Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo sprendimas

panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą Nr. 102, liudijantį apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje tarp ieškovės S. Š. ir atsakovo J. G., sudarytą santuoką, dėl atsakovo kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei S. Š. palikti turėtą pavardę – „Š.“, atsakovui J. G. palikti turėtą pavardę – „G.“;

pripažinti, kad turtas – automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimo valdytojo vardu data (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur), įgytas bendrąja daline ieškovės S. Š. ir atsakovo J. G. nuosavybės teise;

pripažinti, kad turtas – 7153/11964 dalis 1.1964 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantis nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis namas (bendra vidutinė rinkos vertė 68000 Eur), įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės S. Š. ir atsakovo J. G. nuosavybės teise;

po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui J. G. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į toliau nurodytą turtą: automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimo valdytojo vardu data (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur), 7153/11964 dalis 1.1964 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį nebaigtos statybos pastatą – gyvenamąjį namą (bendra vidutinė rinkos vertė 68000 Eur);

priteisti ieškovei S. Š. iš atsakovo J. G. 29668,06 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui J. G. tenkančią didesnę turto dalį;

pripažinti, kad prievolės įgytos pagal (duomenys neskelbtini) su Swedbank AB sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 17-051929-GV iki galutinio įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka ir toliau turi būti vykdomos solidariai;

priteisti ieškovei S. Š. iš atsakovo J. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, kad nei Civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.), vadovaujantis teismų praktika, taikytinos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos, teismas tokiu atveju taip pat turi pareigą nustatyti visas teisines pasekmes panaikinant bažnytinės santuokos apskaitos įrašą. CK nustatyta, jog nutraukdamas santuoką teismas turi išspręsti įstatyme numatytus santuokos nutraukimo padarinius, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 str. 2 d. nustatytų būdų santuoka nutraukiama (CIC 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Pagal CK 3.59 str., teismas be kitų Mausimų, turi išspręsti bendro turto padalijimo Mausimus. Vadovaudamasi šia nuostata, reiškiu atsakovui reikalavimus dėl toliau nurodytų bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nustatymo.

1.2.DĖL SANTUOKOS APSKAITOS ĮRAŠO PANAIKINIMO ESANT KITO SUTUOKTINIO KALTEI

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CIC 3.60 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl Įeito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Pažymiu, kad man su atsakovu vedant bendrą buitį ir kartu kuriant bendrą šeimos ateitį, atsakovas smurtavo, naudojo tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtą. Tuo tarpu mano vertybinės ir moralės nuostatos iš esmės skiriasi nuo atsakovo požiūrio ir elgesio. Santuokoje atsakovas manęs negerbė ir mane žemindavo, su manim elgėsi itin žiauriai, dėl ko (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesį man teko skubiai išsikraustyti iš bendro būsto, nes atsakovo elgesys tapo gąsdinantis ir neprognozuojamas — nuolat mano atžvilgiu buvo naudojami įžeidinėjimai ir grasinimai, taip pat nuolatos atsakovas į namus grįždavo visiškai girtas ir be priežasties keldavo konfliktines situacijas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26­3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas Įeitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas Įeitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT CBS 2016 m. vasario 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-99- 969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismų praktikoje sutuoktinio kalte laikytinas jo nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, taip pat į sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir Įeitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007 ir kt.).

Santuokos iširimą išimtinai lėmė atsakovo kaltė, kurią sąlygojo amoralus atsakovo elgesys, šeimos vertybių menkinimas, lydimas daugybės Įeitų santuokinio pareigų pažeidimų. Atsakovas ieškojo progų ištrūkti iš namų, galėdavo dingti kelioms dienoms, o vėliau kaip iš niekur nieko grįžti, didesnę laiko dalį praleisdavo su draugais. Ji nuolat buvo žeminama, jautėsi nemylima, nesijaučiau pilnaverte asmenybe. Sutuoktinis pradėjo skirti vis mažiau laiko šeimai, pradėjo girtauti, neleisti laisvalaikio kartu, bendravo šiurkščiai, kartais visai nesikalbėdavo, manimi nesirūpindavo ir man nepadėdavo namų buityje. Atsakovas nekreipdavo dėmesio į prašymus padėti atlikti namų buities darbus, priekaištaudavo, kad ieškovė nesugeba jų atlikti pati. Nors ne kartą bandė pasikalbėti su atsakovu, išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, tačiau atsakovas pradėdavo jai priekaištauti, kad ji jo visai nedomina, tapo jam nuobodi, kad pavargo nuo šeimos ir namų, kad šeima jam tapo rutina. Tuo tarpu ji stengėsi kurti šeimos gerovę, kad atsakovui nieko netrūktų. Šeimos labui daug dirbo, visą laiką kur kas didesne dalimi nei atsakovas finansiškai prisidėdavo prie namų ūkio išlaikymo, apmokėdavo atsakovo baudas, įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai, duodavo pinigų maistui ir kitoms prekėms, po darbo visa atsiduodavau šeimai. Atsakovas buvo viskuo aprūpintas, tačiau jam šeima vis tiek tapo neįdomi ir nereikalinga, kol ji suprato, kad jos su atsakovu santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko, atsakovo jausmai man visiškai išblėso, neliko pagarbos, atsakovas man visą laiką buvo nelojalus.

Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija, kad atsakovas tokiu savo elgesiu iš esmės pažeidė visas savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko atsirado net keli pagrindai, leidžiantys teigti, kad būtent atsakovas kaltas dėl jų santuokinių ryšių iširimo (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.). Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, prašo teismo santuoką nutraukti būtent dėl atsakovo kaltės.

2. DĖL ASMENINIO TURTO PRIPAŽINIMO BENDRĄJA DALINE IR JUNGTINE SUTUOKTINIŲ NUOSAVYBE, TURTO PADALIJIMO

2.1.Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 3.85 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia CK 3.100 str. numatytais atvejais, konkrečiai - nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.). Tokiu atveju sprendžiamas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo Mausimas ir taikomos CK trečiosios knygos VIII sk. normos. Dalijant sutuoktinių bendrąją nuosavybę, sudaromas turto balansas, o tai reišMa, kad nustatomas bendras sutuoktinių ir kiekvieno jų asmeninis turtas, įvertinamos sutuoktinių bendros ir asmeninės skolos, į jas atsižvelgiama, nustatant kiekvienam sutuoktiniui tenkantį turtą (CK 3.118 str.). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87 - CK 3.91 straipsniais. Pagal CK 3.82 str., jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis rėžimas, taigi turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Nepaisant to, kad mūsų su atsakovu santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas (duomenys neskelbtini)), tačiau su atsakovu faktinėje santuokoje bendrą ūkį vedėme nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pagal kasacinio teismo praktiką kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų gyvenimas ir bendro ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiUos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Taigi, bendrosios jungtinės veiklos pradžia nagrinėjamu atveju sietina ne su konkretaus turto įsigijimu ar jo pagerinimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

2.2.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, poilsiavo, rūpinosi vienas kito gerove, įgijo bendro turto, kartu tvarkė finansus, darytina išvada, kad gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai (sugyventiniai). Tuo tarpu atvejais, kai kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tokiu atveju bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Pažymi, kad turto įgijimo ir jo pagerinimo metu ji su atsakovu gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kuris pasireiškė ir lėšų bendrumu, siekė sudaryti santuoką ir vėliau, po kelių metų bendro gyvenimo kartu, ją sudarė, todėl nuo (duomenys neskelbtini) metų įgytas turtas iš bendrų lėšų, bendriems tikslams ir poreikiams tenkinti, traktuojamas kaip priklausantis ieškovei ir atsakovui bendrosios nuosavybės teise.

2.3.Iki santuokos įregistravimo šalių bendrai įgytas dalintinas turtas. automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), įregistravimo valdytojo vardu data (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur); Automobilis įgytas (duomenys neskelbtini), gyvenant kartu su atsakovu, vedant bendrą ūkį, turint tikslą automobilį naudoti šeimos poreikiams tenkinti, tą patvirtina ir aplinkybė, kad vėliau tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Už automobilį buvo sumokėta kartu su atsakovu lygiomis dalimis, todėl faktiškai toks turtas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vertintinas kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė ir yra dalintinas lygiomis dalimis - po 1 /2. Bendrąja daline nuosavybe įgyto turto vertė 2000 Eur.

Santuokoje įgytos bendros sutuoktiniu prievolės: negrąžinta paskolos dalis - 10.663,89 Eur pagal Swedbank AB (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. 17-051929-GV, kurios pagrindu man S. Š. ir J. G. buvo suteiktas 12 000 Eur kreditas, skirtas sutuoktinių nekilnojamajam turtui (gyvenamajam namui) statyti/remontuoti. Bendra sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų vertė šiai dienai yra 10.663,89 Eur (10.590,39 Eur paskolos ir 73,50 Eur palūkanų). Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe 7153/11964 dalys 1.1964 ha ploto Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. G. dovanotas turtas ((duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-4909), ir šiame žemės sklype esantis nebaigtos statybos gyvenamasis namas (neįregistruotas, baigtumas 92 proc.), pradėtas statyti šalių bendrai dar 2014 metais (bendra vidutinė turto rinkos vertė yra 68 000 Eur).

Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe - 7153/11964 dalys 1.1964 ha ploto Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. G. dovanotas turtas ((duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-4909), ir šiame žemės sklype esantis nebaigtos statybos gyvenamasis namas (neįregistruotas, baigtumas 92 proc.), pradėtas statyti šalių bendrai dar (duomenys neskelbtini) metais (bendra vidutinė turto rinkos vertė yra 68 000 Eur). Žemės sklypas buvo įsigytas iš atsakovo motinos - sumokant pinigus, tačiau kaip dabar paaiškėjo, jis buvo dovanotas tik atsakovui. Šis žemės sklypas jos darbu ir lėšomis buvo pagerintas iš esmės, paruoštas namo statyboms, o jame esantis gyvenamasis namas taip pat buvo statomas jos darbu ir lėšomis, todėl nutraukiant santuoką visas šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų, visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės: antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktiniu bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3- 126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CIC 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (LAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

2.4.Pažymėtina, kad žemės sklypas iš atsakovo motinos S. G. realiai buvo pirktas mūsų su atsakovu bendro šeimos namo statyboms, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) metų, kaip minėta, su atsakovu gyvenome kartu ir vedėme bendrą buitį, namų Ū., jau tuomet planavome susituokti. Žemės sklypas buvo naudojamas bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms tenkinti. Visas žemės sklypas buvo pertvarkytas, parengtas namo statyboms, jame išimtinai mano asmeninėmis lėšomis įrengti vandentiekis ir kanalizacija. Prie pagerinimų prisidėjau ir savo darbu. Atsakovas finansiškai prie žemės sklypo pagerinimo (parengimo gyvenamojo namo statyboms) praktiškai neprisidėjo. Taigi žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas tik mano asmeninėmis lėšomis, santaupomis tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po jos sudarymo. Darbų apimtys buvo didelės (sklypas pilnai paruoštas namo statybai, įrengta kanalizacija ir vandentiekis, išlygintas gruntas), investuota pinigų suma didesnė už paties sklypo vertę. VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenims, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 2 210 Eur, šiai dienai žemės sklypo kartu su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu vidutinė rinkos vertė išaugo iki 68 000 Eur vertės. Išsakytus teiginius pagrindžia ir kartu su ieškiniu teikiami mano banko sąskaitos išrašai, Vartojimo kredito sutartis, iš kurių matyti, kad Vartojimo paskola pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. 17-051929-GV (12 000 Eur) skirta būstui įsigyti (įrengimui), buvo išmokėta į man priklausančią banko sąskaitą. Kas mėnesį iki šiol nuo minėtos sąskaitos bankas kreditoriaus naudai nuskaičiuojama ~ 203 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog asmeninis atsakovo, kaip sutuoktinio turtas (žemės sklypas), kuris jam buvo padovanotas (nors kaip minėta, iš tikrųjų įgytas už bendras jų abiejų lėšas už dviejų tūkstančių eurų sumą), buvo pagerintas santuokos metu dėl jo visapusiško ir esminio pertvarkymo, kas sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą išvadai, jog tokiu būdu turtas buvo pagerintas iš esmės. Įrodžius esminio turto pagerinimo faktines aplinkybes, konstatuotina, kad žemės sklypas priklauso abiems sutuoktiniams (pripažįstant jį bendrąja jungtine nuosavybe) ir dėl to nutraukus santuoką turi būti padalintas tarp jų lygiomis dalimis.

2.5.Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra pagaminimas naujo daikto (CK 4.47 str. 4 p.), kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamojo daikto pagaminimas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatas, priestatas, tiesinys ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas ir kt. bei yra tvirtai sujungta su žeme (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. d.; LR statybos įstatymo 2 str. 2 d.) (kasacinio teismo nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-710/2003). Nebaigtas statyti šalių gyvenamasis namas pripažintinas šalių nuosavybės teisės objektu. Tai, kad šis nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto.

Gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo taip pat statomas ieškovės lėšomis ir darbu. (duomenys neskelbtini) metais, su atsakovu kartu gyvenant, vedant bendrą ūkį, buvo įrengti namo pamatai. Visos namui skirtos medžiagos buvo perkamos, namo statybos darbai apmokami iš ieškovės lėšų. Tą patvirtina pavedimai iš asmeninės banko sąskaitos: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą pervesta 3545 Eur suma paskolai padengti ir prekėms įsigyti; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervesta 720 Eur suma namo statybos darbams apmokėti (lauko durų gamybai ir įrengimui); laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervesta 2185 Eur suma namo statybos darbams apmokėti (namo stogui); laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervesta 460 Eur suma namo statybos darbams apmokėti (elektros įrengimui). Statybos medžiagas bei darbus nuolat ji apmokėdavo ir grynaisiais pinigais, atsakovas savo lėšomis prie namo statybos neprisidėjo. Atsakovo finansinė padėtis niekada nebuvo gera, tad daugumą išlaidų padengdavau aš. Dar (duomenys neskelbtini) metais, už atsakovą apmokėjau paskirtas jam baudas, įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji apmokėjo vestuvių fotografo išlaidas. Atsakovas nei santaupų, nei pakankamų piniginių lėšų neturėjo, taigi finansinė namų ūkio išlaikymo pareiga, o kartu ir namo statybos finansavimas buvo priskirtas vienasmeniškai man. Visas savo gaunamas lėšas ieškovė investavo į jų su atsakovu bendrą buitį, nepasilikdama gaunamų pajamų savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Ieškovei investavus į namo statybą visas savo turėtas santaupas, (duomenys neskelbtini) tarp Swedbank, AB ir kredito gavėjų manęs ir atsakovo buvo pasirašyta Vartojimo kredito sutartis 12 000 Eur sumai. Ši paskola visa apimtimi buvo panaudota namo statybos ir remonto darbams atlikti, paskolą visą laikotarpį vienasmeniškai mokėjau aš, tą, kaip minėta, patvirtina pridedami banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad dalį sumos iš savo sąskaitos kreditoriui pervesdavau aš, kitą dalį, pervesdavau į atsakovo sąskaitą: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš mano asmeninės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervesta 3545 Eur suma paskolai padengti ir prekėms įsigyti; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš mano asmeninės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervesta 95 Eur suma paskolai padengti. Iš mano asmeninės sąskaitos į atsakovo sąskaitą kas mėnesį buvo pervedami pinigai paskolai padengti, kadangi mums esant solidariaisiais skolininkais, atsakovas niekada jokia dalimi neprisidėjo prie įsipareigojimų vykdymo, taip pat kitą paskolos dalį pervesdavau bankui iš savo asmeninės sąskaitos. Taigi kreditas vienasmeniškai anksčiau ir dabar mokamas iš mano lėšų, šiai dienai iš mano sąskaitos kas mėnesį nuskaitoma vidutiniškai 203 Eur suma. Atsakovas jokia dalimi prie Vartojimo kredito sutarties įvykdymo neprisideda, nepaisant to, kad kreditas buvo paimtas bendro būsto statyboms ir remontui.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 7153/11964 dalys, kartu su jame esančiu nebaigtos statybos gyvenamuoju namu (bendra tokio turto rinkos vertė remiantis konsultacine išvada sudaro apie 68 000 Eur), pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į dalintino turto balansą. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintino ir dalintino turto vertė 68 000 Eur. Kito po santuokos nutraukimo dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto šalys nuosavybės teise neturi.

2.6.Nustačius šalių dalijamo turto balansą bei turto vertę (CK 3.119 str.), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas turi būti paskirstytas abiem sutuoktiniams. Sutuoktinių bendro turto dalių klausimas reglamentuojamas CK 3.117 str. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Nutraukus santuoką ir turtą visoje apimtyje asmeninėn nuosavybėn priteisus atsakovui, dalintino turto vertė mažintina likusių neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams apimtyje. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija.

Atsižvelgiant į itin konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytas turtas turėtų būti dalinamas nepaliekant ieškovės ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl prašo teismo ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės ir dalinės nuosavybes teise įgytą turtą padalinti toliau nurodyta tvarka: Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui J. G. pripažinti asmeninės nuosavybės teise: 7153/11964 dalis 1.1964 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą - nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (bendra vidutinė rinkos vertė 68 000 Eur); automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), įregistravimo valdytojo vardu data (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur).

2.7. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT CBS plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Minėta, kad gyvendami santuokoje su atsakovu įgijome ne tik turto, tačiau ir kreditorinių įsipareigojimų. Kadangi skolinius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį šalys prisiėmė bendram sutuoktinių turtui remontuoti ir toliau išlieka solidariosios prievolės subjektai.

Atsižvelgiant į tai, prašo teismo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažinti, kad negrąžinta paskolos dalis - pagal Swedbank, AB (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. 17-051929-GV, kurios pagrindu S. Š. ir J. G. buvo suteiktas 12 000 Eur kreditas, skirtas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) remontui, bei su šios sutarties vykdymu susijusios piniginės prievolės, - po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovės S. Š. ir atsakovo J. G. prievolė, įsipareigojimus bankui iki visiško kredito išmokėjimo ieškovei S. Š. ir atsakovui J. G. toliau vykdant solidariai.

2.8.Pagal CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui J. G. po santuokos įrašo panaikinimo, natūra atitenka bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažintinas turtas - 7153/11964 dalis 1.1964 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtos statybos gyvenamuoju namu (bendros 68 000 Eur vertės), mano naudai iš jo priteistina 28.668,06 Kur dydžio piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra (Turto vertė mažintina turimų neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 17-051929-GV apimtimi, dalijant gautą sumą lygiomis dalimis pagal 1/2 turto proporciją, o būtent: ((68 000 Eur-10663,89)72=28.668,06)

Pažymima, kad jeigu turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirų turto dalių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011), turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šalių bendrai įgytas automobilis yra nedalus daiktas, natūra nedalintinas dėl savo techninių savybių. Remiantis automobilio registracijos duomenimis ir nusistovėjusia naudojimosi daiktu tvarka, automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui J. G., tokiu būdu atsakovui išmokant man, ieškovei S. Š., pusės automobilio vertės atitinkančią kompensaciją - 1 000 Eur, už ieškovei priklausančią 1/2 šio turto dalį. Padalinus turtą aukščiau aptartu būdu, viso ieškovei S. Š. iš atsakovo tokiu atveju priteistina 29.668,06 Eur piniginė kompensacija už atsakovui J. G. tenkančią didesnę turto dalį.

CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo išlaikymo sutuoktinio turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju tiek man, ieškovei S. Š., tiek atsakovui J. G., tarpusavio išlaikymas nenustatomas, nes yra nereikalingas ir netikslingas.

4.DĖL PAVARDĖS

CK 3.69 str. 1 d. nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo mano, ieškovės S. Š., ir atsakovo J. G. pavardės nesikeičia.

5. DĖL TERMINO SUSITAIKYTI

Ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai yra iširusi ir jos atstatyti nėra galimybių. Šiuo metu mano ir atsakovo santykiai yra nešeimyniški, todėl remdamasis LR CK 3.54 str. 4 d., termino susitaikyti prašau neskirti. Šio termino nustatymas būtų beprasmiškas ir prieštarautų mano interesams. Mūsų santuoka yra iširusi dėl preziumuotos santuokinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, todėl ateityje bendras mūsų gyvenimas yra neįmanomas.

6.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai parodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nes ieškovės atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, atsakovas girtavo, jis smurtavo ir prieš motiną, (duomenys neskelbtini) m. buvo teistas, sudaužė šampano butelį ant ieškovės galvos dar prieš vestuves. Atsakovui buvo atimtos teisės, atsakovas nesilaikė pareigos būti lojaliam, rūpintis šeima. Ekspertizės metu buvo nustatyta ginčo žemės sklypo vertė – 1900 Eur, nebaigto statyti namo – 21-700 Eur. Atsižvelgiant į šią ekspertizę prašo priteisti ieškovei kompensaciją – 11800 Eur. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad nurodyta mokėjimo paskirtis – už statomą namą. Pateikta visa eilė ieškovės vardu atliktų mokėjimų už elektros projektą, šalys į nebaigtą statyti namą įsikėlė 2017-02-15, tai patvirtino ir atsakovas. Pateikti ieškovės mokėjimai :2017-03-08, 2014-06 , 2016-09-09,2016-09-18 už namo stogo dangą, 2016-09-09, 2016-11-20 už namo lauko duris, 2014 už namo statybas, 2015 už komunalines. Atsakovas pateikė į bylą perbraižytą statybos projektą, už projektą mokėjo ieškovė. Ieškovė 2015-08-28, 2016-12-14, 2017-12-15 mokėjo už atsakovo automobilio draudimą. 2013 metais ieškovė sumokėjo VMI už atsakovui skirtas baudas. 2017-02-05 iki 2017-12-18, ieškovė pervedė kreditą. Tai įrodo, kad šalys vedė bendrą buitį iki santuokos sudarymo. Šalys įgijo bendrą turtą, siekė ir sudarė santuoką. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2012 metų, kartu tvarkė finansus, ūkį, ginčo turtas įgytas iš bendrų lėšų vedant bendrą ūkį, ieškovė mokėjo draudimo polisą. Turtą - žemės sklypas ir namas buvo pagerintas šalių santaupomis ir turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Šiai dienai kredito likutis 6885,97 Eur. Yra prašoma turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei – kompensaciją. Kadangi bankas prieš, tai abi šalys lieka solidarūs skolininkai. Prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

