Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-380/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-27
Bylos Nr.
1A-78-380/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30546-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
O. K.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas, Jovyta Piekienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-380/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30546-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,nuteistojo O. K. gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2022-08-10 epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022-08-13 epizodas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-07-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną keičiant į dvi laisvės apribojimo dienas, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas O. K. laikinojo sulaikymo laikas 2022-08-13 (viena diena).

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį.

Nurodyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. K. nuteistas už tai, kad 2022-08-10, apie 18 val., bute Plungėje, (duomenys neskelbtini), jis rankomis suėmęs savo šeimos narei – sugyventinei V. B. už rankų, jas tyčia stipriai suspaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, O. K. nuteistas už tai, kad 2022-08-13, apie 2.00 val. nakties, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Plungėje, (duomenys neskelbtini), trečios bendro naudojimo laiptinės ketvirtojo aukšto aikštelėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis savo šeimos narei – sugyventinei V. B. už plaukų ir taip ją laikydamas už plaukų ištempė į namo kiemą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. K. gynėja advokatė J. Piekienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022-12-09 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo O. K. išteisinti, o teismui padarius išvadą, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pakeisti nuosprendį – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, parenkant jam BK 75 straipsnyje numatytas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog O. K. mano, kad yra nuteistas nepagrįstai, nejaučia savo kaltės, nes pati V. B. buvo neblaivi, buvo išėjusi girtauti pas svetimus vyrus, vienas iš kurių buvo jos buvęs sugyventinis. O. K. nuėjus jos parsivesti, ji nenorėjo eiti namo, todėl „aikštijosi“, šaukė ir jį supykusi apkalbėjo. Nuteistasis pripažįsta, kad, norėdamas ją vestis namo, o jai nesutinkant eiti, buvo suėmęs ją už rankų, bet nestipriai. V. B. skausmo jausti negalėjo, o už plaukų V. B. tikrai netempė. Teismo posėdžio metu V. B. pripažino, jog šūkavo, kvietė pagalbą, bet ne todėl, kad jautė skausmą, o todėl, kad nenorėjo eiti namo. Pripažino, kad jos parodymus tyrėja užrašė tokius, kokius ji davė, bet parodymus pareigūnams davė būdama neblaivi ir supykusi, kad negalėjo pasilikti ir toliau linksmintis, todėl O. K. apkalbėjo, tik kaltintojai darant spaudimą, ji posėdžio metu pasakė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Dėl šių priežasčių O. K. turėtų būti išteisintas, nors ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad su įtarimais sutinka, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau apklausiamas nurodė, kad nė karto nėra mušęs ar kitaip vartojęs smurto prieš V. Taip išėjo, kad abu buvo neblaivūs, V. pati būdama neblaivi puolė jį, ,,ardėsi“. Jei sugyventinė pati būtų tinkamai elgusis, negirtavusi su svetimais vyrais, jokio konflikto ir nebūtų buvę.

3.2. Apeliantė nurodo, kad jeigu teismas vis dėlto pripažintų O. K. kaltu, jis prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės ir bausmės vykdymą atidėti. O. K. teigia, kad tiek jis, tiek sugyventinė dažnai vartojo alkoholį, jis suprato turįs problemų dėl girtavimo, todėl lankosi pas priklausomybių specialistę, savanoriškai gydosi priklausomybę alkoholiui (pažymą apie tai, kad gydosi nuo alkoholizmo po naujų metų atsiųs tiesiai Klaipėdos apygardos teismui, nes iki tada pažymos negali gauti, kadangi gydytoja serga). Nuteistasis dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos skyriaus organizuotoje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir ją užbaigė, dabar su sugyventine V. B. gyvena nesipykdami, jis padeda auginti sugyventinės mažametį vaiką, dirba, vykdo individualią veiklą, išlaiko šeimą, daugiau bylų jam nėra iškelta.

