- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-8982-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04156-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Fėjų mokykla“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Fėjų mokykla“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Fėjų mokykla“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 881,58 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad vairuotojas E. Š., važiuojant minėtu ieškovei priklausančiu automobiliu, 2020 m. spalio 18 d. apie 17:30 val., (duomenys neskelbtini), tarp 12 ir 16 numeriais pažymėtų pastatų, lyjant lietui, pakankamai nedideliu greičiu (apie 20 km/val.) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią balą ir pajuto smūgį į automobilio važiuoklę. Sustojus ir vizualiai iš išorės apžiūrėjus automobilį jo vairuotojas pastebėjo, kad iš priekinės padangos dešinėje automobilio pusėje išsileido oras. Bala, į kurią įvažiavo automobilis, jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitu būdu nebuvo pažymėta, buvo gili, aštriomis briaunomis. Anot ieškovės, žalos atsiradimo faktas buvo užfiksuotas policijos dokumentuose.
3. Ieškovė pažymi, kad kitą dieną po eismo įvykio su prašymu atlyginti įvykio metu patirtus nuostolius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Fabijoniškių seniūniją. Gavusi atsakymą į pateiktą prašymą, ieškovė 2020 m. spalio 23 d. su analogišku prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau pastaroji informavo, jog ieškovė dėl patirtų nuostolių, susijusių su automobilio apgadinimais, turėtų kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kerista“.
4. Ieškovė 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į automobilių remonto įmonę UAB „Tomobilis“, kuri suremontavo ieškovės automobilį ir nesulaukusi įvykio metu automobiliui padarytos žalos atlyginimo, 2020 m. gruodžio 23 d. savo lėšomis apmokėjo UAB „Tomobilis“ įvykio metu apgadinto automobilio remonto darbų kainą (881,58 Eur).
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašo atlyginti žalą iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Anot ieškovės, egzistuoja visos sąlygos už žalą atsakingo asmens, t. y. atsakovės, atsakomybei kilti. Anot ieškovės, atsakovės neteisėtas elgesys pasireiškė neveikimu – įstatymuose numatytos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą nevykdymu. Teigia, kad ieškovės patirtus nuostolius patvirtina byloje pateikti įrodymai – automobilio remontą atlikusios automobilių remonto įmonės apžiūros aktas – sąmata, PVM sąskaita faktūra ir ieškovės atlikto mokėjimo nurodymas. Ieškovė nurodo, kad tarp už žalą atsakingo asmens neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys.
6. Ieškovė pažymi, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis, įvyko vietinės reikšmės Vilniaus miesto kelyje, nuosavybės teise priklausančiame Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti taip, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
7. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Kerista“ 2020 m. liepos 10 d. sudarytos sutarties Nr. A62-98/20 sąlygos ta apimtimi, kiek tai susiję su kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, perdavimu UAB „Kerista“ valdyti, aiškina ir interpretuoja iš esmės priešingai ir kiekviena sau naudinga linkme. Ieškovės vertinimu, priešingai nei teigiama atsakovės atsiliepime į ieškinį, esant ginčui dėl statinio (kelio atkarpos, kurioje buvo apgadintas automobilis) perdavimo UAB „Kerista“ valdyti, ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
8. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytais argumentais, susijusiais su automobilio vairuotojo elgesiu, nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų apie didelį ieškovės ir/ar automobilio vairuotojo neatsargumą ar tyčią; ar automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ar būtent jo didelis neatsargumas ar tyčia nulėmė žalos atsiradimą. Taigi, anot ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens nurodyti teiginiai laikytini deklaratyviais ir nesudaro pagrindo ieškovės ieškinį vertinti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį: 1) siūlo ieškovei pakeisti atsakovę, atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „Kerista“; 2) netenkinus pirmojo prašymo, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; 3) netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.
10. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Aiškina, kad atsakovė 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ sudarė sutartį Nr. A62-98/20 (toliau – sutartis) dėl vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, į kurią patenka (duomenys neskelbtini), pagal kurią gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą perdavė UAB „Kerista“ (tai yra įtvirtinta sutarties 25.18 punkte).
11. Atsakovė pažymi, kad minėtos sutarties pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „Kerista“ tapo daikto valdytoja CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. rangovė (UAB „Kerista“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Anot atsakovės, būtent UAB „Kerista“, kaip valdytoja, yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.
