Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.

2017 m. gruodžio 18 d.

dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovui advokatui M. S., atsakovei A. K., atsakovės atstovei advokatei V. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iki vaikui sukaks penkeri metai. 2017 metais vaikui sukako penkeri metai. Atsakovė neleidžia ieškovui matytis su sūnumi, todėl nustatytina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią kiekvieną savaitę (ne švenčių dienomis) nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. T. K. būtų pas ieškovą, jo gyvenamojoje vietoje; ieškovas galėtų matytis su sūnumi bet kurią kitą savaitės dieną (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) prieš tai raštiškai (laisva forma) įspėjęs atsakovę apie ketinimą pasimatyti su vaiku; ieškovas švęstų su vaiku kas antrą šventę; tuo atveju, jeigu ieškovo gimimo diena būtų ta savaitės diena, kurią vaikas yra pas atsakovę, ieškovas, iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris dienas) raštiškai (laisva forma) įspėjęs atsakovę, savo gimimo dieną turėtų teisę pasimatyti su vaiku, grąžindamas sūnų ne vėliau kaip 22.00 val.; tuo atveju, jeigu atsakovės gimimo diena sutaptų su vaiko buvimu su ieškovu diena, atsakovė iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris dienas) raštiškai (laisva forma) turėtų įspėti ieškovą apie ketinimą pasimatyti su vaiku, tokiu atveju vaikas turėtų būti pristatytas į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 22 val.; tuo atveju, jeigu ieškovas sirgtų arba dėl kitos svarbios priežasties negalėtų pasimatyti su vaiku nustatytomis valandomis, vaikas, kiek įmanoma anksčiau (per protingą terminą) raštiškai arba žodžiu įspėjus atsakovę, turėtų būti perduotas atsakovei (ši tvarka taikytina ir sergant atsakovei arba dėl kitų svarbių priežasčių negalint prižiūrėti vaiko); vaiko ligos atveju atsakovė turėtų pateikti ieškovui vaiko ligą patvirtinančius dokumentus; vaiko ligos atveju ieškovo bendravimas su vaiku būtų įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę; apie planuojamas atostogas kartu su vaiku tėvai turėtų įspėti vienas kitą kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki planuojamų atostogų pradžios, tokiu atveju būtinas raštiškas, laisvos formos vieno iš tėvų sutikimas ar leidimas kitam atostogauti kartu su vaiku; įspėjime apie planuojamas atostogas turėtų būti aiškiai nurodoma visa būtina informacija, susijusi su kelione; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo buvimo pas vieną iš tėvų valandos galėtų būti koreguojamos bendru šalių susitarimu, tačiau tik dėl priežasčių susijusių su vaiko užimtumu – mokykliniu ugdymu ir popamokine veikla.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teikdama išvadą teismo posėdžio metu nurodė nesant pagrindo prieštarauti reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Nėra duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus. Šalys buvo susitarusios dėl vaiko išlaikymo dydžio, todėl teismas, tvirtindamas jų susitarimą, nevertino vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties. Vaikas auga, lanko būrelius. Ieškovo darbingumas nėra apribotas, nėra duomenų apie kitus jo išlaikytinius. Nėra priežasčių, dėl kurių negalėtų būti teikiamas minimalus teismų praktikoje numatytos dydžio išlaikymas. Atsižvelgtina, kad būtent atsakovė, su kuria gyvena vaikas, turi pirkti jam reikalingus daiktus, o ieškovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas net būtinų vaiko poreikių tenkinimui. Sprendžiant dėl tėvo valdžios ribojimo atsižvelgtina į pateiktus vaiko psichologinės būklės įrodymus, įrodymus apie ikiteisminius tyrimus dėl veikų, atliktų vaiko akivaizdoje. Turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių gynimo principą. Tėvo valdžios apribojimą galima taikyti kaip prevencinę priemonę dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto vaiko akivaizdoje, kad būtų apsaugotas vaikas. Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiktų su tokiu tėvo valdžios apribojimu. Galėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, vykdytina pasibaigus kardomųjų priemonių taikymui, tačiau bendravimas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nėra įmanomas. Skyriuje nėra bendravimui skirtų vaiko kambarių, psichologų. Galimas pereinamojo laikotarpio nustatymas dalyvaujant psichologui, kuomet ieškovas registruotų vaiką pas psichologą ir apmokėtų psichologo paslaugas, o atsakovė būtų įpareigota pristatyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vaikas gyvena su atsakove (t. I, b.l. 48, 76-78). Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nesant prieštaravimų, sprendžia, jog priešieškinio reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove tenkintinas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Atsakovė prašo apriboti tėvo valdžią nepilnamečio jos sūnaus T. K. atžvilgiu, remdamasi tuo, kad ieškovas terorizuoja ir baugina atsakovę, naudoja jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, daro žalą vaikui. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovo atžvilgiu pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo 2017-05-24, 2017-06-13 ir 2017-06-26, kurie 2017-06-27 sujungti (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017-07-28 taip pat prijungiant ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2017-06-04 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovui pareikštas įtarimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, turto sunaikinimo ar sugadinimo, paskiriant kardomąsias priemones – nesilankyti atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko ugdymo įstaigoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove ir vaiku (t. I, b.l. 145-149, 167, 179, priedas Nr. 2 prie atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2017-05-06 nutarties). Vaikas galimai buvo smurto artimoje aplinkoje liudytoju (t. I, b.l. 158, 160). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2017-06-05 psichologo konsultacijos aprašymas, kuriame konstatuotas stiprus vaiko nerimas galimai dėl prieš parą stebėto fizinio smurto prieš atsakovę (atsiliepimo į atskirąjį skundą priedas Nr. 3). Pažymėtina, kad tokią išvadą psichologė padarė vaikui pabėgus iš kabineto kuomet buvo pradėtas rodyti vaiko pasimatymo su ieškovu vaizdo įrašas. Psichologė rekomendavo daryti pertrauką vaiko ir ieškovo pasimatymuose. Byloje taip pat yra 2017-05-05 psichologo konsultacijų aprašymas (t. I, 35-37), kuriame nurodoma, kad vaikas noriai kalbasi įvairiomis temomis, išskyrus temas susijusias su nakvojimu pas tėtį, piešia tik mamą, piešiniuose, susijusiuose su miegojimu, agresija, vaiko buvimu be motinos, stebimas padidėjęs nerimo lygis, vaikas nerimauja, nes nenori nakvoti pas tėvą, tačiau dėl mažo amžiaus negali nurodyti priežasties, paliktas per naktį tėvo namuose galimai išgyventų stiprų stresą. Psichologės išvadoje pažymėta, kad tai, jog vaikas baiminasi likti nakvoti pas tėvą yra normalu, turint omenyje jo girdėtus grasinimus motinai. Į bylą pateiktas 2017-04-21 nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2017-04-18 atsakovės pareiškimo apie tai, kad 2017-04-15 pas ją į namus atvykęs ieškovas grasino pasmaugti, sulaužyti kojas (t. I, b.l. 200). Atsakovui paaiškinus, kad jis buvo nuvykęs pas atsakovę, tačiau jai negrasino, negavus pakankamai objektyvių, konkrečių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nesant pagrindo manyti, kad grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių reikšmės bei vertinimo nagrinėjant civilinę bylą ir pažymėjęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje nėra baigtas, ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų atsakovei nutrauktas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Kaip buvo nurodyta pirmiau, asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma reiškia tai, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Nors teismui pareikalavus, į bylą dėl objektyvių priežasčių nebuvo pateikta šiuo metu vis dar vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. II, b.l. 1-2), sistemiškai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą – duomenis apie ieškovo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, psichologės konsultacijų aprašymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo elgesys su atsakove vaiko akivaizdoje daro vaikui žalą. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindo bijoti ieškovo, o emociniai apsižodžiavimai ar netinkamas elgesys nelaikytini grasinimais, iš psichologės nurodytų duomenų akivaizdu, jog jie išgąsdino šalių mažametį vaiką taip, jog jis, kaip nurodė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, nenori bendrauti su tėvu. Vaiko reakcija į jo bendravimo su ieškovu vaizdo įrašą kitą dieną po to kai, atsakovės teigimu, ieškovas panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu vaiko akivaizdoje, nagrinėjamu atveju taip pat vertinama kaip netinkamo ieškovo elgesio vaiko akivaizdoje, darančio žalą vaiko emocinei ir psichologinei būklei, įrodymas.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas tėvo valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams – netinkamu elgesiu su atsakove darė jam žalingą įtaką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, bylos duomenimis, vengia atlikti savo pareigą vaikui – neteikia jam išlaikymo, dėl ko yra susidaręs 3690 Eur išlaikymo įsiskolinimas (t. I, b.l. 57).

Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Teismas, išnagrinėjęs konkrečios bylos faktines aplinkybes ir nustatęs, kad padėtis gali pasikeisti, taiko laikiną tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl ieškovo veiksmų atsakovės atžvilgiu, vaikui išreiškiant nenorą bendrauti su ieškovu, laikinas tėvo valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinės priemonė ieškovo atžvilgiu.

CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.). Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmetamas.

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas išreiškė nenorą bendrauti su ieškovu, bendravimas su ieškovu vaikui kelia nerimą, todėl gali būti žalingas vaikui, psichologė rekomendavo daryti pertrauką vaiko ir ieškovo pasimatymuose. Esant tokioms aplinkybėms, teismas tenkina atsakovės reikalavimą dėl draudimo ieškovui matytis su vaiku, juolab kad pasimatymai su mažamečiu sūnumi nėra įmanomi dėl ieškovo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių – nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo įpareigoti atsakovą neieškoti ryšių su vaiku, nesilankyti vaiko gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti draudimą matytis su vaiku, reikalavimai nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje taip pat tenkintini.

Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi būti atsižvelgiama, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). 2013-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė kad ieškovas teiks vaiko išlaikymui 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį (t. I, b.l. 38-39).

Atsakovė prašo padidinti išlaikymą vaikui, priteisiant po 316,66 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškinio (priešieškinio) dalykas prašant pakeisti išlaikymo dydį yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šalys dėl vaikui teiktino išlaikymo susitarė taikiai, todėl nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis 2013 metais nebuvo vertinti.

Pagrindine priežastimi, dėl kurios prašė padidinti išlaikymą vaikams, atsakovė nurodė padidėjusius vaiko poreikius ir pakilusias prekių bei paslaugų kainas. Teismo vertinimu pastaroji aplinkybė pati savaime negali būti priežastimi didinti priteistą išlaikymą. Pažymėtina, kad pakilusios prekių ir paslaugų kainos įtakoja ne tik šalių vaikų, bet ir pačių šalių poreikius bei galimybes juos tenkinti. Dėl kylančių kainų daugiau išlaidų patiria ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Be to, CK 3.208 straipsnis numato, kad atsižvelgiant į infliaciją, periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas yra indeksuojamas. Įstatymui numatant tokį būdą reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą, šiuo pagrindu išlaikymas nedidintinas.

Nustatyta, kad taikos sutarties, kuria nustatytas išlaikymas vaikui, sudarymo metu vaikui buvo 1 metai. Šiuo metu vaikui yra penki metai. Sutiktina, kad penkių metų vaiko poreikiai yra didesni nei vienerių metų vaiko, ne atsiranda papildomų ugdymo, laisvalaikio poreikių. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad vaikais lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vidutinė mėnesinė įmoka už ugdymą ir maitinimą sudaro 55,80 Eur (t. I, b.l. 40), anglų kalbos būrelį ir krepšinį, už kuriuos mokama po 20 Eur per mėnesį (t I, b.l. 13-18). Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti (t. I, b.l. 115-129), kitiems vaiko poreikiams tenkinti (t. I, b.l. 19-20). Teismo vertinimu vaiko poreikių lentelėje nurodomos protingi ir realūs vaiko poreikiai, susiję su jo maitinimu, jam tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis, išlaidomis ikimokyklinės įstaigos lankymui. Ieškovas ginčijo atsakovės nurodytą poreikį skirti lėšų rinkliavoms vaiko ugdymo įstaigoje, tačiau visuotinai žinoma, kad rinkliavos reikalingiems daiktams, dovanoms, renginiams, šventėms egzistuoja, todėl priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių. Vaikui paaugus jam reikia daugiau lavinimo priemonių, knygų, atsiranda kirpyklos paslaugų poreikis, kuro išlaidos nuvežimui į ugdymo įstaigą, būrelius, išlaidos renginiams. Pažymėtina, kad šių išlaidų ieškovas iš esmės neginčijo, daugeliu atvejų nurodė, kad nežino kiek lėšų reikalinga konkrečiam vaiko poreikiui tenkinti arba sutiko su atsakovės nurodyta suma.

Atsakovė poreikių lentelėje taip pat nurodo išlaidas vaiko mobiliojo ryšio telefono paslaugoms apmokėti nuo tada kai vaikui sukaks 7 metai, tačiau remiantis teismų praktika, išlaikymas priteistinas toks, koks reikalingas jo priteisimo dieną, todėl šių atsakovės nurodytų išlaidų teismas neskaičiuoja. Teismo vertinimu 5 metų berniukui taip pat nereikia higienos prekių už 20 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau protingomis laikytinos apie 58 Eur išlaidos per mėnesį aprangai, mažiau nei 10 Eur per mėnesį sveikatos poreikiams, 80 Eur per metus – odontologo paslaugoms. Nesutiktina, kad kasmet reikalinga skirti net 400 Eur sumą vaiko žaislams ir sporto bei laisvalaikio inventoriui, nes jis yra ilgalaikio naudojimo. Pastebėtina, kad prie atsakovės dovanų vaikui ieškovas išvis neturėtų prisidėti, nes ir pats turėtų sveikinti vaiką švenčių proga. Labai didelė ir atsakovės nurodyta 800 Eur suma vaiko atostogoms, kelionėms ir išvykoms.

Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja atsakovės nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki vaiko pilnametystės (dviejų kompiuterių, 5 mobiliųjų telefonų, spausdintuvo, televizoriaus, baldų).

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, tai, kad šalių vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi specialių poreikių (psichologo konsultacijos) teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalinga 600 Eur per mėnesį suma.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nei 2013 metais, kuomet šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui dydžio, nei šiuo metu ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi (t. I, b.l. 41). Tuo tarpu atsakovė 2015-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį Žėručio g. 13-29, Vilniuje (t. I, b.l. 42-43). VĮ Regitra, duomenimis nuo 2006 iki 2014 metų ieškovo vardu buvo registruota viena transporto priemonė. Šiuo metu jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovė vardu 2017 metais įregistruotos dvi transporto priemonės. Juridinių asmenų registro duomenimis šalys įmonių akcininkais neregistruotos. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2013 metais nedirbo ir šiuo metu nedirba. Atsakovės pajamos sudarant taikos sutartį , kuria šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui dydžio, sudarė virš 900 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, šiuo metu – 1292,11 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas turi 1200 Eur per mėnesį siekiančių neoficialių pajamų, tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė. Tuo tarpu atsakovė įgijo 35 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, transporto priemonių, jos gaunamas darbo užmokestis išaugo, todėl darytina išvadą, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei buvo 2013 metais ir geresnė nei ieškovo.

Tačiau pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Ieškovas nurodo, kad jis prie vaiko išlaikymo prisidės pirkdamas reikalingus daiktus. Tačiau nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove būtent ji privalo rūpintis vaiko būstu, jo apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už darželį, būrelius ir kt. Kai vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės turtinė padėtis lyginant su 2013 metų kovo 5 d., kai buvo sudaryta sutartis dėl ieškovo teiktino išlaikymo vaikui dydžio pagerėjo, ieškovo liko tokia pati. Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, nes atsakovė gauna nemažas pajamas, turi nuosavą būstą, automobilius. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi turto ir pajamų, iš jo negali būti priteistas išlaikymas, kurio jis objektyviai nėra pajėgus teikti. Todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas, skirtas tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė turi didesnes galimybes teikti išlaikymą vaikui, todėl jai tenka ir papildomų vaiko poreikių užtikrinimo pareiga. Vaiko išlaikymo pareiga tarp šalių paskirstoma nustatant, kad ieškovas turi teikti vaikui 1/3, atsakovė - 2/3 vaikui reikalingo išlaikymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padidina iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui mokėtiną išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.

Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti, kad priteistas išlaikymas būtų mokamas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Ieškovas šiam prašymui neprieštaravo. Siekiant užtikrinti vaikui teikiamo išlaikymo stabilumą prašymas tenkinamas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį nepriteistinas. Priešieškinio reikalavimai dėl atsakovės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo valdžios laikino apribojimo patenkinti, už juos atsakovei iš ieškovo priteisiamas 150 Eur žyminis mokestis. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Tačiau ieškovui grąžintinas 28 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties (CPK 3 str. 6 d., 80 str. 5 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 600 Eur advokato pagalbos išlaidas, atsakovė – apie patirtas 2286,90 Eur advokato pagalbos išlaidas, 4,29 Eur išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoms ir 50 Eur išlaidas psichologo konsultacijoms. Pastarosios išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo metu psichologo konsultacijas atsakovė nurodė kaip vaiko poreikį, teismas į tai atsižvelgė padidindamas vaikui teikiamą išlaikymą. todėl atsakovei nepriteistinos išlaidos, susijusios su vaikui teiktomis psichologo konsultacijomis (CPK 88 str. 1 d.). Atsakovės patirtos 2286,90 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atlygintinos atsakovei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinys atmestas, patenkinta 77 procentai priešieškinio reikalavimų. Proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ir atmestų ieškinio bei patenkintų priešieškinio reikalavimo daliai ieškovui priteistina 11,5 procentai patirtų advokato pagalbos išlaidų, atsakovei 88,5 procentai patirtų advokato pagalbos išlaidų. Tokiu būdu ieškovui priteistina 69 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, o atsakovei – 2028,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius nurodytas sumas atsakovei iš ieškovo priteisiama 1959,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 22,43 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos tarp šalių taip pat padalinamos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, taigi iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 19,85 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma mažintina grąžintina žyminio mokesčio suma. Iš atsakovės valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes valstybei mokėtina suma yra mažesnė nei 3 EUR (CPK 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – atsakove A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui matytis su sūnumi, įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu T. K. (T. K.), ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą nustatant, kad atsakovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia sūnui T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) ar kitą atsakovės nurodytą sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2017-09-07 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2109,26 EUR (du tūkstančius devynis eurus 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,85 EUR (vienuolika eurų 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.