Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu skirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo – dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; bausmės atlikimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos; į bausmės laiką įskaitytas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu įskaitytas ir pagal šį nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių D. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, D. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir D. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bendrindamas D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir paskirdamas D. B. bausmę, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, įvertinus BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus ir pagrindus, D. B. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu D. B. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, D. B. į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

8. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet dar iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-133/2010, 2K-280/2012).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. B. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė jau po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio priėmimo, tai yra 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d., todėl skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė su minėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, o ne BK 63 straipsnio 9 dalimi ir kitomis šio straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. B. nagrinėjamoje byloje už nusikalstamą veiką paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinęs su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis (rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodyta, kad teismas vadovaujasi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, tačiau, akivaizdu, kad buvo pasiremta ir minėto straipsnio 9 dalimi, reglamentuojančia skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. B. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės bendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme keistinas.

10. Kadangi skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kuris, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo parinktas tinkamai, todėl skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (dveji metai laisvės atėmimo) su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie neatliktos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu D. B. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dalies (kuri yra didesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė), pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, tai yra tokią pat bausmę, kokia buvo paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu.

11. Pridedant prie pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės dalį, atsižvelgtina į tai, kad D. B. daug kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, nusikalstama veika, už kurią D. B. buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu, padaryta teistumui neišnykus, netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, po nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, netrukus jis padarė kitas nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurias D. B. nuteistas vėlesniu (šiuo metu jau įsiteisėjusiu) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Kadangi vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis (BPK 335 straipsnio 1 dalis), D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina ne nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos (kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje), o nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pažymi prokurorė, kai skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis), arba prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis arba, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ((BK 64 straipsnio 3 dalis), tai yra, bet kokiu atveju kalbama apie neatliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalį, o atliktos bausmės laikas, kaip tai yra BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju, nėra įskaitomas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Todėl taip pat naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį atliktos bausmės laiko įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės laiką (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nuteistajam D. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja (2 t., b. l. 154). Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš D. B. valstybės naudai priteisti 72 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

14. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo D. B. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais – tai yra prašant pakeisti D. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo būdą, pats nuteistasis nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, laikydama jį pagrįstu, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Gynėja nuteistajam D. B. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, apeliacinio proceso trukmę, teismo posėdžių skaičių, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam D. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis D. B. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 166-167), tačiau yra darbingas, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma ir gynėjos Lionės Musteikienės pateiktu pranešimu apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, išieškotina iš nuteistojo D. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2020 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė (3 metai laisvės atėmimo) dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu skirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, o taip pat nuspręsta bausmės atlikimo terminą skaičiuoti nuo šio (skundžiamo) nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu įskaitytą ir pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės laiką;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 16 d.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. B. valstybės naudai 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.