3.3. Apeliantės nuomone O. K. yra padaręs išvadas iš savo elgesio, pasižada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti ir gyventi dorai ir sąžiningai, todėl neteisinga būtų pasiųsti jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teisinga būtų bausmės vykdymą atidėti nors ir maksimaliam BK 75 straipsnio l dalyje numatytam terminui, kad būtų galima įsitikinti, jog bausmės tikslai tikrai yra pasiekti. Kad bausmės tikslai būtų pasiekti, jam parinktinos viena ar kelios BK 75 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo yra ginčijama O. K. kaltė padarius jam inkriminuotus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus ir prašoma jį išteisinti, o atsisakius tai padaryti, prašoma jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai iš nešališkai ištyrė nuteistajam O. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai O. K. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, yra nepagrįstos. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nuteistojo gynėjai kitaip (subjektyviai ir palankiai nuteistajam) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir teismo nustatytas veikų faktines aplinkybes, ir savaip juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo O. K. išteisinti.

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-19-594/2023).

10. <...> baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, ???2K-112-458/2020, 2K-136-1073/2021).

11. Šioje byloje O. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2022-08-10, apie 18 val., bute Plungėje, (duomenys neskelbtini), jis rankomis suėmęs savo šeimos narei – sugyventinei V. B. už rankų, jas tyčia stipriai suspaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat O. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2022-08-13, apie 2.00 val. nakties, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Plungėje, (duomenys neskelbtini), trečios bendro naudojimo laiptinės ketvirtojo aukšto aikštelėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis savo šeimos narei – sugyventinei V. B. už plaukų ir taip ją laikydamas už plaukų ištempė į namo kiemą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą.

12. Apeliaciniame skunde ginčijama O. K. kaltė padarius jam inkriminuotas 2022-08-10 ir 2022-08-13 nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, teigiama, jog O. K. turėtų būti išteisintas, nors ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad su įtarimais sutinka, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau apklausiamas nurodė, kad nė karto nėra mušęs ar kitaip vartojęs smurto prieš nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, O. K. kaltė yra visiškai įrodyta.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo O. K. parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. 2022-08-13 apklausiamas kaip įtariamasis O. K. nurodė, jog nepripažįsta padaręs nusikalstamas veikas – jam pareikštus įtarimus supranta ir su jais nesutinka. Nurodė, kad nei 2022-08-10, nei 2022-08-13 su nukentėjusiąja nekonfliktavo, rankų jai nespaudė, nieko jai nedarė, nė vieno karto nėra nukentėjusiosios mušęs ar kitaip vartojęs prieš ją fizinio smurto (t. 1, b. l. 107–108). 2022-08-17 apklausiamas kaip įtariamasis O. K. savo poziciją dėl kaltės pakeitė – jau nurodė, kad sutinka su jam pareikštais įtarimais, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, labai gailisi. Parodė, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji buvo išgėrę, jokių pretenzijų vienas kitam neturi, nori nebevartoti alkoholinių gėrimų ir gyventi taikiai (t. 1, b. l. 114). Teisiamajame posėdyje O. K. vėl keitė savo poziciją dėl kaltės – iš pradžių nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, prisipažįsta kaltu. Po to nurodė, jog 2022-08-10 „Ji puolė ant manęs, gal biški paėmiau ją už rankos, ji prigėrusi pati puolė, pradėjo mane vadinti visaip“. Dėl 2022-08-13 įvykio nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji buvo pas buvusį savo draugą, nuteistajam paprašius V. B. eiti namo, ji atsisakė. Po to jis vis dėlto vedė ją namo, paėmė ją už rankos, ji pradėjo šaukti, kad nuteistasis ją muša. Jis jos nemušė, tik stipriai už rankos suėmė. Po to nuteistais nurodė, jog 2022-08-10 konflikto neatsimena, negali pasakyti, ar buvo suėmęs nukentėjusiąją už rankų, galbūt ir buvo suėmęs, tačiau už plaukų jos netempė. Vėliau nuteistasis nurodė, jog nepripažįsta, kad 2022-08-13 tempė nukentėjusiąją už plaukų, tačiau už rankos tempė, skausmą ji pajuto, jis jos atsiprašė, jie susitaikė, labai gailisi, kad suspaudė (t. 1, b. l. 176). Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo tikėti ir remtis O. K. parodymais apie tai, kad jis 2022-08-10 ir 2022-08-13 nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją ir nesukėlė jai fizinio skausmo.

14. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. B. nurodė, jog O. K. jos nemuša ir prieš ją nesmurtauja. Prieš 2022-08-13 įvykį ji gėrė alkoholinius gėrimus pas savo buvusį draugą, nuteistasis atėjo jos vestis namo, jis supyko, griebė ją už rankos, tempė, o ji nėjo. Jis sugriebė jai už rankos, o jai tuoj pat lieka mėlynės, ji net nejautė skausmo. Nejautė, kad ją temptų už plaukų, nejautė jokio skausmo. Kai ją apklausė, buvo neblaivi. Ką prišnekėjo, tą tyrėja ir užrašė, pamena, kad ją tempė už rankos, o už plaukų ne, net galva neskaudėjo. Mėlynės ant rankų jai atsirado dėl 2022-08-10 įvykio. Pirmo konflikto metu ji pati puolė nuteistąjį, o antro konflikto metu lyg irgi ji pati puolė nuteistąjį. Po 2022-08-13 įvykio nukentėjusioji verkė ne todėl, kad jai skaudėjo, o todėl, kad bijojo policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 177–178). Vertindama šiuos nukentėjusiosios parodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teisiamajame posėdyje nukentėjusioji akivaizdžiai davė nuteistajam palankius parodymus, kad padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, taip pat jie neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos, todėl jais tikėti ir jais remtis nėra pagrindo. Darytina išvada, jog aptariamu atveju yra tikslinga remtis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, duotais iš karto po 2022-08-13 įvykio, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai.

15. 2022-08-13 apklausiama kaip liudytoja V. B. parodė, kad 2022-08-13 17 val. jos sugyventinis O. K. grįžo iš darbo namo adresu Plungės m., (duomenys neskelbtini). Jis ant jos supyko, nes ji anksčiau buvo susitikusi su savo buvusiu vaikinu, po to O. K. išėjo. Tada nukentėjusioji išėjo į (duomenys neskelbtini) g. esantį daugiabutį, ten bute ji su dar dviem vyrais vartojo alkoholį. Ten užmigo. Apie 01.00 val. jai paskambino O., kuriam ji pasakė, kur yra. Jis atėjo į tą butą ir ėmė ją tempti lauk. Jis iš buto ją tempė lauk už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Laiptinėje ir lauke jai skaudėjo, ir ji šaukėsi pagalbos. Tada būnant lauke atvažiavo policija. Dėl šio įvykio O. atleidžia, pretenzijų jam neturi. 2022-08-10 dieną taip pat buvo susitikusi su buvusiu vaikinu. Tada atėjęs O. ją taip pat varė namo. Ta vakarą apie 18 val., būnant namuose, nuteistasis ne vieną kartą suspaudė nukentėjusiajai rankas ir sukėlė fizinį skausmą, rankos dar ir dabar tebeskauda. Dėl šio įvykio O. jokių pretenzijų taip pat neturi (t. 1, b. l. 55–56). 2022-08-17 papildomai apklausiama kaip liudytoja V. B. parodė, kad dėl 2022-08-10 ir 2022-08-13 konfliktų pretenzijų O. K. neturi, jis jos atsiprašė, sakė abu nebevartos alkoholinių gėrimų, gyvens taikiai (t. 1, b. l. 59). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, abejoti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumu ir patikimumu pagrindo nėra. 2022-08-13 įvykio metu ir po įvykio nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau iš karto po 2022-08-13 įvykio su nukentėjusiąja bendravusi policijos pareigūnė I. D. nurodė, kad nors nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau mintis dėstė aiškiai. Iš 2022-08-13 apklausos protokolo matyti, jog tiek 2022-08-13, tiek 2022-08-10 įvykių aplinkybes nukentėjusioji nurodė pakankamai logiškai, aiškiai ir nuosekliai, apibūdino nuteistojo smurtinius veiksmus ir savo patirtą fizinį skausmą, šie jos parodymai atitinka bylos medžiagą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo gynėjos argumentai, jog nukentėjusioji po įvykio apkalbėjo nuteistąjį tik todėl, kad buvo girta ir ant jo supykusi.

16. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. G. parodė, kad 2022-08-13 gavo pranešimą iš asmens, vardu G. (J.), kuris skambino du kartus ir nurodė greičiau atvykti, nes vyras tampo moterį už plaukų. Vėliau G. J. sutiko paliudyti apie 2022-08-13 įvykį. Atvykus į įvykio vietą žmonės šaukė, kad moterį nusitempė vyriškis. Liudytojas su kolege įbėgo į parkelį, pamatė nuteistąjį ir nukentėjusiąją, abu buvo neblaivūs, nukentėjusioji verkė. Abu juos išsivežė, pasodino į laikino sulaikymo kamerą, nustatė jiems neblaivumą. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, apsiverkusi, sakė, kad jos nemušė. Kai nukentėjusiąją atskyrė nuo nuteistojo, ji jau sakė, kad O. K. ją tampė už plaukų, už rankos, išsitempė iš buto. Iš pradžių ji vengė bendrauti, buvo susijaudinusi, matėsi, kad yra išsigandusi, apsiverkusi, akys paraudusios, E. G. manymu, ji greičiausiai bijojo O. K., kuris buvo stipriai girtas, agresyvus, „skėryčiojosi“, „akys stulpu“. Liudytojui nekilo abejonių, kad tai smurtas artimoje aplinkoje, nes kai buvo kartu su nuteistuoju, nukentėjusioji nekalbėjo, o kai policijos pareigūnai juos atskyrė, jau nurodė, kad jai skaudėjo. Iš pradžių V. B. nenorėjo sakyti, tačiau vėliau pasakė, kad O. K. buvo tampęs ją ir prieš kelias dienas (t. 1, b. l. 178). Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. D. nurodė iš esmės tokias pačias 2022-08-13 aplinkybes, kaip ir jos kolega liudytojas E. G. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, prie krūmų stovėjo nuteistasis ir nukentėjusioji. Nors jie sakė, kad tik stovi, tačiau kažkas iš aplinkinių namų šaukė, kad nukentėjusiąją mušė. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, stovėjo nuleidusi akis, liudytojai atrodo, kad jos plaukai buvo pasišiaušę, o aplinkiniai šaukė, kad ją mušė. Juos abu pristatė į policijos komisariatą. Liudytoja nusivedė nukentėjusiąją į atskirą kabinetą, iš pradžių V. B. sakė, kad niekas jos nemušė, paskui pradėjo sakyti, kad ją tempė už plaukų, jai skaudėjo. Liudytoja pamatė ant nukentėjusiosios rankų mėlynes, kurios atrodė senesnės. Paklausus nukentėjusiosios apie minėtas mėlynes, ji iš pradžių pasakė, kad ten nieko nėra, o vėliau pasakė, kad ir anksčiau prieš ją buvo smurtaujama. Ji buvo labai išsigandusi, bet mintis dėstė aiškiai (t. 1, b. l. 178). Liudytojas G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022-08-13 į namus grįžo su drauge, buvo (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukšte esančiame balkone. Buvo triukšmas – garsus šūkavimas. Priėjo prie atidaryto lango, matė vyriškio siluetą, kuris šaukė praeidamas, įėjo į jų namo kitą laiptinę, kur pasigirdo dūžiai. Vėliau tas asmuo išėjo iš ten su mergina, kurią, kaip liudytojui atrodo, tempė už rankos, ji šaukėsi pagalbos, kurią jai suteikė policijos pareigūnai. Policiją iškvietė liudytojas. Nurodė, kad smulkių įvykio detalių gali neprisiminti, prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 18). 2022-08-25 liudytojo apklausos metu G. J. nurodė iš esmės panašias aplinkybes, kokias vėliau nurodė teisiamajame posėdyje. Pažymėjo, jog 2022-08-13 girdėjo merginos cypimą, po to matė, kad vaikinas išsitempė merginą į lauką už plaukų, paėjus gal 5 metrus nuo laiptinės mergina šaukėsi pagalbos, šaukė „gelbėkit, padėkit“. Policijos pareigūnams liudytojas skambino du kartus, jam pažįstami buvo davę jų ekipažo telefono numerį (t. 1, b. l. 75–76). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. G. 2022-08-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nurodyta, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes 2022-08-13 neblaivus O. K. rankomis suėmęs neblaiviai sugyventinei V. B. už plaukų, ją tampė laiptinėje, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 11–14). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. B. 2022-08-13 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėta V. B.. Ant jos rankų įvairiose vietose matomos kraujosruvos. Prie minėto protokolo pridėtose fotonuotraukose aiškiai matomos didelės kraujosruvos (mėlynės) ant abiejų V. B. rankų (t. 1, 32–37).

17. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad O. K. 2022-08-10 bute Plungėje, (duomenys neskelbtini), rankomis suėmęs savo šeimos narei – sugyventinei V. B. už rankų, jas tyčia stipriai suspaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą, o 2022-08-13 jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Plungėje, (duomenys neskelbtini), trečios bendro naudojimo laiptinės ketvirtojo aukšto aikštelėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis savo šeimos narei – sugyventinei V. B. už plaukų ir taip ją laikydamas už plaukų ištempė į namo kiemą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą, todėl dėl šių veikų padarymo apeliantas pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

18. Aptarti įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad 2022-08-10 ir 2022-08-13 įvykių metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. 2022-08-13 iš karto po įvykio atvykusi policijos pareigūnė I. D. matė, jog nukentėjusiosios plaukai buvo pasišiaušę. Abu į 2022-08-13 įvykio vietą atvykę pareigūnai patvirtino, jog nukentėjusioji buvo labai išsigandusi O. K., jiems nekilo abejonių, jog įvyko smurtas artimoje aplinkoje, o atskyrus nuteistąjį nuo nukentėjusiosios, ji netrukus parodė, kad 2022-08-13 O. K. prieš ją vartojo fizinį smurtą, tampė ją už plaukų, dėl to jai skaudėjo, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Policijos pareigūnei I. D. pastebėjus senesnes mėlynes ant V. B. rankų, ji patvirtino, jog O. K. prieš ją smurtavo ir 2022-08-10, tą dieną ne vieną kartą jai suspaudė rankas, taip sukėlė fizinį skausmą. Tiesiogiai 2022-08-13 įvykį matęs ir policijos pareigūnus iškvietęs liudytojas G. J. taip pat patvirtino, jog girdėjo, kaip V. B. cypė, matė, kaip O. K. išsitempė ją iš laiptinės į lauką už plaukų, o ji šaukėsi pagalbos. Teisėjų kolegijos vertinimu V. B. fizinio skausmo pojūtis tiek 2022-08-13, tiek 2022-08-10 veikos atveju buvo taip išreikštas, kad aplinkiniai suprato nukentėjusiosios skausmą. Pažymėtina, jog vertinant objektyvius byloje esančius įrodymus – prie 2022-08-13 asmens apžiūros protokolo pridėtas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos, V. B. teigimu, 2022-08-10 O. K. jai padarytos kraujosruvos (mėlynės) ant abiejų jos rankų, nėra pagrindo daryti išvados, jog tokio pobūdžio ir dydžio kraujosruvos galėtų būti neskausmingos. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtos kraujosruvos būtų atsiradusios kitu metu ir (ar) kitomis aplinkybėmis. Taigi bylos įrodymų visuma abiejų veikų atveju atitinka šios nutarties 10 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo suformuluotą reikalavimą, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 140 straipsnį reikia, jog nukentėjęs asmuo pajustų fizinį skausmą, o toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą.

19. Nors apeliaciniame skunde nėra ginčijami nei nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų laisvės atėmimo bausmių rūšys ir (ar) dydžiai, nei galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės rūšis (ir) ar dydis, tačiau yra siekiama, kad nuteistajam būtų taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu aptariamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti O. K. BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo atidėti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam O. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. O. K. tiek už 2022-08-10 ir 2022-08-13 nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, tiek paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra adekvačios ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nėra per griežtos, yra tinkamai individualizuotos.

21. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

22. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors O. K. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau šioje byloje du BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus tyčinius su fizinio smurto pavartojimu susijusius nesunkius nusikaltimus šeimos nario sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas jau daug kartų teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-07-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį jam paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės už su fizinio smurto pavartojimu susijusio nusikaltimo padarymą (t. 1, b. l. 121–132), taip pat būdamas labai daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 135–150). Šioje byloje nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta, jog abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), o 2022-08-13 veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog jis jos atsiprašė dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, jie susitaikė, tačiau dėl nusikalstamų veikų padarymo O. K. savo kaltės nepripažino, ne kartą keitė savo poziciją dėl kaltės, siekė išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog šiuo metu Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjamos baudžiamoji byla Nr. 1-44-404/2023, kurioje O. K. yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, baudžiamoji byla Nr. 1-25-363/2023, kurioje O. K. yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, taip pat baudžiamoji byla Nr. 1-18-404/2023, kurioje O. K. yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Procesiniai sprendimai minėtose bylose dar nėra priimti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visose minėtose bylose O. K. yra kaltinamas su fizinio smurto pavartojimu susijusių nusikaltimų padarymu, o dalis nusikaltimų, kuriais jis yra kaltinamas, yra to paties pobūdžio, kaip ir nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, socialiai pavojingas, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog O. K. savanoriškai gydosi priklausomybę alkoholiui, dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos skyriaus organizuotoje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir ją užbaigė, dabar su sugyventine V. B. gyvena nesipykdami, jis padeda auginti sugyventinės mažametį vaiką, dirba, vykdo individualią veiklą, išlaiko šeimą, daugiau bylų jam nėra iškelta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau aptarta anksčiau, šiuo metu O. K. net trijose baudžiamosiose bylose yra kaltinamas ne vienos su fizinio smurto pavartojimu susijusios nusikalstamos veikos padarymu. Nors apeliantė teigia, jog jis savanoriškai gydosi priklausomybę alkoholiui, tačiau iš Plungės apylinkės teismo 2022-07-27 baudžiamojo įsakymo matyti, jog šiuo įsakymu O. K. buvo viso 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tuo tarpu iš Plungės apylinkės teismo 2023-01-06 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-2-363/2023 turinio matyti, jog šios laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu O. K. minėto draudimo piktybiškai nevykdė, jam buvo nustatytas neblaivumas 2022-09-22 – 0,75 prom.; 2022-09-24 – 2,12 prom.; 2022-10-15 – 1,78 prom.; 2022-10-23 – 1,89 prom. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022-08-13 veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o visi minėti draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimai buvo nustatyti jau po 2022-08-13 nusikalstamos veikos padarymo. Iš minėtos Plungės apylinkės teismo 2023-01-06 nutarties taip pat matyti, jog ir O. K. dalyvavimas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos skyriaus organizuotoje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ nebuvo savanoriškas, nuteistasis buvo įpareigotas tai daryti Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog O. K. nuo 2018-09-10 su pertraukomis vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 159), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iš šios veiklos jis iš tiesų kada nors būtų gavęs ir (ar) gautų realias pajamas, kuriomis padėtų išlaikyti savo sugyventinės mažametį vaiką. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo metu O. K. yra padaręs tinkamas išvadas dėl savo elgesio, šie nuteistojo gynėjos nurodomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. 2023-02-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš O. K. valstybei priteistinos iš viso 266,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Jovytos Piekienės užmokestis už apeliacinio skundo parengimą (t. 2, b. l. 52–56).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

26. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo O. K. gynėjos advokatės J. Piekienės apeliacinį skundą, kuriuo ji ginčijo nuteistojo kaltę ir prašė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus, ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš O. K. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš O. K. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 266,67 Eur – žymiai O. K. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. K. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš O. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 266,67 Eur – valstybei.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė