- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-4/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00124-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- G. L.
- Advokatai
- Drąsutis Zagreckas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. L. (G. L.) nuo 2014 m. sausio 1 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-315/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad iš savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. G. L., organizavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, vadovavęs jam bei dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63 105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9 986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1 125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13 015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, G. L. buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi G. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi kaltinamajam G. L. nuo 2014 m. sausio 1 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Teismas nurodė, kad kaltinamajam G. L. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, todėl taikyti suėmimą dviejose baudžiamosiose bylose yra netikslinga.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir pratęsti kaltinamajam G. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Skunde tvirtinama, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nemotyvavo ir neaptarė suėmimo pratęsimo pagrindų, kurie nėra išnykę. Prokuroras pažymi, kad G. L. kaltinamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, niekur nedirbo, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, inkriminuojamos nusikalstamos veikos, buvo gerai organizuotos, sistemingos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai.
Skunde nurodoma, kad suėmimo terminas nagrinėjamoje byloje kaltinamajam G. L. nepratęstas motyvuojant vien tik tuo, kad kaltinamajam suėmimas yra taikomas kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau, pasak prokuroro, kitoje byloje taikomas suėmimas neužtikrina, kad ir šioje byloje bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos taikyti kaltinamajam G. L. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Dar kartą pažymėtina, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, suėmimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų (D. S.) parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis G. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
Prokuroras skunde teisingai pažymi, kad skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, nepratęsdamas suėmimo termino kaltinamajam G. L., nepasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų buvimo ar jų išnykimo. Skundžiamoje nutartyje tik konstatuota, kad suėmimo terminas kaltinamajam G. L. nepratęstinas, kadangi suėmimas jam yra taikomas kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi jau buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. L. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas tuo pagrindu, kad analogiška kardomoji priemonė jam taikoma kitoje baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad G. L. taikomas suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje, neužkerta kelio jam taikyti suėmimą ir šioje baudžiamojoje byloje, esant tam BPK numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
Ankstesnėmis nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam G. L. buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. G. L. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kuriuos sankcijose numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis G. L. nors iki suėmimo dirbo, tačiau nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje G. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkūs, gerai organizuoti nusikaltimai galimai nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurių padarymu kaltinamas G. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Bylos duomenimis, G. L. praeityje teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, po šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, G. L. buvo priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu jam pareikšti kaltinamai dar ir kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, todėl pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali toliau daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
G. L. yra suimtas jau ilgą laiką, todėl toks kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai gali rodyti, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo G. L. kalinimą yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis.
Apeliacinio teismo nuomone, be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytais suėmimo terminais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam G. L. nuo 2014 m. sausio 1 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Kaltinamajam G. L., a/k XXXXXXXX paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.