Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Bajoras“ atstovui advokatui Karoliui Ušinskui, atsakovo UAB „MVP Lietuva“ atstovui advokatui Andriui Juoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Bajoras“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „MVP Lietuva“, BUAB „Launeva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

Dėl actio Pauliana sąlygų

13. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

14. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

15. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

17. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovas, paneigia neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo teisę skolininkui (atsakovui). Priešingai, byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog šalys tarpusavio susitarimu, turėdamos abipusius priešpriešinius reikalavimus, susitarė savo prievoles užbaigti. Šios išvados nepaneigia ir ieškovo ginčijamas Susitarimas. Visų pirma, teismas pažymi, jog byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, jog nurodyti darbai pagal nurodytas rangos sutartis buvo atlikti. Antra, nėra ginčo ir dėl to, kad darbus atliko ne tik UAB „Bajoras“, bet ir UAB „Launeva“. Taigi, nepaisant to, jog ginčijamu 2019 m. gegužės 6 d. tarp Partnerių ir Atsakovo sudarytu susitarimu „Dėl rangos sutarčių Nr. DAI3.2018.11.06 pakeitimo”, Ieškovas ir Atsakovai susitarė pakeisti Rangos sutarties2 2.2. punktą, nustatant, jog Jungtinės veiklos sutartyje nurodytam vadovaujančiam partneriui – Partneriui2 - Atsakovas įsipareigoja sumokėti 100,00 proc. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, bet kuriuo atveju nepatvirtina ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą, nes, kaip jau minėta, abi šalys turėjo abipusių įsipareigojimų (atsakovas turėjo teisę reikalauti iš ieškovo 495.204,35 Eur, o ieškovas iš atsakovo UAB MVP Lietuva 363.953,31 Eur sumą), kurie jau yra pasibaigę.

Dėl sandorio privalomumo ir kreditorių teisių pažeidimo

18. Ieškovas nurodo, jog tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas susitarimas, ieškovas turėjo finansinių sunkumų ir kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta. Ieškovo tvirtinimu, ginčijamu sandoriu atsakovui buvo suteiktas neteisėtas ir nepateisinamas pranašumas kitų kreditorių atžvilgiu, atsakovas įgijo teisę gauti savo reikalavimo, kilusio Rangos sutarties1 pagrindu patenkinimą. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.

19. Pirmiausia, ieškovo nurodomos Rangos sutarties1 pagrindu, priešingai nei nurodo ieškovas, reikalavimo teisę įgijo ne ieškovas, o atsakovas UAB „MVP Lietuva“. Antra, ieškovas taip pat turėjo reikalavimą, tačiau mažesnę nei pats turėjo sumokėti atsakovui, sumą. Trečia, byloje nustatyta, kad UAB „Bajoras“ iškelta bankroto byla tik 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nutartyje iškelti ieškovui bankroto bylą, be kita ko, nurodyta, kad įmonė jau 2016 metais turėjo finansinių sunkumų, tačiau ieškovo nurodoma menama skola susidarė nuo 2019 metų. Pagal byloje turimus duomenis, nors įmonė ir anksčiau (2016 metais) turėjo skolinių įsipareigojimų, tačiau įmonė ir toliau vykdė veiklą.

20. Teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, ieškovui sudarant ginčijamą susitarimą ir kitus susijusius sandorius, kurių ieškovas net neginčija, ir kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu ieškovas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Teismas pažymi, jog šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad ieškovas atsakovui (pagal Rangos sutartį1) privalėjo sumokėti 495.204,35 Eur, tuo tarpu atsakovas ieškovui (pagal Rangos sutartį2) 363.953,31 Eur sumą. Dėl to iš esmės nepaneigiant kasacinio teismo kai kuriose nutartyse pateikiamų teisės aiškinimo argumentų, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje ir tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

21. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad net ir esant šioms aplinkybėms (esant neabejotinoms ir galiojančioms kitų kreditorių teisėms) ar laikant įmonę nemokia, ginčijamo sandorio sudarymo metu, savaime nesudarytų pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, be to, būtina nustatyti ir kitas būtinąsias actio Pauliana taikymo sąlygas, tarp jų ir kreditorių teisių pažeidimą, atsakovo nesąžiningumą.

22. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir neįrodinėjo kaip ir kokiu būdu ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Ieškovas apsiribojo vien tik deklaratyviais teiginiais, jog ginčijamas susitarimas suteikė pranašumą atsakovui ir tai, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamą susitarimą. Tačiau nenurodoma nei kiek kreditorių buvo ginčo sandorių sudarymo metu, nei kokią įtaką galėjo turėti ginčijamas susitarimas (CPK 178 straipsnis).

23. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

24. Minėta, kad ginčijamu susitarimu ir kitais šalių susitarimais buvo nuspręsta įskaityti savitarpio mokėjimus, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Teismo vertinimu, susitarimas, kuriuo ieškovas buvo atleistas nuo prievolės mokėti atsakovui 495.204,35 Eur sumą, kuri yra ženkliai didesnė nei atsakovo prievolė ieškovui (363.953,31 Eur), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neįrodyta ir kita actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalomumas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu šalių veiksmai buvo objektyvūs, šalys veikė susiklosčiusių aplinkybių sąlygomis ir susitarimas, kuriuo nusprendžiama pakeisti prievolės įvykdymo būdą, nėra draudžiamas. Taigi, nors ieškovas turėjo finansinių sunkumų, tačiau vykdė įprastą veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, ne vien tik su atsakovu, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovo ginčijamas sandoris, kurio pagrindu buvo atliktas įskaitymas, nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą ieškovo praktiką. Taigi, akivaizdu, kad sudarytas susitariamas buvo naudingas pačiam ieškovui, nes priešingu atveju, įmonei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų atsakovui, atsakovas turėjo teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą. Nors iš dalies sutiktina su ieškovo pozicija, jog nėra visiškai suprantama kodėl buvo būtinas ginčijamas susitarimas, t. y. nėra duomenų, pagrindžiančių būtinumo atsakovo atsiskaitymą vykdyti tokiu būdu. Tačiau teismo vertinimu šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtina įvertinti aplinkybę, jog bet kuriuo atveju pasibaigus ieškovo prievolei atsakovui, taip buvo sumažinta turimų kreditorių skaičius ir jų apimtis, o tai įmonei suteikė galimybę toliau vykdyti įprastinę veiklą. Be kita ko, teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad tuo atveju, jeigu ieškovui nebūtų finansinių sunkumų, jam mokėjimai būtų atlikti ir kitokiu būdu.

25. Teismo įsitikinimu ginčijamas susitarimas, savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu kitų kreditorių teises vien tik dėl to fakto, kad vienas iš atsakovų UAB „Launeva“ buvo susijęs su ieškovu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad darbai pagal abi rangos sutartis buvo atlikti ir šalys viena su kita atsiskaitė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir po ginčijamo 2019 m. gegužės 6 d. susitarimo sudarymo, ieškovas ir toliau vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo ir/ar sprendė dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais (žr. 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019 15 punktą). Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovui buvo suteiktas pranašumas prieš kitus kreditorius arba po ginčijamo sandorio (ar kitų susitarimų, kurių ieškovas neginčija) įmonė tapo nemoki ar buvo apribota galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Todėl, atsižvelgiant ir į tai, jog iki bankroto bylos iškėlimo įstatymas nenumato visų kreditorių lygybės principo, aplinkybė, kokia dalimi (lygia ar ne) buvo tenkinti atsakovo ir kitų kreditorių reikalavimai, nėra pakankama kreditorių teisių pažeidimui, kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygai, šiuo konkrečiu atveju nustatyti.

26. Teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymas bendrovės nemokumo nesukėlė, galimybių atsiskaityti su kreditoriais esmingai nesumažino, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamas susitarimas pažeidė kreditorių teises.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

27. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.

28. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

29. Ginčo sandorius sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Kaip jau buvo pasisakyta, teismas taikydamas CK 6.66 straipsnį nustatė, kad ginčijamas susitarimas nepažeidė kreditorių teisių ir ieškovas neįrodė, jog bendrovė ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti. Nenustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad bendrovė galėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.

30. Vertinant Susitarimą sąžiningumo aspektu, teismas, be kita ko, pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas UAB „MVP Lietuva“ būtų nesąžiningas, nes pagal bylos duomenis ginčijamas sandoris ir kiti šalių susitarimai buvo atlikti gerokai anksčiau iki 2019 m. gruodžio 19 d. kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, o po ginčijamo susitarimo įmonė ir toliau vykdė įprastą veiklą, taip pat atsiskaitinėjo su kreditoriais. Sutikina su atsakovu, jog ieškovui vykdant sutartį ir ieškovui kartu su BUAB „Launeva“ sutartį, sudarytą su atsakovu dar 2018 m. lapkričio 5-6 dienomis, nekylant problemų dėl jų vykdymo, atsakovas neturėjo jokio pagrindo prieš ginčijamo susitarimo sudarymą tikrinti ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis pateiktus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tai patvirtino ir 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo atstovas M. V., nurodydamas, jog su ieškovu turėjo ir kitų sutartinių teisinių santykių ir ieškovas buvo žinomas kaip patikimas partneris statybų sektoriuje. Taigi, akivaizdu atsakovui pakako to, kad Susitarimo preambulės D punktu ne tik ieškovas, bet ir BUAB „Launeva“ garantavo atsakovui, jog sutartyje įtvirtintas mokėjimo tvarkos pakeitimas susitarime nurodyta apimtimi nepažeidžia ir nepažeis partnerių bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, skolos perkėlimo sutartimi atsakovui BUAB „Launeva“ buvo perkeltas Ieškovo skolinis įsipareigojimas atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu sandoriu buvo pagerinta įmonės finansinė padėtis, sumažintas skolinių įsipareigojimų skaičius ir mastas, o atsakovas turėdamas didesnę reikalavimo teisę, šių lėšų iš ieškovo neprašo, tai teismo vertinimu papildomai patvirtina ginčijamo sandorio šalių sąžiningumą.

31. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti actio Pauliano sąlygas (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių aplinkybių teismas pagal ieškovo pateiktus įrodymus nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo pripažinti ieškovo ginčijamą Susitarimą negaliojančiu.

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų visoms actio Pauliana taikymo sąlygoms pagrįsti, todėl nėra pagrindo ieškinio reikalavimui pripažinti 2019 m. gegužės 6 d. tarp UAB „Bajoras“, UAB „Launeva“ ir UAB AIRCS sudarytą Susitarimą „Dėl rangos sutarčių Nr. DAI3.2018.11.06 pakeitimo” negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kaip jau minėta, nenustačius bent vienos actio Pauliana sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

33. Atmetus reikalavimą pripažinti Susitarimą negaliojančiu, atmestinas ir reikalavimas priteisti skolą bei išvestinį reikalavimą pritiesti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius

34. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 10 d. tarp UAB „Bajoras“, UAB „Launeva“ ir UAB AIRC (dabartinis pavadinimas UAB MVP Lietuva) sudarytą skolos perkėlimo sutartį bei atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 364.407,84 Eur sumai, vėliau pateikus patikslintą ieškinį prašė pripažinti negaliojančiu 2019 m. gegužės 6 d. tarp UAB „Bajoras“, UAB „Launeva“ ir UAB AIRCS sudarytą Susitarimą „Dėl rangos sutarčių Nr. DAI3.2018.11.06 pakeitimo”; priteisti iš atsakovo UAB MVP Lietuva ieškovo BUAB „Bajoras“ naudai 363.953,31 Eur ir procesines palūkanas. Tiek pradinis, tiek patikslintas ieškinys grindžiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu.

35. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas paprašė teismo savo iniciatyva pripažinti sandorius (2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 6 d. rangos sutartį, 2019 m. gegužės 6 d. susitarimą, 2019 m. birželio 10 d. skolos perkėlimo sutartį) niekiniais, kaip sudarytus tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis).

36. Civilinio proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto bylą nagrinėjančio teismo, nes teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).

38. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad ieškovas nuo pat proceso pradžios naudojosi teisine pagalba – atstovavo net tik nemokumo administratorius UAB „Simpatija“, tačiau ir profesionalus teisininkas - advokatas, kurio profesinė pareiga yra padėti atstovaujamajam tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, t. y. parengti procesinius dokumentus taip, kad būtų suformuluotas tiek ieškinio dalykas (reiškiamas reikalavimas), tiek nurodytas reiškiamą reikalavimą atitinkantis faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas).

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

40. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė, reikšdamas reikalavimą (o atsakovas atitinkamai neturėjo galimybė atsikirsti), ir išplėsti reikalavimo ribų apimties.

41. Ieškovas reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindė actio Pauliana pagrindu. Ieškovui teismas ne kartą siūlė patikslinti reikalavimą, nurodyti papildomas aplinkybes, pateikti naujus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti, jog yra kitas, nei nurodytas ieškovo, teisinis pagrindas ieškiniui patenkinti. Dėl šių priežasčių buvo ne kartą atidėtas teismo posėdis. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis) jokių kitų faktinių aplinkybių, kurios teismui, atlikusiam teisinį jų įvertinimą, būtų leidusios padaryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, nei nurodytas ieškovo.

42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, nepaneigia šios įmonės bei nemokumo administratoriaus pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

43. Įvertinus nurodytą teismų praktiką ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atstovaujamas ne tik nemokumo administratoriaus, tačiau ir profesionalaus teisininko – advokato, teismo vertinimu, nepaisant tokio pobūdžio bylose vyraujančio viešojo intereso, būtent ieškovas privalo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalykas) ir tinkami pagristi atitinkamais įrodomais (ieškinio pagrindas), atitinkamai teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti tinkamos teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).

45. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

46. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, ieškovas privalėjo reikšti reikalavimus iki baigiamųjų kalbų. Nepaisant to, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo niekinio sandorio fakto patvirtinimui.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 38 punktas).

49. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos ir pirmiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 6 d. rangos sutartys ir kiti susiję susitarimai nebuvo sudaryti tik dėl akių ar, juo labiau, neketinant jų vykdyti. Šalys ne tik siekė sudaryti ir sudarė ginčo sutartis, bet ir faktiškai jas vykdė (visi rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ir už juos buvo visiškai atsiskaityta). Dėl šių aplinkybių tarp šalių net nebuvo ginčo. Net jei būtų nustatyta kitaip (ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs ir argumentus apie susitarimų ydingumą, siekiant išvengti atsiskaitymą su kitais kreditoriais), ieškovo ieškinio šioje dalyje nebūtų galima patenkinti, kadangi ginčijami sandoriai atitiko tikrąją sandorių šalių valią ir realiai buvo vykdomi. Tai konstatavus, ieškovo reikalavimai dėl 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 6 d. rangos sutarčių ir kitų susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu, atmetami kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178-185 straipsniai).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo

50. Atsakovas UAB „MVP Lietuva“ be kita ko, prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstą ieškinį.

51. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

52. Teismo vertinimu byloje nenustatyta akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovo veiksmai vertintini kaip siekis apginti, ieškovo įsitikinimu, pažeistas bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, todėl prašymas dėl baudos skyrimo nutenkintinas.

53. Kiti šalių išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl plačiau dėl jų teismas sprendime nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Ieškovas atleistas nuo šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio valstybei, todėl atmetant ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovas, nors ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, privalo atlyginti atsakovui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis).

56. Atsakovas UAB „MVP Lietuva“ teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 7.036,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Šias išlaidas sudaro advokato susipažinimas su ieškovo BUAB „Bajoras“ ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymų rengimas ir atstovavimas teisme (II tomas b .l. 145-152, IV tomas b. l. 190-192) (CPK 178 straipsnis).

57. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis tiek pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tiek atsižvelgti į Rekomendacijas.

58. Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis). Teismas sprendžia, atsakovui UAB „MVP Lietuva“ iš ieškovo BUAB „Bajoras“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Simpatija“ priteisti 7.036,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

60. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo BUAB „Bajoras“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Simpatija“, ieškinį.

Priteisti atsakovui UAB „MVP Lietuva“ iš ieškovo BUAB „Bajoras“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Simpatija“ 7.036,16 Eur (septyni tūkstančiai trisdešimt šeši eurai 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.