Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LIBECOM“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. M., D. M. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, BUAB arba bendrovė) ,,LIBECOM“; bankroto administratoriumi paskyrė S. S.. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13d. nutartimi BUAB ,,LIBECOM“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovės bankroto administratorius 2019 m. balandžio 30 d. pateikė teismui prašymą pripažinti UAB ,,LIBECOM“ bankrotą tyčiniu ir kaltais asmenimis dėl tyčinio bankroto pripažinti suinteresuotus asmenis V. M. ir D. M.. Prašymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), redakcijos galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d., 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktais ir šiais motyvais:

2. Suinteresuoti asmenys V. M. bei D. M. atsiliepime prašė netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl atsakovės UAB ,,LIBECOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei prašė skirti atsakovės bankroto administratoriui 10 000,00 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skirti suinteresuotiems asmenims.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime palaikė administratoriaus prašymą dėl UAB „LIBECOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad atsakovės tyčinio bankroto faktą pagrindžia tai, kad buvęs bendrovių vadovas V. M. paslėpė ir / ar išvaistė didelę dalį UAB „Elektrostatika“ kilnojamojo turto, įkeisto pagal 2013 m. spalio 8 d. įkeitimo sutartį. BUAB „Elektrostatika“ bankroto administratorius pardavė pradiniam kreditoriui įkeistus 21 vnt. įrengimų iš 24 vnt. Likusių 3 vnt. įrengimų (likutinė vertė 56 865,54 Eur), atsarginių dalių rinkinio (likutinė vertė 5 480,28 Eur) ir granuliatoriaus automatinio tepimo sistemos (likutinė vertė 1 478,97 Eur) bankroto administratorius neperėmė ir nepardavinėjo. Realizavus dalį įkeisto turto bei nukreipus išieškojimą į kitas užtikrinimo priemones, pradiniam kreditoriui liko neapmokėta 25 836,50 Eur skola. V. M. buvo UAB „LIBECOM“ ir UAB „Elektrostatika“ faktinis vadovas, todėl turėjo suprasti, kad dalies atsakovei priklausiusio turto pradanginimas neigiamai atsilieps ne tik įmonių bendradarbiavimui, bet ir prives skolininkę prie bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažino atsakovės UAB ,,LIBECOM“ bankrotą tyčiniu.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

5. Teismas iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro teikiamų duomenų nustatė, kad BUAB „LIBECOM“ įregistruota 2008 m. gruodžio 15 d. Nuo 2009 m. birželio 4 d. (paskyrimo datos) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos bendrovės vadovo pareigas ėjo suinteresuotas asmuo V. M.; akcininkai: V. M., S. K. (S. K.), I. K. (I. K.) ir E. Ž., turintys po 25 proc. bendrovės akcijų. Taip pat iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „REGITRA“ teikiamų duomenų teismas nustatė, jog UAB „LIBECOM“ vardu nėra registruoto nekilnojamo turto ir transporto priemonių. UAB „LIBECOM“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą pateikti 2015 m. gegužės 26 d. (2014 m. finansinės atskaitomybės rinkiniai). 2014 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudarė 73 148,00 Lt (2013 m. bendrovė turėjo 734 893,00 Lt vertės turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 168 356,00 Lt, t. y. įsipareigojimai daugiau kaip du kartus viršijo bendrovės turtą. 2014 m. pelno nuostolių ataskaitos duomenimis, bendrovė turėjo 101 667,00 Lt nuostolių.

Dėl bendrovės nemokumo

6. BUAB „LIBECOM“ bankroto administratorius nurodė, kad atsakovė pagal 2014 m. balanso duomenis buvo nemoki. Administratorius nedetalizavo kiek 2014 m. buvo pradelstų įsiskolinimų, tačiau BUAB „LIBECOM“ faktinis nemokumas 2014 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas VSDFV Kauno skyriaus patikrinimo akte. Teismas iš VMI 2017 m. sausio 4 d. prašymo dėl 4 159,58 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nustatė, kad paskutinė 2 344,54 Eur dydžio mokestinės nepriemokos prievolė susidarė nuo 2013 m. lapkričio mėn., deklaravus PVM. Šias aplinkybes patvirtina antstolės S. V. 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkyme Nr. S-16-114-10053 nurodyti duomenys apie nuo 2015 m. gegužės 21 d. pradėtą 4 120,26 Eur įsiskolinimo į valstybės biudžetą priverstinį išieškojimą ir vykdomosios bylos užbaigimą dėl išieškojimo negalimumo. VSDFV Kauno skyriaus 2015m. birželio 12 d. akte dėl UAB „LIBECOM“ dokumentų patikrinimo, 2016 m. spalio 17 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, prašyme dėl kreditorinio reikalavimo, antstolio M. P. 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo pateikti duomenys patvirtina, jog paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2014 m. rugsėjo 18 d., skola susidarė 2014-09-01–2015-04 metų laikotarpiu. VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 18 d. sprendimu priverstine tvarka buvo pradėtas 2 794,20 Eur įsiskolinimo išieškojimas iš atsakovės ir neįvykdytas dėl išieškojimo negalimumo. Teismas padarė išvadą, jog UAB „LIBECOM“ faktiškai nemoki buvo 2014 m. gruodžio 31 d.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių

7. BUAB „LIBECOM“ bankroto administratorius nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas V. M.: i) neperdavė administratoriui atsakovės turto ar turtinių teisių, ii) nesudarė bendrovės balanso nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, iii) sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius.

8. Teismas iš FNTT Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr.5-2/109 (toliau – ir FNTT specialisto išvada) nustatė, kad buvo atliktas 2014-01-01–2016-01-31 metų laikotarpio bendrovės veiklos tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00074-15. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta laikinai, nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., sustabdyti UAB „LIBECOM“ veiklą. Bendrovės direktorius nėra pateikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus 2015 m. birželio 12 d. akte nustatyta, kad atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m gegužės 31 d. pajamų neturėjo, operacijų kasoje nebuvo. 2015 m. gegužės 31 d. sudaryto balanso duomenimis, UAB „LIBECOM“ turėjo 20 027,00 Eur vertės turto, iš kurio 1 150,00 Eur ilgalaikio ir 18 877,00 Eur trumpalaikio turto; per vienerius metus gautinos sumos sudarė 18 877,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 53 181,00 Eur, iš jų skolos VMI 4 194,00 Eur, VSDFV 2 699,00 Eur, darbo užmokesčio 4 607, 22 Eur, UAB „Mediena statybai“ 37 652,32 Eur ir kt. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr.1A-235-487/2019, UAB „LIBECOM“ vadovas V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „LIBECOM“ bei piniginių lėšų pasisavinimo, t. y. fiktyvaus 2014m, spalio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu iš bendrovės kasos pasisavino 7 104,00 Lt (2 057, 46 Eur); dėl V. M. pareikšto kaltinimo – 2014-01-01–2014-12-31 metų laikotarpiu būdamas bendrovės direktoriumi ir žinodamas, kad JAV bendrovės „John&John Inc.I“ atstovybė veiklos nevykdo ir jokių paslaugų bendrovei nesuteikė ir nesuteiks, kaip atsakingas asmuo savo žinioje 2014 m. rugsėjo 5 d. turėdamas 57 812,07 Lt (16 743,53Eur), 2014 m. rugpjūčio 13 d. turėdamas 37 812, 07 Lt (10 951, 13 Eur), 2014 m. rugpjūčio 21 d. turėdamas 22 812, 07 Lt (6 606, 82 Eur), neteisėtai pagal JAV bendrovės 2014 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą dėl UAB „LIBECOM“ suteiktų rinkos tyrimų verslui vystyti ir verslo partnerių paieškos paslaugų suteikimo, kaip atsakingas asmuo, grynaisiais pinigais sumokėjo (iššvaistė) iš viso 44 000,00 Lt (12 743, 28 Eur) – suinteresuotas asmuo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. FNTT 2018 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad dokumentai grąžinti po ikiteisminio tyrimo bankroto administratoriui, taip pat dalis dokumentų pagal 2016 m. gruodžio 15 d. aktą – V. M.. Teismo vertinimu, apkaltinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl buvusio vadovo V. M. UAB „LIBECOM“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei piniginių lėšų pasisavinimo. Taigi vadovas bendrovės turtą ir finansus valdė ir turtu bendrovės vardu disponavo nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei.

9. Bankroto administratoriaus teigimu, suinteresuotas asmuo V. M. bendrovės vardu sudarė šiuos UAB „LIBECOM“ nenaudingus sandorius: pirma, 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartį, kuria visu bendrovės turtu užtikrino UAB ,,Elektrostatika“ įsipareigojimus AB ,,Citadele“ bankas pagal 2013 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė kreditą UAB „Elektrostatika“. Šių sutarčių pagrindu, UAB ,,Elektrostatika“ su banku neatsiskaitė, banko teisių perėmėja UAB ,,Legal Balance“ pateikė laiduotojai UAB „LIBECOM“ 25 836,50 Eur finansinį reikalavimą. Antra, FNTT veiklos patikrinimo akte nustatyta, kad V. M. 2014 m. spalio 31 d. pasirašė UAB „LIBECOM“ garantinį raštą, kuriuo garantavo UAB ,,Betonika“ įsipareigojimų įvykdymą. Trečia, nesant jokios sutarties, sudarytos su JAV bendrovės atstovybe, pagal sąskaitą 2014 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo JAV bendrovei 44 000,00 Lt (12 743,28 Eur) už rinkos tyrimą. Sutarties, atliktų darbų akto ar rinkos tyrimo ataskaitos administratoriui neperduota. Suinteresuotas asmuo V. M., atsikirto, kad nesudarė jokių sandorių, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei. Teismas iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, nes buvęs bendrovės vadovas V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl JAV bendrovės atstovybei „sumokėtų 12 743, 28 Eur už suteiktas rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur, verslo partnerių paieškos paslaugas, yra išteisintas.

10. Teismo vertinimu, 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartis bei 2014 m. balandžio 15 d. sutartis dėl konsultavimo, rinkos tyrimo buvo sudarytos UAB „LIBECOM“ esant mokiai ir objektyvių duomenų, kad bendrovė 2014 m. spalio 31 d. garantinio rašto išdavimas sukėlė neigiamų pasekmių atsakovei nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės konstatuoti, jog minėtais sandoriais, garantiniu raštu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama nemokumo, ar dar labiau bloginama bendrovės turtinė padėtis, ar kad jie buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi. Bankroto administratoriaus išvardinti sandoriai nebuvo nurodyti nei FNTT specialisto išvadoje, nei VSDFV Kauno skyriaus akte. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad nurodytų sandorių sudarymo metu, šie sandoriai būtų lėmę UAB „LIBECOM“ nemokumą. Taigi vien bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti tyčinio bankroto požymius pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto sąlygos

11. Nustačius, kad 2014 m. pab. atsakovė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui (VMI, VSDFV), o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr.1A-235-487/2019, V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei piniginių lėšų pasisavinimo, t. y. kad fiktyvaus 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu pasisavino bendrovei priklausiusių 7 104,00 Lt (2 057, 46 Eur)), pakanka konstatuoti esant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimą, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

12. Teismas sprendė, jog buvęs bendrovės vadovas V. M. turėjo tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jos saugojimą bei neįrodė, kad savo pareigas vykdė taip, kaip to reikalauja įstatymai, nepaaiškino kodėl jo vadovavimo laikotarpiu, nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo, juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, taip pat neįrodinėjo, jog tinkamai vykdė savo kaip bendrovės vadovo pareigas. Byloje nustatyta, kad V. M. aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neteikė 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų viešiesiems registrams. Bendrovėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, ši aplinkybė konstatuota FNTT specialisto išvadoje bei patvirtinta apkaltinamuoju nuosprendžiu, nustačius aplinkybes dėl atsakovės buvusio vadovo V. M. apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Iš bankroto administratoriui perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad jam nebuvo perduoti 2016 m. dokumentai (didžioji knyga, sąskaitų apyvartos žiniaraščiai ilgalaikio nematerialiojo turto inventorizacijos apyrašai, skolų įmonei (atskaitingų asmenų, debitorių) inventorizacijos apyrašai), 2015 m. bei 2016 m. ataskaitinio laikotarpio balansai ir kt. Teismas konstatavo, kad tokie suinteresuoto asmens veiksmai buvo nuolatiniai bei tyčinio pobūdžio. Kaip nurodė bankroto administratorius, iš jam perduotų dokumentų nėra galimybių nustatyti bendrovės turto apimties, kreditorių ir debitorių sąrašo. Buvęs vadovas V. M. ilgą laiką toleravo padėtį, kai bendrovė buvo jo valdoma be visų būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų, prisiėmė atitinkamas neigiamas savo elgesio pasekmes. Teismas sprendė, kad atsakovės vadovo neveikimas neperduodant bankroto administratoriui dokumentų ir turto yra neteisėtas, dėl to suvaržytos galimybės nustatyti tikrą BUAB „LIBECOM“ turtinę padėtį (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino UAB „LIBECOM“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus. Bankroto administratoriaus prašymo dėl BUAB „Libecom“ tyčinio bankroto kaltais pripažinti suinteresuotus asmenis V. M. ir D. M. netenkintino, nes šiuo atveju jų kaltė nenustatinėjama. Taip pat teismas netenkino suinteresuotų asmenų prašymo skirti bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu, nes nustatyti tyčinio bankroto požymiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. M. prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl UAB „LIBECOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Taip pat prašo skirti atsakovės bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (dėl nepagrįsto prašymo pateikimo) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas iškraipė byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apylinkės teismas 2016 vasario 10 d. nutartimi leido atlikti kratas ir paimti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ūkinius santykius su pardavėjais ir pirkėjais patvirtinančius dokumentus, prekių važtaraščius, prekių ir materialinių vertybių judėjimo apskaitos žurnalus, sąskaitas faktūras, sutartis ir t.t. FNTT 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. 25/11-1-22-955 nurodyta, kad grąžina administratoriui ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00074-15 metu pateiktus UAB „LIBECOM“ dokumentus. Taigi visi dokumentai buvo grąžinti administratoriui 2018 m. sausio 18 d., taip pat UAB „LIBECOM“ akcininkų pritarimas dėl laidavimo ir kiti su bendrove susiję dokumentai.

14.2. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas remiasi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, jog apeliantas netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą – į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė 2014 m spalio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr.14, neva išmokėto 2 057,46 Eur darbo užmokesčio E. Ž., žinodamas, kad ši suma E. Ž. neišmokėta. Taigi teismas, pripažindamas atsakovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, iš esmės rėmėsi tik viena aplinkybe – 2 057,46 Eur paėmimu ir neįtraukimu į bendrovės apskaitą. Byloje nėra įrodyta, kad buhalteriniai dokumentai paslėpti, sunaikinti, sugadinti arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita, išskyrus aplinkybę dėl 2 057,46 Eur neįtraukimo į bendrovės apskaitą.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės BUAB „LIBECOM“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

16. Nurodo, jog tie buhalterines apskaitos ir kiti veiklos dokumentai, kurie buvo paimti kratos metu, vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebūtinai buvo visi bendrovės dokumentai. Šiuo atveju nėra perduoti bendrovės veiklos registrai, buhalterines apskaitos dokumentai, sutartys, akcininkų susirinkimų protokolų registracijos žurnalas ir kt. Tai reiškia, kad yra akivaizdūs apgaulingo ir (ar) aplaidaus dokumentų tvarkymo požymiai. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas V. M. apeliacinis skundas dėl jam priimto nepalankaus nuosprendžio, kuriuo vienas iš motyvų buvo – po atliktų kratų dingo bendrovės dokumentai dėl FNTT pareigūnų kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m birželio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr.1A-235-48712019 10 punkte nurodyti V. M. argumentai atmesti. Pirmosios instancijos teismas atmetė administratoriaus prašymą prijungti prie bylos atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,,Kanoneda“ 2019 m. liepos 22 d. pažymą apie BUAB ,,LIBECOM“ valdymo organų neperduotus (trūkstamus) dokumentus, todėl šią pažymą bankroto administratorius teikia kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Papildomai pažymi, kad apeliantas iš esmės neigia visus bankroto administratoriaus nurodytus atsakovės tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai), tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB ,,LIBECOM“ bankrotą tyčiniu tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindais.

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

17.1. Apeliantas cituoja 2019 m. vasario 15 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 bei skundžiamos nutarties 29 ir 30 punktus, tačiau neaišku ką tuo nori paneigti, nes, kaip minėta, teismas tyčinio bankroto požymius nustatė ne iš šių faktinių aplinkybių. Skundžiamojoje nutartyje konstatuota, kad būtent ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas požymis egzistavo ir lėmė bendrovės tyčinį bankrotą. Apeliantas, siekdamas paneigti šį tyčinio bankroto požymio egzistavimą, cituoja 2019 m. vasario 15 d. teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019, 20 puslapį, kuriame aiškiai nurodyta, jog apeliantas tyčia ir sąmoningai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, kad galėtų pasisavinti pinigines lėšas, žinodamas, kad dėl to nukentės kreditoriai. Be to, apeliantas tokią praktiką vykdė ne tik BUAB „LIBECOM“, bet ir UAB „Mediena statybai“.

