- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- e2-420-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00096-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo R. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. patikslintą skundą dėl bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti Užgirių žemės ūkio bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi Užgirių žemės ūkio bendrovei (toliau – ir Užgirių ŽŪB, ar bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Kęstutis Stankus (toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 6 d.
2. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios Užgirių ŽŪB kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas.
Šalies argumentai
3. 2025 m. kovo 7 d. pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti bankrutuojančios Užgirių ŽŪB 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime darbotvarkės 1-uoju, 5-uoju, 10-uoju, 11-uoju (2 dalyje), 12-tuoju (2 dalyje) klausimais priimtus sprendimus.
4. Siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymą, pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime darbotvarkės 5-uoju, 10-uoju, 11-uoju (2 dalyje), 12-tuoju (2 dalyje) klausimais priimtų sprendimų vykdymą iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo patikslintas skundas.
5. Prašyme nurodyta, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Patikslintas skundas dėl bendrovės kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo pagal preliminarų jo vertinimą yra pagrįstas. Prie skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad kreditorių susirinkime priimi sprendimai dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų yra neteisėti ir turi būti panaikinti kaip nepagrįsti. Be to, netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės bus užkirstas kelias toliau tinkamai vykdyti bendrovės nemokumo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė bankrutuojančios Užgirių ŽŪB 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų 5-uoju, 10-uoju, 11-ojo (2 dalyje) ir 12-ojo (2 dalyje) darbotvarkės klausimais vykdymą iki nutarties, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo patikslintas skundas dėl bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, priėmimo.
7. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintame skunde pareikštais reikalavimais bei pateiktais įrodymais, nusprendė, kad skunde reiškiami reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, be to, pareiškėjas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, t. y. pareiškėjas nurodė teisinius bei faktinius argumentus, jo nuomone, patvirtinančius, jog skunde išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, taip pat kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, jo įsitikinimu, pagrindžia skunde nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Pareiškėjui pakankamai aiškiai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką, pateikus, jo nuomone, reikšmingus įrodymus, teismas konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.
8. Teismas, įvertinęs skundžiamų kreditorių susirinkimo sprendimų turinį, nusprendė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (sprendimų vykdymo sustabdymo) taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti. Teismas nurodė, kad nesustabdžius skundžiamų kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo, tarp pareiškėjo ir nemokumo administratoriaus gali kilti kiti ginčai, dėl kurių šalys vėl gali kreiptis į teismą ir tai galėtų lemti, jog nemokumo procedūros iki patikslinto skundo išnagrinėjimo nebus vykdomos sklandžiai. Teismas pažymėjo, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju, toks procesinis sprendimas prarastų prasmę, nes 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimai jau galimai būtų įvykdyti dar iki jų panaikinimo.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė – skundžiamų kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo sustabdymas – užtikrina, jog ginčo dėl jų teisėtumo nagrinėjimo metu nemokumo proceso dalyvių padėtis nepasikeistų. Kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo sustabdymas nesudaro sąlygų didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui bendrovei ir kreditoriams nei neigiamos pasekmės, galinčios atsirasti nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių. Teismas nusprendė, kad netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas ir ši aplinkybė leidžia konstatuoti egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Bankrutuojančios Užgirių ŽŪB nemokumo administratorius prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kurioje nutarta patenkinti pareiškėjo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti bendrovės 2025 m. vasario 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5-uoju klausimu vykdymą iki nutarties, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo patikslintas skundas dėl bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimo panaikinimo, priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kaip konkrečiai ir kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, kokia grėsmė kiltų sprendimo įvykdymui. Palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo vykdymas netaptų neįmanomas, nes panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimą, turėtų būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas panaikintam klausimui spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
10.2. Pareiškėjas kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą grindžia procedūriniais ir materialiniais pažeidimais. Pareiškėjas materialinius pažeidimus ir neva egzistuojantį nemokumo administratoriaus nesąžiningumą grindžia tuo, kad: i) nemokumo administratorius teisines ir buhalterines paslaugas perka neatlikęs jokio rinkos tyrimo; ii) nemokumo administratorius teisines ir buhalterines paslaugas perka iš asmenų, kurie taip pat teikia nemokumo proceso administravimo paslaugas; iii) nemokumo administratorius neišviešino kreditoriams, kad teisines ir buhalterines apskaitos paslaugas perka iš susijusių asmenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino nurodytų pareiškėjo argumentų nemokumo administratoriaus sąžiningumo aspektu.
10.3. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaratyvių teiginių dėl tariamo nemokumo administratoriaus nesąžiningumo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad nemokumo administratorius neteisėtai naudoja nemokumo procesui skirtas lėšas ar, jog turi realių ar tikėtinų ketinimų nesąžiningai išleisti pinigines lėšas, skirtas bendrovės nemokumo procesui. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kurie leistų manyti, kad bendrovės nemokumo administratorius imsis nesąžiningų veiksmų ir taip apsunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimą ir pirmosios instancijos teismui nevertinus bendrovės nemokumo administratoriaus elgesio sąžiningumo aspektu, buvo padarytos klaidingos teismo išvados, jog nesustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Taigi, nesant įrodymų dėl nemokumo administratoriaus nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5-uoju klausimu vykdymą iki nutarties, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo patikslintas skundas dėl bendrovės 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, priėmimo, turi būti panaikinta, kaip neteisinga ir nepagrįsta.
10.4. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neįvertinęs neigiamų padarinių, kurie gali atsirasti bendrovei ir kreditoriams sustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymą. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo atsižvelgti ne vien tik į pareiškėjo, bet ir į bendrovės ir daugumos kreditorių interesus, kurie balsavo „už“ nemokumo administratoriaus pasiūlytą sprendimo projektą 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“.
10.5. Pirmosios instancijos teismo išvados neteisingos, nes sustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymą nebus užtikrintas sklandus bendrovės nemokumo (bankroto) procedūrų vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. eB2-870-924/2025 pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl bankrutuojančios Užgirių ŽŪB 2025 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo ir priėmė galutinį procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo patikslintas skundas buvo atmestas. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo patikslintą skundą, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 19 d.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimas apeliacine tvarka nebeteko teisinės prasmės, t. y. laikinosios apsaugos priemonės nebeteko galios, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo įvertinimas, esant nurodytai situacijai, nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių.
16. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kaip apeliacinio apskundimo objekto, pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimo tikslingumas išnyko, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinį procesą nutraukus, nėra pagrindo pasisakyti dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, (ne)priėmimo (CPK 314, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo R. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutraukti.