atsakovė pasirašyta sutartimi įsipareigojo sumokėti atlygį ieškovei už suteiktas jai paslaugas.
32. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas bei ieškovė atsiliepimu į apeliantės skundą pažymėjo, kad Sutartyje prie skilties „paslaugų teikimas ir šalių įsipareigojimai“ 3.1. (e) papunktyje nurodyta, jog paslaugų tiekėjas pasibaigus mokymosi procesui, įsipareigoja atlikti žinių patikrinimą ir esant teigiamiems rezultatams suteikti paslaugų gavėjui darbą, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, tai yra sąlyga, suteikianti galimybę atsakovei ateityje, atitinkant, ieškovės vertinimu, tam tikrus kvalifikacijos standartus, įsidarbinti pas ieškovę, o ne atsakovės įdarbinimas pasirašius šią sutartį į auto plovėjos pareigas, todėl įvertinus aptartos sudarytos sutarties turinį bei jos sąlygas, šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo laikytina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta ne darbo sutartis, o mokymosi paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti nematerialaus pobūdžio paslaugas t. y. mokymus, o atsakovė, už jai suteiktas paslaugas, įsipareigojo ieškovei sumokėti atlyginimą, todėl sprendžiant kilusį ginčą taikomos ne DK, o CPK nuostatos.
Dėl mokymų (ne) suteikimo ir skolos priteisimo
33. Apeliantė teigia, kad ieškovė nevykdo jokios veiklos susijusios su mokymų vykdymu, todėl šių paslaugų pastaroji jei suteikti negalėjo, ko pasėkoje ieškovė neturi pagrindo reikalauti sumokėti susidariusios skolos.
34. CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimu pagrindu. Tačiau, kaip teisingai ieškovė pažymėjo, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos teiginius dėl mokymosi paslaugų nesuteikimo.
35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
36. Šiuo atveju, iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė suteikė „auto plovimo“ programos mokymus. Iš į bylą pateiktos mokymų paslaugų sutarties bei jo priedo matyti, kad ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei mokymo paslaugas 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. pagal „auto plovėjo“ programą. Iš byloje pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad apeliantė 2021 m. lapkričio 23 d. ieškovės darbuotojui telefonu parašė trumpąją žinutę, jog į antrąją mokymų dieną neatvyks, nes turi skubiai išvykti, taip pat pažymėdama, kaip ir pirmosios instancijos teismas akcentavo, „man labai patiko pas Jus. Jei taip įmanoma, ar galėčiau grįžusi grįžti į Jūsų firmą“. Teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad apie tai, jog ji pasirašė ne darbo, bet mokymų paslaugų sutartį, suprato grįžusi namo pirmąją mokymų dieną, tačiau ji nereiškė jokių pretenzijų dėl nekokybiškų mokymų ar mokymų nebuvimo, nebandė nutraukti sudarytos Sutarties, o priešingai – nurodė, kad jai patiko pirmoji mokymų diena ir norėtų grįžti į ieškovės bendrovę. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis matė, jog apeliantei buvo teikiami mokymai. Iš šių išdėstytų aplinkybių seka, kad labiau tikėta, jog mokymosi paslaugos apeliantei buvo suteiktos, todėl teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai priėjo prie išvados, kad mokymosi paslaugos apeliantei buvo suteiktos ir ieškovė vis dėlto turi teisę reikalauti sumokėti susidariusią skolą sudarytos sutarties pagrindu.
Dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio
37. Apeliantė taip pat nesutiko dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovei, mano, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalbos teikimo išlaidomis, neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų ir jos yra nepagrįstai per didelės.
38. Nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis apie po atsakovės priimtų prieštaravimų papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 830,85 Eur už teisinę pagalbą bei 84,70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atstovo dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad ieškovės papildomai patirtos 830,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba bei patirtos 84,70 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti, kadangi išlaidos pagrįstos, pateikti įrodymai ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
43. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame procese patyrė 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis) bei 5,35 Eur už naujų įrodymų sutiekimą. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atsakovės J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.