17.2. Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, nes apeliantas neteikė VĮ Registrų centras finansinių ataskaitų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neperdavė bankroto administratoriui 2016 m. dokumentų (didžiosios knygos, sąskaitų apyvartos žiniaraščių, ilgalaikio nematerialiojo turto inventorizacijos apyrašų, skolų įmonei (atskaitingų asmenų, debitorių) inventorizacijos apyrašų, 2015 m. bei 2016 m. ataskaitinio laikotarpio balansų ir kt.). Apelianto nuomone, teismas iškraipė faktus, nes 2016 m. vasario 10 d. FNTT paėmė bendrovės dokumentus, todėl apeliantas neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti administratoriaus reikalaujamus dokumentus, o visi reikalaujami dokumentai buvo pateiki administratoriui 2018 m. sausio 18 d. UAB „Legal Balance“ nuomone, visi šie apelianto nurodyti atsikirtimai nepaneigia tyčinio bankroto požymių, nes apeliantas netinkamai organizavo ir apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir tai yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be to, apeliantas netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą iki 2016 m. vasario 10 d., t.y. iki dokumentų poėmio. Galiausiai apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog paimti dokumentai būtų kuo greičiau perduoti bankroto administratoriui. FNTT rašte labai abstrakčiai pasisakoma kokie dokumentai prie rašto pridedami. Dokumentai tiesiog įvardinti kaip „įvairūs“.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepakako faktinių aplinkybių konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai, lėmę bendrovės nemokumą. UAB „Legal Balance“ mano priešingai, teismas neatsižvelgė į UAB „Legal Balance“ nurodytas faktines aplinkybes bei įrodymus, dėl apelianto priimtų kitų nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sprendimų bendrovei. UAB „Elektrostatika“ ir UAB „LIBECOM“ buvo susijusios įmonės. UAB „Elektrostatika“ buvo gamybinė įmonė, o atsakovė užsiėmė pagamintos produkcijos realizacija. Abiejose įmonėse veikė tie patys asmenys, kurie dalindavosi akcijomis bei pareigomis. Po UAB „Elektrostatika“ bankroto bylos iškėlimo buvo iškelta bankroto byla ir UAB „LIBECOM“. Apeliantas buvo BUAB „LIBECOM“ vadovas, taip pat buvo UAB „Elektrostatika“ faktinis vadovas. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas turėjo plačiau įvertinti apelianto veiksmus, atitinkančius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Pradinė kreditorė AB „Citadele“ bankas ir UAB „Elektrostatika“ sudarė 2013 m. gegužės 24 d. kredito sutartį Nr. PS/2534/002 (toliau – kredito sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė UAB „Elektrostatika“ 299 089,00 Eur kreditą. Kredito sutarties užtikrinimui UAB „Elektrostatika“, be kitų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių (akcininko laidavimo, sutartinės hipotekos sutarties, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktos garantijos), 2013 m. spalio 8 d. sudarė sutartinio įkeitimo sutartį (toliau – ir įkeitimo sutartis), kuria pradiniam kreditoriui pirminiu įkeitimu įkeitė medžio granulių gamybos liniją, sudarančią 24 įrengimus. 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Elektrostatika“. UAB „Elektrostatika“ bankroto proceso eigoje administratorius realizavo visą perimtą įmonės turtą, taip pat nustatė, kad liko neperduotas įkeitimo sutartimi pradiniam kreditoriui įkeistas granuliavimo presas (55 kw variklis su maišytuvu, matrica, presavimo rolikas, gamintojas „Muyang“), kurio likutinė vertė 56 865,54 Eur, dėl to administratorius sprendė, jog šis turtas liko UAB „Elektrostatika“ buvusių vadovų dispozicijoje bei pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-44-773/2018 ir e2A-35-236/2019. Civilinės bylos metu buvo apklausti UAB „Elektrostatika“ buvę vadovai, darbuotojai, akcininkai, kurie negalėjo paaiškinti kur dingo pradiniam kreditoriui įkeistas turtas, neprisiėmė atsakomybės dėl įkeisto turto dingimo. Realizavus dalį įkeisto turto bei nukreipus išieškojimą į kitas užtikrinimo priemones pradiniam kreditoriui liko nesumokėta 25 836,50 Eur skola. Apeliantas buvo UAB „LIBECOM“ ir UAB „Elektrostatika“ faktinis vadovas, UAB „LIBECOM“ laidavo už UAB „Elektrostatika“ prievoles, todėl apeliantas negalėjo nesuprasti, kad neperduodamas ir pradangindamas pradiniam kreditoriui įkeistą turtą, padarys žalos tiek pagrindinei skolininkei bei laiduotojai, jis suvokė, kad tokie veiksmai yra nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi UAB „LIBECOM“, bet sąmoningai juos atliko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

19. Apeliantas prašo atsakovės BUAB „LIBECOM“ bankroto administratoriui skirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu (dėl nepagrįsto prašymo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu pateikimo). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo skirti baudą atsakovės BUAB „LIBECOM“ bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimą), kadangi byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė nesąžiningų (tyčinių) administratoriaus veiksmų. Bankroto administratoriaus teisė pareikšti teismui prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčinius buvo nustatyta nagrinėjamo ginčo metu galiojusioje ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje (esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu).

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu

21. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

22. Pirmiausia pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

23. Atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas UAB „LIBECOM“ nemokumo momentas 2014 m. gruodžio 31 d., todėl apeliacinės instancijos teismas nemokumo momento nustatymo nerevizuoja, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bankroto administratorius neįrodinėjo kito, nei nustatyta VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus 2015 m. birželio 12 d. akte. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taigi, nors administratorius atsakovės nemokumą įrodinėjo VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus 2015 m. birželio 12 d. aktu, tačiau teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Šiuo atveju iš VĮ Registrų centras viešai teikiamų duomenų galima nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su iki 2014 metų pabaigos buvusia BUAB „LIBECOM“ finansine padėti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal UAB „LIBECOM“ 2012 m. balanso duomenis, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 370 474,00 Lt, o turto vertė buvo 150 242,00 Lt (per vienerius metus gautinos sumos). Atsakovės 2013 m. balanso duomenis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 728 434, 00 Lt, turto vertė buvo 734 894,00 Lt, iš kurios 730 046,00 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Pagal 2014 m. balanso duomenis (sudaryto 2015 m. balandžio 13 d.), pradelsti įsipareigojimai sudarė 168 355,00 Lt (48 469,36 Eur), o turto vertė buvo 73 148,00 Lt, iš kurios 69 177 ,00 Lt per vienerius metus gautinos sumos. Preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, dėl 2014 m. balanso duomenų nepatikimumo yra pasisakyta FNTT specialisto išvadoje, t. y. nustatyti pažeidimai, susiję su apskaitytu neinventorizuotu turtu ir į įsipareigojimų sumą neįtraukta 280 964,79 Eur skola kreditorei AB „Citadele“ bankas.

25. Taigi, byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad UAB „LIBECOM“ nuostolingai veikė nuo 2012 m. pabaigos, o 2014 m. pabaigoje bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo visą turto vertę. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

26. Teismo nustatytas įmonės nemokumo momentas savaime nereiškia atsakovės tyčinio bankroto nurodytą datą, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog ne bet kokie veiksmai yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017); įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).

27. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto

28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

29. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro teikiamais duomenimis, BUAB „LIBECOM“ direktoriaus pareigas nuo 2009 m. liepos 16 d. (paskyrimo data 2009 m. birželio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. ėjo apeliantas V. M.. FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados duomenimis, UAB „LIBECOM“ akcininkai buvo V. M., S. K. (S. K.), I. K. (I. K.) ir E. Ž., turintys po 25 proc. bendrovės akcijų; duomenų apie akcininkų pasikeitimus nėra. Į nagrinėjamą bylą taip pat nėra pateikti duomenys apie UAB „LIBECOM“ akcininkų pasikeitimus. Taigi nuo 2009 m. liepos 16 d. (paskyrimo data 2009 m. birželio 4 d.) iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. lapkričio 29 d.) bendrovės vadovas ir vienas iš keturių akcininkų buvo apeliantas V. M..

30. UAB „LIBECOM“ įstatų 35 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais tesiės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais. Pagal įstatų 39 punktą bendrovės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (įstatų 39.2 papunktis) ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (įstatų 39.5 papunktis).

31. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad BUAB „LIBECOM“ finansinės atskaitomybės rinkiniai pateikti 2009–2014 metų laikotarpiu. Buvęs atsakovės vadovas V. M. nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. lapkričio 29 d.) nesudarė ir Juridinių asmenų registrui nepateikė UAB „LIBECOM“ kasmetinių (2015 m. ir iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. lapkričio 29 d.) finansinių ataskaitų rinkinių.

32. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau –ir ĮFAĮ), galiojusio nuo 2015 m. liepos 1 d iki 2017 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 10 dalį finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi sudaryti finansines ataskaitas ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal įmonės reorganizavimo pabaigos dienos duomenis. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės įstatyme (toliau – ir BAĮ) (ĮFAĮ 16 straipsnio 4 dalis). Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. BAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 straipsnio 2 dalis). Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

33. FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados duomenimis, UAB „LIBECOM“ PVM mokėtoja registruota nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. UAB „LIBECOM“ 2015 m. rugsėjo 18 d. akcininkų susirinkimas nusprendė laikinai, nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., sustabdyti UAB „LIBECOM“ veiklą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti pareigos, susijusios su metinių finansinių ataskaitų pateikimu Juridinių asmenų registrui. Taigi ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne, todėl esant įregistruotai laikinai nevykdomai veiklai, vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims vis tiek išlieka pareiga bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).

34. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad dalis bendrovės dokumentų yra perduota bankroto administratoriui. Atsakovės administratorius nurodo, kad jam nebuvo perduoti BUAB „LIBECOM“ 2016 m. lapkričio 29 d. balansas (sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis) bei 2015 m. ir 2016 m. bendrovės dokumentai. Apeliantas teigia, kad visi BUAB „LIBECOM“ dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui.

35. FNTT 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. 25/11-1-22-955 nurodyta, kad grąžinami ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00074-15 pateikti UAB „LIBECOM“ dokumentai bei pranešta, jog bendrovės dokumentų originalai (JAV bendrovės „John&John Inc.I“ atstovybės 2014 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita faktūra Serija AB Nr. VLK-010-13, 2014 m rugpjūčio 5 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija SAA Nr. 11153820, 2014 m. rugpjūčio 13 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija SAA Nr. 11153822, 2014 m. rugpjūčio 21 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija SAA Nr. 1 1 153825, 2014 m. rugpjūčio 31 d. V. M. avanso apyskaita Nr. 184 bei 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 14) yra palikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Prie šio rašto yra pridėti (administratoriui perduoti): 1) segtuvas, įvairūs dokumentai, 390 lapų, 2) segtuvas UAB „LIBECOM“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, 12 lapų, 3) segtuvas V. M. asmens byla, 5 lapai, 4) segtuvas įvairūs dokumentai, 91 lapas, 5) segtuvas įvairūs dokumentai, 181 lapas, 6) segtuvas įvairūs dokumentai, 5 lapai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu UAB „Legal Balance“, kad apeliantas, remdamasis FNTT 2018 m. sausio 18 d. raštu, dėl visų bendrovės dokumentų pardavimo administratoriui, tiesiog dar kartą išvardino prie šio rašto pridėtus dokumentus, tačiau jų nedetalizavo. Pažymėtina, jog FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas pagal UAB „LIBECOM“ perduotus dokumentus, taip pat segtuvą su įvairias dokumentais 181 lapas (2014 m. sintetinės apskaitos žiniaraščiais (didžioji knyga), 2014 m. analitinės apskaitos žiniaraščiais, 2014 m. bendruoju žurnalu, direktoriaus įsakymais, buhalterinėmis pažymomis. Pagal apelianto pateiktus duomenis šis segtuvas (t. y. 2014 m. bendrovės dokumentai) yra perduotas administratoriui su 2018 m. sausio 18 d. raštu. Taip pat FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados 7 puslapyje yra nurodyta, kad atsakovės 2015 m. apskaitos registrai nepateikti, jokių dokumentų, kad paslaugos atliktos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016 m. sausio 31 d.) nepateikta.

36. Aplinkybę, kad FNTT nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai patvirtina FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog prie bendrovės apskaitos dokumentų nerasta sutartis, sudaryta tarp UAB „LIBECOM“ ir JAV bendrovės „John&John, Inc.I“ atstovybės, taip pat nėra paslaugų atlikimo aktų ar kitų dokumentų (rinkos tyrimo ataskaitos ar pan.). Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 konstatuota, jog teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikti: UAB „LIBECOM“ ir JAV bendrovės „John&John, Inc.I“ atstovybės sudaryta konsultavimo rinkos tyrimo sutartis Nr. 14/04-15, darbų perdavimo–priėmimo aktas, patvirtinantis, jog JAV bendrovės atstovybė įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir atliko darbus, tačiau teismas akcentavo, kad šių dokumentų pateikimas nepaneigia, kad tyrimo metu nebuvo pateikti šie dokumentai. V. M. privalėjo saugoti ir pateikti šiuos dokumentus institucijoms.

