Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. Š., E. Š. ir M. J., M. J. įgaliotam atstovui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. V. 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 66,2–ame kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėjo duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobilio „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausančio A. J., vairuotojui M. J., kuris vairuojamą automobilį stabdė savo važiavimo krypties eismo juostoje ir, judėdamas iš dešinės į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, į kurią sugrįžo M. V. vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su automobiliu „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toyota Verso“ keleivei nukentėjusiajai E. Š. dėl kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimų, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo dėl sužalojimo nukentėjusioji E. Š. prarado 30 % bendrojo darbingumo, automobilio „Toyota Verso“ keleiviui nukentėjusiajam E. Š. dėl krūtinės sumušimo, krūtinkaulio lūžimo, potrauminės pneumonijos dešinėje bei kaklinio VI stuburo slankstelio lanko dešinėje lūžimo, muštinės žaizdos dešinėje pėdoje nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „Toyota Verso“ vairuotojui nukentėjusiajam M. J. dėl muštinės žaizdos kairio kelio srityje nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. V. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.30 val. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link. Jo telefono numeris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) . Važiuodamas telefonu paskutinį kartą kalbėjo 19:33:41 val., naudodamas laisvų rankų įrangą – „Samsung“ ausines su laidu. SMS pranešimą siuntė 4-5 min. iki įvykio, galimai 19.39 val., negali pasakyti, ar žinutę rašė sustojęs. Turėta laisvų rankų įranga leido tik kalbėti telefonu, žinučių, naudodamasis šia įranga, nesiuntė. Eismo įvykio metu laisvų rankų įranga buvo padėta ant priekinės keleivio sėdynės, ji po įvykio nebuvo rasta, galimai liko automobilyje. Pravažiavęs Alytaus rajono riboženklį, važiavo apie 90 km/val. greičiu, nevinguriuodamas ir nekeisdamas krypties. Kelyje nei priešais, nei už jo nebuvo jokios kitos transporto priemonės, kelio danga buvo sausa, jokių eismo kliūčių nebuvo, matomumas buvo geras. Pradėdamas kilti į nežymią įkalnę, sumažino greitį, tuo metu pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Audi“, kurį pradėjo lenkti automobilis „Toyota“. Įkalnė nebuvo pažymėta kelio ženklais, bet tai buvo kelio linkis, kuris blogino matomumą. M. V. nuo įkalnės tuo metu buvo apie 100 m ar daugiau. Automobilis „Toyota“ labai plačiai, kabindamas kelkraštį žyminčią juostą ar būdamas šalia jos, įvažiavo į M. V. važiuojamąją juostą. Mano, kad jis pirmiau pamatė „Toyota“ automobilį, nei šio vairuotojas pamatė M. V. automobilį, tarp jų tuo metu buvo apie 100 m atstumas. Po lenkimo automobilis „Toyota“ nebuvo pilnai grįžęs į savo juostą, jo kairys šonas, prieš kaltinamajam stabdant, dar buvo likęs dešinėje kelio juostoje. Pamatęs į jo kelio juostą įvažiavusį automobilį „Toyota“, M. V. suprato, kad „Toyota“ greitis didesnis už kaltinamojo, todėl, vengdamas susidūrimo su „Toyota“, kaltinamasis pasuko automobilį kairėn, iš dalies kirsdamas ištisinę juostą, kitoje juostoje buvo atsidūrę tik jo automobilio vienos pusės ratai. Kairėje kelio pusėje buvo pieva, o dešinėje buvo medžiai, todėl bijojo, kad, sukdamas dešinėn, atsitrenks į medį. Į savo juostą kaltinamasis grįžo, nes „Toyota“ pasuko tiesiai į jį, todėl, supratęs, kad neišvengs susidūrimo, M. V. pasuko vairą dešinėn ir stabdė. Visas susidūrimas įvyko per maždaug 2 s, o M. V. išvažiavimas į kitą juostą truko apie 1 s. Po sekundės, kai M. V. susiorientavo, kad reikia grįžti į savo juostą, tada susidūrė. Mano, kad automobilis „Toyota“ nesaugiai įkalnėje, kuri blogina matomumą, lenkė automobilį „Audi“ ir per vėlai pastebėjo M. V. automobilį, dėl to galėjo pasimesti. Mano, kad automobiliui „Toyota“ gal ir buvo galimybė grįžti į savo juostą, bet jam nebuvo techninės galimybės atlikti lenkimą. Mano, kad „Audi“ vairuotojas galėjo M. V. trumpam nematyti, nes, kai „Toyota“ bandė grįžti į savo juostą, M. V. buvo automobilį dalinai pasukęs kairėn, paskui pasuko vairą dešinėn ir staigiai stabdė. Galimai po susidūrimo buvo 1-2 min. netekęs sąmonės, nes, pradėjęs busti, nesuprato, kas nutiko. Jį kalbino, kaip vėliau sužinojo, D. D., gyvenantis šalia įvykio vietos. Po įvykio kaltinamojo tėvas buvo nuvykęs padėkoti D.i, kad šis kalbino M. V. ir neleido prarasti sąmonės. Įvykio vietoje buvo sustojęs ir kaltinamojo kaimynės brolis, važiavęs mėlynai baltu autobusiuku. Jis atjungė akumuliatorius abiejuose eismo įvykyje dalyvavusiuose automobiliuose, jis ir pasakė, kur gyvena D.. M. V. penkias savaites išbuvo komoje, buvo slopinamas stipriais vaistais. Ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nes jam jau buvo pareikštas įtarimas, todėl suprato, kad savo parodymais nieko nepakeis, be to, tyrimą atlikę asmenys nebuvo surinkę visų šiam įvykiui reikšmingų duomenų, nenustatę visų galimų liudininkų. Vėliau gauti visi ikiteisminio tyrimo dokumentai padėjo prisiminti įvykio detales. Viską gerai prisiminė, prieš pirmą kartą atvykdamas pas tyrėją. Ikiteisminiame tyrime davė paaiškinimą raštu, kurį pagal jo žodžius surašė advokatė. Jis tada teisingai nurodė aplinkybes, kaip prisiminė tuo metu. Jam pasirodė, kad už „Toyota“ vairo sėdėjo moteris. Kaltinamajam po įvykio yra sutrikęs regėjimas, jis labai blogai mato, yra liekamųjų reiškinių, tam tikrų detalių dažnai neatsimena. Kai jam tyrėjas padavė pasirašyti dokumentus, kaltinamasis sakė, kad nemato, todėl tyrėjas jam perskaitė, o advokatė parodė, kur pasirašyti. Autoįvykio schemos gerai neįžiūri, bet mano, kad įvykio schema nevisiškai tiksliai nubraižyta. Nuotraukose mato, kad „Toyota“ automobilio kairys ratas nėra jo eismo juostoje, jo stabdymo kelias nėra tiesus, jis lenktas, o schemoje jis nubrėžtas tiesiai. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigė savo kaltę, tai, kad jis padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad su E. Š. ir E. Š. važiavo (duomenys neskelbtini) link, naudojosi savo telefone esančia navigacija. Oras buvo geras, saulėta. M. J. vairavo savo tėvo A. J. automobilį „Toyota Verso“, važiavo apie 90-100 km/val. greičiu savo kelio puse. Aplenkė kažkokį automobilį ir visiškai grįžo į savo eismo juostą, po lenkimo pavažiavo dar 20-30 s, kai tolumoje, apie 400 m atstumu, pamatė, kad atvažiuojantis žalios spalvos automobilis „Audi“ manevruoja po kelią ir išvažiuoja į jo eismo juostą, todėl pasakė, ką tas daro? Pamanė, kad vairuotojas bando juos pagąsdinti, yra girtas arba užmigo. Automobilio „Audi“ vairuotojas vieną kartą buvo nepilnai išvažiavęs iš savo juostos, apsižergęs liniją, tada grįžo į savo juostą, paskui vėl pilnai išvažiavo į M. J. juostą. M. J. tuo metu sumąstė sustoti savo, t. y. dešinėje kelio pusėje. „Audi“ automobilis taip ir važiavo M. J. eismo juosta. l M. J. suprato, kad jis nesiruošia grįžti į savo juostą, todėl