- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- 2-4406-671/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01918-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- E. V., A. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir A. V. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl daiktinės teisės naudotis žemės sklypu gynimo (sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai E. V. ir A. V., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu ir 4.103 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu prašo panaikinti valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 2-6439 ir perduoti klausimą dėl 3 m. pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) įrengimo į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėti iš naujo atsakovei, įpareigojant atsakovę atlikti projekto Nr. 8246/4612-00-PP rekonstrukcijos koregavimą ir įrengti 3 m. pločio įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad rangovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ pagal užsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymą (duomenys neskelbtini), vykdo (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. Ieškovams (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype ūkinės-komercinės veikos tikslams yra pastatytas kilnojamas statinys – prekybos paviljonas. Prekybos paviljonui yra suteiktas adresas. Pagal UAB „Domidėja“ parengtą sklypo planą yra numatytas įvažiavimas į žemės sklypą, bet pagal rangovo AB „Eurovia Lietuva“ rekonstrukcijos planą įvažiavimo į ieškovams nuosavybės teisę priklausiantį žemės sklypo jau nebėra, vietoj įvažiavimo atsiranda pėsčiųjų takas ir veja. Dėl iškilusios problemos kreipiantis telefonu į Telšių rajono savivaldybės administraciją, buvo paaiškinta, kad projekto užsakovas yra atsakovė ir tik ji gali duoti nurodymą pakoreguoti projektą ir įrengti įvažiavimą į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą. Dėl rekonstrukcijos projekto pakoregavimo, tai yra kad būtų suprojektuotas įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą, ieškovai kreipėsi į projektuotoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kelprojektas“, kuri 2021 m. liepos 30 d. raštu atsakė, kad nuovaža į žemės sklypą nesuprojektuota nesant teisinio pagrindo. Visiškai nesuprantamas argumentas, yra ne sprendžiama problema, o ieškoma bet kokių priežasčių, kad nespręsti klausimo dėl įvažiavimo į teritoriją. Kokio dar reikia teisinio pagrindo, kai nuosavybę valdantys savininkai negali į ją patekti, o biurokratai reikalauja teisinio pagrindo, kad ieškovai galėtų patekti į savo nuosavybę. 2021 m. balandžio 22 d. buvo gautas biurokratinis atsakovės 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame nurodoma, kad atsisakoma tenkinti ieškovų prašymą įrengti nuovažą į jiems priklausantį žemės sklypą. Sprendime nurodyta, kad legaliai įrengtos ir užregistruotos nuovažos nebuvo ir į ieškovų žemės sklypą yra užtikrintas patekimas iš (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovų žemės sklypu. Tai yra biurokratinis, tikrovės neatitinkantis ir teisės aktams prieštaraujantis atsakovės sprendimas. Įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą buvo įrengtas iš (duomenys neskelbtini), tai matyti iš UAB „Domidėja“ parengto sklypo plano. Įvažiavimas buvo įrengtas teisėtai ir legaliai, o registruoti įvažiavimą į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą teisės aktai nenumato. Argumentas, kad į ginčijamą žemės sklypą galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat yra netinkamas, nes tai yra atskiri žemės sklypai, nors ir priklausantys tiems patiems savininkams. Žemės sklypas, per kurį ieškovai neva gali patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra parduodamas, tad pasikeitus žemės sklypo savininkui, jie neteks įvažiavimo į savo sklypą. Įrengti įvažiavimą į sklypą tereikia nužeminti bordiūrus ir įvažiavimas bus padarytas, bet, dėl ieškovams nesuprantamų priežasčių, tai atsisakoma padaryti. Atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nes neteisėtai yra naikinamas įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, toks įvažiavimas buvo iki atliekant rekonstrukcijos darbus, tad ir po rekonstrukcijos darbų toks įvažiavimas turi būti paliktas ir užtikrinta galimybė žemės sklypo savininkams patekti į jiems nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai įrodo, kad kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai rekonstrukcijos projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Projektiniai pasiūlymai buvo aptarti 2018 m. lapkričio 21 d. viešame susirinkime, kuriame klausimų, pasiūlymų dėl nuovažų įrengimo nebuvo pateikta. Nepagrįsti ieškovų argumentai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, kad nėra raštiško sprendimo naikinti įvažiavimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovai faktiškai neturi įvažiavimo į sklypą nuo (duomenys neskelbtini), taip pat neturi teisės aktuose nustatyta tvarka išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų ir sutarties su atsakove. Jų pateiktas UAB „Domidėja“ parengtas sklypo planas, kuriame yra numatytas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą, su atsakove yra (bei nebuvo) nesuderintas. Kadangi teisėtai įrengtos ar suderintos nuovažos į ginčo sklypą nėra, atsakovė neturėjo ir negalėjo priimti sprendimo dėl nesamos nuovažos panaikinimo. Pažymėtina ir tai, kad iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad patekimas į ieškovų ginčo sklypą yra galimas bei užtikrinamas vietinės reikšmės keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės per kitą ieškovams priklausantį sklypą, kuris ir ribojasi su ginčo sklypu. Taip pat pagal projekto sprendinius, ties ieškovų sklypais pagal projektą yra numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, tuo užtikrinant privažiavimo prie ginčo sklypo ir automobilių statymo galimybę. Be to, ieškovų pageidaujama nuovaža jų prašomoje vietoje iš viso negali būti derinama, kadangi tai prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Įrengus nuovažą į ieškovų sklypą nuo kelio Nr. 4612 nebūtų išlaikytas minimalus teisės aktais reglamentuotas atstumas tarp nuovažų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas koreguoti projektą įrengiant nuvažiavimą nuo kelio į ginčo sklypą yra niekuo nepagrįstas bei aiškiai neatitinka teisės aktų įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, be to, ieškovų turtinių teisių apimtis (naudojimosi galimybės) dėl kelio rekonstrukcijos nepasikeitė, todėl atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovų prašymą yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovė E. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2021 m. kovo mėnesį nusipirko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji norėjo pirkti tik vieną sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pardavėjas šio sklypo atskirai nepardavė, todėl teko nusipirkti abu sklypus. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkimo metu nebuvo suteiktas gatvės pavadinimas. Perkant sklypus, buvo visiškai aišku, kad į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės yra įvažiavimas. Buvo šaligatvis ir nuovaža. Ji nesidomėjo, ar tas kelias, skirtas įvažiuoti į sklypą, yra įregistruotas ar kitaip įteisintas. Buvo akivaizdu, kad įvažiavimas yra. Įvažiavimas buvo tarp šalia esančios ambulatorijos ir liepos, kuri šiuo metu yra nukirsta. Šiuo metu ties buvusiu įvažiavimu yra varteliai į jos sklypą. Įvažiuodavo pro žolyną. Pro tą įvažiavimą į šalia sklypo esančią ambulatoriją buvo vežamos malkos. Šalia sklypo esančios ambulatorija ir parduotuvė turėjo atskirus įvažiavimus. Žemės sklypo plane, kurį ji gavo įsigijusi sklypą, nėra pavaizduotas įvažiavimas, nes nuovažos nuo pagrindinio kelio nebuvo žymimos. Pradėjus vykdyti rekonstrukciją, įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) esantį sklypą nebeliko. Šiuo metu į sklypą ji patenka eidama pėsčiomis, automobilį pasistato prie sklypo įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobiliu ji gali pasiekti per kitą jai priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau toks būdas yra nepatogus, be to, (duomenys neskelbtini) esantis sklypas yra jai nereikalingas ir artimiausiu metu planuojama jį parduoti. Vykstant kelio rekonstrukcijai ir kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams nebebuvo įvažiavimų, tačiau šios problemos buvo išspręstos. Sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jie pasistatė kilnojamą namelį, kur prekiauja gėlėmis. Kadangi (duomenys neskelbtini) esantis sklypas yra paveldosaugos teritorijoje, norėdami, kad statinys būtų teisėtas, jie kreipėsi į UAB „Domidėja“, kad parengtų sklypo planą. Kilnojamam nameliui nereikėjo statybos leidimo. UAB „Domidėja“ parengtas sklypo planas daugiau niekur kitur nebuvo derintas.
Ieškovas A. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad apie 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), visada buvo. Seniau pro tą įvažiavimą veždavo ūkines ir statybines medžiagas. Nors jiems su ieškove šiuo metu priklauso ir (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, tačiau įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) pro šį sklypą yra labai nepatogus, žiemos metu neįmanomas. Apie tai, kad įvažiavimas į sklypą bus panaikintas, sužinojo, kai buvo pradėti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Iki tol apie naikinamą nuovažą niekas jų neįspėjo ir su jais nesitarė. Nors kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams rekonstrukcijos metu panaikinti įvažiavimai buvo atkurti, jų prašymas dėl nuovažos įrengimo nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuovaža į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įrengta ir kad ji buvo legali. Vien ta aplinkybė, kad ties žemės sklypu šaligatvio bortelis buvo pažemintas, nereiškia, kad tai buvo teisės aktų reikalavimus atitinkanti nuovaža. Vykdant rekonstrukciją, visos nuovažos buvo įrengtos ant buvusių nuovažų pagal kadastrines bylas. Kadastro byloje nebuvo įregistruota nuovaža į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kita vertus, šiuo metu esanti situacija užtikrina ieškovams patekimą į sklypą (duomenys neskelbtini) pro sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių atsakovė vykdant rekonstrukciją nepažeidė jokių reikalavimų, todėl ieškinys yra atmestinas. Neturi informacijos, kad atsakovė yra patenkinusi kitus prašymus dėl nuovažų įrengimo vykdant rekonstrukciją (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos metu buvo tvarkomi ne tik valstybinės reikšmės, bet ir vietinės reikšmės keliai. Atsakovė yra atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelius. Ieškovų prašymas įrengti nuovažą į jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nuovažų įrengimas nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugumo reikalavimų yra griežtai reglamentuotas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus nuovažos įrengimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą yra sunkiai įmanomas.
Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė. Šie žemės sklypai natūra buvo grąžinti jos giminaičiams, buvo suformuoti du atskiri sklypai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas žymiai vėliau nei kitas. Seniau šis sklypas priklausė valstybei, juo naudojosi ambulatorija ir šalia esanti parduotuvė. Įvažiavimas į tą sklypą visada buvo. Pro šį įvažiavimą jie patekdavo į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitu įvažiavimu nesinaudojo, nes šaligatvio bordiūras buvo labai aukštas. Įvažiavimas buvo tiek iki jai įgyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tiek vėliau. Parduodant sklypus, rekonstrukcija dar nevyko, tačiau jai net mintis nekilo, kad įvažiavimas gali būti panaikintas.
Liudytojas A. J. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, ieškovus pažįsta dėl jų vykdomos gėlių prekybos. Nurodė, kad įvažiavimas į šiuo metu ieškovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) visada buvo. Jis pats ne kartą yra važiavęs pro šį įvažiavimą. Taip pat yra matęs ir kitus automobilius važiuojant šiuo įvažiavimu, vežant į ambulatoriją malkas. Įvažiavimas buvo apie 3-4 metrai nuo ambulatorijos sienos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su Telšių rajono savivaldybės administracija nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio vykdė susisiekimo komunikacijų – valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai ruožo nuo 0,01 iki 0,77 km, kuriam (duomenys neskelbtini) suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimai, rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų-dviračių taką, techninį darbo projektą Nr. 8247/4612-00-TDP (toliau – Projektas), statinio projektuotojas – UAB „Kelprojektas“ (1 t., b. l. 39, 55-175). Projektas ir Projekto bendrieji statinio rodikliai buvo patvirtinti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu (2 t., b. l. 10). Telšių rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LRS-83-191008-00030 pagal Projektą rekonstruoti statinį – kelio Nr. 4612 ruožą nuo 0,01 km iki 0,77 km, unikalus Nr. 4400-2628-3044, (2 t., b. l. 15-16). Ieškovams E. V. ir A. V. nuo 2020 m. kovo 12 d. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 133, 134, 135, 136). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kilnojamas statinys, kuriame ieškovė užsiima gėlių prekyba. Į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuovaža yra įrengta. Projekte nuovaža iš rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo suprojektuota ir pradėjus kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai rekonstrukciją nebuvo įrengta. Į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galima patekti pro kitą ieškovams priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Domidėja“ parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pavaizduotas įvažiavimas į sklypą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai (1 t., b. l. 14). Ieškovai 2021 m. balandžio 12 d. su pretenzija kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir AB „Eurovia Lietuva“, prašydami padaryti būtinus rekonstruojamos (duomenys neskelbtini) projekto pakeitimus, suprojektuojant ne siauresnį kaip 3 m. pločio įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (1 t., b. l. 36-37). Telšių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 30 d. rašte nurodyta, kad reaguojant į ieškovų pretenziją dėl įvažiavimo į sklypą buvo kreiptasi į projekto vykdytoją, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją ir projekto rengėjus, kad įvertintų galimybę pakoreguoti techninio projekto sprendinius ir rastų galimybę įrengti nuovažą į ieškovams priklausantį žemės sklypą (1 t., b. l. 11, 191). VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl pretenzijos“ ieškovams nurodyta, kad rengti įvažiavimą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai kuris sutampa su (duomenys neskelbtini), į jiems priklausantį žemės sklypą nėra teisinio pagrindo (1 t., b. l. 12). UAB „Kelprojektas“ 2021 m. liepos 30 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. raštuose nurodyta, kad nuovaža į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuprojektuota nesant teisinio pagrindo (1 t., b. l. 38, 190). Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriuose pavaizduotas ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki Projekto pradžios ir užbaigus Projektą (3 t., b. l. 137, 138, 139, 150, 151); 1995-1996 m. parengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planai (4 t., b. l. 1, 2, 3, 4); rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai 0,008-11,805 km ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys (4 t., b. l. 5-11).
