- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-186-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01918-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- E. V., A. V.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4406-671/2022 pagal ieškovų E. V. ir A. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl daiktinės teisės naudotis žemės sklypu gynimo (sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl daiktinės teisės naudotis žemės sklypu gynimo (sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus). Teismo prašė panaikinti AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021-04-16 sprendimą Nr. 2-6439 ir perduoti klausimą dėl 3 m. pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) aikštės įrengimo į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėti iš naujo atsakovei, įpareigojant atsakovę atlikti projekto Nr. 8246/4612-00-PP rekonstrukcijos koregavimą ir įrengti 3 m. pločio įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) aikštės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovės žyminį mokestį.
2. Ieškovai nurodė, kad rangovė AB „Eurovia Lietuva“ pagal užsakovės AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ užsakymą (duomenys neskelbtini) miestelyje vykdo (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukciją. Nuosavybės teise ieškovams (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plotas 0,0165 ha. Šiame žemės sklype ūkinės-komercinės veikos tikslams yra pastatytas kilnojamas statinys – prekybos paviljonas. Prekybos paviljonui yra suteiktas adresas.
3. Ieškovai nurodė, jog pagal UAB „Domidėja“ parengtą sklypo planą yra numatytas įvažiavimas į žemės sklypą, bet pagal rangovo AB „Eurovia Lietuva“ rekonstrukcijos planą įvažiavimo į ieškovams nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą nėra, vietoj įvažiavimo numatytas pėsčiųjų takas ir veja. Dėl iškilusios problemos AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir rangovui AB „Eurovia Lietuva“ 2021-04-12 ieškovai pateikė pretenziją ir prašė iki 2021-05-01 pašalinti trūkumus ir padaryti būtinus rekonstruojamos (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimus, suprojektuojant ne siauresnį kaip 3 m. pločio įvažiavimą į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021-04-03 raštu Nr. R8-02-V-1379 nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, kad įvertintų galimybę pakoreguoti techninio projekto sprendinius. Iš rangovės AB „Eurovia Lietuva“ jokio atsakymo nebuvo gauta. Telšių rajono savivaldybės administracijos buvo paaiškinta, kad projekto užsakovė yra AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, tik ji gali duoti nurodymą pakoreguoti projektą ir įrengti įvažiavimą į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą.
4. Ieškovai nurodė, kad 2021-04-22 buvo gautas AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021-04-16 sprendimas Nr. 2-6439 „Dėl pretenzijos“, kuriame nurodyta, kad atsisakoma tenkinti ieškovų prašymą. Ieškovų vertinimu, atliekant (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukcijos darbus, yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nes neteisėtai yra naikinamas įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą. Toks įvažiavimas buvo iki atliekant rekonstrukcijos darbus, tad ir po rekonstrukcijos darbų toks įvažiavimas turi būti paliktas ir užtikrinta galimybė žemės sklypo savininkams patekti į jiems nuosavybės teisę priklausanti žemės sklypą. Raštiško sprendimo, kuriuo būtų naikinamas įvažiavimas į teritoriją, nėra, atliekant projektavimo darbus, įvažiavimas nebuvo suprojektuotas. Atsakovė, atsisakydama tenkinti ieškovų prašymą, 2021-04-16 sprendime Nr. 2-6439 nurodė tai, kad „[...] Jūsų nurodytoje vietoje legaliai įrengtos ir užregistruotos nuovalos nebuvo [...], bei tai, kad [...] į jūsų sklypą žemės sklypą yra užtikrintas patekimas iš (duomenys neskelbtini) sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su Jūsų sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu Kelių techninio reglamento 162 punkto nuostata yra išpildyta [...]“.
5. Ieškovai nurodė, jog įvažiavimas buvo įrengtas teisėtai ir legaliai, o registruoti įvažiavimą į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą teisės aktai nenumato, todėl atsakovės argumentas, kad įvažiavimas yra įrengtas nelegaliai ir neužregistruotas, yra neteisingas. Atsakovė nenurodė, koks įstatymas numato, kad įvažiavimas į savo nuosavą sklypą yra savavališkai pastatytas, nelegalus ir neįregistruotas. Atsakovės argumentas, kad į ginčijamą žemės sklypą galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra taip netinkamas, nes tai yra atskiri žemės sklypai, nors ir priklausantys tiems patiems savininkams. Žemės sklypas, per kurį ieškovai esą gali patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra parduodamas, tad pasikeitus žemės sklypo savininkui, ieškovai neteks įvažiavimo į savo sklypą.
6. Ieškovai pažymėjo, kad nėra tokio sprendimo, kuriuo būtų panaikintas įvažiavimas į jų teritoriją, bet toks įvažiavimas „dingo“, parengus (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukcijos projektą, todėl yra būtina atlikti šio rekonstrukcijos projekto koregavimą. Atsakovė 2021-04-16 sprendimu atsisakė koreguoti (duomenys neskelbtini) aikštės rekonstrukcijos projektą. Ieškovai neturi teisinio pagrindo skųsti visą (duomenys neskelbtini) aikštės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą Nr. 8246/4612-00-PP, nes visas rekonstrukcijos projektas jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisines pasekmes sukelia tik vienas epizodas – nėra suprojektuotas įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame yra prekybos paviljonas, todėl turi būti koreguojamas projektas. Atsakovė atsisako geranoriškai koreguoti rekonstrukcijos projektą, tokią savo poziciją išdėstė 2021-04-16 sprendime, kuris teismo turi būti panaikintas, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų atsakovę pakoreguoti rekonstrukcijos projektą Nr. 8246/4612-00-PP.
Atsiliepimas
7. Atsakovė AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovai 2021-04-12 kreipėsi į su pretenzija, kuria prašė iki 2021-05-01 atlikti būtinus rekonstruojamos (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimus, suprojektuojant ne siauresnį kaip 3 m. pločio įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovė, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, savo atsakyme nurodė, kad rengiant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,01 iki 0,77 km rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų-dviračių taką, techninį darbo projektą, nuovažos buvo suprojektuotos bei yra rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir kelio kadastrinėje byloje registruotų nuovažų vietose. Ieškovų nurodytoje vietoje legaliai įrengtos ir užregistruotos nuovažos nebuvo. Atsakovė taip pat nurodė, kad į ieškovams priklausantį žemės sklypą yra užtikrintas patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ginčo sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė paaiškino, kad pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – KTR) 162 punkto reikalavimus, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Atsakovė pažymėjo, kad įrengti įvažiavimo iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su (duomenys neskelbtini) aikšte, nėra teisinio pagrindo.
8. Atsakovė nurodė, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą rajoniniai keliai – tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 24 dalį projektai rengiami pagal projektų rengimo metu galiojančius teisės aktus. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848, 7.1 punkte numatyta, kad statinio statybos darbai vykdomi pagal statinio projektą. Projektui rengti atsakovė išdavė Techninę užduotį valstybinės reikšmės kelių projektavimui, kuri patvirtinta 2018-05-06. Šios užduoties išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 (toliau – STR) 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir esantys 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, projektuojami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilinių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančiu ar planuojamus objektus. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų.
9. Atsakovė nurodė, jog pagal nuo 2019-04-27 įsigaliojus STR naujos redakcijos 4 punktą, valstybinės reikšmės keliai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, yra projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu (STR). Remiantis Kelių direkcijos direktoriaus 2019-10-29 įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“ yra priskirti B kategorijos gatvėms. Atsižvelgiant į STR 5 ir 6 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 m minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų (nuovažų tankis).
10. Atsakovė pažymėjo, kad patekimas į ieškovų ginčo sklypą yra galimas bei užtikrinamas vietinės reikšmės keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės per ieškovams priklausantį sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ginčo sklypu, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) punkto nuostata yra išpildyta ir rengti nuovažą nuo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo. Ieškovų sklypas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Artimiausia nuovaža nuo sklypo ribos iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) yra visai netoli sklypo (apie 20 m) į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš kurios yra galimybė patekti ir į patį sklypą. Įrengus nuovažą į ieškovų sklypą nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų išlaikytas minimalus teisės aktais reglamentuotas atstumas tarp nuovažų pagal KTR (100 m) ir pagal vėlesnį reglamentavimą, numatytą STR (150 m). Dėl šios priežasties ieškovų pageidaujama nuovaža jų prašomoje vietoje iš viso negali būti derinama, kadangi tai prieštarauja KTR bei STR nustatytiems reikalavimams. Pagal projekto sprendinius ties ieškovų sklypais pagal projektą yra numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, užtikrinant privažiavimo prie ginčo sklypo ir automobilių statymo galimybę.
11. Atsakovė nurodė, kad pagal Kelių įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliai yra projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Projektiniai pasiūlymai buvo aptarti 2018-11-21 Viešame susirinkime, kuriame klausimų, pasiūlymų dėl nuovažų įrengimo pateikta nebuvo. Projekto sprendiniams pritarta Kelių direkcijos Rengiamų kelių ir kelio statinio projektų koordinavimo komisijos 2019-03-19 posėdyje (2019-03-29 protokolas Nr. PKK-92). UAB „Projektų ekspertizė“ atlikus projekto ekspertizę, 2019-06-28 projekto Bendrosios ekspertizės akte Nr. 19/066-A-2 ir 2019-08-09 patikslintuose Bendrosios ekspertizės aktuose Nr. 19/066/BG 19-224K, Nr. 19/066-A-3 nustatė, kad projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kad projektą galima tvirtinti. Projektas ir projekto bendrieji statinio rodikliai 2019-08-12 patvirtinti atsakovės direktoriaus įsakymu. Telšių rajono savivaldybės administracija 2019-10-08 išdavė statybos leidimą Nr. LRS-83-191008-00030 rekonstruoti statinį – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožą nuo 0,01 iki 0,77 km., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektą. Šis statybos leidimas yra galiojantis ir nepanaikintas.
12. Atsakovė nurodė, kad kelio rekonstrukcijos projektuotojos UAB „Kelprojektas“ 2021-05-11 rašte Nr. SR21-01439 patvirtinama, kad nuovaža į sklypą nesuprojektuota, nesant tam teisinio pagrindo. Nepagrįsti ieškovų argumentai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, jog nėra raštiško sprendimo naikinti įvažiavimą. Ieškovai faktiškai neturi įvažiavimo į sklypą nuo (duomenys neskelbtini) aikštės, taip pat neturi teisės aktuose nustatyta tvarka išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų ir sutarties su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Ieškovų pateiktas UAB „Domidėja“ parengtas sklypo planas, kuriame yra numatytas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą, su atsakove nėra bei nebuvo suderintas. Kadangi teisėtai įrengtos ar suderintos nuovažos į ginčo sklypą nėra, atsakovė neturėjo ir negalėjo priimti sprendimą dėl nesamos nuovažos panaikinimo. Ieškovų reikalavimas koreguoti projektą, įrengiant nuvažiavimą nuo kelio į ginčo sklypą, yra nepagrįstas, neatitinka KTR ir STR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, be to, ieškovų turtinių teisių apimtis (naudojimosi galimybės) dėl kelio rekonstrukcijos nepasikeitė, todėl atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovų prašymą yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Atsakovė nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriuje detaliai reglamentuojamas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju buvo kruopščiai įvykdyta ginčo projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra. Ieškovams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti kelio rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų svarstyme, tačiau šiose viešinimo procedūrose jie nedalyvavo, pasiūlymų, prieštaravimų nepateikė. Ieškovai nebuvo suinteresuoti projektiniais pasiūlymais arba esami projektiniai pasiūlymai juos tenkino. Ieškinyje nurodyti prieštaravimai projektinių sprendinių įgyvendinimui pateikti ne laiku, kadangi ieškovai nerealizavo jiems suteiktų teisių projektinių pasiūlymų viešinimo procedūroje.
14. Atsakovė pažymėjo, jog kaip numatyta Kelių įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje išvardijami eismo saugumo užtikrinimo principai, iš kurių paminėtinas 3 punkte įtvirtintas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Nagrinėjamu atveju eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas yra svarbesnis už ieškovų asmeninį interesą turėti naują nuovažą į jiems priklausantį ginčo sklypą, be to, privažiavimas į ginčo sklypą šiuo metu yra užtikrintas iš kitos sklypo pusės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu nuspręsta ieškovų ieškinį atmesti.
16. Teismas nurodė, kad nekvestionuoja aplinkybės, kad pro ieškovų nurodytą vietą buvo galima įvažiuoti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, kad šis įvažiavimas yra teisės aktuose numatyta nuovaža nuo valstybinės reikšmės kelio. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai neįrodo aplinkybės, kad ieškovai, norėdami patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, galimai naudojosi teisės aktų reikalavimus atitinkančia ir kelio kadastre įregistruota nuovaža. Teismas vertino, kad ieškovai neįrodė, kad jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė atsakovė.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodė, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti vykdant projektą ir rekonstruojant kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas buvo parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis.
18. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog vykdant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, buvo pažeisti teisės aktai ir tai lėmė ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovai (apeliantai) E. V. ir A. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021-04-16 sprendimą Nr. 2-6439 ir perduoti klausimą dėl 3 m. pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) aikštės įrengimo į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėti iš naujo atsakovei, įpareigojant atsakovę atlikti projekto Nr. 8246/4612-00-PP rekonstrukcijos koregavimą ir įrengti 3 m. pločio įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) aikštės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausančią teritoriją iki rekonstrukcijos buvo.
19.2. Ieškovai ieškinyje nurodo apie įvažiavimą, o teismo sprendime kalbama apie nuovažą. Tai yra visiškai skirtingos žodžių reikšmės. Ieškovai sutinka, kad panduso (nuovažos) į jiems nuosavybės teise priklausančią teritoriją nebuvo, bet ieškovai ir neprašo įrengti pandusą (nuovažą), o prašo įrengti įvažiavimą, kuris iki aikštės rekonstrukcijos pradžios buvo. Tai yra skirtingi reikalavimai, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, neišnagrinėjo ieškinio dėl įvažiavimo, o nagrinėjo ieškinį dėl panduso (nuovažos), nors ieškovai tokio ieškinio nebuvo pateikę.
19.3. Teismas, sprendime cituodamas įvairių teismų sprendimus ir įstatymus, visiškai neatskleidė bylos esmės, rašytinius ir liudytojų įrodymus tiesiog ignoravo, nagrinėjo ieškinį dėl nepareikšto reikalavimo, taip padarė materialinės teisės normų pažeidimus.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Valstybinė automobilių kelių direkcija“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Ieškovai apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo pirmosios instancijos teismui nurodytas ir šio teismo išsamiai įvertintas aplinkybes, deklaratyviai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Ieškovai apsiriboja itin abstrakčia pozicija tvirtindami, esą teismas netinkamai įvertino ir (ar) interpretavo byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovai, apeliaciniame skunde pakartotinai išdėstęs pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, siekia ne atitinkamų pirmosios instancijos teismo klaidų ir trūkumų pašalinimo, o teisminio proceso pakartojimo visa apimtimi. Tai neatitinka apeliacinio proceso esmės.
20.2. Teismas įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovės įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai, teisėtai, remdamasi teisiniu reguliavimu atliko kelio rekonstrukcijos darbus pagal projektą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, kurie lemtų ir darytų įtaką ieškovų nuosavybės teisių pažeidimui. Ieškovų nurodytos aplinkybės nepagrindžia jų pozicijos, kad atsakovė privalo įrengti naują ar atstatyti tariamai iki rekonstrukcijos buvusią nuovažą, pakoreguojant projektą. Teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškinant ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos turinį. Tai, kad ieškovai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas per se priimtas pažeidžiant materialines ar procesines teisės normas, ir, kad dėl to egzistuotų pagrindas sprendimą pakeisti.
20.3. Ieškovai teigia, kad teismas nagrinėjo ne tai, ko ieškiniu prašė ieškovai, t.y., kad teismas sprendime pasisakė dėl nuovažos, o ieškovai prašė atstatyti panaikintą įvažiavimą, kuris buvo panaikintas atliekant kelio rekonstrukcijos darbus. Šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, neatitinka objektyvių aplinkybių ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo. Ieškovų nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, sprendime pasisakė apie nuovažą, o ne apie įvažiavimą, ko prašė ieškovai. Šiam argumentui pagrįsti ieškovai pateikė itin subjektyvų motyvavimą, grindžiamą niekuo nepagrįstais svarstymais bei neprofesionaliu sąvokų aiškinimu. Ieškovai įvažiavimo / nuovažos / panduso sąvokas aiškina vadovaudamiesi bendruoju lietuvių kalbos žodynu, atsitiktine informacija, rasta nežinomose interneto svetainėse, tačiau visiškai ignoruoja aplinkybę, jog įvažiavimas ir nuovaža iš esmės yra sinonimai.
20.4. Ginčo kelio rekonstrukcija vykdyta realiai egzistuojančių ir legalių nuovažų (kurios įrengtos legaliai ir įregistruotos viešajame registre) pagrindu. Būtent nurodyti kriterijai atitinka legalios (teisėtos) nuovažos sampratą. Ieškovai neįrodė, kad tariama ginčo nuovaža realiai egzistavo ir buvo legali. Vien ta aplinkybė, jog ginčo vietoje buvo žemesni kelio bortai („bordiūrai“), kas faktiškai sudarydavo sąlygas į jiems priklausantį sklypą įvažiuoti transporto priemone, nepatvirtina nei nuovažos fakto, nei jos legalumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
22. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, jog papildomai teikia 3 fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad dar iki rekonstrukcijos pradžios įvažiavimas į teritorija buvo. Ieškovai pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šių nuotraukų neturėjo, jas gavo vėliau, kai jau buvo baigtas bylos nagrinėjimas, todėl negalėjo pateikti. Ieškovai prašo šias fotonuotraukas pridėti prie bylos.
23. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo naujų įrodymų priėmimui apeliaciniame procese. Atsakovė pažymėjo, jog dėl ieškovų teiktų nuotraukų, kuriose matyti nužemintas „bordiūras“ bei augusi liepa, nagrinėjant civilinę bylą, pasisakė ir vertino teismo posėdžio metu. Ieškovų tapačias fotonuotraukas pirmosios instancijos teismas tyrė teismo posėdyje. Atsakovės vertinimu, ieškovai be pagrindo šiuos įrodymus teikia tik apeliaciniame procese, o jų pateikimo poreikį lėmė ne apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, o tik ta aplinkybė, jog apskųstasis teismo sprendimas nėra ieškovams palankus. Atsakovė pažymėjo, jog teikiami įrodymai neturi jokios reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Atsakovė prašė prie apeliacinio skundo pridedamų naujų įrodymų nepriimti.
24. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
25. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).
26. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, turi įvertinti, ar bylos šalis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos šalies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su šalimis renkant įrodymus. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (teikė prašymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dieną, neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką ir pan.), tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 32 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytus argumentus, minėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovų teikiami nauji įrodymai šiuo atveju galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tapačios ieškovų teikiamos fotonuotraukos buvo ištirtos teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog fotonuotraukose matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas yra tarp (duomenys neskelbtini) ambulatorijos ir parduotuvės, sklype auga gyvatvorė ir aukšti medžiai; šalia sklypo yra šaligatvis ir rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovams priklausantis žemės sklypas susijungia su kitu jiems šiuo metu taip pat priklausančiu žemės sklypu; ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuovaža iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą buvo tarp ambulatorijos ir aukšto medžio (liepos), kuris šiuo metu yra nukirstas; iš pateiktų fotonuotraukų nežymiai matyti, kad ieškovės nurodytoje galimos nuovažos vietoje šaligatvio „bordiūras“ yra pažemintas.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pridėti prie bylos ieškovų teikiamų naujų įrodymų, kadangi ieškovai turėjo objektyvią galimybę pateikti šiuos įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, ieškovų teikiami įrodymai jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, dėl kurio išvadų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisakys išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
31. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ kartu su Telšių rajono savivaldybės administracija nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio vykdė susisiekimo komunikacijų – valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,01 iki 0,77 km, kuriam (duomenys neskelbtini) suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimai, rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų-dviračių taką, techninį darbo projektą Nr. 8247/4612-00-TDP, statinio projektuotojas – UAB „Kelprojektas“. Projektas ir projekto bendrieji statinio rodikliai buvo patvirtinti AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ direktoriaus 2019-08-08 įsakymu. Telšių rajono savivaldybės administracija 2019-10-08 išdavė statybos leidimą Nr. LRS-83-191008-00030 pagal projektą rekonstruoti statinį – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožą nuo 0,01 km iki 0,77 km, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
32. Ieškovams E. V. ir A. V. nuo 2020-03-12 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kilnojamas statinys, kuriame ieškovė užsiima gėlių prekyba. Į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuovaža yra įrengta. Projekte nuovaža iš rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo suprojektuota ir pradėjus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją nebuvo įrengta. Į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galima patekti pro kitą ieškovams priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Domidėja“ parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pavaizduotas įvažiavimas į sklypą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
33. Ieškovai 2021-04-12 su pretenzija kreipėsi į AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir AB „Eurovia Lietuva“, prašydami padaryti būtinus rekonstruojamos (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimus, suprojektuojant ne siauresnį kaip 3 m. pločio įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2021-04-30 rašte nurodyta, kad reaguojant į ieškovų pretenziją dėl įvažiavimo į sklypą buvo kreiptasi į projekto vykdytoją, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir projekto rengėjus, kad įvertintų galimybę pakoreguoti techninio projekto sprendinius ir rastų galimybę įrengti nuovažą į ieškovams priklausantį žemės sklypą.
34. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021-04-16 rašte „Dėl pretenzijos“ ieškovams nurodyta, kad rengti įvažiavimą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su (duomenys neskelbtini), į jiems priklausantį žemės sklypą nėra teisinio pagrindo. UAB „Kelprojektas“ 2021-07-30 ir 2021-05-11 raštuose nurodyta, kad nuovaža į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuprojektuota, nesant teisinio pagrindo.
35. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriuose pavaizduotas ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki projekto pradžios ir užbaigus projektą; 1995-1996 m. parengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planai; rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 0,008-11,805 km ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
36. Ieškovai, prašydami teismo įpareigoti atsakovę atlikti projekto Nr. 8247/4612-00-TDP rekonstrukcijos koregavimą ir įrengti 3 m. pločio įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) aikštės į jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), akcentavo, kad įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) aikštės, t. y. rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), į minėtą žemės sklypą panaikinimas yra savavališkas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, ir pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teises. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovai akcentuoja, jog įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausančią teritoriją iki rekonstrukcijos buvo, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai.
37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
38. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
39. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl ieškovų nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimų. Ieškovai nurodė, kad negali patekti (įvažiuoti) į jiems priklausantį žemės sklypą, kadangi atsakovei rengiant ir įgyvendinant kelio rekonstravimo projektą, prieš tai buvęs įvažiavimas neteisėtai buvo panaikintas.
40. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuovažos iš rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Iš ieškovų iniciatyva UAB „Domidėja“ parengto ieškovams priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad ieškovų nurodomas įvažiavimas į jų sklypą plane pažymėtas sutartiniu ženklu. To paties žemės sklypo plane, kuris buvo sudarytas 1995 m. Telšių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir ieškovams perduotas 2020 m. įsigyjant žemės sklypą, įvažiavimas iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovams priklausantį žemės sklypą atskirais sutartiniais ženklais nepažymėtas. Pagal rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 0,008-11,805 km ir jo sudėtinių dalių 2013 m. kadastro duomenis, nurodyto kelio ruože nuo 0,029 km iki 0,075 km nurodyti du įvažiavimai (nuovažos). Projekte nurodyta, kad vykdant kelio (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,01 km iki 0,77 km rekonstrukciją, įvažiavimai-išvažiavimai į kiemus, privačius sklypus yra suprojektuoti esamų nuovažų vietose. Kaip nustatyta, vykdant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, nuovažos buvo įrengtos į žemės sklypus, kuriuose yra (duomenys neskelbtini) ambulatorija ir parduotuvė, ieškovams priklausantis žemės sklypas yra tarp šių dviejų žemės sklypų.
41. Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 0,008-11,805 km ir jo sudėtinių dalių 2013 m. kadastro informacijoje nėra duomenų apie nuovažą į ieškovams priklausantį žemės sklypą, todėl vykdant projektą, jis nebuvo įrengtas. Į bylą pateiktas kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro dwg brėžinys taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad iš kelio į ieškovams priklausantį žemės sklypą įvažiavimas nėra pažymėtas. Į nagrinėjamą bylą pateiktose fotonuotraukose matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas yra tarp (duomenys neskelbtini) ambulatorijos ir parduotuvės, šalia ieškovų sklypo yra šaligatvis ir rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nurodytoje galimos nuovažos vietoje (tarp ambulatorijos ir aukšto medžio (liepos), kuris šiuo metu yra nukirstas) šaligatvio „bordiūras“ yra pažemintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pro ieškovės nurodytą vietą galimai buvo galima įvažiuoti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, kad šis įvažiavimas yra teisės aktuose numatyta nuovaža nuo valstybinės reikšmės kelio. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino tik galimybę iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, tačiau jie nepatvirtina fakto, kad ieškovai, norėdami patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, šiuo atveju naudojosi teisės aktų reikalavimus atitinkančia ir kelio kadastre įregistruota nuovaža. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir UAB „Domidėja“ parengtas ieškovų žemės sklypo planas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovams priklausantį žemės sklypą buvo įrengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti, kelio kadastre įregistruota, nuovaža ir, kad atsakovė, vykdydama projektą, neteisėtai ją panaikino. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė atsakovė.
42. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas buvo parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Projektiniai pasiūlymai buvo aptarti 2018-11-21 vykusiame viešame susirinkime, kuriame klausimų, pasiūlymų dėl nuovažų įrengimo nebuvo pateikta. Iš 2019-06-28 ir 2019-08-09 ekspertizės aktų nustatyta, kad projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog vykdant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, buvo pažeisti teisės aktai ir, tai lėmė ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus.
43. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, neišnagrinėjo ieškinio dėl įvažiavimo, o nagrinėjo ieškinį dėl panduso (nuovažos), nors ieškovai tokio ieškinio nebuvo pateikę.
44. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtinta, kad nuovaža yra kelio elementas, kuris užtikrina patekimą į žemės sklypus. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 8.6 punkte yra pateiktas nuovažos apibrėžimas: nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. Kaip matyti, nurodytuose teisės aktuose pateiktos sąvokos „nuovaža“ reikšmė patvirtina, kad tiek įvažiavimas, tiek nuovaža – sinonimai. Šias sąvokas iš esmės skiria sąvokos vartojimo kontekstas – „įvažiavimo“ sąvoka įprastai vartojama bendrinėje (buitinėje) kalboje, „nuovaža“ yra to paties dalyko techninė sąvoka. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, jog ji „nuovažos“ sąvoką vartojo tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdyje, tačiau ieškovai dėl šios sąvokos vartojimo klausimų nekėlė. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ieškovų apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neišnagrinėjo ieškinio dėl įvažiavimo, o nagrinėjo ieškinį dėl panduso (nuovažos), t. y. išnagrinėjo ieškinį dėl nepareikšto reikalavimo.
45. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, rašytinius ir liudytojų įrodymus tiesiog ignoravo, nagrinėjo ieškinį dėl nepareikšto reikalavimo, taip padarė materialinės teisės normų pažeidimus.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).
47. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).
48. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
49. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.
51. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, nepažeidė, išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.