- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- e2-826-1134/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- bendrovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance group“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bendrovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei teisininkei Ievai Vasiliauskaitei,
trečiojo asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui teisininkui Evaldui Vasiliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka už 2020 m. balandžio 5 d. įvykio metu atsiradusią žalą ir nustatymo, dėl kieno kaltės įvyko nurodytas įvykis.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance group“ 3322,56 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d., apie 15 val. 31 min., transporto priemone „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo traukiamas I. B. užklimpęs automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ties AB „Energijos skirstymo operatoriui“ nuosavybės teise priklausančia transformatorine Ar-210. Traukiant pastarąją transporto priemonę, buvo kliudyta iš šios transformatorinės išeinanti 0,4 kV įtampos kabelinė linija. Šio įvykio metu dėl kabelio sukeltos tempimo jėgos nulūžo galios transformatoriaus „nulinio“ kontakto smeigė, dėl ko sutriko elektros energijos tiekimas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir buvo padaryta žala šiame name esantiems elektros imtuvams. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 3322,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi nurodytą draudimo išmoką, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu įgijo teisę subrogacijos teisę dėl išmokėtų draudimo išmokų išieškojimo iš už žalą atsakingo asmens. Transporto priemonės „Case“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. traktoriaus) civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi atsakovė, todėl ji turi pareigą atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.
Atsiliepimas
5. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad atsakovei yra visiškai nesuprantama kokiais kriterijais vadovaujantis ieškovė padarė išvadą, kad atsakomybė dėl nutraukto įžeminimo kontūro kyla išimtinai atsakovės apdrausto traktoriaus valdytojui (velkančiajai transporto priemonei), o ne automobilio VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojui. Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, jog žala kilo dėl netinkamo įklimpusios transporto priemonės vilkimo (ištempimo) organizavimo. Kiek atsakovei pavyko suprasti iš pokalbio su apdraustos transporto priemonės VW Polo valdytojos atstovu, žalos kilimo mechanizmas buvo toks: įklimpęs automobilis VW Polo tikėtina užsikabino ar kliudė elektros transformatoriaus įžeminimo kontūrą, tačiau ta aplinkybė paaiškėjo tik automobilį ištempus iš įklimpimo vietos. Taigi, akivaizdu, jog atsakovės apdrausto traktoriaus valdytojas ginčo situacijoje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad užklimpęs automobilis, kurio valdytoja paprašė pagalbos automobilį ištempiant, bus užsikabinęs ar kitaip pažeis transformatoriaus įžeminimo kontūrą. Priešingai, įklimpusio automobilio valdytoja akivaizdu, kad nebuvo pakankamai atsargi ir atidi dėl ko įklimpo ir vėliau jai paprašius pagalbos ištraukiant automobilį buvo nutrauktas transformatoriaus įžeminimo kontūras. Automobilio VW Polo važiavimas pažliugusiu gruntu, neįvertinimas automobilio galimybių, atsakovės vertinimu nėra suderinamas su nurodytoje įstatymo normoje įtvirtintu atsargaus elgesio standartu. Dėl kilusios žalos šiuo atveju išimtinai atsakinga lengvojo automobilio VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja I. B., kurios kaip transporto priemonės VW Polo civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi draudimo kompanija AAS BTA BALTIC INSURANCE COMPANY filialas Lietuvoje.
7. Dėl nuostolio dydžio atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad jos turimais duomenimis ieškovės apdraustas gyvenamasis namas pastatytas 2015 m. Įvykis įvyko 2018 m. Vadinasi, apdraustas ir sugadintas turtas įvykio dieną jau buvo tam tikra dalimi nusidėvėjęs, o ieškovė draudimo išmoką išmokėjo nusidėvėjimo (nuvertėjimo) netaikydama. Ieškovės atstovas 2021-03-10 elektroniniame laiške pasiūlė pačiai atsakovei paskaičiuoti nusidėvėjimą, kas reiškia, jog ieškovė iš esmės patvirtina, jog ieškinio dydis nėra pagrįstas. Ieškovė už sugadintą kompiuterinę techniką išmokėjo 487,99 Eur, o už sugadintą šildymo sistemos elektroniką, apšvietimą, judesio daviklius, vandens filtravimo įrangą 2834,57 Eur. Praktikoje kompiuteriniai elektronikos technikai taikomas 25,00 proc. metinis nusidėvėjimas, tačiau priimta laikyti, kad suminis nusidėvėjimas neturėtų viršyti 70,00 proc. Taikant 70,00 proc. nusidėvėjimą kompiuteriniai technikai nusidėvėjimas vertine išraiška turėtų būti 341,59 Eur. Nekilnojam turtui metinis nusidėvėjimas 3,3 proc., suminis šiuo atveju 9,9 proc., o vertine išraiška 280,62 Eur. Taigi dėl turto nuvertėjimo reikalavimo suma turėtų mažėti bendrai 622,21 Eur.
