Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-45-1124/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-30
Bylos Nr.: e2-45-1124/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00919-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Lapėnienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: G. M., R. M.
Advokatai: Algis Lukoševtis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-45-1124/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00919-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei, atsakovei G. M., atsakovės atstovui advokatui Algiui Lukoševčiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės G. M. priešieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarką:

1.1. R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su dukra J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja dvi dienas kiekvieną savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. M. iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į ugdymo įstaigą kitą dieną;

1.2. R. M. bendrauja su dukra J. M. poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas J. M. iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

1.3. R. M. su J. M. švenčių dienomis bendrauja:

1.3.1. Neporiniais metais – Kūčių vakarą ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) bei antrąją Šv. Velykų dieną;

1.3.2. Poriniais metais – antrąją Kalėdų dieną ((duomenys neskelbtini) ), pirmąją Šv. Velykų dieną, bei ne mažiau kaip 3 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.);

1.3.3. Kiekvienais metais – Tėvo dieną bei R. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ) – visą dieną, pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

1.3.4. Poriniais metais – J. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ) – visą dieną, pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

1.3.5. Neporiniais metais – vieną dieną po J. M. gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) , pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

1.3.6. R. M. turi lygias teises su G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvauti šventėse, organizuojamose J. M. ugdymo įstaigoje (rugsėjo 1 d., Kalėdų, Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.);

1.4. Lyginiais metais R. M., suderinęs su G. M., ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki J. M. pavasario ir rudens atostogų ugdymo įstaigoje pradžios, konkrečias datas ir laiką telefono SMS žinute ar el. paštu, turi teisę pasiimti J. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą J. M. pavasario ir rudens atostogų mokykloje dieną nuo 10 val. ir įsipareigoja grąžinti J. M. paskutinę atostogų dieną iki 19 val.;

1.5. Kiekvienais metais R. M., suderinęs su G. M., ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki J. M. vasaros atostogų ugdymo įstaigoje pradžios, konkrečias datas ir laiką telefono SMS žinute ir el. paštu, turi teisę pasiimti J. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos J. M. vasaros atostogų mokykloje metu, ne trumpesniam nei 2 (dviejų) savaičių laikotarpiui, ir įsipareigoja grąžinti J. M. paskutinę sutarto laikotarpio dieną iki 19 val.;

1.6. G. M. turi pareigą nedelsiant informuoti R. M. apie J. M. ligą, tiek jai gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. J. M. ligos atveju R. M. turi teisę lankyti J. M. ir bendrauti su ja. Kai J. M. yra gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai J. M. slaugoma namuose – jos buvimo vietoje;

1.7. Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su J. M. ir jos auklėjimo bei lavinimo klausimus turi būti pateikiami raštu, pavyzdžiui – SMS žinute, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan.;

1.8. Iš G. M. R. M. naudai priteisti jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis ir atsakovė G. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. M. (toliau ir – dukra, nepilnametis vaikas). Ieškovo ir dukros tarpusavio ryšys yra stiprus – dukra dažnai kalba apie tėvą, noriai leidžia su juo laiką, nori dažniau pas jį atvažiuoti. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (dukros ugdymo įstaigos) pateikta dukros charakteristika. Nepaisant to, atsakovė vienašališkai sprendžia, kada ieškovas gali, ar negali, bendrauti su dukra, dėl ko šiuo metu ieškovo teisė bendrauti su dukra išimtinai priklauso vien nuo atsakovės valios. Atsakovė taip pat netinkamai vykdo pareigą bendradarbiauti su ieškovu sprendžiant klausimus, susijusius su dukra, – nenori leisti dukrai nakvoti pas ieškovą, taip pat išreiškia pasipiktinimą, jeigu ieškovas nori pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos, prašo ugdymo įstaigos auklėtojų neleisti ieškovui pasiimti dukros iš jos ugdymo įstaigos. Kadangi šalys nėra sutarusios dėl konkrečios ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, pasitaiko atvejų, kai, ieškovui mėginant suderinti su atsakove jo bendravimo su dukra grafiką, atsakovė ieškovui neatsako arba atsisako jam leisti bendrauti su dukra. Taigi, šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai nei ieškovas, nei dukra nežino, kada galės bendrauti, tai vienašališkai priklauso nuo atsakovės valios ir tai prieštarauja tiek ieškovo, tiek šalių dukros teisėms ir interesams. Konkreti ieškovo bendravimo su dukra tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad šalys negeba geranoriškai susitarti dėl bendravimo su dukra grafiko nustatymo ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas riboti ieškovo bendravimą su dukra – ieškovą su dukra sieja tvirtas emocinis ryšys, ieškovas nuo mažens dalyvavo ir reiškė norą rūpintis dukra, turi tam įgūdžių, todėl, siekiant išlaikyti ieškovo ir dukros emocinį ryšį, yra būtina nustatyti maksimalią ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

3. A. G. M. priešieškiniu prašo:

3.1. nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su jos motina G. M. jos gyvenamojoje vietoje;

3.2. priteisti iš R. M. nepilnamečiui vaikui J. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis 235 Eur išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3.3. priteisti iš R. M. nepilnamečiui vaikui J. M. 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

3.4. pavesti G. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui J. M. priklausantį išlaikymą ir priteistą išlaikymo įsiskolinimą;

3.5. nustatyti šią R. M. ir nepilnamečio vaiko J. M. bendravimo tvarką:

3.5.1. įvertinus nepilnamečio vaiko J. M. amžių, R. M., ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 2 val. per dieną, gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. M. tiesiogiai telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.);

