Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu nuteistojo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį sušvelninta ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 26 d., pabaiga – 2023 m. sausio 26 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. priimtu nutarimu nutarė taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 3 dienų (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., TAR, 2015, Nr. 2015-11069).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalis, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6. M. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 44 balai (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Tačiau sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

7. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad M. D. atlikdamas bausmę 1 kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, jo elgesys buvo apsvarstytas, tačiau drausmine nuobauda nebaustas. Nors nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laikotarpį. M. D. 3 kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Tačiau nuteistojo gauti paskatinimai parodo, kad jis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

8. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, palaiko pozityvius santykius su artimaisiais, nėra socialiai atsiskyręs, galimo paleidimo atveju vyktų gyventi į mirusios mamos namus. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. M. D. turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį šiuo metu dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 345,33 Eur, šiuo metu išmokėta 175,83 Eur. Nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas bei glaudus bendravimas su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius pakartotinai nenusikalsti.

9. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja M. D., tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi teigiami elgesio pokyčiai, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog M. D. bausmės atlikimo metu dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. D. praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis turi socialinių santykių, tačiau jie yra paviršutiniški, nelinkęs bendrauti, nuvertina save ir yra ganėtinai nepatenkintas savimi kaip asmenybe. Nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, tik padaręs pagalvoja ką padarė ir po to gailisi. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

11. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pažymima, kad M. D. supranta, jog turi problemų, kad yra patiklus ir turi alkoholizmo problemą, bet nepakankamai įvertina savo problemų rimtumą ir pervertina savo galimybes su jomis susidoroti. Nors nuteistasis turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo. M. D. mano, kad visi pasaulį mato lygiai taip pat kaip ir jie ir, kad nebūna dviejų teisingų nuomonių, arba vienas arba kitas teisus. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. D. anksčiau teistas 2 kartus, yra linkęs vykdyti įvairaus pobūdžio nusikaltimus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, vėl nusikalto. Šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

13. Nors M. D. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau nuteistasis savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas sumažėjo nuo 69 iki 44 balų, tačiau iš jų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20, kas parodo, kad likę net 24 svertiniai taškai yra dinaminiai veiksniai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis gali sumažinti tinkamu savo elgesiu. Tokio didelio dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. D. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taip pat jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: 1) ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, 2) emocinė gerovė; 3) mąstymas ir elgesys. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. D. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

14. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. D. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D., yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.