Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria A. R., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. lapkričio 3 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.. Tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent:

A. R. nuo 2008 m. vasaros Lietuvos Respublikos teritorijoje, Telšiuose neteisėtai įgijo iš G. L. per N. E. ne mažiau kaip 1000 vnt. „extasy“ tablečių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 30 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino ar MDMA ir ne mažiau kaip 50 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias tuo pačiu laikotarpiu išplatino parduodamas Telšiuose ne mažiau kaip po 30 Lt už gramą „žolės“ ir ne mažiau kaip po 10 Lt už 1 tabletę „extasy“, ir tokiu būdu neteisėtai iš nusikalstamos veikos gavo 11500 Lt. Be to, A. R. (duomenys neskelbiami) esančiame garaže, kurį buvo išsinuomojęs D. K., nusikalstamam susivienijimui gamino psichotropines medžiagas – metamfetaminą;

Taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje A. R. pardavęs išplatino ne mažiau kaip 1000 vnt. „extasy“ tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino ar MDMA ir ne mažiau kaip 50 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, be to, (duomenys neskelbiami) esančiame garaže, kurį buvo išsinuomojęs D. K., nusikalstamam susivienijimui gamino psichotropines medžiagas – metamfetaminą bei dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

A. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 3 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. gynėjo skundas atmetamas.

Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar A. R. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Šiuo atveju svarbu, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str. 2 d. 3 p.). Šioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nėra analizuojami, vertinami ar nustatinėjamas jų patikimumas. Šie veiksmai bus atliekami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės. Sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo arba jos termino pratęsimo klausimą yra tikrinami suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai bei sąlygos. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai teigti, jog A. R. galėjo atlikti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie faktiniai duomenys yra kaltinamųjų, liudytojų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta medžiaga, specialisto išvados, tarnybiniuose pranešimuose pateikti duomenys ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.

Pratęsdamas A. R. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) punkte.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. A. R. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 str. 3 d.) padarymu, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, kito labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 249 str. 2 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo šešerių iki dvidešimties arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad kaltinamasis nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, studijuoja, artimai bendrauja su faktine sutuoktine. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą.

Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas A. R., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti A. R. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.