Šalies argumentai
8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė netinkamai atsakovei bei netinkamai apskaičiavo (pagrindė) ieškinio dydį jį sutapatindama su draudimo išmoka, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Nurodė, kad ieškinyje nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovės teiginį, kad žala kilo dėl iš (duomenys neskelbtini), esančios transformatorinės AR-210 išeinančios 0,4 kV įtampos kabelinės linijos kliudymo, bei nėra pateikti įrodymai, kad minima kabelinė linija yra elektros tiekimo šaltinis į ieškovės apdraustą namą. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad žala būtent kilo dėl netinkamo įklimpusios transporto priemonės vilkimo organizavimo. Taip pat pastebėjo, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad žala kilo dėl transporto priemonės vilkimo organizavimo, kyla klausimas, ar AB „Energijos skirstymo operatorius“ kabelinę liniją buvo įrengusi tinkamai ir pagal visus reikalavimus, kadangi jeigu ji galimai buvo pažeista transporto priemonės, darytina išvada, kad kabelio linija buvo labai arti žemės paviršiaus, todėl lieka pagrindo manyti, kad kabelio linija gali būti nesaugi bei pažeista bet kada, bet kokio kito trečiojo asmens.
11. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas dar ir dėl to, kad kartu su ieškiniu ieškovė yra pateikusi PVM sąskaitą – faktūrą, serija FIL Nr. 00403, tačiau nėra pateiktas joks defektinis aktas, kuris pagrįstų sąskaitoje nurodyto prietaiso gedimą. Ieškovė pateikė PVM sąskaitą – faktūrą, serija ir Nr. SP17 89, kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už remonto darbus ir medžiagas pagal defektinį aktą 5884A1, tačiau pats defektinis aktas nėra pateiktas, kuris pagrįstų sąskaitoje nurodyto prietaiso gedimą ir nėra aišku kokie konkretūs darbai buvo atlikti ir kokios medžiagos buvo įsigytos. Be to, ieškovė nėra pateikusi nuotraukų pagrindžiančių minimos žalos faktinį buvimą.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB„Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo sprendimą dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio priimti teismo nuožiūra.
13. Nurodė, kad transformatorinė buvo įrengta tinkamai, o galima ieškovės reikalaujama žala, jei iš tiesų ir kilo, tai kilo išimtinai dėl trečiųjų asmenų (t. y. ne dėl trečiojo asmens ESO ir jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų. Transformatorinės pastotės KT Ar-210 įžeminimo kontūras buvo įrengtas techniškai tinkamai (t. y. pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 208 p. ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje), tačiau jis buvo pažeistas traukiant užklimpusį I. B. automobilį. Pažymėjo, kad periodiškai buvo atliekama transformatorinės Ar-210 techinė apžiūra, o tai reiškia, kad transformatorinės techninė būklė nuolat buvo prižiūrima. Minėtas incidentas įvyko transformatorinės Ar-210 apsaugos zonoje. Pagal Lietuvos Respublikos energetiko ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (ginčui aktuali įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013-07-01 iki 2019-12-31) (toliau – Taisyklės) 5 p. apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taisyklėse yra nustatytas atvejų sąrašas, numatatantis, kokius veiksmus draudžiama atlikti apsaugos zonose. Vadovaujantis Taisyklių 19 ir 19.2 p., apsaugos zonose, be kita ko, draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Nagrinėjamu atveju šio reikalavimo nebuvo tinkamai laikomasi, dėl to trečiųjų asmenų (t. y. ne trečiojo asmens ESO ir jo darbuotojų) veiksmais buvo pažeistas transformatorinės pastotės KT Ar-210 įžeminimo kontūras, kuris buvo įrengtas techniškai tinkamai.
14. Liudytojas Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio VW Polo vairuotojai (liudytojo mamai) bandant apsisukti, automobilis nuslydo nuo kelio, ir užklimpo. Tuomet į įvykio vietą atvyko pats liudytojas ir pamatė, kad visas mašinos priekis buvo įlindęs į žemę. Liudytojo teigimu, tuomet tikėtina, automobilis galėjo užkabinti elektros transformatoriaus įžeminimo kontūrą. Atvykus traktoriaus vairuotojui ir traukiant įklimpusį automobilį VW Polo, pats liudytojas pastebėjo, kad elektros laidas (kabelis) juda prie pat transformatorinės, o automobilio VW Polo priekis traukia elektros kabelį, kuris buvo užsikabinęs už automobilio priekio. Tuomet bandant po truputį traukti automobilį, jis po kurio laiko buvo ištrauktas.
15. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad transformatorinės pastotės įžeminimo kontūras buvo įrengtas techniškai tinkamai, t. y. ne mažesniame kaip 0,3 m. gylyje, kaip to ir reikalauja teisės aktai. Įvykis įvyko transformatorinės apsaugos zonoje, kurioje, be kita ko, draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Apie tai, kad bus atliekami tempimo veiksmai, turėjo būti informuotas transformatorinės savininkas. Tačiau to padaryta nebuvo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nustatant už žalą atsakingą asmenį pakanka tik vieno atsakingo asmens, kas reiškia, jog nėra aiškinamasi visų už žalą atsakingų asmenų, kurie dalyvavo minėtame įvykyje, nustatymo, ir daugiau įvykio aplinkybės išsamiai ir visapusiškai nėra aiškinamos. Patvirtino, kad nutraukta kabelinė linija yra elektros tiekimo šaltinis į ieškovės apdraustą namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko
16. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi namą, esantį, (duomenys neskelbtini). Draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. (Būsto draudimo liudijimas Nr. 359709765)). 2018 m. balandžio 5 d., apie 15 val. 31 min., transporto priemone „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (t. y. traktoriumi) buvo traukiamas I. B. užklimpęs automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties AB „Energijos skirstymo operatoriui“ nuosavybės teise priklausančia transformatorine Ar-210. Traukiant pastarąją transporto priemonę buvo pažeistas (patemptas) transformatorinės pastotės KT Ar-210 įžeminimo kontūras, ko pasekoje buvo sulaužyta galios transformatoriaus 0,4 kV nulinė smeigė, dėl ko sutriko elektros energijos tiekimas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir buvo padaryta žala šiame name esančiai įvairiai elektros įrangai. Name esančiai elektros įrangai padaryta žala užfiksuota 2018 m. balandžio 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, 2018 m. balandžio 23 d. UAB „Sprendimų gausa“ elektros įrenginių vietos apžiūros akte, UAB „Servica ICT“ aktuose Nr. RMA-01317154, Nr. RMA-01317157 ir fotonuotraukose. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 3322,56 Eur dydžio draudimo išmoką.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo transporto priemonės „Case“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui, kuris, ieškovės vertinimu, yra atsakingas už padarytą žalą, reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi.
18. Kaip galima spręsti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad ieškovė ieškinį pareiškė netinkamai atsakovei bei netinkamai apskaičiavo (pagrindė) ieškinio dydį jį sutapatindama su draudimo išmoka. Atsakovės teigimu, nėra jokių duomenų, jog žala kilo dėl netinkamo įklimpusios transporto priemonės vilkimo (ištempimo) organizavimo. Žalos kilimo mechanizmas buvo toks: įklimpęs automobilis VW Polo tikėtina užsikabino ar kliudė elektros transformatoriaus įžeminimo kontūrą, tačiau ta aplinkybė paaiškėjo tik automobilį ištempus iš įklimpimo vietos, todėl atsakovės apdrausto traktoriaus valdytojas ginčo situacijoje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad užklimpęs automobilis, kurio valdytoja paprašė pagalbos automobilį ištempiant, bus užsikabinęs ar kitaip pažeis transformatoriaus įžeminimo kontūrą.
19. Taigi, ginčas kilęs ieškovei ir atsakovei nesutariant (turint priešingas nuomones) dėl įvykio, kurio metu buvo pažeistas transformatorinės pastotės KT Ar-210 įžeminimo kontūras, ko pasekoje buvo sulaužyta galios transformatoriaus 0,4 kV nulinė smeigė, dėl ko sutriko elektros energijos tiekimas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir buvo padaryta žala šiame name esančiai elektros įrangai, kurią yra atlyginusi ieškovė, kaip draudikė, t. y. ginčas susijęs su civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės) įrodinėjimu. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne.
20. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).
21. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
22. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
23. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, būtent traktoriaus valdytojo draudikas (t. y. atsakovė), atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jų nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovės draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovės apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė tokių duomenų nepateikė/neįrodė, o ieškovė įrodė, jog, labiausiai tikėtina, dėl įvykio kaltas būtent traktoriaus valdytojas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). . Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
25. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ginčo atveju, labiausiai tikėtina, dėl kilusio ginčo įvykio kaltas transporto priemonės “Case“ ( t. y. traktoriaus) vairuotojas (valdytojas):
- visų pirma, pats liudytojas Z. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad traukiant įklimpusį automobilį VW Polo, pats liudytojas pastebėjo, kad elektros laidas (kabelis) juda prie pat transformatorinės, o automobilio VW Polo priekis traukia elektros kabelį, kuris buvo užsikabinęs už automobilio priekio;
– byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog įklimpęs automobilis VW Polo pažeidė elektros transformatoriaus įžeminimo kontūrą. Byloje apklaustas liudytojas Z. B. paaiškino, kad įklimpęs automobilis VW Polo tikėtina užkabino ar kliudė elektros transformatoriaus įžeminimo kontūrą, tačiau ar minėtas įžemino kontūras užkabinimo metu buvo pažeistas, liudytojas nepatvirtino;
– byloje yra pateikti pačios automobilio VW Polo vairuotojos I. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2018-04-05 apie 15.00 val. atvažiavus su automobiliu VW Polo į jai priklausantį sklypą, bandant apsisukti automobilis nuslydo nuo kelio ir užklimpo. Oro sąlygos po žiemos buvo drėgnos, žemės paviršius neišdžiūvęs. Norėdama išvažiuoti, I. B. kreipėsi pagalbos pravažiuojančio traktoriaus „Case“. Traukiant automobilį VW Polo buvo pažeistas žemėje užkastas įžeminimo kontūras;
– vien ta aplinkybė, jog AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pranešime apie administracinio nusižengimo požymius turinčio veikos padarymą automobilio VW Polo vairuotoja (valdytoja) nurodyta kaip asmuo, padaręs administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką ir 54,13 Eur (su PVM 65,50 Eur) žalą, kurią dėl aptariamo įvykio patyrė trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“, ir kurią buvo paprašyta atlyginti automobilio VW Polo vairuotoja (valdytoja) I. B., nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, jog dėl įvykio traktoriaus vairuotojas (valdytojas) nėra kaltas. Kaip bylos nagrinėjimo paaiškino liudytojas E. B., kuris yra AB „Eso“ darbuotojas, nustatant už žalą atsakingą asmenį pakanka tik vieno atsakingo asmens, kas reiškia, jog nėra aiškinamasi visų už žalą atsakingų asmenų, kurie dalyvavo minėtame įvykyje, nustatymo, ir daugiau įvykio aplinkybės išsamiai ir visapusiškai nėra aiškinamos ir tiriamos. Šios bylos nustatytos aplinkybės atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė.
26. Taigi, apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, labiausiai tikėtina, ginčo įvykis įvyko būtent dėl transporto priemonės VW Polo vairuotojo (valdytojo) kaltės. Įklimpęs automobilis VW Polo tikėtina užsikabino ar kliudė elektros transformatoriaus įžeminimo kontūrą, tačiau dėl netinkamo įklimpusios transporto priemonės vilkimo (ištempimo) organizavimo buvo pažeistas (patemptas) transformatorinės pastotės KT Ar-210 įžeminimo kontūras, ko pasekoje buvo sulaužyta galios transformatoriaus 0,4 kV nulinė smeigė, dėl ko sutriko elektros energijos tiekimas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam namui.
27. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.270 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju jeigu žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai.
28. Įstatyme yra įtvirtinta, kad valdoma transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis).
29. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalis). Byloje yra duomenys, kad automobilio VW Polo vairuotoja (valdytoja) nebuvo pakankamai atsargi ir atidi, dėl ko įklimpo. Pažymėtina, jog minėtas incidentas įvyko transformatorinės apsaugos zonoje, kurioje, be kita ko, draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Traktoriaus vairuotojas (valdytojas) taip pat nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas organizuojant transporto priemonės vilkimą (ištempimą) transformatorinės apsaugos zonoje. Be to, traukiant įklimpusį automobilį transformatorinės apsaugos zonoje, jis neinformavo transformatorinės savininko apie tai, kad bus atliekami tempimo veiksmai. Taigi abiejų vairuotojų (valdytojų), t. y. tiek automobilio VW Polo vairuotojos, tiek ir traktoriaus vairuotojo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, automobilio VW Polo vairuotojos kaip didesnio pavojaus šaltinio – įrenginio valdytojos ir traktoriaus vairuotojo, kuris taip pat yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams asmenims, valdytojas, veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. buvo padaryta žala šiame name esančiai įvairiai elektros įrangai. Tokiu atveju abiejų didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai (CK 6.270 straipsnio 4 dalis).
30. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju kreditorė – ieškovė, pagal būsto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką bei perėmusi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš solidariai atsakingų už padarytą žalą asmenų, ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė tik vienam iš šių solidarių skolininkų – transporto priemonės „Case“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. traktoriaus) civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui, t. y. atsakovei.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ginčo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonės „Case“ (t. y. traktoriaus) valdytojų civilinę atsakomybę, todėl šiuo teismo sprendimu konstatavus, jog ginčo įvykis įvyko dėl traktoriaus „Case“ (vairuotojo) valdytojo kaltės, būtent atsakovei, kaip draudikei, kyla atsakomybė atlyginti ieškovei draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta nukentėjusiam namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui, todėl iš jos priteistina turtinė žala (CK 6.38 str., 6.59 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
33. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl žalos dydžio.
34. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.
35. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 3322,56 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, teigia, jog nebuvo įvertintas nusidėvėjimas.
38. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo turto apžiūros aktu, elektros įrenginių vietos apžiūros aktu, draudimo išmokos apskaičiavimo aktu, draudimo išmokos apskaičiavimą patvirtinančiais dokumentais (PVM sąskaitomis – faktūromis, duomenimis apie analogiškų elektros prietaisų/įrenginių įsigijimo rinkoje kainas), fotonuotraukomis, mokėjimo nurodymais. Bylos duomenimis, įvykio dieną buvo sugadintas šis ieškovės apdraustas turtas – vandens filtravimo sistema, šildymo sistema, judesio davikliai „Steinel“ (3 vnt.), Led šviestuvas, Led valdymo sistemos imtuvas, elektrinis tenas, stacionarus kompiuteris ir kompiuteris XBOX One S.
39. Iš Būsto draudimo liudijimo Nr. 359709765 matyti, kad namas buvo apdraustas pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67DNB (toliau – Taisyklės). Draudėjas ir draudikas taip pat susitarė, kad draudžiant namą sutartyje nurodytu adresu draudžiamas ir namų turtas. Namas ir namų turtas buvo apdraustas atkūrimo verte.
40. Remiantis Taisyklių VI skyriaus „Kokia suma apdrausti būstą: draudimo vertė, draudimo suma, nevisiškas draudimas, papildomas ir dvigubas draudimas“ 1.1.1 punktu, apdrausto pastato atkūrimo vertė - analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas. Investicijos į pastatą visais atvejais yra draudžiamos atkūrimo verte. Apdrausto namų turto atkūrimo vertė - tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti naujus tos pačios rūšies ir funkcinės paskirties, analogiškus daiktus (Taisyklių 1.2.1 punktas).
41. Pagal Būsto draudimo taisyklių skyriaus „Nuostolio nustatymas“ 2.1 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių)) įprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį. Pagal 2.2 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atkurti iki būklės, buvusios prieš pat įvykį, ir neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Taigi, kai turtas, apdraustas atkūrimo verte, yra sunaikintas, tai nuostolį sudaro naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį, o kai turtas, apdraustas atkūrimo verte, yra sugadintas, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina, dėl ko nusidėvėjimas netaikomas.
42. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei nesant duomenų, paneigiančių ieškovės atliktų skaičiavimo būdu nustatyto žalos dydžio, darytina išvada, jog ieškovės nurodytas už sugadintą elektros įrangą (prietaisus) žalos dydis yra pagrįstas ir jo keisti nurodytais motyvais nėra pagrindo.
43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 3322,56 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
44. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3322,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 76 Eur žyminį mokestį. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepateikė teismui jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 78 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 40,38 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 40,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance group“, j. a. k. 304080146, 3322,56 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 56 ct) turtinės žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3322,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance group“, j. a. k. 304080146, 40,38 Eur (keturiasdešimt eurų ir 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.