7.Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka, jog būtų panaikinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašas Nr. 102, liudijantis apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje tarp ieškovės S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, dėl atsakovo kaltės. Sutinka santuoką nutraukti taikiai – bendru sutarimu, o nepavykus ginčo išspręsti geruoju ir pasirašyti taikos sutarties, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7.1.Nurodė, kad ieškovė, nuo pat bendro gyvenimo pradžios, nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, numatytų LR CK 3.27 str. 1 d. Gyvenant kartu, ieškovė nerodė man jokios pagarbos, abejingai su manimi elgėsi, nerėmė manęs nei moraliai, nei materialiai, kaip ji teigia, nesistengė kurti bendro gyvenimo. Kasdien daug kartų sulaukdavo priekaištų ir įžeidinėjimų. Ieškovė negrįždavo namo kelias dienas iš eilės, sakydama, kad yra pas mamą, tačiau paaiškėdavo, jog jos ten nėra ir nebuvo. Pastaruoju metu, kai dar gyveno kartu, nuolat namo grįždavo labai vėlai – 23-24 val. Savaitgaliais jis norėdavo praleisti laiką kartu, siūlydavo vykti į gamtą, pas gimines, į draugų gimtadienius, bet jai tai buvo neįdomu, vėliau paaiškėdavo, kad ji laiką leidžia naktiniame klube, bare ar kazino su draugėmis ir nepažįstamais vaikinais. Skambindavo naktį, bet telefonas būdavo išjungtas. Namuose nesitvarkė, valgyti negamino, pasakydavo, kad iki mamos namų vos 100 metrų, nueisi ir pavalgysi. Nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytais teiginiais, jog vedant bendrą buitį jis smurtavo, naudojo tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtą, ieškovę žemindavo, elgėsi žiauriai, grasino, be priežasties keldavo konfliktines situacijas ir kt. Šie teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Prieš ieškovę nėra pakėlęs rankos, smurtavęs ar kitaip žiauriai elgęsis, visuomet stegdavosi nusileisti, nes ji yra moteris. Sutinka, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei S. Š. būtų palikta turėta pavardė – “Š.”, o atsakovui J. G. turėta pavardė – “G.”. Sutinka, kad ieškovei S. Š. ir atsakovui J. G. tarpusavio išlaikymas nebūtų nustatomas. Sutinka ir teismo prašo neskirti termino susitaikyti, nes santuoka faktiškai yra iširusi. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė man jokio pasiūlymo nutraukti santuoką bendru sutarimu, o iš karto pateikė teismui ieškinį dėl bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Mano, jog nėra išnaudotos visos galimybės ginčą išspręsti taikiai, todėl mano tikslinga šioje byloje skirti teisminę mediaciją.

7.2.Neteisingi ieškovės teiginiai, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu ir vedėme bendrą ūkį, įgijo bendro turto. Su ieškove susipažino (duomenys neskelbtini) metų vasarą. Iš pradžių net nežinojo kur ji gyvena, nes bendravo per atstumą – socialiniuose tinkluose. Ieškovė retai pasikviesdavo jį į svečius, nes gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuomojosi kambarį, kartu su šeimininkais. (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. su ieškove apsigyveno pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno draugo V. O. name (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais. (duomenys neskelbtini) įsikėlė į nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1999 m. liepos mėn., variklio darbinis tūris 1,9 kūb.cm., galia 81 kW, kuras – dyzelinas, greičių dėžė – mechaninė, kėbulas – universalas, spalva sidabrinė, rida 470 000 km., automobilio būklė patenkinama, priklauso man asmeninės nuosavybės teise, kurį (duomenys neskelbtini) nusipirko už asmeninius pinigus – 1300 Eur., kuriuos gavo (duomenys neskelbtini) pardavęs automobilį (duomenys neskelbtini) -5000 Lt (1448 Eur). Automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini), dar prieš pažintį su ieškove, todėl nesutinka, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas, kaip įgytas, bendra daline nuosavybės teise ir būtų dalinamas nutraukiant santuoką. Minėtas automobilis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir neturi būti dalinamas nutraukiant santuoką.

7.3.Iki pažinties su ieškove, iki bendro gyvenimo pradžios ir iki santuokos sudarymo turėjo dar asmeninės nuosavybės teise automobilius – AUDI A6, VW GOLF, VW PASSAT. Nesutinka su ieškovės nurodyta automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos verte – 2000 Eur. Ieškovė teikia netinkamus įrodymus – išrašus iš tinklapio www.autoplius.lt. Abu jos nurodomi automobiliai nėra panašūs į jam, asmeninės nuosavybės teise, priklausantį VW Passat. Vienas VW Passat, darbinis tūris 1,6 kūb.cm., kėbulo tipas - sedanas, pagaminimo data 2000 m., rida 85 000 km., kuras- benzinas; kitas VW Passat, darbinis tūris 2,8 kūb.cm., pagaminimo data 2000 m., rida 312 000 km., kuras- benzinas, visi varantys ratai. Teikia išrašą iš tinklapio www.autogidas.lt, panašaus automobilio į jam, asmeninės nuosavybės teise, priklausantį automobilį, kuris parduodamas už 850 Eur, todėl mano, jog jam priklausančio automobilio vertė negali būti didesnė nei 800 Eur.

7.4. 2012-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-466, jo mamai S. G. buvo atkurta asmeninės nuosavybės teisė į 1,73 ha žemės, tame tarpe ir į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,1964 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2270 Eur. (duomenys neskelbtini) mama asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (7153/11964 dalis), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise. Dovanotos dalies rinkos vertė – 1357 Eur. Šalių susitarimu buvo nustatyta dovanojamo turto vertė – 1500 Eur. Taip pat dovanojimo sutartimi buvo susitarta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovės teiginys, kad, neva, žemės sklypas buvo įsigytas iš atsakovo motinos sumokant pinigus, yra neteisingas ir nepagrįstas. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

7.5.Nesutinka, kad man jam asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis būtų pripažinta bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe ir būtų padalinta nutraukiant santuoką. Nesutinka su ieškovės bendrai nurodyta žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo vidutine rinkos verte – 68 000 Eur. Visų pirma, žemės sklypo dalies vertė, kaip atskiro turtinio vieneto, turi būti nurodyta atskirai, o nebaigto statyti gyvenamojo namo, kuris nėra pripažintas tinkamu naudoti ir nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, atskirai. Ieškovė pateikė teismui nebaigto statyti gyvenamojo namo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją. Kadastriniai matavimai atlikti 2017-07-10. Baigtumo procentas 77 proc. Vidutinė rinkos vertė - 10 000 Eur (2A forma). Atkreiptinas dėmesys, kad kadastriniai matavimai atlikti ir užfiksuota pastato būklė iki banko kredito suteikimo. Ieškovė teikia netinkamą įrodymą – 2018-11-21 konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos (UAB “Marleksa”). Šioje išvadoje nurodytas visas žemės sklypas, o ne jo dalis, pastato baigtumas 92 proc., skaičiavimuose palyginimui pateikti netinkami trys objektai - visi jie yra ne toje pačioje vietovėje, kurioje yra nebaigtas statyti namas, visi jie yra 100 proc. pabaigti ir įregistruoti VĮ Registrų centre, pastatyti ne iš tokių pačių medžiagų (rąstai, medis su karkasu), ne tie patys statybos metai ir t.t.

7.6.Mano, kad į namo statybas yra investuota apie 20 000 Eur.

Paaiškina, šį savo teiginį:

- namo projektas – 1 300 Lt (376,50 Eur);

- žemės išlyginimas ir pamatų įrengimas – 12 000 Lt (3475,44 Eur);

- blokeliai sienoms – 6 000 Lt (1737,72 Eur);

- medieną padovanojo mano teta L. V.;

- smėlį padovanojo mano tėvai;

- stiklo vatą padovanojo mano tėvai;

- plytas padovanojo mano tėvai (šios medžiagos liko po tėvų namo remonto);

- stogo danga – 2185,92 Eur;

- kaminas – 695,40 Eur;

- vandens gręžinys – 1 100 Eur;

- elektros projektas – 460 Eur;

- lauko durys – 720 Eur;

- langai – 1 400 Eur;

- vidaus apdaila – 1 400 Eur;

- grindų betonavimas – 300 Eur;

- grindų plytelės – 500 Eur;

- laminatas – 140 Eur;

- elektros instaliacija – 500 Eur;

- kanalizacijos vamzdžiai – 500 Eur;

- unitazas – 60 Eur;

- šildymo katilas su pajungimu – 1 879 Eur.

Jeigu nepavyktų ginčo išspręsti taikiai, manau būtų tikslinga, nebaigto statyti gyvenamojo namo vertei nustatyti, skirti teisminę ekspertizę.

7.7.Nesutinka, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas būtų pripažintas bendra jungtine nuosavybe ir dalinamas po ½ dalį, išmokant už šią turto dalį, ieškovės prašomą, kompensaciją. Sutinka, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe. Neteisingas ieškovės teiginys, kad didesne dalimi finansiškai prisidėdavo prie gyvenamojo namo statybų ir namų ūkio išlaikymo. Jis visada daug dirbau ir gerai uždirbdavau ir pradėjus su ieškove kartu gyventi mano tėvų name, turėjo susitaupęs 25 000 Lt, todėl galėjo pradėti namo statybas. 2014 m. už žemės lyginimą, paruošimą ir pamatų įrengimą sumokėjo įmonei asmeniniais grynais pinigais – 12000 Lt, jam išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, išdavė apmokėjimo kvitą, tie dokumentai, kartu su kitais statybų dokumentais, yra pas ieškovę (pasiėmė išeidama).

7.8.Ieškovės prašydavo tvarkyti namo statybos dokumentus bei atlikti mokėjimus iš mano lėšų, kadangi nemoka deramai naudotis kompiuterinėmis programomis, prastai supranta ir kalba lietuviškai. Be to, ji dirbo logistikos įmonėje bei turėjo pažinčių, kurių dėka galima nusipirkti statybinių medžiagų pigiau. Dėl šių priežasčių dokumentai, susiję su namo statybomis, yra pas ieškovę. Namo statybas finansavo iš savo asmeninių lėšų. Užsakydavo, organizavo ir apmokėdavo už darbus. Tai gali paliudyti statybas vykdę meistrai: M. P., V. K., M. G., A. K., kuriems pinigus mokėjo jis iš savo lėšų. Po darbo visuomet namo statybose dirbo ir pats. Visus santechnikos darbus atliko pats, padarė šildomas grindis, išvedžiojo vamzdelius ir kt.