12. Atsakovė papildomai nurodo, kad siekdama įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Iš pateiktų fotonuotraukų nėra aiški konkreti įvykio vieta, į kurią neva buvo įvažiuota. Akcentuoja, kad patikrinus (duomenys neskelbtini)gatvėje 12 ir 16 namų buvimo vietą žemėlapyje, nustatyta, jog tokios namų numeracijos (duomenys neskelbtini) g. iš viso nėra, todėl, anot atsakovės, ieškovė net nepagrindė tikslios įvykio vietos. Be to, atsakovės teigimu, taip pat nėra aiški automobilio faktinė būsena iškart po minimo įvykio. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
13. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie vienareikšmiškai pagrįstų, jog būtent po šio įvykio transporto priemonė buvo apgadinta. Ieškovės pateiktoje automobilio apžiūros sąmatoje yra išvardinti darbai bei detalės, tikėtina reikalingos keitimui, tačiau ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečių ir tikslių automobilio apgadinimų po minėto eismo įvykio. Pažymi, kad sąmatoje nurodyta, jog buvo reikalingi dar: priekinis amortizatorius, stabilizatoriaus traukė, dešinės pusės šakė, surinkimo varžtų komplektas, šarnyras, vairo traukė, vairo traukės antgalis, rato virinimas, rato ruošimas – dažymas, korpusas rato guolio, guolis rato bei atlikti darbai. Nors ieškovė paaiškina atsiradusį automobilio apgadinimą – buvo apgadinta ne dešinės pusės padanga, o suskilo rato diskas bei buvo apgadinti kiti šio rato elementai, tačiau ji neįrodo, jog toks apgadinimas atsirado būtent po eismo įvykio. Be to, pabrėžia, kad policijos pareigūnai fiksavo, jog buvo pradurta padanga (tikėtina, kad policijos pareigūnai galėjo vizualiai įvertinti automobilio apgadinimą ir galėjo pastebėti, jog padanga yra pradurta). Taigi, anot atsakovės, ieškovė neįrodė automobilio apgadinimų ryšio su aktualiu eismo įvykiu.
14. Atsakovė aiškina, kad ieškinyje nurodoma, jog automobilio vairuotojas važiavo pakankamai nedideliu greičiu (20 km/val.), o policijos pažymoje užfiksuota, kad vairuotojas važiavo didėjančiu greičiu. Taigi, anot atsakovės, tai dar kartą patvirtina ieškovės faktinių aplinkybių nenuoseklumą, todėl konstatuoti, jog ji įrodė visas aplinkybes bei civilinės atsakomybės sąlygas, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Be to, atsakovė pažymi, kad esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą.
15. Atsakovė pažymi, kad transporto priemonės remontas buvo atliktas galimai 2020 m. gruodžio 23 d. (pagal remonto darbų sąmatą – 2020 m. lapkričio 6 d.), t. y. ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl remonto darbų kainos praėjus beveik 3 savaitėms nuo eismo įvykio (eismo įvykis įvyko 2020 m. spalio 18 d.).
16. Trečiasis asmuo UAB „Kerista“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
17. Nurodo, kad su atsakove sudarė 2020 m. liepos 10 d. sutartį Nr. A62-98/20, pagal kurios nuostatas trečiasis asmuo vykdo vakarinėje Vilniaus miesto dalyje gatvių ir kiemų remonto ir priežiūros darbus. Pagal sutarties nuostatas rangos darbai atliekami, gavus raštišką užsakovės (atsakovės) užsakymą (sutarties 25.1 punktas).
18. Trečiasis asmuo pažymi, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktos schemos matyti, jog įvykis įvyko pravažiavime tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kuris neturi gatvės kategorijos. Teigia, kad pranešimas apie kelio pažeidimus buvo gautas 2020 m. spalio 22 d. ir rangos darbai buvo atlikti tą pačią dieną.
19. Anot trečiojo asmens, iš pareikšto ieškinio ir eismo įvykio aprašymo nėra aišku, kokia tai buvo duobė, jos gylis, koks buvo vairuotojo greitis, kuris galėjo lemti transporto priemonės sugadinimo pobūdį, ir ar būtent toje vietoje esantys kelio dangos pažeidimai lėmė ieškovės automobilio sugadinimus, kadangi ieškovė į automobilio remonto įmonę kreipėsi tik praėjus 19 dienų nuo tariamo įvykio, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d.
20. Pažymi, kad būtina vertinti ir paties vairuotojo veiksmus, kuriais jis prisiėmė riziką, galimai neapdairiai ir neatsakingai vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės prašomos priteisti sumos dydis nėra pagrįstas ir aiškus. Žalos dydį ieškovė grindžia tik savo pačios suderinta ir pateikta sąmata. Be to, vertinant automobiliui padarytą žalą nebuvo kviesti nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai, todėl atliktų remonto darbų tikslingumas ir tikrumas kvestionuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. balandžio 15 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. balandžio 8 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 17.30 val. E. Š., vairuodamas automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso ieškovei MB „Fėjų mokykla“), ties (duomenys neskelbtini) g. 12 ir 16 namais įvažiavo į kelyje esančią duobę, kurios vairuotojas nepastebėjo. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimą dėl eismo įvykio šio eismo įvykio metu buvo apgadinta/pradurta automobilio padanga. Apie automobilio sugadinimus (apgadintą automobilio padangą) patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos.
24. Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 881,85 Eur sumai: 2020 m. lapkričio 6 d. automobilio apžiūros darbų sąmata ir 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija TOM Nr. 20 0462 881,85 Eur sumai (prekės – priekinis amortizatorius, stabilizatoriaus traukė, dešinės pusės šakė, surinkimo varžtų komplektas, šarnyras, vairo traukė, vairo traukės antgalis, korpusas rato guolio, guolis rato; darbai – rato virinimas, rato ruošimas – dažymas ir kiti darbai) ir šių darbų apmokėjimą patvirtinantis 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas.
25. Byloje esantys įrodymai patvirtina, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas (techninės apžiūros atlikimo diena buvo 2020 m. balandžio 9 d.).
26. Nustatyta, kad ieškovės darbuotojas E. Š. 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į Fabijoniškių savivaldybę; 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (laiške nurodoma, kad konsultantas patarė el. laišką adresuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, o ne į Fabijoniškių padalinį). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 18 d. rašte pateikė informaciją, kad, vadovaujantis 2020 m. liepos 10 d. sutartimi Nr. A62-98/20, dėl vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros yra atsakinga UAB „Kerista“ ((duomenys neskelbtini) gatvė patenka į šią sritį).
Dėl (ne)tinkamos atsakovės
27. Kasacinis teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
28. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra savininkė kelio ruožo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi yra perdavusi Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, valdymą trečiajam asmeniui UAB ,,Kerista“, kuris, anot atsakovės, yra faktinis gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.
30. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Kerista“ (rangovės) buvo sudaryta sutartis Nr. A62-98/20, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties 1 punktas). Sutarties 25.18 punkte įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovė privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovė nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir pagal 6.270 straipsnio 2 dalį, privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovė apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 25.19 punktas).
32. Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad rangovė atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdama kelio remonto darbus rangovė privalo gauti užsakovės (atsakovės) raštišką užsakymą. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovė priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Vertinant šių sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovė yra kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad rangovė yra laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovė yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytoja (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019; 2018 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-564-910/2018). Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio matyti, kad rangovei teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su ja pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.
33. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei SVĮ nuostatos. Pagal minėto įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (SVĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (SVĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
Dėl žalos atlyginimo
35. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
38. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje (apsemta vandens), dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
39. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo duobė, buvusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, be to, ji buvo apsemta lietaus vandens. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis). Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių E. Š. kaltę dėl šio eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Taigi, nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (KET 4, 9 punktai), nes, nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (KET 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (KET 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį.
40. Atsakovė nesutikimą su transporto priemonei padarytos žalos dydžiu iš esmės grindžia teiginiu, jog byloje nepateikta duomenų, kad būtent šio įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
41. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodo, kad dėl įvykio patyrė 881,58 Eur žalą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios žalos dydį: 2020 m. lapkričio 6 d. automobilio apžiūros darbų sąmatą ir 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOM Nr. 20 0462 881,85 Eur sumai (prekės – priekinis amortizatorius, stabilizatoriaus traukė, dešinės pusės šakė, surinkimo varžtų komplektas, šarnyras, vairo traukė, vairo traukės antgalis, korpusas rato guolio, guolis rato; darbai – rato virinimas, rato ruošimas – dažymas ir kiti darbai), taip pat šių darbų/prekių apmokėjimą patvirtinantį 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymą. Nors iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad šio eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio padanga, tačiau teismas sprendžia, kad vairo traukės, jos antgalio, amortizatoriaus ir kitų apgadinimų nei automobilio vairuotojas E. Š., nei policijos pareigūnai iš karto po įvykio pamatyti/nustatyti neturėjo galimybės; šiuos sugadinimus buvo galima nustatyti tik atlikus nuodugnią automobilio apžiūrą (pavyzdžiui, pakėlus automobilį, nuėmus ratą ir pan.). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas (techninės apžiūros atlikimo diena buvo 2020 m. balandžio 9 d.). Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, labiau tikėtina, kad ieškovės nurodyti automobilio pažeidimai atsirado būtent dėl 2020 m. spalio 18 d. eismo įvykio; be to, atsakovė ir trečiasis asmuo šių aplinkybių nepaneigė, apsiribodami tik savo deklaratyviomis abejonėmis.
42. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, taip pat nurodo, kad transporto priemonės remontas buvo atliktas galimai 2020 m. gruodžio 23 d. (pagal remonto darbų sąmatą – 2020 m. lapkričio 6 d.); ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl remonto darbų kainos praėjus beveik 3 savaitėms nuo eismo įvykio (eismo įvykis įvyko 2020 m. spalio 18 d.). Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. spalio 18 d., o į atsakovę ieškovės darbuotojas E. Š. kreipėsi el. laišku 2020 m. spalio 23 d., t. y. praėjus 5 dienos po eismo įvykio (iš laiško turinio matyti, kad pirmiausia buvo kreiptasi į Fabijoniškių seniūniją; laiškas seniūnijai išsiųstas 2020 m. spalio 19 d., t. y., praėjus vienai dienai po eismo įvykio). Be to, iš laiško turinio nustatyta, kad ieškovės darbuotojas teiravosi apie žalos atlyginimo eigą (laiške nurodoma „prašau informuoti, kokia turėtų būti įvykių seka (užsakymas ekspertizės žalai nustatyti, perkamos detalės keitimui, renkami kvitai ir pnš.?)“). Atsakovė ieškovei atsakė tik 2020 m. lapkričio 18 d., o ieškovė į UAB „Tomobilis“ kreipėsi 2020 m. lapkričio 6 d. Taigi, galima daryti išvadą, kad ieškovė iškart po įvykio kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti žalą bei nurodyti žalos atlyginimo eigą ir, tikėtina, automobilio nepradėjo ankščiau tvarkyti, nes laukė informacijos apie žalos atlyginimą. Tačiau nesulaukusi greito atsakymo iš atsakovės (atsakyta po beveik mėnesio), kreipėsi į UAB „Tomobilis“ dėl automobilio remonto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
43. Teismas kritiškai vertina ir atsakovės (bei trečiojo asmens) iškeltas abejones dėl netikslios eismo įvykio vietos, t. y. įvykio vieta nurodyta netiksliai, taip pat kelio ruožas nepriskirtas gatvės kategorijai. Pažymėtina, kad tikslią eismo įvykio vietą nurodė policijos pareigūnai, atvažiavę į įvykio vietą, todėl pagrindo abejoti jų nustatytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo (tuo labiau eismo įvykio vieta užfiksuota foto nuotraukomis). Nors trečiasis asmuo nurodė, jog eismo įvykio vieta neturi gatvės kategorijos (kita vertus, net nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų), tačiau pats patvirtino, jog vos tik gavus pranešimą, nurodyta vieta buvo sutvarkyta (2020 m. spalio 22 d.).
44. Ieškovė, dėl atsakovės kaltės apgadinusi jai priklausančią transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme. Automobilis privalo būti suremontuotas taip, kad su juo galėtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, taip pat į tai, jog atsakovė nenuginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 881,58 Eur dydžio žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (881,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 665,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; bendrai – 685,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; nors iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos toks prašymas ir nebuvo pareikštas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
47. Byloje iš viso patirta 8,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės mažosios bendrijos „Fėjų mokykla“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovei mažajai bendrijai „Fėjų mokykla“, j. a. k. 304957257, 881,58 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 58 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (881,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 685,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, valstybei 8,82 Eur (aštuonis eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.