Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovei prokurorei Editai Rutkauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. Č., P. G., S. B., SC SIGMA LEASING I.N.F. AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje nuo 2015 m. sausio 24 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05348-15, kurio metu nustatyta, kad 2015 m. sausio 24 d. į VĮ „Regitra“ Telšių filialo Mažeikių grupę kreipėsi ieškovas M. P., norėdamas savo vardu įregistruoti transporto priemonę BMW 530D, VIN kodas - (duomenys neskelbtini), kuriai Rumunijos Respublikoje paskelbta paieška. Nustatyta, jog automobilis BMW 530D buvo paimtas 2015 m. sausio 24 d., jo apžiūros metu, tą pačią dieną, dalyvaujant ieškovui M. P., surašytas automobilio aprašas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas Rumunijos Respublikos bendrovės SIGMA LEASING I.F.N. SA raštas, kad paimtas automobilis yra šios bendrovės nuosavybė ir, kad bendrovė ketina imtis priemonių jį susigrąžinti.

Nustačius, jog savininkas yra Rumunijos bendrovė SIGMA LEASING I.F.N. SA bei gavus nurodytos bendrovės įgalioto asmens prašymą, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroras P. G. 2015 m. liepos 28 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05348-15 priėmė nutarimą automobilį BMW 530D, VIN kodas – (duomenys neskelbtini), grąžinti bendrovės SIGMA LEASING I.FN. SA atstovui arba bendrovės įgaliotam asmeniui. Nutarime nurodyta, kad vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis nutarimas gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui. Šį nutarimą prokuroras P. G. 2015 m. liepos 28 d. išsiuntė M. P. bei vykdymui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui E. Č. Bendrovės įgaliotas asmuo 2015 m. spalio 1 d. pasirašė pakvitavimą, kuriuo priėmė iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. Č. automobilį BMW 530D.

Ieškovas M. P. Telšių apylinkės prokuratūrai pateikė 2015 m. rugpjūčio 18 d. skundą dėl prokuroro P. G. nutarimo, kurį nagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. B., kuris 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą netenkinti skundo. Nurodė, kad prokuroro P. G. priimtas sprendimas grąžinti automobilį savininkui Rumunijos bendrovei yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarime išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka, nurodant, kad jis gali būti skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. M. P. 2015 m. rugsėjo 21 d. apskundė šį nutarimą Mažeikių rajono apylinkės teismui. Mažeikių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs M. P. skundą 2015 m. spalio 7 d. priėmė nutartį, kuria panaikino prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. nutarimą ir prokuroro S. B. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą dėl transporto priemonės BMW 530D, VIN kodas - (duomenys neskelbtini) grąžinimo savininkei SIGMA LEASING I.FN. SA, kadangi transporto priemonės grąžinimas pažeidė Rekomendacijų 34 punkte nurodytas sąlygas.

2016 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. B. ir prokuroro P. G. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-5348-15. 2016 m. kovo 15 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kuria pripažinta, jog P. G. ir S. B. padarė mažareikšmius tarnybinius pažeidimus ir nutarta netaikyti jiems tarnybinės atsakomybės. Nustatė, jos P. G. nesilaikė Rekomendacijose nurodytų reikalavimų, o S. B. žinodamas, kad M. P. pateikė teismui skundą nepasiaiškino bei nei vienam iš pavaldžių prokurorų ar prokuratūros personalui nepavedė pasiaiškinti, kokio turinio M. P. skundas, nenustatė, kad skundžiamas buvo jo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime ir dėl to būtina nedelsiant stabdyti 2015 m. liepos 28 d. prokuroro P. G. nutarimo dėl automobilio grąžinimo Rumunijos bendrovei vykdymą iki teismas išnagrinės M. P. skundą, t. y. nesustabdė automobilio BMW 530D grąžinimo proceso ir automobilis buvo grąžintas Rumunijos bendrovės atstovui.

2016 m. gegužės 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-853/2016 M. P. vadovaujantis BK 37 straipsniu atkeistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: M. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1095-991/2018 ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas. Teismas nurodė, kad, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nustatyta, kad ieškovas patyrė turtinę žalą, nes neteko automobilio, už kurį sumokėjo pinigus. Prokurorų P. G. ir S. B. veiksmai buvo neteisėti, tačiau dėl minėtų pareigūnų neteisėtų veiksmų bei ieškovui M. P. atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Prokurorai nustatė, kad paskelbta transporto priemonės paieška, ji tinkamai identifikuota. Automobilis grąžintas jos teisėtai savininkei Rumunijos bendrovei SIGMA LEASING I.F.N. SA, kuri išreiškė valią atsiimti automobilį. Tiek civilinės teisės, tiek baudžiamosios teisės aspektu transporto priemonė turėjo būti grąžinta Rumunijos bendrovei. Perdavus transporto priemonę ieškovui jis neturėtų galimybės jos įregistruoti VĮ „Regitra“ nuosavybės teise. Ieškovui žala atsirado dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto nežinomo asmens N. M. (N. M.) veiksmų. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, t. y. nepateikė įrodymų, kad pirko vaistus, gydėsi gydymo įstaigoje, buvo nedarbingas ir pan.

Ieškovas nesutikdamas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1095-991/2018 Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-15-826/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tikrasis automobilio savininkas yra SC SIGMA LEASING I.N.F. AS, šio juridinio asmens neįtraukė į bylos nagrinėjimą, nors su jo teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad byloje nebuvo apklausti M. K. ir N. M., o byla dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (tikrojo automobilio savininko nustatymo) ir pobūdžio turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais išreikalaujant naujus įrodymus. Pažymėjo, kad tik išsamiai ištyrus aplinkybes, susijusias su galimomis transporto priemonės pagrobimo aplinkybėmis, nustačius automobilio nuosavybės teisių judėjimo grandinę, bus galima konstatuoti ar Rumunijos kompanija SC SIGMA LEASING I.N.F. SA be savo valios prarado transporto priemonės valdymo teisę, taip pat įvertinti ar pagrįstai šiai bendrovei buvo grąžinta transporto priemonė ir spręsti dėl galimai padarytos žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, ieškovas reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (CK 6.246 - 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą; kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad tretieji asmenys, t. y. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroras P. G. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. B. atlikdami savo pareigas padarė pažeidimus. Šią aplinkybę patvirtina Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis bei nustatytos aplinkybės, atlikus tarnybinį patikrinimą, kurios išdėstytos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 15 d. išvadoje. Teismas pakartotinai nepasisako dėl nustatytų pažeidimų, nes jie paminėti aukščiau. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pati atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutiko, jog nebuvo išlaukta nutarimo apskundimo termino, dėl ko transporto priemonė buvo grąžinta nepagrįstai. Esant šių aplinkybių visumai Teismas pripažįsta, jog P. G. ir S. B. veiksmai buvo neteisėti, nes buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, nors tarnybinio patikrinimo metu nustatyti P. G. ir S. B. pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, tačiau tai nepaneigia nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė pažymėjo, jog nutarimas grąžinti transporto priemonę buvo priimtas, tačiau neuždėtas herbinis antspaudas, kas yra pagrindas tyrėjui vykdyti nutarimą, dėl ko automobilio grąžinimas įvyko ne prokurorų veiksmais

2009 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-82 patvirtintose Rekomendacijose dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau ir Rekomendacijos) (redakcija galiojusi iki 2020 m. vasario 21 d.) 37 punkte nurodyta, kad, jei asmuo transporto priemonės savininkas ar sąžiningas įgijėjas per šių rekomendacijų 35 punkte numatytus apskundimo terminus nustatyta tvarka neapskundžia priimto sprendimo, toks sprendimas turi būti patvirtinamas prokuratūros herbiniu antspaudu ir perduodamas vykdyti.

Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 28 d. nutarimą grąžinti transporto priemonę priėmė prokuroras P. G., kuris kontroliavo ikiteisminio tyrimo eigą, todėl vien aplinkybė, jog ant nutarimo grąžinti transporto priemonę nebuvo uždėtas herbinis antspaudas nepašalina prokuroro atsakomybės.

Teismas nenustatė trečiojo asmens Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo E. Č. neteisėtų veiksmų, kadangi jis, gavęs prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. nutarimą grąžinti automobilį BMW 530D, VIN kodas - (duomenys neskelbtini), bendrovės SIGMA LEASING I.FN. SA atstovui arba bendrovės įgaliotam asmeniui, atliko pareigas ir vykdė prokuroro nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlygą, t. y. neteisėti veiksmai, todėl netikslinga pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų E. Č. atžvilgiu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Pažymėtina, kad bylos šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas nurodo, kad už transporto priemonę pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu sumokėjo 19 300 LT grynaisiais, kas sudaro 5 589,59 Eur. Savo patirtos žalos dydį įrodinėja 2015 m. spalio 5 d. Kilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. A17041801 liudytojos I. P. bei savo paaiškinimais. Teismas įvertinęs tiek byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-853/2016 surinktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovas neįrodė padarytos žalos fakto. Visų pirma, skiriasi ieškovo nurodyta transporto priemonės pirkimo kaina. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad už transporto priemonę sumokėjo 18 800 LT (2015 m. sausio 24 d. liudytojo apklausos protokolas), baudžiamojoje byloje esančiame automobilio pardavimo skelbime interneto svetainėje www.autoplius.lt nurodyta kita šio automobilio kaina, būtent – 5 357,97 Eur (18 500 LT) (skelbimas identifikuotas pagal pardavėjo mobilaus telefono numerį), ikiteisminio tyrimo byloje esančioje transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje kaina nenurodyta. Ikiteisminiame tyrime taip pat nebuvo pasisakyta dėl sumos ar pinigų kilmės. Byloje nepateikta jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas butų sumokėjęs (perdavęs) transporto priemonės pardavėjui kokią nors sumą. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja tik savo ir liudytojos, ieškovo sutuoktinės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, žodiniais paaiškinimais. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo tokią pinigų sumą, ar būtų išsigryninęs ją iš banko sąskaitos. Byloje nepavyko nustatyti transporto priemonės pardavėjo asmenybės, kurios negali nurodyti ir pats ieškovas. Byloje esantys liudytojo N. M. parodymai paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes, jog tai jis ieškovui pardavė transporto priemonę. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog su transporto priemonės pardavėju bendravo lietuvių kalba, kas iš esmės tik patvirtina aplinkybes, jog transporto priemonę ieškovas įsigijo ne iš Vokietijos piliečio N. M.