Ieškovai, pateikdami teismui ieškinį ir prašydami teismo įpareigoti atsakovę atlikti projekto Nr. 8247/4612-00-TDP rekonstrukcijos koregavimą ir įrengti 3 m. pločio įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) į jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrodinėja, kad įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), t. y. rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai, į minėtą žemės sklypą panaikinimas yra savavališkas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, ir pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teises. Nurodė, kad nuovaža iš rajoninio kelio į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą visada buvo, tai patvirtina UAB „Domidėja“ parengtas žemės sklypo planas ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovai teigia, jog aplinkybė, kad į jiems priklausantį žemės sklypą galima patekti pro šalia, (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kuris šiuo metu taip pat jiems priklauso, nepašalina jų nuosavybės teisės pažeidimo, nes šį sklypą yra planuojama parduoti. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad teisėtai įrengtos ar suderintos nuovažos iš (duomenys neskelbtini) į ieškovams priklausantį žemės sklypą niekada nebuvo, ieškovai neturi teisės aktuose nustatyta tvarka išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų ir sutarties su atsakove. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo ir negalėjo priimti sprendimo dėl nesamos nuovažos panaikinimo. Byloje nėra ginčo, kad patekimas į ieškovų ginčo sklypą yra galimas bei užtikrinamas vietinės reikšmės keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės per kitą ieškovams priklausantį sklypą, kuris ribojasi su ginčo sklypu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į CK normas, kuriomis grindžiami ieškovų reikalavimai, nagrinėjamu atveju ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnis), ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, šiuo atveju ieškovams tenka procesinė našta įrodyti, jog jie yra turto savininkai bei tai, kad jų teisės yra pažeistos, o atsakovei įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Byloje nėra ginčo dėl ieškovų nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimų. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).
Nagrinėjamu atveju ieškovai teisės naudotis daiktu pažeidimą įrodinėja aplinkybėmis, kad jie negali patekti, t. y. įvažiuoti, į jiems priklausantį žemės sklypą, nes prieš tai buvęs įvažiavimas atsakovės valia rengiant Projektą ir jį įgyvendinant buvo panaikintas. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu nuovažos iš rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Teismo manymu, nepaisant šiuo metu esančios faktinės aplinkybės, kad ieškovai patekti į nurodytą žemės sklypą turi galimybes pro kitą jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokia faktinė situacija apsunkina naudojimąsi žemės sklypu ir sukelia nepatogumus. Tačiau šiuo atveju esminis ginčas kyla dėl to, ar nurodytos ieškovų, kaip savininkų, teisės yra pažeidžiamos atsakovės veiksmais (neveikimu) ir ar atsakovų veiksmai nagrinėjamoje situacijoje yra teisėti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
Byloje nustatyta, kad kelias Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai, kuris sutampa su (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini), yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Šalia nurodyto kelio ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai teigia, kad atsakovė vykdant Projektą, kurio metu buvo rekonstruojamas kelio Nr. 4612 ruožas nuo 0,01 km iki 0,77 km, neteisėtai ir pažeidžiant jų nuosavybės teises panaikino iš šio kelio į jų žemės sklypą buvusią nuovažą. Iš byloje esančio ieškovų iniciatyva UAB „Domidėja“ parengto ieškovams priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad ieškovų nurodomas įvažiavimas į jų sklypą plane pažymėtas sutartiniu ženklu. Kitame to paties žemės sklypo plane, kuris buvo sudarytas 1995 m. Telšių rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir kuris ieškovams buvo perduotas 2020 m. įsigyjant žemės sklypą, įvažiavimas iš kelio Nr. 4612 į ieškovams priklausantį žemės sklypą atskirais sutartiniais ženklais nepažymėtas. Vadovaujantis rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai 0,008-11,805 km ir jo sudėtinių dalių 2013 m. kadastro duomenimis, nurodyto kelio ruože nuo 0,029 km iki 0,075 km nurodyti du įvažiavimai (nuovažos). Projekte nurodyta, kad vykdant kelio 4612 Tryškiai-Kiršiai ruožo nuo 0,01 km iki 0,77 km rekonstrukciją, įvažiavimai-išvažiavimai į kiemus, privačius sklypus yra suprojektuoti esamų nuovažų vietose (3 t., b. l. 86). Šalia kelio Nr. 4612 esantis ieškovams priklausantis žemės sklypas yra tarp dviejų žemės sklypų, kuriuose yra (duomenys neskelbtini) ambulatorija ir parduotuvė. Byloje nėra ginčo, kad vykdant kelio Nr. 4612 rekonstrukciją nuovažos į žemės sklypus, kuriuose yra ambulatorija ir parduotuvė, buvo įrengtos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai 0,008-11,805 km ir jo sudėtinių dalių 2013 m. kadastro informacijoje nėra duomenų apie nuovažą į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir dėl šios priežasties vykdant Projektą jis nebuvo įrengtas. Šias aplinkybes patvirtina ir kelio Nr. 4612 kadastro dwg brėžinys (4 t., b. l. 11), iš kurio matyti, kad iš nurodyto kelio į ieškovams priklausantį žemės sklypą įvažiavimas nėra pažymėtas.
