Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 95-407 taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. (toliau – M. D.) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 26 d., pabaiga – 2023 m. sausio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. skundas atmetamas

6. Įvertinus Komisijos nutarimą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. D. yra atlikęs privalomą įstatymo numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ką nurodo ir pats nuteistasis savo skunde, tačiau iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, M. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, nurodydamas, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau byloje esančioje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. D. nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, apygardos teismas susisiekė su Socialinio tyrimo išvadą surašiusia specialiste, kuri patvirtino, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra teisingai nurodyta, jog nuteistojo M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant minėtą riziką. Minėta pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik įvertinus nustatytos rizikos pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

8. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina aplinkybę, kad M. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. jis dirbo ŽŪB „N.“, nuo 2019 m. lapkričio 8 d. sėkmingai tęsia darbinę veiklą Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pagalbinio darbininko pareigose, dalyvauja integracijos į visuomenę programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nepadarė teisės aktų pažeidimų. Nuteistojo elgesį teigiamai apibūdina ir tai, kad pataisos įstaigoje jis buvo skatintas 5 kartus, o drausminės nuobaudos jam paskirtos nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios anksčiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina aplinkybę. kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus šiuos duomenis nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui jie vis dar nėra pakankami.

9. Nuteistajam šiuo metu vis dar nustatomi 3 kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Nuteistasis praeityje teistas 2 kartus, o laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Pirmą kartą nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad anksčiau M. D. buvo taikytas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad praeityje nuteistojo patirti suvaržymai, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo ir jis vėl nusikalto. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę matyti, kad jo socialiniai santykiai yra paviršutiniški, apsiriboja pasisveikinimais ir mandagiomis frazėmis. M. D. nelinkęs bendrauti, nuvertina save ir yra ganėtinai nepatenkintas savimi kaip asmenybe. Nors nuteistojo teigimu minėtos aplinkybės apibūdina jo elgesį praeityje, tačiau teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka, kadangi Socialinio tyrimo išvada sudaroma po pokalbio su nuteistuoju, atsižvelgiant į tuometines jo nuostatas. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį matyti, kad M. D. prisipažįsta, kad visada padaro, o po to gailisi ką padarė. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, yra patiklus ir turi alkoholizmo problemą, tačiau nepakankamai įvertina savo problemų rimtumą ir pervertina savo galimybes su jomis susidoroti. M. D. taip pat neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Nors nuteistasis ir turi realistinius ilgalaikius tikslus, pvz. pradėti naują gyvenimą, dirbti, negerti, prižiūrėti savo namą, tačiau jiems trūksta konkretumo. M. D. mano, kad visi pasaulį mano taip pat, kaip ir jis ir, kad nebūna dviejų teisingų nuomonių – arba vienas teisus, arba kitas. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginio patyrimu. Anksčiau aptarti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį, buvusį praeityje, tačiau ir jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir neleidžia daryti išvados, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

10. Nors nuteistasis savo skunde ir nurodo, kad įstatymas nenumato nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteisti asmenys negalėtų būti paleisti lygtinai, tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra būtina įvertinti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą. M. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ši nusikalstama veika savo pobūdžiu sunkesnė už ankstesnius M. D. nusikaltimus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ankstesni teistumai, taip pat praeityje taikytas lygtinis paleidimas neįtakojo nuteistojo elgesio teigiama linkme, priešingai – jis padarė dar sunkesnį nusikaltimą. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokiu pat aspektu vertintina ir likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Nors ji ir nėra pakankamas pagrindas asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau įvertinus tai, kad nors praeityje M. D. 2 kartus buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis ir vėl nusikalto, o tai sudaro pagrindą teigti, kad bausmės tikslai praeityje pasiekti nebuvo, todėl teismas daro išvadą, kad nuteistasis turi atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri tinkamai paveiktų jį laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

11. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, dėl ko buvo pagrįstai konstatuota, kad nors nuteistasis M. D. ir daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. D. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo M. D. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.