Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui C. D. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

12. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus - A. D. (gim. (duomenys neskelbtini) ir D. A. (gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Sprendimu ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš atsakovo sūnaus A. D. išlaikymui buvo priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o sūnaus D. A. išlaikymui po 230 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su ieškove. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėtas ieškovės apeliacinis skundas ir priimta nutartis, kuria iš dalies pakeistas Sprendimas. Nutartimi vaikams buvo priteista po 250 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat pakeista atsakovo bei vaikų bendravimo tvarka nustatant, kad neporinėmis savaitėmis atsakovas su vaikais bendrauja trečiadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su ieškove, o porinėmis savaitėmis atsakovas su vaikais bendrauja trečiadieniais ir penktadieniais pagal susitarimą su ieškove. Byloje pateikti dokumentai, Tarnybos išvada, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad tarp vaiko tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su sūnumis tvarkos bei išlaikymo dydžio.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

13. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

14. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

15. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka - trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su ieškove. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitė atsakovo bei vaikų bendravimo tvarką ir nustatė, kad neporinėmis savaitėmis atsakovas su vaikais bendrauja trečiadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su ieškove, o porinėmis savaitėmis atsakovas su vaikais bendrauja trečiadieniais ir penktadieniais pagal susitarimą su ieškove.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad ir po minėto galutinio teismo sprendimo šalių santykiai buvo ir yra įtempti, konfliktiški, tarp šalių kylą ginčai dėl bendravimo tvarkos, nes atsakovas ne visada atvyksta būti su vaikais kaip nustatyta teismo tvarkoje, pasitaiko atvejų, kad prieš pats pasimatymą su vaikais laiką, atsakovas informuoja, kad neatvyks pasimatyti su vaikais arba apskritai neiko nepraneša ir neatvykta. Atsakovo teigimu, ieškovė ne visada leidžia pasimatyti su vaikais. Ieškovė, siekdama išvengti konfliktų ir užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, o būtent galimybę bendrauti su tėvu, jį pažinti, nurodo, kad būtina nustatyti detalesnę atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

19. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl ieškovės ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nėra. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė dėl bendravimo sąlygų ir bendru sutarimu papildė tam tikras ieškovės ieškinyje nurodytas bendravimo tvarkos sąlygas.

20. Ieškovė ieškiniu prašė patvirtinti tokią atsakovo bendravimo su šalių sūnumis tvarką: 1) C. D. bendrauja su A. D. lyginiais metų savaitgaliais pasiimdamas A. D. šeštadieniais nuo 10 val. ir grąžindamas A. D. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) C. D. bendrauja su D. A. lyginiais metų šeštadieniais pasiimdamas D. A. nuo 10 val. ryte iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį D. A. tos pačios dienos 18 val. vakaro. D. A. įsipareigoja D. A. pasiimti iš C. D. gyvenamosios vietos; 3) Katalikiškas šventes (Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus), jeigu jos dubliuojasi su lyginiais metų savaitgaliais, A. D. ir D. A. praleidžia su D. A.; 4) bet kuriam iš sūnų sergant, C. D. ir sergančio sūnaus bendravimas nevyksta; 5) C. D. turi teisę laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio atostogauti su A. D. ir D. A. 1 savaitę apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 2 savaites pranešęs D. A.. Jeigu Ieškovės ir C. D. suplanuotos atostogos dubliuojasi, lyginiais metais prioritetas teikiamas C. D. suplanuotoms atostogoms, nelyginiais - D. A..

21. Teismo posėdžio metu abi šalys sutiko ir išreiškė norą, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis nepilnamečiams vaikams dėl nakvynių pas atsakovą. Šalys sutiko, kad pereinamuoju laikotarpiu abu šalių nepilnamečiai vaikai liktų pas atsakovą kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio be nakvynių. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, šalių nepilnamečiai vaikai su atsakovu kas antrą savaitgalį praleis su nakvynėmis. Šalys tai pat sutarė, kad atsakovas bendraus su abiem vaikais ir dvi darbo dienas per savaitę, pasiimdamas vaikus (-ą) iš darželio arba namų ir gražindamas vakare ieškovei į vaikų gyvenamąją vietą. Vaikų ligos atveju, ieškovė sutiko sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumis naudojantis telekomunikacinių technologinių priemonėmis. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės reikalavimo, kad katalikiškas šventes bei Naujuosius metus ieškovė visuomet praleis su vaikais. Taip pat sutiko, kad atsakovas turės galimybę atostogauti su vaikais vasaros atostogų metu. Be to, ieškovė papildomai prašė teismo įpareigoti atsakovą, kad jis apie negalėjimą pasimatyti su vaikais informuotų ieškovę ne vėliau nei prieš 24 val. Atsakovas tokiai sąlygai neprieštaravo. Šalys taip pat sutiko, kad būtų nustatyta konkreti valanda, per kurią atsakovas turi pasiimti ir gražinti vaikus ieškovei.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ir kt.).

23. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl tėvo bendravimo su vaikais, šalių tarpusavio įtemptus santykius, į tai, kad atsakovo ryšys su sūnumis yra galimai susilpnėjęs, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga nustatyti 6 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį bendravimo tvarkai. Teismas pažymi, kad pagrindiniu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikams saugumą, stabilumą ir jiems svarbių emocinių ryšių tęstinumą. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu, šalių aptartas papildomas sąlygas.

24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

25. Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

27. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

28. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

29. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikas pakeitimo tuo, kad pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių (ne)pasikeitimo

31. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. tėvai. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, o iš atsakovo sūnaus A. D. išlaikymui buvo priteista po 250 Eur dydžio išlaikymas, o sūnaus D. A. 230 Eur dydžio išlaikymas. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi vaikams priteisė po 250 Eur išlaikymo. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko išrašais apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, atsakovas šiuo metu niekur nedirba, o ieškovės darbo užmokestis yra apie 1000 Eur neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad šiuo metu jis niekur nedirba, nes šiuo metu studijuoja, o paskaitos vyksta dienos metu. Savaitgaliais kartais padeda broliui, tėvams, pavyzdžiui nuplauna mašiną ir už tai jam duoda kartais pinigų, o už mokslus kolegijoje moka jo tėvai. Atsakovas patvirtino, kad jokių sveikatos problemų neturi. Taip pat, byloje duomenų, jog atsakovas dėl sveikatos būklės negali dirbti ar, kad jam būtų nustatytas nedarbingo lygis – nėra. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovas paskaitose pasirodydavo itin retai, yra studijų dalykų, kuriuose nėra buvęs. Studentas praleido daug tarpinių atsiskaitymų, turi akademinių skolų, bei turi finansinę skolą kolegijai už mokslus. (duomenys neskelbtini) Kolegija informavo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo. Taip pat remiantis teismų informacinės sistemos Liteko išrašais apie asmens nuosavybės teise turimą turtą nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo (automobilio) turto.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais. Taigi, šio ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaikų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi, ieškovė byloje turi įrodyti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, palyginus su buvusiais 2022 metais ir jiems reikalingas didesnis išlaikymo dydis, nei buvo nustatytas galutiniu teismo sprendimu.

34. Tiek ieškovė, tiek jos atstovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, jog nuo 2022 metų pasikeitė vaikų poreikiai - vyresnysis sūnus pradėjo lankyti darželį, o jaunesnysis sūnus greitu metu taip pat pradės lankyti darželį. D. A. šiuo metu yra jau virš dviejų metų, o santuokos nutraukimo metu jam buvo 5 mėnesiai. Sūnūs auga, keičiasi jų poreikiai, nuolat reikia pirkti drabužėlius, avalynę nes jie yra išaugami, vaikams reikia pirkti maistą, pramogauti ir pan. Taip pat ieškovė šiuo metu nuomojasi būstą, jai tenka mokėti komunalinius mokesčius. Tačiau, atsakovo teigimu, vaikų poreikiai nuo 2022 metų nepasikeitė, o ieškovė visą ieškinį grindžia tik deklaratyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo nuomone kiekvienam vaikui per mėnesį užtektų, jei abu tėvai skirtų po 150 Eur. Šiuo metu jis sutiktų mokėti vaikams po 100 Eur, t. y. mažiau nei yra priteista (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad nuo 2022 metų šalių sūnus A. D. pradėjo lankyti darželį, o D. A. iš kūdikio tapo mažamečiu vaiku. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt.

