Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. patikslintą skundą dėl bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo Užgirių žemės ūkio bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus Kęstučio Stankaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi Užgirių žemės ūkio bendrovei (toliau – ir Užgirių ŽŪB, įmonė, bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Kęstutis Stankus (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas Užgirių ŽŪB kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Patikslintas skundas atmetamas.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

6. Taigi, kreditorių susirinkimo sprendimai iš esmės gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).

7. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuota, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

12. Nors pareiškėjas nurodo, kad nemokumo administratorius 2025 m. sausio 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimui turėjo pateikti siūlymą rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką iš visų bendrovės kreditorių, o ne tik vieno konkretaus kreditoriaus (UAB „SME Bank“) kandidatūros, kadangi nemokumo administratoriui nepasiūlius kreditoriams visų ar bent dalies didžiųjų kreditorių kandidatūrų tapti kreditorių susirinkimo pirmininku, buvo pažeisti nemokumo administratoriaus profesionalumo (objektyviam stebėtojui sukurta suinteresuotumo regimybė), o taip pat kreditorių lygiateisiškumo principai, tačiau teismas minėtus pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. JANĮ nenumato, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi teikti siūlymą rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką iš visų ar bent dalies didžiųjų bendrovės kreditorių. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriui pasiūlius UAB „SME Bank“ kandidatūrą, kreditoriams niekaip nebuvo atimtos ar apribotos teisės teikti savo pasiūlymus 2025 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo ir už juos balsuoti. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad raštu balsavęs kreditorius Golden Fields OÜ pateikė pasiūlymą ir balsavo „už“ savo pasiūlymą kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti Golden Fields OÜ. Raštu balsavę kreditoriai L. S. ir J. S. pateikė ir balsavo „už“ savo pasiūlymą kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Baltic Agro“. Kreditorių R. S. ir D. S. atstovas advokatas Remigijus Jokubauskas pasiūlė ir balsavo „už“ savo kandidatūrą į kreditorių susirinkimo pirmininkus. Taigi, kreditorių lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas, kadangi visi kreditoriai turėjo teisę teikti savo pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros ir balsuoti už savo pateiktus pasiūlymus. Tai, kad kreditorių daugumos balsais kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas ne pareiškėjo pasiūlytas kreditorius, nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo yra neteisėtas ar pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

13. JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo. JANĮ 48 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl ribojimų kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimui nustatymo kvalifikuotinos kaip imperatyvi teisės norma, o vadovaujantis teismų suformuota praktika, imperatyviosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020, 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti išrinktas asmuo, tiesiogiai atitinkantis JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribojančias nuostatas.

17. Teismas pažymi, kad JANĮ vartojamos skirtingos sąvokos – „kreditorių susirinkimo pirmininkas“ (pavyzdžiui, JANĮ 48 straipsnio 1–5 dalys) ir „kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo“ (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis, 52 straipsnio 2, 4–6 dalys).

18. Nagrinėjamu atveju 2025 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkime išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „SME Bank“ 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime balsavo iš anksto raštu ir šiame kreditorių susirinkime gyvai nedalyvavo, todėl vadovaujantis JANĮ 48 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti renkamas šiam kreditorių susirinkimui pirmininkaujantis asmuo. 2025 m. vasario 20 d. įvykęs kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu nusprendė kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti nemokumo administratorių. Teismas sutinka, kad pagal JANĮ 48 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius, tačiau nagrinėjamu atveju 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime buvo išrinktas ne kreditorių susirinkimo pirmininkas, o kreditorių susirinkimui pirmininkaujantis asmuo, kuris yra renkamas tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas. JANĮ draudimas kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu rinkti nemokumo administratorių nėra nustatytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą.