Esant paminėtų aplinkybių ir įrodymų visetui, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų iš kurių teismas galėtų nustatyti ieškovui padarytos turtinės žalos faktą bei jos dydį. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovo pateikti duomenys apie ginčo laikotarpiu buvusią transporto priemonės vertę savaime neįrodo, kad ieškovas patyrė prašomą priteisti turtinę žalą.

Be to teismas, vertindamas ieškovo elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Ieškovas praeityje yra sudarinėjęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorį, ką iš dalies patvirtina ir jo teikti paaiškinimai, teigiant, kad ieškovas važiavo įsigyti antrą šeimos transporto priemonę skirtą žmonai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą. Šios aplinkybės lemia tai, kad ieškovas važiuodamas įsigyti transporto priemonę, už tuo metu pakankamai ženklią sumą, nesiėmė rizikas pašalinančių priemonių, siekiant identifikuoti transporto priemonę pardavusį asmenį, nurodyti transporto priemonės pirkimo kainą bei užfiksuoti pinigų perdavimo faktą. Neišsiaiškindamas teisingos informacijos apie transporto priemonės pardavėją, ieškovas savo veiksmais užkirto sau kelią kreiptis dėl žalos atlyginimo iš automobilį jam perdavusio asmens. Tokių veiksmų neatlikęs ieškovas turi prisiimti visą dėl to kylančią riziką bei galimas neigiamas pasekmes dėl žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas taip pat buvo nurodęs, jog įtarė, kad automobilio dokumentai galėjo būti netvarkingi. Teismo nuomone, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesys šiuo atveju apima ir tai, jog ieškovas nurodydamas jog automobilį įsigijo 2014 m. gruodžio 1 d. delsė įregistruoti transporto priemonę arba patikrinti ar transporto priemonės registracijos dokumentai yra tvarkingi.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl netikslinga pasisakyti dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 300 Eur neturtinę žalą, kadangi po neteisėto automobilio grąžinimo į Rumuniją patyrė daugybę išgyvenimų, o tai turėjo įtakos jo psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Jis jaučiasi pažemintas ir užsisklendęs savyje, negali susikaupti, dirbti, ilgą laiką kamavo nemiga, todėl mano, jog patyrė neturtinę žalą. Be to dėl prarastos transporto priemonės patyrė nepatogumų, neturėjo su kuo važinėti, buvo apsunkintas šeimos reikalų tvarkymas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007 ir kt.)

Ieškovas deklaratyviai nurodo, jog dėl automobilio grąžinimo Rumunijos bendrovei patyrė daugybę išgyvenimų, o tai turėjo įtakos jo psichinei būklei bei fizinei sveikatai, jaučiasi pažemintas ir užsisklendęs savyje, negali susikaupti, dirbti, ilgą laiką kamavo nemiga. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam kilo nurodytos pasekmės (pvz.: kvitų už vaistus, gydymo įstaigų išrašų, kad buvo nedarbingas ir pan.), taip pat nenurodė, dėl kokių konkrečių pareigūnų veiksmų jaučiasi pažemintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojos I. P. posėdžio metu nurodytų aplinkybių, liudytojo N. M. raštu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Byloje pateiktos trečiųjų asmenų S. B. ir P. G. išlaidos, patirtos už procesinių dokumentų vertimą trečiajam asmeniui į jam suprantamą rumunų kalbą. Bylos duomenimis S. B. patyrė – 174,21 Eur išlaidas, o P. G. 348,48 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Klaipėdos apylinkės teismas patyrė 33,20 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P. 174,21 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų dvidešimt vieno cento) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui S. B.

Priteisti iš ieškovo M. P. 348,48 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų keturiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui P. G.

Priteisti iš ieškovo M. P. 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų dvidešimties centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Informuoti ieškovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 1-39-853/2016 (ikiteisminio proceso Nr. 01-1-05348-15) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 10-1-01375-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.