36. Ieškovė nurodė, kad sūnų poreikiams per mėnesį reikia skirti po 855 Eur kiekvienam. Iš pateiktos vaikų poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog sūnų poreikiai per mėnesį yra tokie: būsto nuoma bei komunaliniai mokesčiais po 200 Eur kiekvienam vaikui; 220 Eur (A.) bei 100 Eur (D.) maistui per mėnesį, nes reikia valgyti įvairų geros kokybės maistą, kad būtų užtikrintas geras vaiko vystymasis, augimas; 59 Eur A. už būrelį (duomenys neskelbtini); sauskelnės 90 Eur bei mišinukas 160 Eur (D.); 80 Eur (A.) ir 40 Eur (D.) – aprangai, avalynei, nes vaikai yra maži, greitai išauga drabužius, avalynę; 80 Eur (A.) ir 50 Eur (D.) – pramogos (kinas, žaidimo kambariai); po 20 Eur - vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus/specialistus; po 40 Eur knygelės žaislai; buitinė chemija po 25 Eur; atostogos po 100 Eur. Vaikų poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė maisto parduotuvių, drabužių bei batų parduotuvių čekius, įrodymus, kad ieškovė nuomojasi būstą bei moka už jį komunalinius mokesčius, kad vyko su vyresniuoju vaiku atostogų, kad ieškovė veda vyresnįjį sūnų į būrelį (duomenys neskelbtini).

37. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 430 Eur, t. y. daugiau nei teismų praktikoje pripažįstama minimali suma, kuri turėtų būti skirta nepilnamečiam vaikui. Kaip minėta ankščiau, ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikius – parduotuvių čekius, kurie patvirtina, kad yra perkamas maistas, drabužiai, avalynė, mišinukai, sauskelnės, vyresnysis sūnus lanko būrelį „Kuria vaikai“, ieškovė moka nuomą bei komunalinius mokesčius už būstą, ieškovė atostogauja su sūnumi. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad reikia išminusuoti nurodytas kuro sąnaudas iš vaikų poreikių, nes šiuo metu kurą jai apmoka įmonė, kurioje ji dirba. Tad atėmus kuro išlaidas, atitinkamai kiekvienam vaikui reikia, pasak ieškovės, po 824 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų prisėti po 412 Eur.

38. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisinama nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).

39. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu nedirba niekur, nes studijuoja ir visą laiką skiria studijoms, nes jas pabaigęs tikisi susirasti gerai apmokamą darbą. Tačiau kaip nustatyta byloje, atsakovas nelankė paskaitų ir už nepažangumą buvo pašalintas iš mokymo įstaigos – kolegijos. Sveikatos problemų atsakovas neturi, ką ir pats patvirtino teismo posėdžio metu. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl neieško darbo savaitgaliais, jei trukdo mokslai dirbti darbo dienomis, paaiškino, kad savaitgaliais dirba, t. y. padeda tėvams, ar broliui kartais automobilį nuplauna ir už tai gauna pinigų. Tačiau nurodyti priežasčių, kodėl neieško pastovaus darbo savaitgaliais, negalėjo. Teismas konstatuoja, kad byloje aplinkybių, kurios patvirtintų objektyvias priežastis, kodėl atsakovas šiuo metu neturi galimybių dirbti, nėra. Atsakovo teiginiai, kad dirbti jis negali, nes visą laiką skiria studijoms kolegijoje yra melagingi, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas iš kolegijos buvo pašalintas už nepažangumą, t. y. nes nelankė paskaitų. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.

40. Kaip minėta ankščiau, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra mokami 96,25 Eur dydžio vaiko pinigai. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas pagal išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, t. y. (855 Eur – 30 Eur (kuras) – 96,25 Eur (vaiko pinigai)) / 2 = 364 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

42. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, pareiga rūpintis vaikais – kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jų emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą juo slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaikų gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vaikais bendrauja retai, retai teikia pilną išlaikymą.

43. Teismas pažymi, kad nors vaikų išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1852-601/2018).

44. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog padidėjo vaikų poreikiai. Be to, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, laikytina, kad atsakovas objektyviai turi galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o ne didesnę naštos dalį perkelti vienai ieškovei. Atsakovas nededa praktiškai jokių pastangų, kad susirasti darbą ir taip užtikrintų išlaikymą savo sūnums. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių. Teismo vertinimu, atsakovas nededa maksimaliai pastangų, kad tinkamai gebėtų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl lygiomis dalimis abu tėvai turi prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

45. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

46. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

47. Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

48. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, už ieškinio reikalavimą (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, taip pat byloje patyrė 2193,73 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalba (byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (93 proc.), t. y. reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintinas visiškai (100 proc.), o reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams patenkintas iš dalies (85 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. už ieškinio reikalavimą (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis ir 2040 Eur už advokato teisinę pagalbą, t. y. iš viso 2150 Eur.

51. Atsakovas nepateikė teismų įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino 93 proc. ieškinio reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. į valstybės biudžetą, priteisti iš atsakovo – 12,35 Eur. Iš ieškovės turėtų būti priteistina likusi dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 0.90 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos.

53. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 62 Eur (((364 Eur – 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) x 2) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams padidinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams sūnums A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 364 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą atsakovo C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a .k. (duomenys neskelbtini), ir išdėstyti ją taip:

1) Nustatyti laikiną, 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, tarp atsakovo C. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnamečių vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

1.1. Atsakovas C. D. lyginiais mėnesio savaitgaliais bendrauja su A. D. ir D. A., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 10 val. – 11 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, šeštadienį tarp 17 val. - 18 val.;

1.2. Atsakovas C. D. lyginiais mėnesio savaitgaliais bendrauja su A. D. ir D. A., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį tarp 10 val. – 11 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, sekmadienį tarp 17 val. - 18 val.;

1.3. Atsakovas C. D. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su A. D., pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos tarp 16 val. - 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, tarp 19:30 val. - 20 val.;

1.4. Atsakovas C. D. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su D. A., pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos tarp 16 val. - 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, tarp 19:30 val. - 20 val.;

1.5. Katalikiškas šventes (Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas) bei Naujuosius metus, jeigu jos dubliuojasi su lyginiais metų savaitgaliais, ar atsakovo bendravimu su vaikais darbo dienomis, A. D. ir D. A. praleidžia su ieškove D. A.;

1.6. Bet kuriam iš sūnų sergant, C. D. ir sergančio sūnaus bendravimas nevyksta. Tačiau ieškovė turi sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais telefono ir interneto ryšio priemonėmis.

1.7. Atsakovas apie negalėjimą susitikti su vaikais privalo informuoti ieškovę ne vėliau nei prieš 24 val.;

1.8. Atsakovas C. D. turi teisę laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio atostogauti su A. D. ir D. A. 1 savaitę apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 2 savaites pranešęs D. A.. Jeigu Ieškovės ir C. D. suplanuotos atostogos dubliuojasi, lyginiais metais prioritetas teikiamas C. D. suplanuotoms atostogoms, nelyginiais - D. A..

2) Pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, yra nustatoma tokia bendravimo tvarka tarp atsakovo C. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnamečių vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

2.1. Atsakovas C. D. lyginiais mėnesio savaitgaliais bendrauja su A. D. ir D. A., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 10 val. – 11 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17 val. - 18 val.;

2.2. Atsakovas C. D. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su A. D., pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos tarp 16 val. - 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, tarp 19:30 val. - 20 val.;

2.3. Atsakovas C. D. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį bendrauja su D. A., pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos tarp 16 val. - 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, tarp 19:30 val. - 20 val.;

2.4. Katalikiškas šventes (Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas) ir Naujuosius metus, jeigu jos dubliuojasi su lyginiais metų savaitgaliais, ar atsakovo bendravimu su vaikais darbo dienomis, A. D. ir D. A. praleidžia su ieškove D. A.;

2.5. Bet kuriam iš sūnų sergant, C. D. ir sergančio sūnaus bendravimas nevyksta. Tačiau ieškovė turi sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais naudojant telefono ir interneto ryšio priemonėmis.

2.6. Atsakovas apie negalėjimą susitikti su vaikais privalo informuoti ieškovę ne vėliau nei prieš 24 val.;

2.7. Atsakovas C. D. turi teisę laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio atostogauti su A. D. ir D. A. 1 savaitę apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 2 savaites pranešęs D. A.. Jeigu Ieškovės ir C. D. suplanuotos atostogos dubliuojasi, lyginiais metais prioritetas teikiamas C. D. suplanuotoms atostogoms, nelyginiais - D. A..

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2150 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,35 Eur (dvylika eurų ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją skaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.