Kauno apygardos teismo nutartis

atsakovės bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Kęstučio Stankaus, atstovei advokato padėjėjai Vaidai Gailiūšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės bankroto byloje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos javai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi Užgirių žemės ūkio bendrovei (toliau ir – Užgirių ŽŪB, bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Kęstutis Stankus (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Prašymas dėl 55 030,16 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas.

15. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos teismas patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

16. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

17. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

18. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

19. Byloje nustatyta, kad R. S. pateikė bankrutuojančios Užgirių ŽŪB nemokumo administratoriui 2024 m. liepos 9 d. prašymą bankrutuojančios Užgirių ŽŪB bankroto byloje patvirtinti jo 250 000 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėjas R. S. prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą iš esmės jokių faktinių aplinkybių iš ko susidaro šis reikalavimas nenurodė. Vėliau pateikė nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. atliktus mokėjimo nurodymus, tačiau prašymo faktinio pagrindo nepatikslino.

20. Nemokumo administratorius, patikrinęs buhalterinės apskaitos dokumentus, sutiko su R. S.194 969,84 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimu.

21. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bankrutuojančios Užgirių ŽŪB kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir R. S. – 194 969,84 Eur sumoje, o klausimas dėl ginčytino kreditoriaus R. S. 55 030,16 Eur (250 000 Eur – 194 969,84 Eur) finansinio reikalavimo pagrįstumo išskirtas į atskirą bylą.

22. Nors teismas pareiškėjui (ieškovui) R. S. išaiškino, kad būtent asmuo siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį, bei įpareigojo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl 2024 m. liepos 9 d. nemokumo administratoriui pateikto prašymo patvirtinti 250 000 Eur kreditorinį reikalavimą, o būtent: aiškiai nurodyti faktinį prašymo pagrindą, detalizuojant pagal kokius sandorius/mokėjimus susidarė skola, taip pat atsiliepime į nemokumo administratoriaus prieštaravimus nurodytą mokėjimų suvestinę bei atsikirtimus į buvusios bendrovės buhalterės nurodytas aplinkybes, jog 2022 m. pradžioje paskola R. S. buvo grąžinta, o buhalterinėje apskaitoje yra įtrauktos visos mokėjimo operacijos ir suvesti visi dokumentai, kuriuos pristatė buvęs bendrovės vadovas, tačiau teismo nustatytų įpareigojimų nevykdė, ir neteikė jokių papildomų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų pagrindžiančių pareikštą kreditorinį reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Kaip jau buvo minėta, R. S., pateikęs nemokumo administratoriui 2024 m. liepos 9 d. prašymą įtraukti jį į bankrutuojančios Užgirių ŽŪB kreditorių sąrašą su 250 000 Eur finansiniu reikalavimu, vėliau rašytinių paaiškinimų forma 2024 m. rugsėjo 30 d. jau nurodė nebe 250 000 Eur ar likusį 55 030,16 Eur, o 431 363,40 Eur finansinį reikalavimą. Teismas išaiškino, jog kreditorius R. S., norėdamas padidinti prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tai turi įgyvendinti laikydamasis specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, t. y. pateikti patikslintą prašymą dėl iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditoriaus reikalavimų, nurodant termino praleidimo priežastis. Tačiau R. S. šia teise nesinaudojo, o toliau tik abstrakčiai teigė, kad jo byloje pareikštas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas bei neįrodinėjo kiekvieno jo kartu su prašymu/paaiškinimais pateikto mokėjimo nurodymo pagrįstumo, t. y. aiškiai nenurodė prašymo faktinio pagrindo bei neteikė jį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas apsiribojo tik teiginiu, kad mokėdavo pinigines sumas už bendrovę arba skolindavo bendrovei pinigines sumas, kad bendrovė galėtų sumokėti jas kreditoriams. R. S. taip pat nepagrįstai nurodė, kad parengė bei pateikia teismui mokėjimų suvestinę, iš kurios matyti, jog bendrovė R. S. yra skolinga 431 363,40 Eur. Ši suvestinė teismui nebuvo pateikta, ir nors ne vieną kartą pareiškėjas buvo įpareigotas šią suvestinę pateikti teismui, ji iki šios bylos išnagrinėjimo taip ir nebuvo pateikta.