nusprendė sukti į kairę pusę ir taip jį aplenkti, išvengdamas susidūrimo. Tada tas vairuotojas pabudo ir suprato, kad yra ne savo juostoje, ir staigiai pasuko į savo juostą. M. J. stabdė dar savo juostoje, paskui suko į kairę ir kairėje kelio pusėje, priešpriešinėje juostoje įvyko susidūrimas. Negali pasakyti, ar „Audi“ irgi stabdė, negirdėjo jo padangų cypimo garso, iš padangų nebuvo dūmų. „Toyota“ atsitrenkė priekiu, apsisuko 180 laipsnių kampu, o „Audi“ automobilis atsitrenkė kairiu kampu ir nuvažiavo į griovį. Esant 2 s prieš susidūrimą M. J. nieko nelenkė. M. J. apžiūrėjo save ir keleivius, šie buvo sąmoningi, todėl išlipęs nubėgo prie „Audi“, kur sėdėjo M. V.. Šis klausė, kas nutiko. M. J. jam pasakė, kad papuolė į autoįvykį. Suprato, kad M. V. kojos yra prispaustos, liepė jam nejudėti, kol atvyks medikai. Šalia niekas nebuvo sustojęs. Po kelių minučių atsirado kažkoks vaikinukas, pritūpęs prie „Audi“ priekio, žiūrėjo per stiklą, kaip atrodo vairuotojas. Tada M. J. grįžo prie savo automobilio ir ten buvo, kol atvažiavo medikai, policija. Kai sužeistuosius išvežė į ligoninę, M. J. dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, savo telefonu padarė įvykio nuotraukas. Eismo įvykio vietos schema nubraižyta teisingai. Jį pareigūnai išvežė į Alytaus ligoninę, kur jam susiuvo prakirstą kelį, apie 2 val. paleido iš ligoninės, tada jis iš karto vyko į Alytaus policijos komisariatą ir davė parodymus.

Nukentėjusioji E. Š. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vyko iš (duomenys neskelbtini) link. Automobilį vairavo jos sužadėtinis M. J., E. Š. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, jai už nugaros sėdėjo tėtis E. Š., visi buvo užsisegę saugos diržus. Bevažiuojant, iki susidūrimo likus 1-2 minutėms, tolumoje pamatė kelyje vinguriuojantį žalios spalvos automobilį. Prieš juos niekas tuo metu nevažiavo, o jie gal ir lenkė prieš tai kokį automobilį, to ji neįsidėmėjo, nes kai aplenkė, jie ilgą laiką važiavo savo juosta. Prieš susidūrimą lenkimo manevro jie nedarė. Kai pamatė tą žalią automobilį, iki jo buvo likę apie 100 m. Toje vietoje buvo geras matomumas, buvo tik nežymus kalniukas. Atrodė, kad to automobilio vairuotojas užsnūdęs ar rašo žinutę, nes automobilis nuo pat įkalnės vinguriavo, nežymiai važinėjo į vieną ir į kitą kelio puses ilgą laiką, gal 1 min., važiavo į juos, mano, kad apie 90-100 km/val. greičiu. Ji šūktelėjo, kad vairuoja išgėręs žmogus, sakė stoti, nes skambins policijai, pasiruošė telefoną. Pastebėjusi, kad tas automobilis važiuoja tiesiai į juos, sušuko laikytis, pati kaire ranka įsirėmė į panelę, dešine - į dureles, kojomis atsispyrė į grindis tam, kad apsaugotų savo galvą, nes jautė, kad bus susidūrimas - kaltinamasis važiavo jų juosta jiems priešpriešiais kaktomuša. Likus kelioms sekundėms iki susidūrimo, kai kaltinamojo automobilis jau buvo prie pat, M. J. pasuko į kairę pusę, norėdamas išvengti susidūrimo, ir tuo metu pasirodė, kad kaltinamasis atsibudo, pakėlė galvą ir susivokė, kad įvyks susidūrimas ir jis yra ne savo eismo juostoje, tada jis mėgino grįžti į savo eismo juostą, staigiai sukdamas į kairę. Tuo metu įvyko susidūrimas priešpriešinėje eismo juostoje. Jie apsisuko 180 laipsnių kampu, o kaltinamasis nuriedėjo į griovį. M. J. nubėgo suteikti pagalbos kaltinamajam, jį kalbino, paskui grįžo, bėgo atjungti akumuliatoriaus, kažkoks apie 50 m. stambaus sudėjimo žmogus jam padėjo. Po to atvažiavo medikai, nukėlė E. Š. prispaudusią konstrukciją ir išvežė į Alytaus ligoninę.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad su dukra E. ir M. J. vyko prie (duomenys neskelbtini) ežero, važiavo (duomenys neskelbtini) link. Jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje už dukros, vairavo M. J.. Prieš eismo įvykį M. darė lenkimą, bet jie jau buvo sugrįžę į savo eismo juostą. M. sušuko: „Žiūrėkit, girtas!“. Tada jis pamatė gan tolokai kelyje iš dešinės į kairę ir iš kairės į dešinę vinguriuojantį automobilį „Audi“. Tarp jų ir atvažiuojančio automobilio „Audi“ kitų automobilių nebuvo. „Audi“ buvo įvažiavęs į jų kelio pusę, paskui jis antrą kartą jau visiškai įvažiavo į jų kelio pusę ir važiavo tiesiai į juos. Dukra pasakė, kad prasilenkę stos, kvies policiją. M. stengėsi išvengti susidūrimo, manevravo. Po dukros riksmo, kad laikytųsi, truko sekundes iki susidūrimo. Automobilis „Audi“ 2-3 s iki susidūrimo padarė manevrą į kairę pusę, tuo metu kairėje kelio pusėje ir gavosi smūgis, nuo kurio jų automobilis apsisuko į kitą pusę. E. Š. stipriai prispaudė diržas, buvo sumuštas plautis, lūžęs kaklo šeštas slankstelis, kojos plėštinė žaizda. M. J., juos apžiūrėjęs, nubėgo prie „Audi“ automobilio, atjunginėjo akumuliatorius. Atvažiavo medikai, policijos ekipažas, jam uždėjo įtvarą, juodu su E. išvežė į ligoninę.

Liudytojas policijos pareigūnas E. D. parodė, kad 2018 m. rugpjūtį, apie 19 val., dirbdamas su D. S., gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini) yra nukentėjusių žmonių. Įvykio vietoje buvo po 10-15 min., griovyje kairėje pusėje rado automobilį „Audi“, gelbėtojai vadavo stipriai sužalotą jo vairuotoją, o kitoje kelio pusėje, kelkraštyje ar važiuojamoje dalyje buvo „Toyota“. Šio automobilio keleivio pusėje priekyje sėdėjo sužeista moteris, ji buvo gal prispausta, aimanavo, kad labai skauda, buvo gal dar vienas keleivis, priėjo ir šio automobilio vairuotojas. Jau buvo atvykę policijos patruliai S. P. ir A. P.. Atvyko greitoji pagalba, operatyvinė grupė su „VW Transporter“ – tyrėjas T. K., ekspertas. Buvo sustoję kitų transporto priemonių, žmonės teiravosi, ar reikia padėti. Dar buvo sustojęs automobilis „Audi Q7“, kurio vairuotojas aiškino visą situaciją, sakė, kad jį „Toyota“ aplenkė, minėjo, kad automobilis lyg grįžo į savo juostą ir priešais tą „Audi Q7“ įvyko susidūrimas, bet susidūrimo tas vairuotojas lyg sakė nematęs, jis sakė, kad tie automobiliai važiavo leistinu greičiu. „Toyota“ vairuotojas teigė, kad jis, aplenkęs „Audi Q7“, baigė lenkimą, dar pavažiavo ir pamatė priešais atvažiuojantį „Audi“, o šis automobilis kažkokiu būdu buvo išvažiavęs į priešpriešinę juostą. „Toyota“ vairuotojas sakė, kad jis, norėdamas išvengti susidūrimo, metėsi į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė, nuo smūgio „Toyota“ apsisuko aplink savo ašį, o „Audi“ nuvažiavo į griovį. Pareigūnai D. S. ir S. P. braižė įvykio schemą, nustatinėjo visus pėdsakus, E. D. reguliavo mašinų srautą vienoje kelio pusėje, o patrulis A. P. reguliavo eismą kitoje pusėje. Įvykio vietoje dirbo operatyvinė grupė, apklausinėjo liudininkus. Diena buvo giedra, asfaltas buvo sausas, ant jo automobilių padangų pėdsakai buvo akivaizdūs. Prie tos vietos, kur buvo fiksuojama susidūrimo vieta, pagal automobilių „Toyota“ ir „Audi“ pėdsakus buvo matyti, kad jie išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Matėsi, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės „Audi“ vairuotojas buvo išvažiavęs į priešpriešinę pusę, matėsi šio automobilio slydimo žymės, matėsi ir „Toyota“ pėdsakai, kad ir šis automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę juostą. „Audi Q7“ buvo sustojęs apie 50 m, gal mažiau nuo eismo įvykio vietos. Kai gaisrininkai vadavo „Audi“ vairuotoją, aplinkui vaikščiojo kažkoks pagyvenęs vyras, lindo prie „Audi“, policijos pareigūnai jį vijo iš įvykio vietos, kad netrukdytų dirbti. Eismo įvykis įvyko tiesioje kelio atkarpoje, kur lenkimą ar greitį ribojančių ženklų nebuvo. Ten yra lyg lengva įkalnėlė, bet matomumas turėjo būti, susidūrimas buvo jau pavažiavus į įkalnę, gerokai žemiau. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „Audi Q7“ vairuotojas minėjo, jog „Toyota“ baigė lenkimą (3 t., b. l. 68-69), nes tada aplinkybes atsiminė geriau. „Toyota“ vairuotojas aiškino, kad jis baigė lenkti, o „Audi Q7“ vairuotojas paaiškino, kad „Toyota“ lenkė, bet neprisimena, ar jis pasakė, ar „Toyota“ baigė lenkti, ar ne.

Liudytojas policijos pareigūnas D. S. parodė, kad jis su E. D. gavo pranešimą apie eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini). Įvykio vieton nuvyko per 10-15 min. Jau buvo atvykęs kitas policijos ekipažas. Automobilis „Audi“ buvo toliau nuo kelio, stipriai aplankstytas, ugniagesiai gelbėtojai vadavo vairuotoją iš automobilio. Arčiau kelio stovėjo automobilis „Toyota“, jo priekyje sėdėjo ir iš skausmo aimanavo keleivė, šalia vaikščiojo jo vairuotojas ir keleivis. Vairuotojas sakė, kad, važiuodamas savo eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį „Audi“, išvažiavusį į priešpriešinę eismo juostą, todėl bandė išvengti susidūrimo ir pasuko į kairę, bet tuo metu automobilis „Audi“ grįžo į savo eismo juostą ir įvyko susidūrimas. D. S. pradėjo braižyti įvykio schemą, jam padėjo patrulė S. P.. Buvo ir liudytojai, kurie sakė, kad automobilis „Toyota“ prieš tai juos lenkė, bet „Toyota“ automobilio vairuotojas pasakė, kad jis buvo spėjęs grįžti į savo eismo juostą. Pagal automobilio „Toyota“ pėdsakus matėsi, kad jis jau buvo savo juostoje. Kelyje matėsi ryškūs abiejų automobilių šoninio slydimo pėdsakai, jie buvo ne grynai stabdymo, automobiliai staigiai bandė pakeisti važiavimo kryptį. Abiejų automobilių šoninio slydimo pėdsakai buvo siauri, nes, kai būna šoninė jėga, padangos pjauna asfaltą. Liudytojas pats fiksavo pėdsakus schemoje, matavimus atliko su S. P.. D. S. kelių patrulio darbą dirba 9 metus, turi patirties fiksuoti eismo įvykių pėdsakus. Kaip ir pasakojo automobilio „Toyota“ vairuotojas, slydimo juostos ėjo nuo jo važiavimo krypties į priešingą eismo juostą, o „Audi“ ėjo nuo priešpriešinės eismo juostos į savo eismo juostą, tai reiškia, kad „Audi“ grįžinėjo. Viskas buvo smulkiai pavaizduota schemoje. Eismo įvykis buvo įvykęs lygiame kelio ruože, matomumas buvo geras, greitį ribojančių ženklų, ištisinės linijos nebuvo, kelias buvo sausas, užtat pėdsakai matėsi gerai. Kelio viduryje buvo skiriamoji brūkšninė linija. Nebuvo kelio nelygumų ar kitokių gamtinių kliūčių, kurios ribotų matomumą. Toje vietoje, atvažiuojant nuo Alytaus, nuo įkalnėlės yra apie 250 m iki eismo įvykio vietos, tai pakankamas tarpas aplenkti kitą automobilį. Abiejų automobilių sukimo trajektorija buvo lenkta, kuo didesnis automobilio greitis, tuo šis vingis gaunasi ilgesnis. Liudytojas raudonai pažymėjo schemoje tarpinius taškus, kad matytųsi koordinatės, kad tai yra ne tiesioji sukimo linija, tam yra daromi papildomi matavimai, kad matytųsi, kokiu kampu sukama ir ekspertai galėtų nustatyti lenkimo trajektoriją. Nuo ten, kur matėsi, kada prasideda padangų palikti pėdsakai – juodymai, nuo tos vietos kreida buvo padaryti kryžiukai, pažymėta, kur pradžia, pabaiga, ir pradėti visi matavimai.

Liudytoja policijos pareigūnė S. P. parodė, kad įvykio dieną ji su A. P. patruliavo prie (duomenys neskelbtini), apie 500-1000 m atstumu nuo įvykio vietos. Vykstant iš (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavęs asmuo pranešė, kad ką tik įvyko avarija, nurodė vietos kryptį. Į įvykio vietą pareigūnai atvyko labai greitai. Automobilis „Audi“ buvo nuvažiavęs nuo kelio, automobilis „Toyota“ stovėjo šalikelėje. Jie bėgo prie „Audi“, kur prispaustas dejavo žmogus, šio automobilio priekis buvo sumaitotas. Per langą bandė kalbinti vairuotoją. Šis rėkė iš skausmo, pats bandė atidaryti dureles. Atvyko už eismo įvykio įforminimą atsakingas ekipažas, greitoji. Gelbėtojai vairuotoją išlaisvino, išnešė ant neštuvų ir greitoji jį išvežė. Automobilyje „Toyota“ buvo asmenų, jų ir vaikščiojo, ir sėdėjo viduje. Buvo sustojusių pašalinių žmonių. Įvykio vietoje viską matavo policijos pareigūnai S. ar D., o liudytoja padėjo. Matėsi padangų žymės, kurios buvo siejamos prie skiriamosios arba kelio krašto juostų. Kliūčių kelyje nebuvo, matavimo metu liudytoja ėjo nemažą atstumą nustatyti, kada ir kiek metrų matėsi lygus kelias ir ant kalniuko. Matomumas buvo nemažas, nepamena, kad jį kažkas užstotų ar ribotų. Pareigūnų sertifikuota matavimo ruletė yra 30 ar 50 metrų, o jie matuodami darė ne vieną sustojimą, kad nustatytų matomumą. Situacija buvo labai neaiški, buvo sunku spręsti, kas įvyko. „Toyota“ automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini), bet jis stovėjo visiškai priešinga kryptimi.

Liudytojas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad įvykio metu patruliavo Alytaus rajone. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) į pagrindinį kelią, privažiavo automobilis, vairuotojas pasakė, kad įvyko avarija, o pats nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Pareigūnai tuo metu iš budėtojo dar nebuvo gavę pranešimo. Iki įvykio vietos jie nuvažiavo maždaug porą kilometrų. Automobilyje „Toyota“ buvo sužeistų asmenų, jo vairuotojas buvo išlipęs, priekyje sėdėjo keleivis. Kito automobilio vairuotojas buvo prispaustas, jis buvo sąmoningas, dejavo, matėsi, kad yra stipriai sužeistas, jį kiti žmonės bandė laisvinti. Per kelias minutes suvažiavo kitos tarnybos. Buvo sustoję daugiau automobilių, vieno iš jų vairuotojas pasakė, kad „Toyota“ jį lenkė, bet nenurodė, kurioje vietoje jį lenkė. Su tuo asmeniui paskui bendravo tyrėjas. Liudytojas reguliavo kelią nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) matėsi staigus automobilio „Toyota“ išvažiavimas nuo Alytaus pusės į priešpriešinę pusę, tai buvo ne kaip čiuožimas, o kaip aštrus vairo susukimas į kairę. Automobilio „Toyota“ vairuotojas sakė, kad bandė išvengti susidūrimo ir staigiai susuko vairą į kairę. Tame ruože nuo (duomenys neskelbtini) pusės buvo nežymi nuokalnė, nemano, kad tas kalnelis galėjo trukdyti matomumui. Kelio nuo (duomenys neskelbtini) pusės matomumas irgi geras. Išvažiavimas iš įkalnės netrukdo matomumui, lenkiant matomumas būtų pakankamas.