Kai kuriuos ieškovės pateiktus įrodymus – sąskaitas ir apmokėjimus, paaiškina išsamiau:

2015-08-04 atliktas pavedimas iš ieškovės sąskaitos 695,40 Eur į UAB „Statybų bazė". Kadangi ieškovė logistikos įmonėje dirba su daugeliu įmonių, ši yra viena iš jų, kuri pasiūlė kaminą nupirkti žymiai pigiau, nes pasiskambinus į keletą įmonių kamino kaina buvo nuo 1000 Eur. Ieškovė pasiūlė, aš net neabejodamas sutiko ir davė grynais 700 Eur bei sutarė, jog ji viską užsakys ir sutvarkys, kadangi aš nemoku atlikti mokėjimo pavedimų internetu. 2018-11-14 atliktas pavedimas iš ieškovės sąskaitos 847 Eur į UAB „Geogręžiniai". Mokėjimas buvo atliktas už žemės sklypo tvarkymo darbus, aš ieškovei davė grynaisiais 1200 Eur, tačiau nesuprantu kodėl sąskaita faktūra išrašyta tik 847 Eur. Jis gavo atlyginimą tą pačią dieną, o kitą dieną papildomą priedą už darbą, visą atlyginimą išsigrynino ir 1100 Eur 2018-11- 19 pasidėjo namuose į spintelę, kur žinojo ieškovė, kad ten visuomet yra laikomi mano gryni pinigai. 2014-06-19 atliktas mokėjimas už ūkininkavimo pradmenų kursus 600 Eur. Čia apskritai mokėta už jo mamos mokslus, kad mamai nevažiuoti į Uteną, mama davė pinigus ieškovei – 600 Eur sumokėti už mamos mokslus. M. S. G. gali tai paliudyti. 2016-09-18 atliktas mokėjimas už namo stogo dangą 735 Eur. 2016-09-16 atliktas mokėjimas už namo stogo dangą 1000,92 Eur. 2016-09-09 atliktas mokėjimas už namo stogo dangą 450 Eur. Už stogo dangą sumokėta bendrai 2185,82 Eur, ši suma buvo sumokėta grynaisiais pinigais, kuriuos buvo sutaupęs ir laikiau namuose. 2016-09-16 gautas 432,78 Eur atlyginimas ir 2016-10-14 200 Eur avansas, 2016-10-21 gautas atlyginimas 700 Eur. 2016-11-03 atliktas mokėjimas už lauko duris 200 Eur. 2016-11-29 atliktas mokėjimas už lauko duris 520 Eur. 2016-10-21 gavo atlyginimą 700 Eur, 2016-11-25 gavau atlyginimą 800 Eur, 2019-12-30 gavau priedą 300 Eur.

7.9.Ieškovei patikėdavo atlikti užsakymus, juos apmokėti (iš mano lėšų). Ieškovė yra pasakiusi, jog ji savo pinigų į tą namą neinvestuos, nes tai ne jos vardu ir pan. Įmonė stačiusi duris, blogai jas įstatė, todėl pasiūlė gražinti pinigus už duris 720 Eur, kurie buvo grąžinti į ieškovės asmeninę sąskaitą. Po kelių savaičių paskambino iš šios įmonės, kad atvyks paimti durų arba pasiūlė padaryti nuolaidą - sumokėti 200 Eur ir duris palieka. Ieškovė vėl pareikalavo iš manęs pinigų, aš jai atsakiau, juk tau grąžino 720 Eur, kodėl aš turiu ir vėl mokėti pinigus už duris. Grąžinimas turėtų būti matomas jos banko išraše. 2014-10-17 atliktas mokėjimas už namo statybos projektą – 1300 Lt iš ieškovės sąskaitos, tačiau iš mano asmeninių lėšų - daviau ieškovei grynus pinigus, kuriuos gavo iš UAB “Tadora” – 955,47 Lt (atlyginimas), dar pridėjau iš santaupų.

Nesutinka, kad prievolės įgytos pagal (duomenys neskelbtini) su Swedbank AB sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 17-051929-GV iki galutinio įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo liktų ir toliau turėtų būti vykdomos solidariai. Bankas kreditą suteikė tik 2017 m. liepos mėn., pervesdamas pinigus į ieškovės sąskaitą, o namo statybos prasidėjo 2014 metais. Banko suteiktais pinigais disponavo ieškovė, kredito sutartis buvo pasirašyta ieškovės iniciatyva. Ieškovės kredito gavimo pagrindinis motyvas - poreikis pailsėti po vestuvių, išvykstant į povestuvinę kelionę. Sutiko su šiuo pasiūlymu ir išvykome į Graikiją.

7.10.Nutraukus santuoką, pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.100 str. 4 p.). Todėl nutraukus santuoką, turi būti pakeisti bendri – solidarūs įsipareigojimai kreditoriui – Swedbank AB ir pagal kreditorinę sutartį turi būti prisiimti asmeniniai įsipareigojimai. Sutiktų prisiimti dalį įsipareigojimų ir dalį kredito išmokėti asmeniškai. Dėl kredito dalies ir kitų ginčytinų klausimų sutinku tartis geruoju ir siekti bylą pabaigti taikiai. Dėl laiko stokos atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti (su advokatu sudariau atstovavimo sutartį 2019-01-21) gal ir nepateikiau visų paaiškinimų, argumentų ir įrodymų bei pilnai į patikslintame ieškinyje keliamus klausimus ir reikalavimus neatsakiau. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, prašysiu teismo, kad man būtų suteikta galimybė pateikti teismui priešieškinį ir papildomus paaiškinimus bei įrodymus.