3.5.2. R. M., įspėjęs G. M. prieš 3 (tris) dienas, gali kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu R. M. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), jis, įspėjęs G. M. apie tai prieš 3 (tris) dienas, gali kitą (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo jį pristatyti į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;

3.5.3. atostogų laikotarpiu R. M. gali išvykti kartu su nepilnamečiu vaiku J. M. iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į R. M. gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko motiną, t. y. G. M., prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu R. M. atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko J. M. ugdymo, mokymo (švietimo) įstaigos atostogomis, jis turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu;

3.5.4. nepilnametis vaikas J. M. pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos atostogų gali praleisti su tėvu, t. y. R. M.;

3.5.5. R. M., įspėjęs G. M. prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, gali išvykti kartu su nepilnamečiu vaiku J. M. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. šiomis šių švenčių dienomis: Naujųjų Metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų antrąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną;

Motyvuojamoji dalis

3.5.6. įvertinus objektyvias aplinkybes (konkrečią situaciją ir pan.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, R. M. gali pagal šalių atskirą rašytinį susitarimą su nepilnamečiu vaiku J. M. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka;

3.5.7. tais atvejais, kai tai akivaizdžiai kenktų šalių nepilnamečio vaiko J. M. teisėms ir teisėtiems interesams ir/ar vaiko ir motinos G. M. santykiams ir/ar kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.), šios bendravimo tvarkos nuostatos netaikomos;

3.6. priteisti iš ieškovo R. M. visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodo, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, šiuo metu ieškovas ir atsakovė kartu negyvena. Ieškovas tik nežymia dalimi, t. y. vidutiniškai po 25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, prisidėdavo prie šalių nepilnamečio vaiko J. M. išlaikymo. Taigi, šiuo metu šalių nepilnametį vaiką didžiąja dalimi faktiškai išlaiko viena atsakovė. Įvertinus motinos prigimtinę teisę auginti savo vaiką ir tai, kad atsakovė gali geriau pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, konstatuotinas pagrindas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, t. y. atsakove, jos gyvenamojoje vietoje.

5. Atsakovė pažymi, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. viena minimali mėnesio alga (MMA) sudarė 400 Eur per mėnesį; nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis sudaro 555 Eur per mėnesį, kuris atskaičius mokesčius sudaro 430 Eur; nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje yra 607 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 447,24 Eur, atskaičius mokesčius, t. y. apie 450 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) sudarė 642 Eur, atskaičius mokesčius, – 468,41 Eur, t. y. apie 470 Eur. Įvertinus esamą teisinį reglamentavimą ir šalių nepilnamečio vaiko J. M. poreikius bei aplinkybę, kad šiuo metu šalių dukra specialiųjų poreikių neturi, konstatuotina, kad 470 Eur išlaikymo dydis šiuo metu yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, jis užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, ieškovas netekto nedarbingumo neturi, iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui J. M. priteistinas išlaikymas – po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokoms iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas tik nežymia dalimi, t. y. vidutiniškai apie 25 Eur per mėnesį, prisidėdavo prie šalių nepilnamečio vaiko J. M. išlaikymo – iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui J. M. priteistinas 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį patvirtina pateikiamas paskaičiavimas.

6. Šiuo metu šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, todėl nustačius šalių nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su motina, t. y. atsakove, ir siekiant ateityje užkirsti kelią šalių ginčams, taip pat siekiant šalių tarpusavio teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu aiškumo, nustatytina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarka.

7. Atsakovė, jos atstovas byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus.

8. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašo priešieškinio dalį – dėl išlaikymo J. M. dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, R. M. bendravimo tvarkos su J. M. nustatymo, atmesti; kitą priešieškinio dalį – tenkinti.

9. Nurodo, kad neprieštarauja, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.

10. Dėl priteistino išlaikymo dydžio ieškovas nurodo, kad jis turi įgimtų, rimtų sveikatos problemų, todėl jam yra nustatytas neįgalumas, dalinis darbingumo lygis – 50 proc.. Atsižvelgiant į turimą neįgalumą ir nustatytą tik dalinį darbingumą, ieškovui yra itin sunku susirasti darbą, juo labiau – gerai apmokamą darbą. Nepaisant to, ieškovas deda maksimalias pastangas, kad gautų didesnes pajamas ir pagal savo faktines galimybes suteiktų dukrai kaip įmanomą didesnio dydžio išlaikymą. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis yra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Ieškovo pragyvenimo lėšas šiuo metu sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri per mėnesį 2021 m. sudarė 143 Eur, 2020 m. – 140 Eur, 2019 m. – 129,36 Eur. Ieškovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Taigi, šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra itin prasta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamas šiuo metu sudaro tik 143 Eur per mėnesį ir į objektyvias aplinkybes, dėl kurių ieškovui kyla sunkumų įsidarbinant, akivaizdu, kad atsakovės prašomas priteisti 235 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas nėra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas) matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, žymiai viršija ieškovo gaunamas pajamas. Atsakovė 2020 m. gruodžio mėn. gavo 549,25 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 449,15 Eur, o 2021 m. vasario mėn. – 653,05 Eur pajamas, susijusias su darbo santykiais. Iš 2021 m. gegužės 18 d. į bylą pateiktos išvados priedų matyti, jog atsakovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų dydis yra „apie 600–800 eurų, atskaičius mokesčius, 70 eurų vaiko pinigai“. Taigi, darytina išvada, kad pagal susiklosčiusią faktinę situaciją atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresnė nei ieškovo ir atsakovė turi galimybę didesne suma prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo nei ieškovas. Ieškovas pažymi, kad jis kiekvieną mėnesį bankiniu pavedimu atsakovei perveda 50 Eur dydžio periodinę išmoką, skirtą dukros išlaikymui. Ieškovas taip pat moka ir mokesčius už dukros ikimokyklinę ugdymo įstaigą (darželį) – šie mokesčiai sudaro iki 49 Eur per mėnesį. Aplinkybę, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sistemingai moka už dukros darželio paslaugas, yra patvirtinęs (duomenys neskelbtini) lopšelis, nurodydamas, kad: „Už darželio paslaugas moka R. M. laiku, be įsiskolinimų“. Taigi, atsižvelgiant į sunkią ieškovo finansinę padėtį bei sveikatos problemas (nustatytą dalinį darbingumo lygį), trukdančias ieškovui susirasti darbą ir taip padidinti savo pragyvenimo lėšas, atsakovės prašomas priteisti nepilnametei dukrai 235 Eur išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Remiantis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, ieškovas nepilnametei dukrai kas mėnesį gali skirti 120 Eur dydžio išlaikymą.

11. Ieškovas nurodo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, skiriasi. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas prie nepilnametės dukros išlaikymo prisideda tik nežymia dalimi, t. y. vidutiniškai tik apie 25 Eur. Tačiau iš 2021 m. gegužės 18 d. į bylą pateiktos išvados priedų matyti, kad atsakovė nurodė, jog gauna: „50 eurų tėvo skiriamą išlaikymą vaikui“. Aplinkybę, kad ieškovas prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo periodinėmis 50 Eur išmokomis patvirtina kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai. Atsakovė nedetalizuoja, kokiu pagrindu išlaikymo įsiskolinimą ji skaičiuoja nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.. Ieškovas atskirai nuo dukros pradėjo gyventi tik 2019 m. vasario mėn., o iki to laiko faktiškai gyvendamas su dukra prisidėjo prie jos išlaikymo. Atsakovė, nurodydama tik bendrą neva egzistuojančio ieškovo įsiskolinimo už išlaikymą nepilnametei dukrai dydį ir jo paskaičiavimo lentelę, nedetalizavo išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo pradžios momento. Faktiniai duomenys ir ieškovo į bylą pateikti įrodymai atsakovės pateiktus skaičiavimus paneigia. Taigi, atsakovė nesilaikė įstatymuose ir teismų praktikoje numatytos pareigos įrodyti momentą, nuo kurio ieškovas neva nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovas niekuomet nepažeidė pareigos mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs. Ieškovas nuo pat dukros gimimo iki šio laiko nepertraukiamai, nuolat vykdė pareigą materialiai išlaikyti dukrą, teikdamas dukrai pagal savo finansinę padėtį maksimalų išlaikymą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindinės išlaikymo įsiskolinimo sąlygos – išlaikymo pareigos nevykdymo, o kartu ir momento, nuo kurio gali būti skaičiuojamas išlaikymas.

12. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka negali būti tvirtinama, kadangi ji suteikia galimybę šalims faktiškai nustatyti ir kitokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau ši sąlyga realiai yra neįgyvendinama dėl pašlijusių ieškovo ir atsakovės santykių. 2021 m. gegužės 18 d. išvadoje užfiksuota, kad šalys mėgino tartis gražiuoju dėl bendravimo su dukra tvarkos, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovė yra nurodžiusi, kad jai su ieškovu yra sudėtinga susitarti dėl bendravimo su dukra. Teismui patvirtinus atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią šalims būtų palikta galimybė susitarti dėl kitokios tvarkos, nebūtų sudaryta reali galimybė ieškovui bendrauti su dukra, o dabartinis teismo procesas netektų prasmės. Atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarka pažeistų geriausius nepilnametės dukros interesus, kadangi šia tvarka nepagrįstai siekiama apriboti ieškovo bendravimą su dukra, nėra užtikrinamas dukros poreikius ir interesus tenkinantis dukros bendravimas su tėvu, t. y. ieškovu. Kaip matyti iš priešieškiniu siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos, darbo dienomis ieškovui būtų galimybė bendrauti su dukra tik neilgiau kaip po 1 valandą 3 kartus per savaitę (neskaitant savaitgalių ir švenčių ar atostogų dienų). Tuo tarpu ieškovo siūlomoje bendravimo su dukra tvarkoje ieškovas prašo teismo nustatyti ieškovo ir dukros bendravimą dvi darbo dienas (antradienį ir ketvirtadienį) kiekvieną savaitę. Taigi, pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką ieškovas su dukra darbo dienomis bendrautų daug mažiau (t. y. 3 kartus į savaitę po 1 val.). Nustačius atsakovės siūlomą bendravimo tvarką darbo dienomis, tais savaitgaliais, kai pagal bendravimo tvarką ieškovui nėra priskirtas laikas bendrauti su dukra, tiek ieškovui, tiek dukrai bendravimas tik 3 kartus į savaitę po 1 valandą būtų nepakankamas ir neužtikrintų tinkamo dukros auklėjimo. Ieškovo siūloma bendravimo su dukra tvarka labiau atitiktų dukros interesus, kadangi užtikrintų didesnį ieškovo ir dukros bendravimą darbo dienomis.