Liudytojas policijos pareigūnas T. K. parodė, kad jis kaip grupės tyrėjas su ekspertu automobiliu „Volkswagen Transporter“ atvyko į eismo įvykį. Griovyje buvusiame automobilyje „Audi“ buvo prispaustas vairuotojas. Situacija buvo neaiški. Liudytojas kartu su kelių policijos pareigūnais matavo stabdymo žymes, rodė jiems, ką matuoti, žymėti, ką konkrečiai „pririšti“ prie kelio. Pamena, kad kažkas buvo išvažiavęs iš priešpriešinio eismo juostos. Ekspertas fotografavo, filmavo, kiti pareigūnai braižė schemą. Toje kelio atkarpoje jie vaikščiojo pakankamai toli, net važinėjo tarnybiniu automobiliu, žiūrėjo kelio ženklus, kelio matomumą tikrinti važiavo daugiau nei 200 m, jis užrašytas apžiūros protokole. Užfiksavo visus pėdsakus, žymes, kurie buvo kelyje. Įvykio liudininkas, važiavęs „Audi“ automobiliu, sakė, kad jį lenkė. Šio asmens apklausą suorganizavo tą pačią dieną Druskininkuose. Šio liudininko pasakojimas nesutapo su stabdymo žymėmis ant kelio. Automobilius stengėsi apsaugoti, nemano, kad kas nors iš „Audi“ galėjo imti daiktus, nes kažkas iš pareigūnų sulaukė tralo, kuris abu automobilius nuvežė į saugomą policijos aikštelę, kuri aptverta, yra vaizdo stebėjimo kameros.

Liudytojas policijos pareigūnas G. L. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, prie nuo kelio nulėkusio automobilio dirbo gaisrininkai, kitas automobilis buvo ant kelio. Atvykęs fotografavo, fiksavo įvykio vietą, kiek buvo įmanoma, darė nuotraukas visko, ką matė. Užfiksavo visas ant asfalto buvusias žymes. Automobilių apžiūrų neatliko, jų detalių įvykio vietoje neapžiūrėjo. Kai išvažiavo gaisrinės mašinos, vėl viską fotografavo, pakartojo daug kadrų, surinko daug medžiagos. Iš pradžių žalio automobilio nuotraukas darė iš toli, kai sužeistą žmogų išvežė, automobilį apėjo iš visų pusių, viską atidžiai fotografavo. Fotografuodamas pirmiausiai daro bendro vaizdo nuotraukas iš toli, tada artėja link įvykio vietos, užfiksuoja smulkesnes detales. Automobilis buvo labai deformuotas, jį gaisrininkai sukarpė. Jame laisvų rankų įrangos neatsimena. Jei buvo nuotrauka su laisvų rankų įranga, reiškia, ji buvo, jei ne, reiškia, nebuvo.

Liudytoja greitosios medicinos pagalbos darbuotoja R. P. parodė, kad vasarą, vakarop gavo iškvietimą dėl avarijos, pagal pranešimą buvo trys nukentėję žmonės. Nuvyko su kolega M. D., matė, kad vienas automobilis stovėjo atsisukęs į Alytaus pusę, jame šalia vairuotojo sėdėjo mergina, ji skundėsi kairio šono skausmu, už jos sėdėjo vyriškis, šis skundėsi kelio skausmais, prie automobilio stovėjo dar vienas vyriškis. Tamsiai žalios spalvos automobilis buvo griovyje, jo vairuotojas buvo prispaustas, sunkiai sužeistas, skausminiame šoke. Jam davė deguonies ir laukė, kol jį ugniagesiai gelbėtojai ištrauks iš automobilio. Vairuotojo koja buvo labai sulaužyta, todėl jam suleido morfino, skirto nuimti skausminį šoką, guldė ant stuburinės lentos, ugniagesiai padėjo jį įnešti į automobilį, ir jį išgabeno į ligoninę. Laisvų rankų įrangos ant jo ar telefono nematė.

