Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O. B.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O. B.“ ieškinį atsakovui Ž. C. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. C. pateikė 2025 m. sausio 9 d. VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimo institutas“ raštą, kuriame nurodyta, kad instituto Fotoelektrinių modulių testavimo laboratorijoje buvo atlikti bendrovės O modulio (duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir modulio (duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini) fotoelektrinių charakteristikų bandymai, ir prašo šį dokumentą prijungti prie bylos.

6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su naujai teikiamu įrodymu, ir naujai teikiamo dokumento turinį, daro išvadą, kad naujas įrodymas yra atsakovo į bylą pateiktos 2022 m. gruodžio 1 d. bandymų ataskaitos Nr. 24 nežymus papildymas ir gali būti reikšmingas sprendžiant klausimą dėl minėtos ataskaitos patikimumo. Naujai teikiamas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovė su juo susipažino ir pateikė rašytinius atsikirtimus, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima, jį prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

8. Ginčas byloje kilo dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.

9. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi pagal įstatymą asmeniui, naudojantis savo teisėmis, privalu gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Vienas iš prievolės teisės kylančių reikalavimų yra asmens pareiga susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, kuris pažeistų kito asmens teises ir teisėtus interesus.

10. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 65 pastraipa).

11. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 pastraipa).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „O. B.“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) pasirinko reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje ieškovė savo galimai pažeistas teises ir patirtą neturtinę žalą sieja su atsakovo veiksmais pagal deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y., kad atsakovas, jau pasibaigus šalių darbo santykiams, ėmė skleisti ieškovės partneriams ir klientams neigiamą informaciją apie ieškovę, jos platinamą produktą. Ieškovės vertinimu, tokiais veiksmais atsakovas siekė tyčia pakenkti ieškovei, pakirsti pasitikėjimą ja ir sumenkinti jos dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas Ž. C. (toliau – ir atsakovas) savo veiksmais ieškovės dalykinės reputacijos nepažeidė, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

13. Pastebėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

14. Pagal EŽTT praktiką, esama skirtumo tarp fizinio asmens ir juridinio asmens reputacijos, nes pastaroji stokoja moralinio aspekto (savo ruožtu fizinio asmens reputacija, susijusi su jo socialine padėtimi, gali turėti įtakos žmogaus orumui) (žr., pvz., cituoto sprendimo byloje U. prieš Vengriją, par. 22). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).

15. Ieškovės apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta ir nevertinta eilė reikšmingų įrodymų, o sprendime nurodyti įrodymai įvertinti netinkamai, selektyviai ir išimtinai atsakovo naudai, neatsižvelgiant į kitus byloje esančius juos paneigiančius įrodymus, į įrodymų sąsajumą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus žemiau išdėstytais motyvais.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 pastraipa).

17. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 40 pastraipa). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023 24 pastraipa).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei apeliantė teigia apeliaciniame skunde, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti išsamūs motyvai ir bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškovės ieškinį. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir atitinkamai – absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

19. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 pastraipa). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 pastraipa). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 pastraipa).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, todėl nėra pagrindo panaikinti teisingą teismo sprendimą. Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvų išsamumą ir įrodymų tyrimą, apeliaciniame skunde iš esmės motyvuoja dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir nusprendęs, ieškovė neįrodė, jog būtent tik dėl atsakovo veiksmų (neva paskleistos neigiamos nuomonės) tapo neigiamas ieškovės viešas vertinimas, ženkliai sumažėjo jos apyvarta ir atsirado itin neigiamos pasekmės, o ieškovės įsitikinimai nėra įrodymas, kad atsakovas pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo bei tinkamai motyvavo sprendimą.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik du įrodymus, t. y. prekių reklaminį katalogą atsakovo argumentų dėl ieškovės buvimo/nebuvimo TIER1 sąraše kontekste ir atsakovo pateiktą VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto“ bandymų ataskaitą. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad šiuos rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojo V. L. H., kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovės direktoriumi, parodymais.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės įmonėje atsakovas dirbo nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. prekybos vadovo pareigose nesudarius rašytinės darbo sutarties. VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas rodo, kad ieškovė įregistruota 2022 m. birželio 16 d., jos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos tikslai ir rūšys yra: inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos; inžinerinė–technologinė veikla; elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas. Atsakovas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teisme paaiškino, kad jis turėjo potencialiems ieškovės pirkėjams pateikti jam žinomą informaciją iš ieškovės prekių reklaminio katalogo (lankstinuko). O. P. produktų kataloge, kuriame nurodyta, kad tai yra pirmaujantis saulės kolektorių ir saulės energijos komplektų gamintojas, yra apie ją pateikiami duomenys, kad O. P. buvo įkurta 2010 m. ir nuo tada išaugo iki vienos iš inovatyviausių ir patikimiausių saulės energijos produktų gamintojų pasaulyje. O. P., kurios metinis pajėgumas yra 3 GW+, siūlo tvarumą ir atneša ateitį tiek komercinėms, tiek gyvenamosioms reikmėms visame pasaulyje su aukščiausios klasės saulės energijos produktais, sprendimais ir paslaugomis. O. P. turi daugybę gamybos centrų Azijoje bei specialias pasaulines pardavimų komandas JAV, Europoje, Kinijoje ir Australijoje. Kataloge pateiktame žemėlapyje nurodyta, kad O.P. viena gamykla yra Kinijoje, kita – Vietname ir pasaulyje yra 6 jos pardavimų biurai: Europos filialas (Vokietija), Australijos filialas, JAV filialas, Kinijos filialas, Baltijos filialas ((duomenys neskelbtini)) ir Italijos filialas. Reklaminiame kataloge (lankstinuke) pateikiami duomenys tiek apie O. P. kaip saulės kolektorių ir saulės energijos komplektų gamintoją, tiek apie Baltijos filialo pardavimų biurą ir ieškovės Juridinių asmenų registro duomenys teikia pagrindą išvadai, kad tai yra trys skirtingi asmenys ir ieškovė nėra nei saulės modulių gamintoja, nei jos pardavimų biuras ir tai nėra pačios ieškovės reklaminis katalogas (lankstinukas). Ieškovė objektyviai negalėjo būti įtraukta į TIER1 sąrašą, nes nėra prekiaujamų saulės modulių gamintoja. Todėl atsižvelgiant į reklaminiame kataloge (lankstinuke) esančią informaciją ir atsakovo argumentus dėl nepakankamo informatyvumo apie ieškovės parduodamus produktus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apie ieškovės parduodamą produktą atsakovas realiai klientams galėjo pateikti pakankamai ribotą ir neišsamią, todėl pagrįstai keliančią abejonių, informaciją.

25. Bylos duomenimis, siekdamas gauti išsamesnę informaciją, kuria vėliau galėtų perteikti klientams, apie saulės modulius, kokius standartus jie atitinka, kokioje gamykloje gaminami, ir jokių duomenų iš V. L. H. negavęs, atsakovas kreipėsi į VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“ fotoelektrinių modulių testavimo laboratoriją, kuri yra kompetentinga vykdyti fotovoltinių modulių bandymus, ir kurioje buvo atlikti dviejų UAB „O. B.“ saulės modulių bandymai: 1) 605 W galingumo saulės modulis, serijos numeris (duomenys neskelbtini) ir 2) 550 W galingumo saulės modulis, serijos numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bandymo rezultatų tiriamų saulės modulių galia neatitiko deklaruojamos reklaminiame kataloge (lankstinuke) galios, atitinkamai 605 W ir 550 W, t. y. tiriamų saulės modulių galia buvo mažesnė: 605 W galingumo saulės modulio, serijos numeris (duomenys neskelbtini) - 575,440 W, 550 W galingumo saulės modulio, serijos numeris (duomenys neskelbtini) - 528, 571 W. Bandymų rezultatai teikia pagrindą išvadai, ieškovės parduodami saulės moduliai nėra tokie galingi, kaip nurodyta reklaminiame kataloge (lankstinuke).

26. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė nepateikė leistinų įrodymų, paneigiančių nurodytus duomenis (nutarties 30 pastraipa). Viena vertus, ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad jei atsakovas tyrimui buvo pasisavinęs paneles iš ekspozicijos, tai jos absoliučiai netinkamos bandymams ir tyrimams atlikti, nes neskirtos pardavimui, nepagrįsti jokiais duomenimis, kad ekspozicijoms ir pardavimui yra gaminami skirtingo galingumo saulės moduliai. Pastebėtina, ieškovė neįrodinėjo atsakovo neleistinai pasisavintų saulės modulių tyrimams atlikti aplinkybės ir lokalinių aktų, nustatančių atsakovo kompetencijas, nepateikė. Kita vertus, ieškovės į bylą pateikti TÜV SÜD, TuV NORD išduoti sertifikatai atitikties patvirtinimui patvirtina skirtingas saulės modulių savybes nei atliktų bandymų rezultatai: sertifikatai parodo tam tikrų produktų ar partijų atitikimą specifiniams reikalavimams (kaip pvz., saugos reikalavimus pagal Žemos įtampos direktyvą 2014/35/ES ir kt.), o bandymų rezultatai parodo neatitikimą jų deklaruojamos galios. Be to, bylos duomenimis nepaneigtas atsakovo aiškinimas, kad šie sertifikatai atsakovui jo darbo metu nebuvo pateikti susipažinimui.

27. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nevertino atsakovo pripažintų aplinkybių, jog jis nurodė klientams dėl nekokybiškų prekių, nors nėra specialistas ir tam neturėjo jokių duomenų. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog atsakovas tyčia skleidė melagingą informaciją apie ieškovės prekes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės susirašinėjimo su Norvegijos bendrove MGS bygg AS (2023 m. sausio 3 d. ir 12 d. el. laiškai) elektroninių laiškų turinį, sprendė, kad būtent dėl pačios ieškovės veiksmų nutrūko šių įmonių bendradarbiavimas. 2023 m. sausio 18 d. atsakovo telefoninį pokalbį su UAB „ARKAMA“ vadovu M. D., kurio metu atsakovas išsakė abejonę dėl ieškovės parduodamos prekės kokybės, teismas vertino, kad tai tėra atsakovo subjektyvi nuomonė ir tai nėra pakankamas įrodymas, kad būtent dėl to buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija. Aplinkybę, jog UAB „VEESLA“, gavusi ieškovės 2023 m. sausio 9 d. elektroninį laišką, paprašė ieškovės pateikti krovinio nuotrauką, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog tai yra atsakovo tyčinių veiksmų pasekmė. Juolab, kad tuo metu šalių nesiejo jokie tarpusavio santykiai.

29. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, cituodama selektyviai atrinktas jai palankias atsakovo paaiškinimų, atsakymų į klausimus teisme sakinio ištraukas (2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, kurio garso įrašas išklausytas) bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. 2024 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu (išklausytas minėto posėdžio garso įrašas) liudytoju apklaustas MGS bygg AS atstovas G. Ž. taip pat patvirtino aplinkybę, kad po to, kad atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove, pranešė jam žinią, kad nedirba ieškovės įmonėje, nes nepatenkintas gaminių kokybe ir bendradarbiavimu. Pastebėtina, kad laboratorijos bandymų ataskaita parengta 2022 m. gruodžio 1 d., vadinasi, atsakovui dar nenutraukus darbo santykių, o bandymų rezultatai, kad saulės modulių galia neatitiko gamintojo O. P. produktų kataloge deklaruojamų duomenų, neabejotai, sukėlė atsakovui abejonių ieškovės perpardavinėjamų prekių kokybe. 2022 m. gruodžio 13 d. tuometiniam ieškovės vadovui adresuotame elektroniniame laiške atsakovas nurodė, kad jį nuvilia toks požiūris tiek į pardavėją, tiek į klientą, kai bandoma prastumti prastą produktą kaip ypač kokybišką.