13. Ieškovas, jo atstovė byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus.

14. Išvadą byloje teikianti institucija 2021 m. gegužės 18 d. pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo teises bendrauti su vaiku, turi užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką – ištaisyti 2021 m. gegužės 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodytus trūkumus. Nurodoma, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovo bendravimas su vaiku pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Ištaisius minimus trūkumus, ginant nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais, išvadą byloje teikianti institucija neprieštaraus dėl ieškovo siūlomos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

15. Išvadą byloje teikianti institucija 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė byloje dar vieną išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnametės J. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. M.. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai; mano, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui J. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma – po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams; iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui J. M.; ištaisius trūkumus, ginant nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais, išvadą byloje teikianti institucija neprieštaraus dėl siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

16. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. M.. Šalys nebuvo sudariusios santuokos, byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys šiuo metu neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Šalių nepilnametė dukra gyvena su motina – atsakove.

17. Nei ieškovas, nei atsakovė nekilnojamojo turto neturi.

18. Atsakovė dirba, atsakovės pažymos apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, 2020 m. gruodžio mėn. atsakovei išmokėta 549,25 Eur suma, 2021 m. sausio mėn. – 449,15 Eur suma, 2021 m. vasario mėn. – 653,05 Eur suma.

19. Pateiktais duomenimis, ieškovui nuo 2011 m. liepos 22 d. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis iki 2052 m. rugsėjo 19 d., jame nurodyta, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis – 50 proc..

20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovui mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais sudarė 129,36 Eur sumą, 2020 m. siekė 140 Eur per mėnesį, o 2021 m. – 143 Eur per mėnesį.

21. (Duomenys neskelbtini) lopšelio–darželio 2021 m. kovo 17 d. J. M. charakteristikoje, be kita ko, nurodoma, kad nuo 2019 m. J. M. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio–darželio i(duomenys neskelbtini) grupę, už darželio paslaugas moka ieškovas, laiku, be įsiskolinimų.

22. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas į atsakovės banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (per šešis mėnesius) yra pervedęs viso 300 Eur sumą, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 50 Eur sumą per mėnesį, pavedimų paskirtis – vaiko išlaikymui, taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. birželio 25 d. (per dvidešimt tris mėnesius) yra pervedęs viso 1 150 Eur sumą, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 50 Eur sumą per mėnesį (2021 m. birželio mėnesį padaryti du pavedimai, gegužės mėnesį pavedimas nebuvo darytas), pavedimų paskirtis – vaiko išlaikymui.

23. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas į (duomenys neskelbtini) lopšelio–darželio banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2021 m. liepos 13 d. yra atlikęs devyniolika pavedimų viso 429,80 Eur sumai, mokėjimų paskirtis – J. M. (mokėjimai atliekami ne kiekvieną mėnesį).

24. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. duomenimis, G. M. į ieškovo banko sąskaitą 2018 m. gruodžio 11 d. pervedė 29 Eur sumą, 2019 m. liepos 11 d., liepos 13 d., liepos 18 d. 30 Eur sumas, liepos 20 d. – 15 Eur sumą, rugpjūčio 9 d., 12 d. – 30 Eur sumas, rugpjūčio 11 d. ir rugpjūčio 14 d. – 20 Eur sumas, spalio 9 d. – 45 Eur sumą (minėtų pavedimų paskirtis – papildymas). 2019 m. gruodžio 16 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 305 Eur suma.

25. Minėtos ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, ieškovas atsakovei sumas (50 Eur), kurių mokėjimo paskirtis – „vaiko išlaikymui“, pradėjo mokėti nuo 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. ieškovas mokėjo įmokas už J. M. lankomą (duomenys neskelbtini) lopšelį–darželį.

26. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d. duomenimis, 2020 m. birželio 14 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 220 Eur suma, tą pačią dieną UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ pervesta 70 Eur suma (paskirtis – „Sąskaitos papildymas. Login: R.1990“), UAB „TOP SPORT“ – 50 Eur suma, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ – 50 Eur suma, 2020 m. liepos 15 d. UAB „TOP SPORT“ pervesta 4 Eur suma, 2020 m. liepos 16 d. UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ – 4 Eur suma, rugsėjo 14 d. – 3 Eur suma (paskirtis – „Sąskaitos papildymas. Login: R.1990“), 2020 m. rugsėjo 14 d. UAB „TOP SPORT“ pervesta 5 Eur suma, rugsėjo 15 d. – 9 Eur suma, rugsėjo 30 d. – 3 Eur suma, 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ pervesta 3 Eur suma (paskirtis – „Sąskaitos papildymas. Login: R.1990“), 2020 m. spalio 5 d. į ieškovo sąskaitą įnešta 100 Eur suma, atitinkamos – nuo 4 Eur iki 20 Eur sumos UAB „TOP SPORT“, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“, UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ pervestos ir 2020 m. spalio mėnesį, 2020 m. lapkričio 25 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 210 Eur suma, 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ pervesta 12 Eur suma, 2020 m. lapkričio 30 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 100 Eur suma, 2021 m. sausio 2 d. UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ ir UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ pervestos po 5 Eur sumos (vieno iš pavedimų paskirtis – „Sąskaitos papildymas. Login: R.1990“), pavedimai UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ atlikti ir 2021 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės mėnesį, 2021 m. kovo 8 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 200 Eur suma, 2021 m. balandžio 16 d. A. V. į ieškovo banko sąskaitą pervedė 545 Eur sumą, o 2021 m. gegužės 4 d. – 550 Eur sumą, paskirtis – papildymas, 2021 m. balandžio 26 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 100 Eur suma, 2021 m. gegužės 14 d. iš ieškovo banko sąskaitos pervestos po 5 Eur sumos UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ ir UAB „TOP SPORT“, vieno iš pavedimų paskirtis – „Sąskaitos papildymas. Login: R.1990“, 2021 m. gegužės 25 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 700 Eur suma, birželio mėnesį – 300 Eur suma (trys įnešimai po 100 Eur), 2021 m. birželio mėnesį UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ pervestos 10 Eur, 12 Eur, 5 Eur, 6 Eur sumos, o UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ 10 Eur suma, 2021 m. liepos mėnesį UAB „TOP SPORT“ pervesta 10 Eur, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ – 9 Eur, 3 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėnesį UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ pervesta 3 Eur, 9 Eur, 11 Eur, 2021 m. rugsėjo 15 d. į ieškovo banko sąskaitą viso įnešta 2 020 Eur suma, 2021 m. rugsėjo mėnesį UAB „TOP SPORT“ pervesta 10 Eur, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ – 10 Eur, 10 Eur, 7 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. į ieškovo banko sąskaitą viso įnešta 450 Eur suma, spalio 28 d. – 550 Eur suma, 2021 m. lapkričio mėnesį UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ pervesta 20 Eur, 6 Eur, 10 Eur sumos, 2021 m. gruodžio 1 d. – 10 Eur suma, 2021 m. gruodžio 3 d. į ieškovo banko sąskaitą viso įnešta 400 Eur suma, 2022 m. vasario mėnesį UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ pervesta 10 Eur suma, UAB „TOP SPORT“ – 5 Eur suma.

27. Aptariamo ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, paskutinis pavedimas atsakovei atliktas 2021 m. birželio 25 d., o paskutinis pavedimas (duomenys neskelbtini) lopšeliui–darželiui – 2021 m. liepos 13 d..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

28. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašo nustatyti su atsakove nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą jos (atsakovės) gyvenamojoje vietoje.

29. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl šioje sprendimo dalyje aptariamo priešieškinio reikalavimo, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, tarp šalių nekilo – ieškovas nurodė sutinkantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą byloje teikianti institucija taip pat nurodė, kad siūlo nepilnametės J. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. M.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nepilnametės J. M. interesus labiausiai užtikrintų jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove) (įrodymų, paneigiančių šią išvadą, byloje nėra), todėl aptariamas priešieškinio reikalavimas teismo tenkinamas – nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą nustatant su jos motina (atsakove), jos (atsakovės) gyvenamojoje vietoje.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

32. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

33. Minėta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

36. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Taigi, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

38. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, egzistuoja pagrindas (tam tikros neigiamos aplinkybės), sudarančios pagrindą riboti ieškovo bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku – byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokio ribojimo būtinybę nagrinėjamoje byloje, atsakovė tokių aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis) ir iš esmės neįrodinėjo. Pažymėtina, kad išvadą byloje teikianti institucija teismo posėdžio metu pateikusi galutinę išvadą byloje, nurodė, kad, ištaisius trūkumus, tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas ar darytų žalą vaikui, tai kuo maksimalesnis būtų jo bendravimas su vaiku, tuo labiau bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus. Esant tokioms aplinkybėms bei siekiant sudaryti ieškovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant šalių nepilnametį vaiką, nustatytina ieškovo siūloma jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri, teismo vertinimu, ne tik užtikrina maksimalų šalių nepilnamečio vaiko bendravimą su abiem tėvais, tačiau yra ir konkretesnė bei tikslesnė (kas, teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat yra svarbu siekiant išvengti atitinkamų ginčų tarp šalių ateityje).

39. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys teismo tenkinamas visa apimtimi.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

40. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą – 235 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl atsakovo vaikui neteikto išlaikymo už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d..

41. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

42. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.

45. Minimaliosios mėnesinės algos dydis ginčui aktualiu laikotarpiu: 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius – 467 Eur) 2020 m. – 607 Eur (447 Eur atskaičius mokesčius), 2019 m. 555 Eur (neperskaičiuota – 430 Eur, 396 Eur atskaičius mokesčius), 2018 m. – 400 Eur (361 Eur atskaičius mokesčius).

46. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

47. Ieškovas šioje byloje neįrodė (nepateikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų) ir iš esmės neįrodinėjo mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių ginčui aktualiu laikotarpiu. Priešingai, pats ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad iš esmės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius, suma, nurodoma atsakovės – 470 Eur (kurio dydžiui iš esmės pritarė ir pats atsakovas, kaip minėta, nurodydamas, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma), atitinka (užtikrina būtinuosius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, aplinkybę, kad vaikas neturi sveikatos problemų (tokie duomenys byloje nėra pateikti) ar kitų specialių poreikių, lemiančių papildomų (didesnių) išlaidų būtinybę, bei yra proporcingas šalių (tėvų) turtinei padėčiai (žr. tolimesnius šio sprendimo punktus).

48. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei savivaldybės (nuo 2018 m. sausio 1 d.) mokami 70 Eur per mėnesį vaiko pinigai (jų dydis 2020 metais buvo 60 Eur, 2019 metais – 50 Eur, 2018 metais – 30 Eur). Minėta suma atitinkamai mažintinas nustatytas šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

50. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

51. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje aptartais duomenimis, ieškovas prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėdavo vaiko išlaikymui į atsakovės sąskaitą kas mėnesį pervesdamas 50 Eur sumą, taip pat mokėdavo įmokas už šalių vaiko lankomą ugdymo įstaigą – lopšelį–darželį, tačiau nuo 2021 m. liepos mėnesio ieškovas išlaikymo šalių vaikui nebeteikia jokia apimtimi.

52. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Pažymėtina, kad abiejų šalių turtinė šiuo atveju padėtis nėra gera (tą patvirtina į bylą pateikti ir ankstesnėje šio sprendimo dalyje aptarti duomenys apie šalių gaunamas pajamas, jų dydį, apie šalių turtinę padėtį – nei viena iš šalių neturi nekilnojamojo turto), nors atsakovės, kuri dirba, pajamos buvo (yra) didesnės nei ieškovo, tarp šalių pajamų nėra tokio žymaus skirtumo, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką. Tokia teismo išvada pagrįstina, be kita ko, ir tuo, kad, nors ieškovas yra tik iš dalies darbingas, jis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, apskirtai ribojančius jo galimybes dirbti bet kokį darbą ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Pažymėtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prižiūri namų ūkį, namuose darbuojasi, tvarko (skaldo) malkas ir pan., taigi, ieškovas iš esmės pats pripažino, kad dėl savo sveikatos problemų jis nėra visiškai ribojamas dirbti ir tam tikrus fizinius darbus. Ieškovas nenurodė (neįrodė), kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie turtinės padėties gerinimo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors ieškovo turtinė padėtis sudėtinga, o jo galimybės dirbti dėl sveiktos problemų yra dalinai ribotos, tačiau ieškovas neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo sudėtingos turtinės padėties vertintinos kaip nesudarančios teisinio pagrindo mažinti atsakovės prašomo priteisti iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Be to, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti tikrąja ieškovo turtine padėtimi, t. y. ieškovo nurodoma aplinkybe, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 143 Eur šalpos neįgalumo pensija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pats ieškovas nurodė, kad jis nepilnametei dukrai kas mėnesį gali skirti 120 Eur dydžio išlaikymą – kas sudaro beveik visą (84 procentus) jo gaunamos šalpos neįgalumo pensijos dalį; ieškovas, gaudamas tik tokias pajamas (143 Eur per mėnesį) ir neturėdamas kito turto, už advokato teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo beveik 2 500 Eur sumą (byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta suma ieškovui buvo paskolinta (duota) motinos); iš ieškovo, kaip nurodo pats ieškovas, gaunančio tik itin minimalias pajamas, nuolat atliekami pavedimai UAB „TOP SPORT“, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“, UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ (nors ieškovas nurodė, kad jis leidžia žaisti savo broliui, naudojantis jo sąskaita, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas ieškovo nurodomas aplinkybes, byloje nėra), galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad į ieškovo banko sąskaitą įvairiomis sumomis yra atliekami grynųjų pinigų įnešimai (minėtų pinigų kilmė nenustatyta). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovas nuo 2018 m. sausio mėnesio vykdo individualią veiklą.

55. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, atitinkamai sumažinus šią sumą atsakovės iš savivaldybės gaunamų vaiko pinigų suma (70 Eur), – 200 Eur suma per mėnesį, atitinka ieškovo turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

56. Atsižvelgiant į tai, aptariamas priešieškinio reikalavimas teismo tenkinamas iš dalies – priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kas mėnesį 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.

57. Minėta, kad priešieškiniu atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl ieškovo vaikui neteikto (teikto tik iš dalies) išlaikymo.

58. Sprendžiant dėl minėto atsakovės priešieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Nepaisant to, kad išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti už daugiau nei trejus metus, tik už tokį laikotarpį pagal Lietuvos teisinį reguliavimą gali būti priteisiama skola iš išlaikyti vaiką vengusio tėvo (motinos).

59. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą. Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347–393).

60. Šiuo atveju atsakovės priešieškinis teisme priimtas 2021 m. rugpjūčio 5 d. teisėjo rezoliucija. Nustačius, kad atsakovė į teismą įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 5 d. (tada teismas rezoliucija nusprendė jos priešieškinį priimti), darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamoje byloje galėtų būti priteisiamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. (o ne kaip prašo atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki 2021 m. rugpjūčio 5 d.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal atsakovės pateiktą lentelę joje išlaikymo įsiskolinimas nepagrįstai paskaičiuotas už visus 2018 metus, t. y. už daugiau nei trejus metus.

61. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas, be kita ko, nurodo, kad jis atskirai nuo dukros pradėjo gyventi tik 2019 m. vasario mėn., o iki to laiko faktiškai gyvendamas su dukra prisidėjo prie jos išlaikymo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su ieškovu nebegyvena, nuo dukros gimimo ((duomenys neskelbtini) ) kartu su ieškovu gyveno tris mėnesius.

62. Šioje byloje pateikti ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai viso už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d., detaliau aptarti ankstesnėje šio sprendimo dalyje. Pagal minėtus duomenis ieškovas atsakovei sumas (50 Eur), kurių mokėjimo paskirtis – „vaiko išlaikymui“, pradėjo mokėti nuo 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. ieškovas mokėjo įmokas už J. M. lankomą (duomenys neskelbtini) lopšelį–darželį. Duomenų, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. vasario 13 d. ieškovas kokia nors apimtimi būtų teikęs išlaikymą šalių vaikui, nėra. Ieškovas byloje neįrodė savo atsikirtimų argumentų, kad jis atskirai nuo dukros pradėjo gyventi tik 2019 m. vasario mėn., o iki to laiko faktiškai gyvendamas su dukra prisidėjo prie jos išlaikymo. Teismas kritiškai vertina ieškovo nurodomą argumentą, kad šalių bendro ūkio vedimą iki ieškovo nurodomo momento patvirtina tai, kad pati atsakovė į ieškovo banko sąskaitą atlikinėjo pavedimus. Nors iš tiesų pagal pateiktus duomenis atsakovė į ieškovo banko sąskaitą yra atlikusi pavedimus nežymiomis sumomis, tačiau tik vienas atsakovės pavedimas yra atliktas 2018 metais, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d., visi kiti atsakovės pavedimai atlikti 2019 m. viduryje, antroje 2019 m. pusėje, kai pats ieškovas nurodo nebevedęs bendro ūkio su atsakove, taigi, nėra jokio pagrindo minėtų pavedimų sieti su šalių bendro ūkio vedimu atitinkamu (ieškovo nurodomu) laikotarpiu.

63. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011) – nagrinėjamoje byloje tokia pareiga teko ieškovui.

64. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007)

65. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

66. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad šalys turi nepilnametį vaiką J. M., taip pat, kad šalys kartu negyvena, šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, teismo sprendimu ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo prievolė ir jos dydis nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovė, su kuria ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno šalių dukra (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), turėjo rūpintis nepilnamete šalių dukra, užtikrindama kasdienius jos poreikius ir dėl to patirdama atitinkamas vaiko išlaikymo išlaidas. Kitoks aiškinimas reikštų, kad atsakovė yra apskritai atleista nuo nepilnametės dukros išlaikymo pareigos, o tai neatitiktų nei CK 3.156, nei CK 3.192 straipsnių reikalavimų.

67. Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

68. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

69. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

70. Šiuo atveju ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo tvarka, forma, jo dydis, kaip minėta, nebuvo nustatytas teismo sprendimu, tarp šalių taip pat nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl vaikui teikiamo išlaikymo formos ir dydžio. Ieškovas, teikdamas atsikirtimus į aptariamą atsakovės priešieškinio reikalavimą, nurodo, kad jis nuo to momento, kai nustojo bendrauti su atsakove, nuolat teikė šalių vaikui išlaikymą (pervesdamas į atsakovės banko sąskaitą 50 Eur sumą per mėnesį, taip pat apmokėdamas už šalių dukros ugdymo įstaigą – lopšelį–darželį), atsakovę toks ieškovo teikiamo išlaikymo dydis tenkino, ji dėl ieškovo teikiamo išlaikymo (jo dydžio) jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, taigi, ieškovo vertinimu, joks išlaikymo įsiskolinimas šiuo atveju nesusidarė.

71. Vertinant minėtus ieškovo atsikirtimus į aptariamą atsakovės priešieškinio reikalavimą, pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių egzistavo koks nors (žodinis ar rašytinis susitarimas) susitarimas dėl ieškovo nurodomos apimties jo dukrai teikiamo išlaikymo dydžio, arba susitarimas, numatęs, kad atsakovė išlaikymą šalių dukrai teikia (įsipareigoja teikti) didesne apimtimi, nei ieškovas. Vien tik aplinkybė, kad atsakovė iki priešieškinio šioje byloje pareiškimo nereikalavo ieškovo mokėti didesnės apimties išlaikymą ir (ar) padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, pati savaime tokio susitarimo tarp šalių egzistavimo taip pat nepatvirtina, kaip ir nesudaro pagrindo mažinti iš ieškovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje akcentuojama, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 35 punktą). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tokią atsakovės poziciją kurį laiką galėjo lemti ir jai žinomos ieškovo sveikatos problemos, ar kitos aplinkybės (pvz. teisinių žinių stoka ir pan.).

72. Apibendrinant, ieškovas byloje neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tarp šalių egzistavo susitarimas dėl išlaikymo vaikui dydžio bei periodiškumo, pagal kurį ieškovo vaikui teiktino išlaikymo dydį per mėnesį sudarė – 50 Eur suma bei mokama ieškovo įmoka už vaiko ugdymo įstaigą.

73. Šiame sprendime jau nustatyta, kad šalių dukros poreikius bei šalių turtinę padėtį, ginčui aktualiu laikotarpiu iki priešieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, dydį atitinkantis išlaikymas (kuris mažintinas atsakovės iš savivaldybės gaunamų vaiko pinigų suma; kadangi minimalios mėnesinės algos dydis atitinkamai keitėsi – ginčui aktualūs minimalios mėnesinės algos dydžiai yra aptarti šiame sprendime).

74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas tik iš dalies materialiai rūpinosi šalių vaiku, taigi, vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo tinkamai užtikrinta. Dėl ieškovo galimybių teikti atitinkamą, vaiko poreikius atitinkantį, t. y. didesnės apimties, nei ieškovas šiuo atveju teikė, išlaikymą pasisakyta ankstesniuose šios sprendimo punktuose.