19. 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas 5-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą pritarti administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui, 10-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nepritarti Užgirių ŽŪB kaip juridinio asmens pardavimui, 11-ojo (2 dalies) darbotvarkės klausimu buvo pritarta pasiūlymui likviduoti Užgirių ŽŪB dėl bankroto, 12-ojo (2 dalies) darbotvarkės klausimu buvo patvirtintos Užgirių ŽŪB priklausančio nekilnojamojo turto (jo kompleksų) nurodyto Priede Nr. 1 pradinės pardavimo kainos pagal Priedą Nr. 1, bendrai 1 536 156 Eur (plius PVM, jei pagal teisės aktus PVM taikytinas) sumai. Šį turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 nustatyta tvarka. Nekilnojamąjį turtą nurodytą Priedo Nr. 1 8, 9, 10 ir 12 pozicijose pardavinėti kompleksuose. Nekilnojamąjį turtą nurodytą Priedo Nr. 1 9 pozicijoje parduoti komplekse su jam priskirtu ilgalaikiu turtu, kuris nurodytas Priede „Ilgalaikis turtas (duomenys neskelbtini)“ (viso 45 pozicijos). Kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą mažinti 20 proc., išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Nepardavus turto antrose varžytynėse, įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą turto kainos ir pardavimo tvarkos persvarstymui. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą. Patvirtinti Užgirių ŽŪB priklausančios žemės ūkio technikos (jos kompleksų) nurodytos Priede Nr. 2 pradines pardavimo kainas pagal Priedą Nr. 2, bendrai 243 480 Eur (plius PVM, jei pagal teisės aktus PVM taikytinas) sumai. Šį turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 nustatyta tvarka. Kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą mažinti 20 proc., išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Nepardavus turto antrose varžytynėse, įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą turto kainos ir pardavimo tvarkos persvarstymui. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą.

20. Patikrinus, ar buvo laikytasi nustatytos 2025 m. vasario 20 d. Užgirių ŽŪB kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, procesinių pažeidimų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad buvo laikytasi įstatymų ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl teismas šių aplinkybių plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

21. Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

22. 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas 5-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą patvirtinti pradines bankroto administravimo išlaidas 16 516,58 Eur sumai, patirtas per laikotarpį nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2025 m. sausio 13 d. Patvirtinti bendrą bankroto proceso administravimo išlaidų sumą – 83 981,60 Eur visam bankroto proceso laikotarpiui pagal pridedamą priedą „Administravimo išlaidų sąmata“, paliekant administratoriui teisę 10 proc. patvirtintų atskirų administravimo išlaidų rūšių sumas perskirstyti pagal nenumatytą poreikį. Į bendrą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą yra įtrauktos ir pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Į bendrą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nėra įtrauktos išlaidos, kurių šioje bankroto proceso stadijoje pagrįstai paskaičiuoti nėra objektyvių galimybių, t. y. mokėtinas PVM ir teisinės išlaidos. Nustatyti, kad esant poreikiui teisinės paslaugos perkamos ir apmokamos pagal faktą, pagal su advokatu (advokato padėjėju) pasirašytos teisinių paslaugų sutarties sąlygas ir išrašytas sąskaitas, neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 nustatytų valandinių įkainių dydžio. Nustatyti, kad PVM mokamas pagal faktą, priklausomai nuo suteiktų paslaugų ir parduoto turto pardavimo kainos.

23. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

24. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.

25. Pareiškėjo teigimu, nemokumo administratorius teisines, buhalterines ir archyvavimo paslaugas įsigijo neatlikęs jokio realaus paslaugų vertinimo rinkoje bei į nemokumo procesą faktiškai įtraukęs dar du nemokumo administratorius, kurie nėra paskirti teismo įstatymo nustatyta tvarka ir kurie faktiškai dalyvauja nemokumo byloje neturėdami valstybės suteiktų įgaliojimų. Apie tai kreditoriai nebuvo informuoti sprendžiant klausimą tiek jau dėl patirtų išlaidų, tiek dėl tokio turinio paslaugų pirkimo ateityje. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kodėl nemokumo administratorius pasirinko UAB „Archyvavimo sprendimai“ dėl bendrovės dokumentų saugojimo, nepateikti tiekėjų, į kuriuos nemokumo administratorius kreipėsi dėl gręžinio konservavimo. Nesant šių pateiktų pirminių ir objektyvių duomenų, kreditorių susirinkimas negali objektyviai įvertinti šių paslaugų teikimo poreikio ir kitų šių paslaugų tiekėjų pasiūlymų. Teismas su minėtais pareiškėjo argumentais nesutinka.