30. Svarstant dėl asmens atsakomybės už reiškiamą nuomonę turi būti atsižvelgiama į Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę – asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023 30 pastraipa).

31. Pagal EŽTT praktiką, bendriausia prasme sprendžiant susidūrusių saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisės į garbės ir orumo, reputacijos apsaugą pusiausvyros nustatymo klausimą, be kita ko, svarbūs kriterijai: ginčijamų teiginių indėlis į visuomenei svarbią diskusiją; aptariamo asmens žinomumas ir pranešamos naujienos tema; ankstesnis atitinkamo asmens elgesys; kontekstas, kuriame buvo paskelbti teiginiai; publikacijos turinys, forma ir pasekmės; informacijos gavimo būdas ir jos tikslumas; paskirtos sankcijos pobūdis ir griežtumas (EŽTT sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, panašūs principai taikyti ir R. prieš Rusiją byloje). Nors bet kuris asmuo, kuris dalyvauja bendro pobūdžio viešoje diskusijoje, turi neperžengti tam tikrų ribų, ypač susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių gerbimu, tačiau tam tikras perdėjimo laipsnis ar net provokacija yra leidžiama, kitaip tariant, yra leidžiamas tam tikras nesaikingumo laipsnis (EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje U. prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje M. M. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 34447/05).

32. Atsižvelgdama į aukščiau pateiktus išaiškinimus, faktines byloje nustatytas aplinkybes ir pačią nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo išsakytos abejonės dėl ieškovės parduodamų prekių kokybės, nėra objektyvus faktas, o subjektyvi nuomonė, nepatvirtinanti, kad būtent dėl to buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija.

33. Apeliantės teigimu, atsakovo paskleista neigiama informacija dėl nekokybiškų prekių, ne tik sumenkino jos dalykinę reputaciją, bet ji patyrė ir žalą, kai buvo atšaukti du stambūs užsakymai. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės argumentą kaip neįrodytą. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodė, jog jos reputacija pablogėjo, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie ieškovės vertinimą kitų asmenų (verslo subjektų) atžvilgiu iki atsakovo išsakytų abejonių dėl ieškovės parduodamų prekių kokybės ir po to, nepateikta duomenų apie tai, kad dėl atsakovo minėtų abejonių išsakymo sumažėjo ieškovės pajamos, su ja buvo nesudaromos ar nutraukiamos sudarytos sutartys. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeidžiamas ir jos konkurencingumas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos reputacijos pablogėjimą. Tuo tarpu vien apeliantės subjektyviu įsitikinimu pagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo laikyti jos nurodytų aplinkybių įrodytomis.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką (nutarties 19 pastraipa) juridinis asmuo turi įrodyti realiai patirtą žalą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos, kaip juridinio asmens, patirtą žalą. Ieškovė nurodo, kad ji neteko dviejų stambių MBG bygg AS užsakymų 162 056,05 Eur sumai, kurie dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo atšaukti. Viena vertus, tokie deklaratyvūs apeliantės teiginiai objektyvias duomenimis nepagrįsti. Kita vertus, jau minėtas Norvegijos MBG bygg AS 2023 m. sausio 12 d. elektroninio laiško turinys aiškiai parodo, kad bendradarbiavimo su ieškove nutraukimo priežastis nebuvo susijusi su prekių kokybe, o su ieškovės nesugebėjimu išlaikyti sklandų ir efektyvų bendradarbiavimą kelias pastarąsias savaites (pastaba: t. y. jau po atsakovo darbo santykių su ieškove nutraukimo), kuris yra būtinas verslo santykiuose. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

35. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

39. Atsakovui iš ieškovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 089,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.