75. Minėta, kad teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, taip pat, kad byloje yra duomenys tik apie dalinį ieškovo teiktą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui atsakovės nurodomu trejų metų laikotarpiu (iki atsakovės priešieškinio šioje byloje pareiškimo dienos) – t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (žr. ankstesnius šios sprendimo dalies punktus). Dalį minėto laikotarpio – iki 2019 m. vasario 13 d., ieškovas išlaikymo šalių vaikui neteikė, nuo tarpu nuo 2019 m. vasario 13 d. teikė išlaikymą tik iš dalies – iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas ieškovo per minėtą laikotarpį suteikto išlaikymo (tiek atliekant pavedimus į atsakovės banko sąskaitą, tiek mokant už šalių vaiko ugdymo įstaigą – lopšelį–darželį) dalimi, viso – 1 879,80 Eur suma. Esant tokioms aplinkybėms, iš dalies tenkinamas taip pat ir priešieškinio reikalavimas dėl 4 738,70 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (įsiskolinimas už 2018 m. – 827,50 Eur (902,50 Eur – 75 Eur), už 2019 m. – 2 076 Eur (2 376 Eur – 300 Eur), už 2020 m. – 2 322 Eur (2 682 Eur – 360 Eur), už 2021 – 1 393 Eur (1 638 Eur – 245 Eur) (žr. šio sprendimo 45, 49, 60, 73 punktus), viso – 6 618,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris, kaip minėta, mažintinas ieškovo sumokėta 1 879,80 Eur suma) priteisimo iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Ieškovas pateikė įrodymus apie jo šioje byloje turėtas 1 960,44 Eur ir 497,31 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti, viso – 2 457,75 Eur (653,64 Eur, 1 306,80 Eur, 497,31 Eur sumos apmokėtos iš ieškovo banko sąskaitos).

77. Ieškovas už byloje pareikšto ieškinio reikalavimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.

78. Atsakovė už byloje pareikšto priešieškinio reikalavimus sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį.

79. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.

80. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

81. Šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. (duomenys neskelbtini) ).

82. Ieškovo ieškinys teismo tenkintas visiškai, atsakovės priešieškinis – iš dalies (60 proc.).

83. Pagal visų byloje patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją, ieškovas šioje byloje turi teisę į 70 proc. jo byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 30 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

84. Vadovaujantis minėta proporcija, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 772,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, advokato teisinės pagalbos išlaidos) atsakovei iš ieškovo – 225 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, advokato teisinės pagalbos išlaidos).

85. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 547,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

86. Byloje ieškinys taip pat pareikštas ir dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo šalių vaikui priteisimo. Atsakovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pastaruosius ieškinio reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

87. Žyminis mokestis, mokėtinas už tenkintą priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo dalį sudaro 54 Eur (tenkintų reikalavimų dalyje dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo) ir 107 Eur (tenkintų reikalavimų dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso už aptariamus tenkintus priešieškinio reikalavimus mokėtinas 161 Eur dydžio žyminis mokestis. Minėta suma priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti – nustatyti ieškovo R. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarką:

1. R. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) su dukra J. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendrauja dvi dienas kiekvieną savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. M. iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į ugdymo įstaigą kitą dieną;

2. R. M. bendrauja su dukra J. M. poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas J. M. iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

3. R. M. su J. M. švenčių dienomis bendrauja:

3.1. Neporiniais metais – Kūčių vakarą ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) bei antrąją Šv. Velykų dieną;

3.2. Poriniais metais – antrąją Kalėdų dieną ((duomenys neskelbtini) ), pirmąją Šv. Velykų dieną, bei ne mažiau kaip 3 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.);

3.3. Kiekvienais metais – Tėvo dieną bei R. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ) – visą dieną, pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

3.4. Poriniais metais – J. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ) – visą dieną, pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

3.5. Neporiniais metais – vieną dieną po J. M. gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) d., pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

3.6. R. M. turi lygias teises su G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti šventėse, organizuojamose J. M. ugdymo įstaigoje (rugsėjo 1 d., Kalėdų, Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.);

4. Lyginiais metais R. M., suderinęs su G. M., ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki J. M. pavasario ir rudens atostogų ugdymo įstaigoje pradžios, konkrečias datas ir laiką telefono SMS žinute ar el. paštu, turi teisę pasiimti J. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą J. M. pavasario ir rudens atostogų mokykloje dieną nuo 10 val. ir įsipareigoja grąžinti J. M. paskutinę atostogų dieną iki 19 val.;

5. Kiekvienais metais R. M., suderinęs su G. M., ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki J. M. vasaros atostogų ugdymo įstaigoje pradžios, konkrečias datas ir laiką telefono SMS žinute ir el. paštu, turi teisę pasiimti J. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos J. M. vasaros atostogų mokykloje metu, ne trumpesniam nei 2 (dviejų) savaičių laikotarpiui, ir įsipareigoja grąžinti J. M. paskutinę sutarto laikotarpio dieną iki 19 val.;

6. G. M. turi pareigą nedelsiant informuoti R. M. apie J. M. ligą, tiek jai gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. J. M. ligos atveju R. M. turi teisę lankyti J. M. ir bendrauti su ja. Kai J. M. yra gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai J. M. slaugoma namuose – jos buvimo vietoje;

7. Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su J. M. ir jos auklėjimo bei lavinimo klausimus turi būti pateikiami raštu, pavyzdžiui – SMS žinute, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan..

Priešieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su jos motina (atsakove) G. M. atsakovės G. M. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo R. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo R. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 4 738,70 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų septyniasdešimties euro centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti G. M. uzufrukto teise tvarkyti J. M. tenkantį išlaikymą.

Kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. M. ieškovo R. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai 1 547,93 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus devyniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 161 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai J. M. priteisimo. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį R. M. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnametės dukros J. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)priteistą išlaikymą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinos R. M. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra J. M. nustatymo) bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos nepilnamečio vaiko – J. M., gyvenamosios vietos su motina – atsakove G. M., nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja RasaLapėnienė