8.Atsako atstovas parodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Įrodymų dėl atsakovo kaltės nepateikta, mano, kad abi šalys kaltos dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas turėjo kelis automobilius, juos tai pirkdavo, tai parduodavo, yra pateikti duomenys iš Auto plius, kad automobilio kaina 800 Eur. Žemės sklypo 7513/1194 dalis yra atsakovo dalis, nesutiktina, kad tai bendras sklypas, tai dovanota atsakovo mamos. Apie turto pagerinimą nėra jokių įrodymų. Nesutinka su ieškovės nurodyta kompensaciją. Su ekspertizės nurodyta turto verte sutinka. Jeigu teismas priteis šalims po ½ turto, tai tokiomis pat proporcijom turėtų spręsti dėl kredito padengimo. Pagal banko pažymą 2021-03-29 d. nuo ieškovės sąskaitos banko buvo nuskaičiuota 2672,18 Eur, o nuo atsakovo – 3502,09 Eur, kredito likutis šiai dienai viso 8143,70 Eur. Atsakovas dalyvavo namo statybose, apie tai rašytinių įrodymų neturi. Šiai dienai atsakovas neturi lėšų kompensacijai, prašo išdėstyti jos mokėjimą mokant lygiomis dalimis. Atsakovas atsiliepimo 6 p. nurodė dėl bendro gyvenimo pradžios. Ieškovė niekada nebuvo žemės sklypo savininkė ir net neturėjo kreiptis dėl namo projektavimo. Tik statytojas dėl to gali kreiptis. Atsakovas visus darbus atliko, ieškovė minimaliai prisidėjo prie bendro ūkio vedimo. Atsakovas savo nuosavybės teise įregistravo tik bylos nagrinėjimo metu, nes atsakovas apie tai nieko nežinojo. Šalys tik (duomenys neskelbtini) įsikėlė į namą ir pradėjo gyventi kartu. Tik atsakovas iš savo lėšų kūrė visą turtą, į atsakovo sąskaitą ieškovė tik 3500 Eur buvo pervedusi.

9.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė S. S. ir atsakovas J. G. (duomenys neskelbtini) parapijoje sudarė bažnytinę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 102). Santuokoje šalys vaikų nesusilaikė.

9.1.Dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtavo, naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, ieškovės negerbė, ją nuolat žemindavo, elgėsi su ieškove žiauriai, atsakovas nuolat į namus grįždavo girtas, keldavo konfliktus, dėl ko ieškovė turėjo (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesį išsikraustyti iš bendro būsto.

Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo kaltės nėra pagrįsti įrodymais ir yra neįrodyti. Nurodė, kad gyvenant kartu ieškovė atsakovui nerodė jokios pagarbos, nerėmė jo nei materialiai, nei moraliai, ieškovė negrįždavo namo kelias dienas iš eilės, sakydama, jog yra pas mamą, bet paaiškėdavo, kad jos ten nėra, paaiškėjo, kad ieškovė leidžia laiką kazino. naktiniame klube ar kazino su draugėmis ir nepažįstamais vaikinais.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Jokių duomenų, įrodančių tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimą šalys į bylą nepateikė. Tuo tarpu pagal CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė 2015-08-28 pervedė 71 Eur, 2016-12-14 pervedė 79 Eur, o 2017-12-15 pervedė Compensa vienna insurance group 92 Eur pagal atitinkamai 2015-08-28, 2016-12-14, 2017-12-15 „Compensa vienna insurance group“ ir atsakovo sudarytas įprastinas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl automobilio VW Passat, valst.nr.(duomenys neskelbtini), draudimo.

Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2018-08-28 yra Merkio 11-1, (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto nėra; atsakovo nuosavybės teise 2015-10-09 Dovanojimo sutarties Nr. 30RS-4909 pagrindu (2015-10-09 Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, reg.Nr.30RS-4909 S. G. (atsakovo motina) padovanojo atsakovui 7153/11964 dalis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio 1.1964 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka) nuo 2015-10-09 nuosavybės teise įregistruota 7153/11964 dalių žemės ūkio paskirties žemės sklypo (1.1964 ha ploto), (duomenys neskelbtini) bei nuo 2019-12-13 įregistruotas (2019-12-13 Deklaracija apie statybos užbaigimą) pastatas – gyvenamasis namas (statybos pradžia 2015 m., statybos pabaiga 2019 m.; nebaigtas statyto, baigtumas 87proc.).

Ieškovės vardu nuosavybės teise transporto priemonių neįregistruota; atsakovo vardu 2015-11-30 įregistruota transporto priemonė – VW Passat, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (2015-11-25 Pirkimo-pardavimo sutartis, transporto priemonės kaina 1300 Eur).

2020-03-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi ieškovės prašymu byloje, buvo paskirta ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. IK-11/2020 nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), 7153/11964 dalies, asmeninės nuosavybės teise priklausančios J. G. rinkos vertė nustatymo dienai (2020-04-17) yra 1 900 Eur; nebaigto statyti pastato - gyvenamojo namo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 87 proc., nuosavybės teise registruotas J. G. vardu, rinkos vertė nustatymo dienai (2020-04-17) yra 21 700 Eur.

Ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės, nustatytos ekspertizės metu, tarp šalių nekilo.

11.Dėl šalių prievolių.