26. Iš nemokumo administratoriaus informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui matyti, kad nemokumo administratorius nurodė, jog perka teisines paslaugas pagal 2024 m. birželio 6 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarytą su advokato padėjėja Vaida Gailiūšiene, taip pat buhalterinės apskaitos paslaugas pagal 2024 m. birželio 6 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį sudarytą su UAB „Eksmokumas“ ir bendrovės dokumentų saugojimo ir administravimo paslaugas pagal 2024 m. liepos 22 d. Dokumentų saugojimo ir administravimo sutartį sudarytą su UAB „Archyvavimo sprendimai“. Minėtoje informacijoje nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad pasirenkant advokato padėjėjos kandidatūrą buvo iš esmės atsižvelgiama į: 1) patirtį, specializaciją įmonių bankroto teisėje; 2) protingą, mažesnę nei rinkoje vyraujančią paslaugos teikimo kainą (100 Eur / val. plius mokėtini mokesčiai, kai rinkoje teisinių paslaugų kainos svyruoja nuo 100 Eur / val. plius PVM iki 350 Eur / val. plius PVM); 3) aplinkybę, kad advokato padėjėjos darbo vieta ir nemokumo administratoriaus buveinė yra tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, patogų apsikeitimą informaciją, savalaikį procesinių veiksmų derinimą ir operatyvų kliento pavedimų vykdymą. Prašoma patvirtinti finansinės (buhalterinės) apskaitos vedimo įmonės bankroto procese išlaidų sąmata (90 Eur plius PVM / mėn.) yra mažesnė nei Vyriausybės nustatyta ir patvirtinta MMA (1038 Eur / mėn.). Taigi, įmonei būtų ekonomiškai nenaudinga pagal darbo sutartį samdyti finansininką, nes mokestinė našta, įvertinant privalomus mokėtinus mokesčius, kylančius iš darbo teisinių santykių bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams (apie 40 proc.) taptų pernelyg didelė. Taigi, finansinės apskaitos vedimo subjekto pasirinkimas bankroto proceso metu yra protingas bei pagrįstas, leidžiantis įmonei ir jos kreditoriams išvengti pernelyg didelių kaštų samdant atskirą darbuotoją finansinėms paslaugoms teikti bankroto proceso metu, taip pat užtikrinti patikimą ir savalaikį finansinės apskaitos vedimą ir informacijos apie tai pateikimą kreditoriams. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje paaiškino, kad neskelbė viešo konkurso dėl finansinės apskaitos vedimo paslaugų pirkimo. Dėl finansinės apskaitos vedimo paslaugų kreipėsi į jam puikiai žinomą įmonę, su kuria jį sieja ilgametė darbo ir bendradarbiavimo patirtis ir išsamiai išdėstė tokio pasirinkimo motyvus. Nemokumo administratorius perėmė didelį kiekį bendrovės dokumentų ir nedelsdamas privalėjo užtikrinti jų saugumą ir savalaikį pasiekiamumą, todėl nemokumo administratorius neskelbė viešo konkurso dėl būtinų dokumentų saugojimo paslaugų pirkimo, o vykdydamas jam įstatyme nustatytas pareigas nedelsdamas perdavė dokumentus atlygintiniam saugojimui ir administravimui licencijuotai įmonei UAB „Archyvavimo sprendimai“, kurią nemokumo administratorius pasirinko dėl teikiamų paslaugų kokybės, protingos paslaugų kainos, operatyvaus dokumentų administravimo, kuris apima (bet neapsiriboja), įmonės perduotų dokumentų (bylų) paiešką, kopijų, išrašų paiešką, išdavimą, perdavimo aktų rengimą ir kt. Bendrovės veiklos vietoje nustatytas didelis kiekis atliekų, taip pat nemokumo administratorius gavo privalomus nurodymus dėl atliekų sutvarkymo ir gręžinio konservavimo, kuriuos nurodyta įvykdyti per nustatytą terminą. Atitinkamai buvo kreiptasi į atliekų tvarkymo ir gręžinio konservavimo paslaugas teikiančias įmones (UAB „Hidrogeologija“, UAB „Hidrogela“, UAB „Alytaus gręžiniai“, UAB „Svagilat Corporation“, buvo gautas UAB „Hidrogeologija“ komercinis pasiūlymas ir pateiktas svarstymui 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimui. Gautas komercinis pasiūlymas taip pat buvo pateiktas kreditoriams.

27. Nemokumo administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Eksmokumas“ licencijuojama veikla yra įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas (nuo 2009-04­-27 UAB „Eksmokumas“ yra nemokumo administratorius, sąrašo eilės Nr. N-JA0056), tačiau nuo 2017-03-22 ši įmonė teikia ir apskaitos paslaugų teikimo paslaugas. Vaida Gailiūšienė atlieka advokato padėjėjos praktiką Advokato Modesto Vogulio kontoroje (nuo 2023-03-06 Vaida Gailiūšienė yra nemokumo administratorė, sąrašo eilės Nr. N- FA0329). Taigi, minėtos paslaugos perkamos aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu iš savo srities specialistų, kurie turi teisę šias paslaugas teikti.

28. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos. Nemokumo administratorius, be kita ko, atstovauja juridiniam asmeniui teisme, organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10, 15, 17 punktai).

29. Bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nedraudžia nemokumo administratoriui kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017), o kvalifikuotos buhalterinės ir teisinės pagalbos suteikimas, t. y. administratoriaus pareigos patikrinti įmonės buhalterinę apskaitą ir iki bankroto bylos sudarytų sandorių teisėtumą perkėlimas savo srities specialistams, kreditorių teisių ir interesų nepažeidžia (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-370/2016).

30. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pažymėtina, kad būtent nemokumo administratorius yra atsakingas už tinkamą bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens atstovavimą teisme, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo ir juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Šios nemokumo administratoriaus pareigos yra imperatyvios ir kreditorių susirinkimas negali jos perimti ar riboti, nuspręsdamas įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti minėtas paslaugas teikiančių specialistų atranką bei tokios atrankos kriterijus ir (ar) įpareigoti nemokumo administratorių sudaryti sutartį su konkrečiu paslaugos teikėju. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius kreditoriams pateikė informaciją su kokiais asmenimis sudarė paslaugų teikimo sutartis, taip pat nurodė, kad tarp nemokumo administratoriaus ir paslaugų tiekėjų egzistuoja ilgalaikis bendradarbiavimas. Nemokumo administratorius taip pat išsamiai išdėstė tokio pasirinkimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad kreditoriai turėjo realią galimybę susidaryti visapusišką nuomonę ir objektyvią galimybę balsuoti 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu, todėl nėra pagrindo naikinti 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą.

31. 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas 10-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nepritarti Užgirių ŽŪB kaip juridinio asmens pardavimui.

32. Įstatymų leidėjas JANĮ 87 straipsnio 1 dalyje numatė naują institutą – įmonės kaip turtinio vieneto pardavimą, kuris, nors ir nebuvo draudžiamas pagal anksčiau galiojusio ĮBĮ teisės normas, tačiau buvo neįmanomas pagal CK normose įtvirtintą reglamentavimą. Juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimas buvo įtvirtintas siekiant esminių pokyčių dėl bankroto procesų trukmės mažinimo, skatinant juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimą (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamojo rašto Nr. XIIIP-2777 3.13, 4.13 papunkčiai). Toks reguliavimas yra pagrįstas, kadangi bankroto proceso pradžioje bendrovė dar gali vykdyti veiklą, turėti darbuotojų, įrangos, taigi juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimas yra realus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę parduoti juridinį asmenį kaip turtinį vienetą, siekė sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą.

33. Siekiant įgyvendinti juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, pardavimą JANĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pateikti nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo, straipsnio 2 dalyje – kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti: 1) juridinio asmens turto, turtinių ir neturtinių teisių sąrašą; 2) pagrindimą, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai; 3) informaciją apie preliminarius siūlymus pirkti juridinį asmenį, jeigu tokių yra.

34. Pareiškėjo teigimu, nemokumo administratorius informacijoje nepateikė visiškai jokių duomenų apie galimybę parduoti bendrovę kaip juridinį asmenį, nepaisant, kad įstatymas ne tik nustato tokią pareigą, bet ir jos įgyvendinimo turinį (JANĮ 87 straipsnio 1–2 dalys). Nesant šios pateiktos informacijos, negalima objektyviai spręsti dėl bendrovės kaip juridinio asmens pardavimo. Teismas su minėtais pareiškėjo argumentais nesutinka.

35. Administratorius kreditoriams pateiktos informacijos 9 punkte nurodyta, kad iki 2025 m. sausio 10 d. pasiūlymų pirkti, restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį su bendrovės kreditoriais nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, administratorius į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukė klausimą dėl likvidavimo procedūros taikymo įmonei. Administratoriaus teigimu, per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki šios dienos, t. y. per beveik 10 mėnesių laikotarpį, niekas neprašė administratoriaus informacijos apie tai koks turtas priklauso bendrovei, neatvyko apžiūrėti nekilnojamo turto, transporto priemonių ir įrengimų būklės. Iki šiol nebuvo gauta jokių paklausimų ir pasiūlymų dėl bendrovės kaip juridinio asmens įsigijimo. Juridinio asmens pardavimui yra būtinas įkaito turėtojų sutikimas. Iš jų taip pat nebuvo gauta žinių, kad būtų interesantų besidominčių galimybe įsigyti juridinį asmenį. Administratoriui nebuvo atskleista ir nėra žinoma informacija apie galimus ir potencialius juridinio asmens pirkėjus. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro prielaidų manyti, kad yra paklausa įsigyti bendrovę kaip juridinį asmenį, todėl administratorius negalėjo pateikti savo vertinimo ar pagrindimo, nes nėra pasiūlymo ką vertinti.

36. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius duomenų apie galimybę parduoti bendrovę kaip juridinį asmenį nepateikė, kadangi pasiūlymų pirkti juridinį asmenį negauta, be to, nemokumo administratorius nemano, jog parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai. Bendrovės kreditorių dauguma, tarp jų ir įkaito turėtojai, įvertinę administratoriaus pateiktą informaciją, pritarė, kad galimybių parduoti bendrovę kaip juridinį asmenį, nėra. Kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę parduoti juridinį asmenį kaip turtinį vienetą, siekė sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą, tačiau nagrinėjamu atveju Užgirių ŽŪB veikla nutraukta ir šiuo metu nėra vykdoma, bendrovė neturi jokių galiojančių sutarčių dėl bendrovės gamintos produkcijos pirkimo, džiovykla, kuri būtina bendrovės produkcijai gaminti, yra sudegusi, todėl juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimas yra abejotinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą.

37. 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas 11-uoju darbotvarkės klausimu (2 dalyje) priėmė sprendimą siūlyti teismui likviduoti Užgirių ŽŪB dėl bankroto.

38. JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.

39. JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti juridinio asmens turto sąrašą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nurodydamas turto balansines vertes ir suvaržymus.

40. Pareiškėjo teigimu, sprendimas likviduoti bendrovę dėl bankroto yra pernelyg skubotas, pažeidžiantis vieną esminių nemokumo proceso tikslų – gyvybingo juridinio asmens išsaugojimą. Susirinkime buvo pateikti siūlymai balsuoti dėl bendrovės restruktūrizavimo bei jos pardavimo kaip juridinio asmens. Tai, kad bendrovės restruktūrizavimas yra realus pagrindžia ir aplinkybė, kad 38,09 proc. susirinkime balsavusių kreditorių pritarė siūlymui bendrovę restruktūrizuoti. Kreditoriai susirinkime apskritai negalėjo balsuoti jokiais klausimais, susijusiais su bendrovės turto realizavimu ir tuo labiau jos likvidavimu, nes kreditoriams taip ir nebuvo pateikta jokia informacija apie nemokumo administratoriaus perimtą bendrovės turtą.

41. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje, kuria Užgirių ŽŪB iškelta bankroto byla, nustatyta, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog Užgirių ŽŪB yra gyvybingas juridinis asmuo. Kaip jau buvo minėta, bendrovės ūkinė veikla buvo nutraukta ir šiuo metu nėra vykdoma. Bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis bendrovėje dirbo 2 darbuotojai, kurie buvo atleisti 2024 m. liepos 11 d. Bendrovė neturi jokių galiojančių sutarčių dėl bendrovės gamintos produkcijos pirkimo ir nebuvo gauta jokių su tuo susijusių paklausimų. Džiovykla, kuri būtina bendrovės produkcijai gaminti, yra sudegusi. Bendrovės bankroto procedūra tęsiasi jau 10 mėnesių ir per šį laiką administratorius negavo jokių paklausimų ir pasiūlymų dėl bendrovės restruktūrizavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl itin didelės bendrovės restruktūrizavimo galimybės atmestini kaip nepagrįsti.

42. Nors pareiškėjas teigia, kad kreditoriams nebuvo pateikta jokia informacija apie nemokumo administratoriaus perimtą bendrovės turtą, tačiau iš nemokumo administratoriaus informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui matyti, kad administratorius atlikęs turto patikrą pagal turimus turto sąrašus perėmė bendrovės turtą pagal faktinį turto kiekį ir informacijoje bei pateikė lenteles apie bendrovei priklausantį turtą. Taigi, kreditoriams žinoma informacija tiek apie bendrovei priklausantį turtą, tiek turto perėmimo aplinkybės, taip pat ir tai, kad administratorius perėmė bendrovės turtą pagal faktinį turto kiekį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo 11-uoju darbotvarkės klausimu (2 dalyje) priimtą sprendimą.

43. 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas 12-uoju darbotvarkės klausimu (2 dalyje) priėmė sprendimą patvirtinti Užgirių ŽŪB priklausančio nekilnojamojo turto (jo kompleksų) nurodyto Priede Nr. 1 pradines pardavimo kainas pagal Priedą Nr. 1, bendrai 1 536 156 Eur (plius PVM, jei pagal teisės aktus PVM taikytinas) sumai. Šį turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 nustatyta tvarka. Nekilnojamąjį turtą nurodytą Priedo Nr. 1 8, 9, 10 ir 12 pozicijose pardavinėti kompleksuose. Nekilnojamąjį turtą nurodytą Priedo Nr. 1 9 pozicijoje parduoti komplekse su jam priskirtu ilgalaikiu turtu, kuris nurodytas Priede „Ilgalaikis turtas (duomenys neskelbtini)“ (viso 45 pozicijos). Kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą mažinti 20 proc., išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Nepardavus turto antrose varžytynėse, įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą turto kainos ir pardavimo tvarkos persvarstymui. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą. Patvirtinti Užgirių ŽŪB priklausančios žemės ūkio technikos (jos kompleksų) nurodytos Priede Nr. 2 pradines pardavimo kainas pagal Priedą Nr. 2, bendrai 243 480 Eur (plius PVM, jei pagal teisės aktus PVM taikytinas) sumai. Šį turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 nustatyta tvarka. Kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą mažinti 20 proc., išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Nepardavus turto antrose varžytynėse, įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą turto kainos ir pardavimo tvarkos persvarstymui. Nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą.

45. Pareiškėjo teigimu, nemokumo administratorius nepateikė visiškai jokio realios bendrovės rinkos kainos nustatymo vertinimo. Nesant jokių pateiktų realią bendrovės rinkos kainą nustatančių duomenų, bendrovės kreditoriai neturėjo jokios realios galimybės priimti tinkamo sprendimo šiuo klausimu. Nemokumo administratorius apskritai nepateikė jokių duomenų, kaip buvo nustatyta pradinė siūlomo parduoti bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kaina. Nemokumo administratorius nesilaikė imperatyvios įstatyme nustatytos turto kainos nustatymo tvarkos, kai siūloma dalį turto parduoti kaip kompleksą. Nei darbotvarkėje, nei informacijoje nemokumo administratorius nepateikė visiškai jokių duomenų, kodėl susirinkimo priede Nr. 1 nurodyta bendrovės turto pardavimo tvarka (dalį bendrovės nekilnojamojo turto objektų siūloma parduoti kaip atskirus vienetus, o dalį kaip turto kompleksą) yra pagrįsta ir ekonomiškai motyvuota. Taip pat nemokumo administratorius nepateikė visiškai jokių duomenų, koks galėtų būti kainų skirtumas, jeigu turtas būtų parduodamas skyrium ir jeigu turtas būtų parduodamas kaip kompleksas bei kodėl nekilnojamojo turto objektai yra taip tarpusavyje susiję, kad jų pardavimas kaip vientiso turto objekto atneštų didžiausią naudą. Teismas su minėtais pareiškėjo argumentais nesutinka.

46. Iš nemokumo administratoriaus informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui matyti, kad nemokumo administratorius prie kiekvienos turto pozicijos nurodė siūlomos kainos pagrindimą (t. y. kuo remiantis pasiūlė konkretaus turto pradinę pardavimo kainą), pavyzdžiui, kainą, atitinkančią 40 proc. įsigijimo kainos, išskyrus turto, kuris yra labai senas ir nėra buhalterinių duomenų apie jo įsigijimo kainą, ir žemės ūkio paskirties sklypų kainą, kurios pradinę pardavimo kainą pasiūlė atsižvelgiant į surinktą informaciją apie vidutines dirbamos žemės hektaro kainas toje vietovėje (t. y. 7 000 Eur už hektarą). Administratorius teigimu, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlytas parduoti kaip kompleksas, nes tai buvo pagrindinė bazė, kurioje buvo gaminama bendrovės parduodama produkcija, visi nekilnojamo turto daiktai yra vienu adresu ir viename žemės sklype, visas į kompleksą įtrauktas ilgalaikis turtas (įranga ir įrengimai) yra pastatuose ir yra funkciškai su jais susijęs bei reikalingas produkcijos gamybai, nes parduodant įrengimus atskirai reikėtų juos demontuoti, kas mažintų jų vertę, nes pirkėjas įsigijęs pastatus be jose esančio turto galėtu pareikalauti atlaisvinti patalpas nuo jame esančio turto. Vertingiausią žemės ūkio techniką administratorius pasiūlė parduoti atskirai, nes, administratoriaus nuomone, šis turtas yra likvidžiausias ir dėl to, kad nėra eksploatuojamas (veikiamas korozijos) greičiausiai praranda savo vertę.

47. Pažymėtina, kad nei anksčiau galiojęs ĮBĮ, nei šiuo metu galiojantis JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu ir kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391-330/2017).

48. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo sprendimu ir nemokumo administratoriaus pasiūlyta pradine turto kaina turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad nemokumo administratoriaus pasiūlyta pradinė turto kaina yra nustatyta neteisingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su nemokumo administratoriaus pasiūlyta pradine turto kaina, nepateikė jokių duomenų, kad pasiūlyta turto pradinė kaina būtų netiksli ir neatitiktų realios rinkos vertės. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius pagrindė kodėl turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlytas parduoti kaip kompleksas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo 12-uoju darbotvarkės klausimu (2 dalyje) priimtą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašo priteisti iš pareiškėjo bankrutuojančiai Užgirių ŽŪB 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, teismas priteisia iš pareiškėjo R. S. bankrutuojančiai Užgirių ŽŪB 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

51. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki nutarties, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo R. S. patikslintas skundas dėl bankrutuojančios Užgirių ŽŪB 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, priėmimo, sustabdytas bankrutuojančios Užgirių ŽŪB 2025 m. vasario 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 5-uoju, 10-uoju, 11-ojo (2 dalyje) ir 12-ojo (2 dalyje) darbotvarkės klausimais, vykdymas. Taigi, priėmus šią nutartį, kuria išnagrinėtas pareiškėjo R. S. patikslintas skundas, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. S. patikslintą skundą dėl bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo.

Priteisti iš pareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrutuojančiai Užgirių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.