24. Teismas savo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nusprendė bylą toliau nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Tačiau pareiškėjas R. S., 2024 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti faktinių aplinkybių, susijusių su likusiu Užgirių ŽŪB bankroto byloje nepatvirtinto kreditorinio reikalavimo dalimi, nenurodė būtent kokią pinigų sumą yra gavęs iš bendrovės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. skolino pinigus Užgirių ŽŪB, taip pat vykdė prievoles už skolininkę Užgirių ŽŪB, tačiau taip pat nustatyta, kad ir R. S. gavo pinigus ir iš Užgirių ŽŪB. Iš nemokumo administratoriaus pateiktos sąskaitos aktyvumo ataskaitos Nr. DK 4404, sudarytos pagal buhalterinės apskaitos duomenis, pateiktus iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2024 m. birželio 6 d., matyti, jog galutinė kredito suma sudaro 194 969,84 Eur (305 5512,84 Eur kredito suma – 110 542,58 Eur debeto suma), t. y. suma, kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta kaip pagrįstas R. S. kreditorinis reikalavimas Užgirių ŽŪB bankroto byloje.

25. Kaip savo paaiškinime nurodė R. P., vykdžiusi Užgirių ŽŪB buhalterinę apskaitą, į apskaitą yra įtrauktos visos mokėjimo operacijos ir suvesti visi dokumentai, kuriuos R. S. pristatydavo. Taip pat R. P. nurodė, kad R. S. paskolas, suteiktas Užgirių ŽŪB, pradėjo sau grąžintis 2018 m. bei buvo sugrąžintos 2022 m. pradžioje, nepaisant to, ir toliau iš bendrovės imdavo pinigus. R. P. teigimu, R. S., bendrovei susidūrus su sunkumais, pradėjo mokėti skolas tretiesiems asmenims savo asmeninėmis lėšomis, tačiau, kaip jau buvo minėta, į apskaitą yra įtrauktos visos mokėjimo operacijos ir suvesti visi dokumentai, kuriuos R. S. pristatydavo.

26. Taigi iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog tarp R. S. ir Užgirių ŽŪB jų tarpusavio susitarimu vyko ilgalaikiai ir įvairiapusiai teisiniai santykiai (paskolos; R. S., kaip trečiasis asmuo įvykdė prievoles už Užgirių ŽŪB kaip skolininkę). Bendrovės kredito suma R. S. 2023 m. sausio 1 d. buvo 0 Eur, o 2024 m. birželio 6 d. – 194 969,84 Eur. Todėl vien R. S. selektyviai pateikti didelės apimties mokėjimo nurodymai, prašyme net nenurodant aiškaus faktinio pagrindo ir nedetalizuojant pagal kokius sandorius/mokėjimus susidarė likusi nepatvirtinta 55 030,16 Eur skola, duomenų apie iš bendrovės gautas pinigines lėšas, taip pat nepateikus į bylą apskaitos dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjas už skolininkę Užgirių ŽŪB mokėjo tretiesiems asmenims, ir nepaneigus sąskaitos aktyvumo ataskaitoje esančių duomenų, nėra pakankami kreditoriniam reikalavimui pagrįsti. Akcentuotina ir tai, kad dalyje R. S. pateiktų mokėjimų nurodymų (pvz. 2022-10-15 mokėjimo nurodymas gavėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) Lytagra suma 780 Eur mokėjimo paskirtis „pirkinys“; 2022-10-18 mokėjimo nurodymas gavėjas AB Lytagra suma 850 Eur mokėjimo paskirtis „pirkinys“; 2023-11-06 mokėjimo nurodymas gavėjas Baltic Petroleum suma 891,75 Eur mokėjimo paskirtis „pirkinys“ ir kt.) net nėra nurodyta, kad yra mokama už Užgirių ŽŪB, todėl vien tik abstraktūs bei deklaratyvūs R. S. teiginiai, kad visi mokėjimai buvo atlikti už Užgirių ŽŪB nėra pakankami tokiai aplinkybei nustatyti. Be to, kai kurie mokėjimai atlikti jau po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos Užgirių ŽŪB iškėlimo (pvz. 2024-07-02 mokėjimo nurodymas Nr. 195 gavėjas AB Telia Lietuva suma 50,95 Eur mokėjimo paskirtis „Užgirių ŽŪB“; 2024-08-30 mokėjimo nurodymas gavėjas antstolis Artūras Auglys suma 643,34 Eur mokėjimo paskirtis „0023/24/00695“), tačiau R. S. nenurodė, pagal kokius susitarimus/prievoles turėjo pareigą už Užgirių ŽŪB atlikti šiuos mokėjimus, nors jau bendrovei buvo iškelta bankroto byla bei ji jokios veiklos nevykdė. Akcentuotina ir tai, kad pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

27. Kaip jau buvo minėta, į bylą pateikta sąskaitos aktyvumo ataskaita Nr. DK 4404 patvirtina, kad Užgirių ŽŪB skola R. S. sudaro 194 969,84 Eur, t. y. suma, kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta kaip pagrįstas R. S. kreditorinis reikalavimas Užgirių ŽŪB bankroto byloje. Nors teismas ne vieną kartą siūlė R. S. aiškiai nurodyti faktinį prašymo pagrindą ir pateikti papildomus įrodymus, iš esmės paneigiančius sąskaitos aktyvumo ataskaitoje esančius duomenis, R. S. šia teise nesinaudojo bei nevykdė įrodinėjimo pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant teismo aktyvumo bankroto byloje, CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pareiškėjo teisinis statusas (kreditorius) nagrinėjamu atveju savaime nelemia nei didesnio teismo aktyvumo pareigos, nei pagrindo pareiškėjui nesilaikyti jam įstatyme numatytos pareigos pagrįsti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo faktinėmis aplinkybėmis ir pateikti visus su pareikšto reikalavimo faktiniu pagrindu susijusius įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjas R. S. prašymo faktinio pagrindo nenurodė, neįrodinėjo, kad sąskaitos aktyvumo ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi bei nepagrįsti. Toks pareiškėjo pasyvus elgesys ir tai, kad pareiškėjas skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingą bankrutuojančios Užgirių ŽŪB skolos dydį, patvirtina jo prašymo deklaratyvų pobūdį ir nepaneigia nemokumo administratoriaus argumentų, jog Užgirių ŽŪB skola R. S. sudaro Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta 194 969,84 Eur suma. Teismas iš esmės sutinka su nemokumo administratoriumi, kad pareiškėjui šioje byloje elgiantis pasyviai, nevykdant teismo įpareigojimų bei nenurodžius faktinio prašymo pagrindo ir nedetalizavus pagal kokius sandorius/mokėjimus susidarė likusi nepatvirtinta 55 030,16 Eur skola, buvo apsunkintos nemokumo administratoriaus galimybės įvertinti tokio prašymo pagrįstumą. Kita vertus, nemokumo administratorius patikrinęs bendrovės buhalterinės apskaitos programos ir banko sąskaitų duomenis nustatė, kad R. S. finansinis reikalavimas neatitinka bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų, sudarytų bankroto bylos iškėlimo dienai. Pareiškėjas nenurodo įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti šių duomenų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad R. S., kaip buvęs bendrovės pirmininkas, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei savalaikės, teisingos, tikslios ir išsamios informacijos apie įvykusias ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui, tačiau šios pareigos galimai tinkamai nevykdžius, prisiėmė riziką dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių (įrodinėjimo ir pan.).

28. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė prašomo patvirtinti likusios 55 030,16 Eur (250 000 Eur – 194 969,84 Eur) finansinio reikalavimo dalies, todėl tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas Užgirių ŽŪB bankroto byloje pažeistų kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš šios bendrovės turto. Taigi, teismas sprendžia, kad R. S. finansinis reikalavimas 55 030,16 Eur dalyje yra neįrodytas bei nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsisakytina jį tvirtinti Užgirių ŽŪB bankroto byloje (JANĮ 42 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. S. prašymą dėl 55 030,16 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo Užgirių žemės ūkio bendrovės bankroto byloje atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.