Ieškovai įrodinėdami faktą, kad atsakovė neteisėtai panaikino iš rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai į jiems priklausantį žemės sklypą buvusią nuovažą, į bylą pateikė fotonuotraukos, kuriuose pavaizduotas ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis iki Projekto pradžios ir užbaigus Projektą (3 t., b. l. 137, 138, 139, 150, 151). Fotonuotraukose (3 t., b. l. 137, 138, 139) matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas yra tarp (duomenys neskelbtini) ambulatorijos ir parduotuvės, sklype auga gyvatvorė ir aukšti medžiai. Šalia sklypo yra šaligatvis ir rajoninis kelias Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai. Kaip nurodyta prieš tai, ieškovams priklausantis žemės sklypas susijungia su kitu jiems šiuo metu taip pat priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuovaža iš kelio Nr. 4612 į žemės sklypą buvo tarp ambulatorijos ir aukšto medžio (liepos), kuris šiuo metu yra nukirstas. Iš pateiktų fotonuotraukų nežymiai matyti, kad ieškovės nurodytoje galimos nuovažos vietoje šaligatvio bordiūras yra pažemintas. Teismas nekvestionuoja aplinkybės, kad pro ieškovės nurodytą vietą buvo galima įvažiuoti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, kad šis įvažiavimas yra teisės aktuose numatyta nuovaža nuo valstybinės reikšmės kelio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje pateiktos fotonuotraukos neįrodo aplinkybės, kad ieškovai norėdami patekti į jiems priklausantį žemės sklypą galimai naudojosi teisės aktų reikalavimus atitinkančia ir kelio kadastre įregistruota nuovaža.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovai neįrodė, kad jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė atsakovė. Be liudytojų parodymų, kurie tik patvirtino aplinkybes apie buvusią galimybę iš kelio Nr. 4612 patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, ir kurie patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018), bei UAB „Domidėja“ parengto ieškovams priklausančio žemės sklypo plano, kurio parengimo priežasčių teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo tiksliai paaiškinti, byloje nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad iš kelio Nr. 4612 į ieškovams priklausantį žemės sklypą buvo įrengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti, kelio kadastre įregistruota, nuovaža ir kad atsakovė vykdant Projektą neteisėtai ją panaikino.
Kaip nurodyta prieš tai, ieškovai savo reikalavimus grindė vadovaudamiesi ir CK 4.103 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atliekant kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai rekonstrukcijos darbus buvo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nes neteisėtai buvo panaikintas įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad keliai yra projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovai neįrodė, kad iš kelio Nr. 4612 į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įrengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti, kelio kadastre įregistruota, nuovaža ir kad atsakovė vykdant Projektą neteisėtai ją panaikino. Ieškinyje nenurodyta, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeidžiami vykdant Projektą ir rekonstruojant kelią Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad kelio Nr. 4612 rekonstrukcijos projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Projektiniai pasiūlymai buvo aptarti 2018 m. lapkričio 21 d. vykusiame viešame susirinkime, kuriame klausimų, pasiūlymų dėl nuovažų įrengimo nebuvo pateikta (1 t., b. l. 124, 125, 126, 127, 128). Iš 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės aktų (1 t., b. l. 177-180, 181-187) matyti, kad Projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog vykdant kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai rekonstrukciją buvo pažeisti teisės aktai ir tai lėmė ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus.
Įvertinus visas šias aplinkybes, ieškovų reikalavimas dėl 3 m. pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad ieškovų galimybės šiuo metu įsirengti nuovažą iš kelio Nr. 4612 Tryškiai-Kiršiai į jiems priklausantį žemės sklypą ir teisės aktų, nustatančių reikalavimus tokios nuovažos įrengimui, analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio l dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų E. V. ir A. V. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.