Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. spalio 26 d., pabaiga – 2023 m. sausio 26 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą konstatavus, kad nors nuteistasis M. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. D. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam M. D. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu ir nereiškia, kad šiuo sprendimu buvo pažeisti skunde minimi teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. vasario 11 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam M. D. nustatoma vidutinė – 44 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors nuo pirminio vertinimo, atlikto 2017 m. lapkričio 23 d., nustatytų 69 balų 2020 m balandžio 8 d. sumažėjo iki 44 balų, tačiau vėliau atliktų vertinimų metu ji nekito, nors kintamų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu dar gali sumažinti, dar yra net 24. Jau vien tai patvirtina, kad jokios akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paskutiniu metu nestebima. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne) taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti M. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones – sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. 2019 m. vasario 20 d. įsidarbino Marijampolės pataisos namuose tvarkinio pareigose. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuteistajam suteikta teisė vyki be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. lapkričio 8 d. tęsia darbinę veiklą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pagalbinio darbininko pareigose. Dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, integracijos į visuomenę ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Skatintas 5 kartus, vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuobauda nebuvo skirta. Turėjo teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį iš gaunamo darbo užmokesčio atlygino, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tinkamai atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad M. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau nepakankamos spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

11. M. D. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas M. D. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.

12. Nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti Socialinio tyrimo išvadoje nuodyti duomenys apie nuteistajam M. D. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. D., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti 3 kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokio kriminogeninio veiksnio, kaip ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, nuteistasis negali pakeisti, tačiau likusius jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis gali eliminuoti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. D. nuvertina save ir yra ganėtinai nepatenkintas savimi kaip asmenybe. Prisipažįsta, kad visada padaro, o po to gailisi to, ką padarė. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, kad yra patiklus ir turi alkoholizmo problemą, bet nepakankamai įvertina savo problemų rimtumą ir pervertina savo galimybes su jomis susidoroti. Jis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. M. D. turi realistinius ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, pradėti naują gyvenimą, dirbti, negerti, prižiūrėti savo namą, tačiau jiems trūksta konkretumo. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs pasitikėti savo „sveiku“ protu ir tiesioginiu patyrimu.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta jo 44 balų pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir reikšmingas skaičius (24 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis M. D., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti.

14. Įvertinus M. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artinamaisiais (broliu ir teta). Abejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padaryta dėl brolio įtakos, t. y., būtent iš savo brolio, kuris buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir jam vadovavusių asmenų, jis įgijo psichotropines medžiagas. O kitų artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Tad šie ryšiai nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog ryšių palaikymas su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis.

15. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

16. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde minimas 2017 m. gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, galimybės kreiptis dėl bausmės sušvelninimo užtikrinimo ir konstatuota, jog jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo. Tuo tarpu šiuo atveju M. D. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o BVK numato lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), kuriuos turi atitikti nuteistieji, pageidaujantys būti paleisti lygtinai.

17. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis M. D. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.