37. Kokie konkrečiai dokumentai administratoriui neperduoti yra nurodyti (detalizuoti) prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtoje UAB „Kanoneda“ sudarytoje 2019 m. liepos 22 d. pažymoje, pavyzdžiui: 2015 m. balansas ir pelno (nuostolių) atskaita; 2016 m. apskaitos žiniaraščiai, turto inventorizacijos aktai, balansas ir pelno (nuostolių) atskaita, kreditorių ir debitorių sąrašas ir kt. Atsakovės BUAB „LIBECOM“ atsiliepimas į atskirąjį skundą kartu su nurodyta pažyma 2020 m. sausio 21 d. išsiųsti apelianto atstovui advokatui L. M. per EPP. Iki atskirojo skundo išnagrinėjimo pabaigos teismas negavo paaiškinimų arba įrodymų, susijusių su administratoriaus detalizuotu neperduotų dokumentų sąrašu ir, kaip minėta, nei administratoriui, nei teismui nėra pateiktas (sudarytas) BUAB „LIBECOM“ 2016 m. lapkričio 29 d. balansas. Remiantis contra spoliatorem prezumpcija apeliantui nepateikus įrodymų dėl neperduotų bendrovės dokumentų, laikytina egzistuojant V. M. pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu UAB „Legal Balance“, kad BUAB „LIBECOM“ buvęs vadovas nevykdė ir kitų įstatymų reikalavimų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios aplinkybės konstatuotos FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje (CPK 197 straipsnio 1 dalis) bei Kauno apygardos teismo 2019 m vasario 15 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Pirma, teismo konstatuota, jog V. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus (jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti), veikdamas per UAB „LIBECOM“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „LIBECOM“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktas 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr.14, kuriuo neva išmokėtas 7 104,00 Lt (2 057,46 Eur) darbo užmokestis E. Ž., žinodamas, kad 2 057,46 Eur išmokėti E. Ž. nebuvo. <….> Fiktyvaus 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu iš UAB „Libecom“ kasos paėmė ir pasisavino UAB „LIBECOM“ priklausančius 2 057,46 Eur. Antra, FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog sudarant atsakovės 2014 m. finansinę atskaitomybę apskaitos duomenys nebuvo pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, tuo pažeidžiant BAĮ ir ĮFAĮ.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „LIBECOM“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl to, jog apeliantas (buvęs vadovas) nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su UAB „Legal Balance“, kad galima konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, kadangi UAB „LIBECOM“ buvęs vadovas V. M. nevykdė įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytų pareigų: i) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. lapkričio 29 d.) nesudarė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir jų nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui, ii) nesudarė ir bankroto administratoriui neperdavė balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2016 m. lapkričio 29 d.), iii) FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje bei Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 konstatuotos BAĮ, ĮFAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų aplinkybės (fiktyvių dokumentų išrašymas, neapskaitymas bendrovės apskaitoje ir bendrovės lėšų pasisavinimas ir t. t.).

40. Klausimas, ar nustatyti apelianto veiksmai (įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytų pareigų nevykdymas) iš esmės pablogino nemokios UAB „LIBECOM“ padėtį (yra / nėra priežastinis ryšys tarp blogo UAB „LIBECOM“ valdymo ir bendrovės nemokumo) grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto

41. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Tačiau kasacinis teismas akcentavo, jog remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 ir 29 punktai).

42. Pirmosios instancijos teismas UAB „LIBECOM“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, konstatuoto FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje bei teismo nuosprendyje. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Pažymėtina, jog FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 yra pasisakyta dėl apelianto veikų, atliktų iki 2014 m. pabaigos ir dėl iki 2015 m. rugsėjo 24 d. teiktų PVM deklaracijose nurodytų / nenurodytų duomenų. FNTT perdavė bankroto administratoriui BUAB „LIBECOM“ dokumentus (jų kopijas), kurios tyrė ir vertino FNTT bei teismas. Taigi atsakovės bankroto administratorius iš BUAB „LIBECOM“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir netiesioginių įrodymų (specialisto išvados ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio) gali nustatyti iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydžius ar struktūrą ir iki 2015 m. rugsėjo 24 d. duomenis apie PVM mokėjimus.

43. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti atsakovės 2014 m. finansinės atskaitomybės apskaitos duomenys yra nepatikimi, nes buvo sudaryti pažeidžiant ĮFAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. IX-575) 15 straipsnio 10 dalį (nepagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis). Atsakovės bankroto administratoriui neperduoti 2015 metų ir 2016 metų dokumentai, t. y. sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu eliminuota galimybė nustatyti BUAB „LIBECOM“ veiklos, turto, kreditorių ir debitorių skolų dydžius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. Pažymėtina, kad apeliantui atstovauja advokatas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti paaiškinimai bei įrodymai, susiję su 2015 m. sausio 1 d.–2016 m. lapkričio 29 d. laikotarpio bendrovės veikla, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog bankroto administratoriui nėra (neliko) kliūčių įvertinti nurodyto laikotarpio BUAB „LIBECOM“ veiklą (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

44. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės UAB ,,LIBECOM“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl apelianto argumentai atmetami ir ši skundžiamosios nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto

45. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

46. Atsakovės bankroto administratorius tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą įrodinėjo trijų sandorių aplinkybėmis: 1) dėl JAV bendrovės atstovybės suteiktų konsultavimo rinkos tyrimo paslaugų, 2) 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartimi ir 3) 2014 m. spalio 31 d. garantinio rašto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nenustatė, kad 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartis, 2014 m. balandžio 15 d. sutartis dėl konsultavimo, rinkos tyrimo 2014 m. spalio 31 d. UAB ,,LIBECOM“ garantinio rašto išdavimas sukėlė neigiamas pasekmes atsakovei. Dėl to vertino, jog nėra galimybės konstatuoti, kad minėtais sandoriais buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama nemokumo, ar dar labiau bloginama bendrovės turtinė padėtis, ar kad jie buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi. Atskirajame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atskirajame skunde kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria teismas sprendė, jog nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio.

47. Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019 V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl JAV bendrovės atstovybei sumokėtų 12 743, 28 Eur už suteiktas rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur, verslo partnerių paieškos paslaugas, yra išteisintas. Šiame sprendime yra konstatuota, jog teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikti UAB „LIBECOM“ ir JAV bendrovės „John&John, Inc.I“ atstovybės sudaryta konsultavimo rinkos tyrimo sutartis Nr. 14/04-15, darbų perdavimo–priėmimo aktas, kurie patvirtino, jog JAV bendrovės atstovybė įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir atliko darbus BUAB „LIBECOM“, kuri 2014 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo JAV bendrovei 12 743,28 Eur už rinkos tyrimą.

48. Bendrovės apskaitoje esančiu (ši aplinkybė patvirtinta FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje) 2014 m. spalio 31 d. garantiniu raštu UAB „LIBECOM“ garantavo UAB „Mediena statybai“, jog sumokės už UAB „Betonika“ pagamintus gelžbetoninius gaminius objektui Sovetske. Šis garantinis raštas pasirašytas UAB „LIBECOM“ direktoriaus V. M., kuris buvo ir UAB „Mediena statybai“ direktorius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad kreditorė UAB „Betonika“ 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, jog UAB „LIBECOM“ neatsiskaitė su kreditore pagal 2014 m. spalio 31 d. vienašalį garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsiskaityti su UAB „Betonika“ tuo atveju, jeigu UAB „Mediena statybai“ neįvykdys ar įvykdys netinkamai savo prievolės kreditorei. UAB „Mediena statybai“ įvykdė tik iš dalies savo prievoles kreditoriui pagal 2014 m. balandžio 9 d. sutartį Nr. 7477. UAB „Mediena statybai“ pripažino savo skolą 2015 m. vasario 20 d. sudarydama taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi. Po taikos sutarties patvirtinimo teismine tvarka, UAB „Mediena statybai“ sumokėjo tik vieną įmoką bei liko skolinga UAB „Betonika“ 43 757,23 Eur. UAB „LIBECOM“, kaip subsidiarus skolininkas, turi pareigą atlyginti kreditorei pagrindinės skolininkės UAB „Mediena statybai“ neapmokėtą 43 757,23 Eur skolos dalį. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24719-924/2015 nusprendė išieškoti iš skolininkės UAB „LIBECOM“ kreditorei UAB „Betonika“ 43 757,23 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 218,00 Eur žyminį mokestį. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. vasario 4 d.

49. Taip pat byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Citadele“ bankas ir UAB „Elektrostatika“ sudarė 2013 m. gegužės 24 d. kredito sutartį Nr. PS/2534/002 (toliau – ir kredito sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė UAB „Elektrostatika“ 299 089,00 Eur kreditą. Tą pačių dieną kredito sutarties užtikrinimui, be kitų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, AB „Citadele“ bankas ir UAB „LIBECOM“ sudarė 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartį, kurios pagrindu laiduotoja visu savo turtu užtikrino UAB ,,Elektrostatika“ įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį. AB „Citadele“ bankas ir UAB „Legal Balance“ sudarė 2018 m. lapkričio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė AB „Citadele” bankas perdavė naujajai kreditorei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į UAB „Elektrostatika“ (skolininkę), o kartu ir į BUAB „LIBECOM“ (laiduotoją) dėl įsiskolinimo pagal kredito sutartį.

50. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2539-601/2014 priteista ieškovei AB „Citadele“ bankas iš atsakovės UAB „LIBECOM“ 280 964,79 Eur skola bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 701,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje nustatyta, jog bendrovės 280 964,79 Eur dydžio įsipareigojimas kreditorei AB „Citadele“ bankas pagal minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą nebuvo įtrauktas į atsakovės apskaitą.

51. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje B2-72-221/2019 iškelta bankroto byla UAB „Elektrostatika“; 2015 m. sausio 26 d. teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Elektrostatika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat įkeitimu / hipoteka užtikrintas kreditorės AB „Citadele“ bankas 284 419,82 Eur finansinis reikalavimas, kuris 2015 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi buvo patikslintas – sumažintinas 180 000,00 Eur suma ir patvirtintas 104 419,82 Eur dydžio reikalavimas. 2015 m. balandžio 10 d. teismo nutartimi UAB „Elektrostatika“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kadangi AB „Citadele“ bankas 2018 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į BUAB „Elektrostatika“ 25 836,50 Eur skolą, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi iš BUAB „Elektrostatika“ kreditorių sąrašo išbraukė AB „Citadele“ bankas ir vietoje jos į kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Legal Balance“ su 25 836,50 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendime konstatuota, jog pardavus BUAB „Elektrostatika“ turtą, gauta 185 117,5 Eur pajamų, įkaito turėtojai AB „Citadele“ bankas buvo pervesta 180 000,00 Eur, iš kurių ji grąžino BUAB „Elektrostatika“ 5 132,2 Eur. Taigi pagrindinės skolininkė BUAB „Elektrostatika“ nepadengė pradinei kreditorei AB „Citadele“ bankas 25 836,50 Eur dalies skolos, todėl šis reikalavimas 2019 m. buvo nukreiptas į laiduotoją BUAB ,,LIBECOM“. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-72-221/2019 UAB „Elektrostatika“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 20 d. Iš Juridinių asmenų registro UAB „Elektrostatika“ išregistruota 2019 m. liepos 25 d. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ paaiškino, kad UAB „Elektrostatika“ likvidavimo procedūros metu administratorius pardavė 21 vnt. įrengimų iš 24 vnt., kurie buvo įkeisti pradinei kreditorei įkeitimo sutartimi. Likę 3 vnt. įrengimų BUAB „Elektrostatika“ administratoriui nebuvo perduoti ir nebuvo pardavinėjami UAB „Elektrostatika“ likvidavimo procedūros metu. Pagrindinė skolininkė UAB „Elektrostatika“ pradinei kreditorei liko skolinga 25 836,50 Eur skola. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-116-264/2020 į atsakovės BUAB „LIBECOM“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtraukta kreditorė UAB „Legal Balance“ su 25 836,50 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

52. Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikšti reikalavimai V. M., kaip buvusiam BUAB „LIBECOM“ vadovui ir susijusios BUAB „Elektrostatika“ faktiniam vadovui, dėl žalos atlyginimo arba turto išreikalavimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl suinteresuoto asmens UAB „Legal Balance“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, jog: i) apeliantas atsakingas už įkeisto turto dingimą bei neperdavimą BUAB „Elektrostatika“ administratoriui, ii) apeliantas, eidamas UAB „LIBECOM“ vadovo ir UAB „Elektrostatika“ faktinio vadovo pareigas, negalėjo nesuprasti, kad neperduodamas pradinei kreditorei įkeisto turto, padarys žalą už UAB „Elektrostatika“ prievoles laidavusiai UAB „LIBECOM“, nes nepakakus UAB „Elektrostatika“ turėto turto bei kitų užtikrinimo priemonių, skolos išieškojimas bus nukreiptas į laiduotoją.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovės bankroto administratoriaus nurodytais trimis sandoriais buvo / nebuvo sumažinta UAB„LIBECOM“ turto masė ir (arba) padidinti / nepadidinti įsipareigojimai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl suinteresuoto asmens UAB „Legal Balance“ nurodytų aplinkybių: a) dėl atitinkamais sandoriais susijusių bendrovių UAB „LIBECOM“, UAB „Elektrostatika“ ir UAB „Mediena statybai“ sąsajos per valdymo organus ir b) šių bendrovių vadovo ( ir / arba akcininkų) priimtų verslo spendimų: i) 2013 m. gegužės 24 d. laiduoti už susijusios įmonės „Elektrostatika“ prievoles, ii) 2014 m. rugpjūčio mėn. atlikti ir sumokėti JAV bendrovės atstovybei 12 743,28 Eur už rinkos tyrimą ir iii) 2014 m. spalio 31 d. garantiniu raštu prisiimtų įsipareigojimų už susijusios įmonės „Mediena statybai“. Nustačius nurodytas aplinkybes (tyčinio bankroto požymius pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą), spręstina (atsakytina į klausimą), ar yra / nėra priežastinis ryšys tarp bendrovės valdymo organų sudarytų sandorių ir UAB „LIBECOM“ finansinės padėties blogėjimo.

54. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkinta atsakovės bankroto administratoriaus prašymo dalis pripažinti atsakovės UAB „LIBECOM“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto

55. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

56. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

57. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pakanka konstatuoti esant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi 2014 m. pabaigoje atsakovė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui (VMI, VSDFV), o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-383/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr.1A-235-487/2019 iš dalies pakeistu, V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB ,,LIBECOM“ bei piniginių lėšų (2 057,46 Eur) pasisavinimo.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018, 42 punktas).

59. Nustatyta, jog VSDFV Kauno skyrius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LIBECOM“ nurodė, kad atsakovės skola VSDF biudžetui 2016 m. spalio 17 d. buvo 3 073,52 Eur. Paskutinis darbuotojas atleistas 2015 m. spalio 23 d. Skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti priverstine tvarka antstoliui M. P. Antstolio M. P. 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu konstatuotas vykdomosios bylos užbaigimas; išieškojimo negalimumo akte, antstolis pažymėjo nurodė, kad UAB „LIBECOM“ nurodytu adresu veiklos nevykdo, piniginių lėšų banko sąskaitoje nerasta, kilnojamo, nekilnojamo turto, registruoto skolininko vardu nėra. Bendrovės mokestinės nepriemokos (2 344, 54 Eur) kreditorei VMI susidarė nuo 2013 m. lapkričio mėn. Antstolės S. V. 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkyme konstatuotas vykdomosios bylos užbaigimas dėl 4 120, 26 Eur išieškojimo kreditorei VMI negalimumo. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-116-264/2020, kuria iškelta bankroto byla atsakovei, konstatuota, jog Kauno apskrities VMI duomenimis, UAB ,,LIBECOM“ 2016 m. lapkričio 11 d. turi 4 159,58 Eur mokestinę nepriemoką valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams.

60. Taigi apeliantas bendrovės pinigus paėmė 2014 m. spalio 8 d., kai nuo 2013 m. lapkričio mėn. buvo pradelstas 2 344, 54 Eur įsipareigojimas trečios eilės kreditorei VMI. 2013 m. balanso duomenimis, atsakovė turėjo 320,00 Lt (92,68 Eur) grynųjų pinigų ir 734 894,00 Lt vertės turto, iš kurio, kaip minėta, 730 046,00 Lt buvo debitorių skolos, t. y. reali turto vertė galėjo sudaryti 4 848,00 Lt (1 404,08 Eur). Atsakovės skola VSDF biudžetui 2016 m. spalio 17 d. buvo 3 073,52 Eur. Pagal viešai skelbiamus duomenimis, 2015 m. vasario 18 d. socialinio draudimo skola sudarė 1 746,83 Eur. Byloje nėra duomenų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriui VSDFV Kauno skyriui 2014 m. spalio 8 d. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas pinigus paėmė neteisėtai ir tokiu būdu eliminavo kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus galimybę nukreipti skolos išieškojimą į paimtus pinigus, darytina išvada, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytas eiliškumas. UAB ,,LIBECOM“ 2014 m. balanso duomenimis, bendrovė pinigų ir jų ekvivalentų neturėjo, o turto vertė sudarė 73 148,00 Lt, iš kurios 69 177,00 Lt buvo debitorių skolos, t. y. reali turto vertė galėjo sudaryti 3 971,00 Lt (1 150,08 Eur).

61. Konstatuotina, jog apeliantas pinigus pasiėmė be pagrindo, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą eiliškumą ir pareikštų reikalavimų metu UAB ,,LIBECOM“ neturėjo pakankamai lėšų bei turto kreditorių VMI ir VSDFV Kauno skyriaus reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apelianto veika – 2014 m. spalio 8 d. be pagrindo paimti bendrovės pinigai – gali būti įvertinti naudojant kitas teisinės gynybos priemones ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LIBECOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu palikti nepakeistą, likusias nutarties dalis dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LIBECOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu panaikinti ir perduoti šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.