Liudytojas M. D. parodė, kad dirba Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotyje vairuotoju. Pagal iškvietimą vyko į eismo įvykio vietą kelyje (duomenys neskelbtini). Nuvyko gal per 10 min. Vienas automobilis stovėjo ant kelio, kitas buvo kelkraštyje, prie šio automobilio darbavosi ugniagesiai, todėl medikai negalėjo iškart prieiti prie žmogaus jame. Brigados vadovė R. P. apžiūrėjo ir išrūšiavo pacientus, kurie galėjo laukti pagalbos. Buvo sužeista automobilio, stovėjusio ant kelio, priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi mergina, už jos galinėje sėdynėje sėdėjęs vyresnio amžiaus vyriškis skundėsi krūtinės skausmais. Juos guldė ant imobilizavimo lentų. Kitas asmuo vaikščiojo. Kai nuo kito automobilio ugniagesiai atsitraukė, jo sužalotą vairuotoją paguldė ant stuburo imobilizavimo lentos, nugabeno į ligoninę. Šis žmogus nebuvo visiškai sąmoningas, neorientuotai bendravo. Negali pasakyti, ar jis buvo su ausinėmis.

Liudytojas A. B. parodė, kad jam keista, jog čia nurodomos tokios aplinkybės. Buvo visai kitaip. Jis rugpjūtį vakare su žmona G. B. ir mažamečiu sūnumi sidabrinės spalvos automobiliu „Audi Q7“ iš Kauno važiavo 90 km/val. greičiu. Buvo geros eismo sąlygos. Pravažiavus Alytų, važiuojant (duomenys neskelbtini), staiga privažiavo pilkos spalvos automobilis „Toyota“ ir atliko lenkimo manevrą, tiesiai prieš akis įvyko eismo įvykis, automobilis atsimušė kaktomuša į iš priekio atvažiuojantį automobilį. Tą automobilį, kuris lenkė, pastebėjo tik lenkimo metu. Nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio automobilio, negali pasakyti, ar jį matė. „Toyota“ lenkė normaliai, viršijo leistiną greitį, išvažiavo į kitą eismo juostą, gal jo vairuotojas neapskaičiavo manevro. Pats lenkimo manevras buvo įprastas, „Toyota“ nebuvo prie pat liudytojo automobilio, neatrodė, kad lenkia kažkaip blogai. Ten, kur automobilis juos lenkė, buvo truputį nedidelė įkalnė, nestati, o automobiliui baigus manevrą, buvo lygus kelias. Liudytojui įkalnė netrukdė, jis gerai matė kelią, įkalnės gaubtumas matymo neužstojo. Įkalnė buvo tokia einanti palaipsniui į kalniuką ir vėl lygus kelias, ta dalis, kur lygus kelias, matėsi. Lenkimą draudžiančių ženklų ar kelio linijų nebuvo. Liudytojas pats nepastebėjo žalio „Audi“ automobilio. Susidūrimas įvyko viršuje, o kylant į įkalnę, vaizdas gerėjo. Galbūt lenkiantysis vairuotojas nesugebėjo grįžti į savo eismo juostą. Liudytojo automobilis ir įkalnė galėtų ir turėtų matomumą riboti važiuojančiam už jo automobiliui. Aplenkęs jį saugiu atstumu, automobilis kaip ir bandė grįžti į savo juostą, atstumas nuo liudytojo automobilio buvo saugus. Pats liudytojas lenkimo metu jokių automobilių iš priekio nematė, niekas netrukdė lenkiančiam automobiliui grįžti į savo eismo juostą, bet „Toyota“ vairuotojas nesugebėjo. „Toyota“ rikiavosi į savo eismo juostą, jau buvo viena automobilio puse grįžęs, viena pusė buvo už punktyrinės linijos. Po susimėtymo iš karto įvyko susidūrimas. Matė, kad susidūrimas įvyko ant kelio vidurio ašinės linijos. Jokių manevravimų prieš tai nebuvo. „Toyota“ bandė stabdyti, matė, kad buvo įsijungę žibintai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad automobilis „Toyota“, pamatęs iš priekio kitą, sekundę susimėtė, į kurią pusę pasiduoti, gal staigiai pasukiojo vairą, po kelią jis nevinguriavo. Ir iškart įvyko susidūrimas. „Audi“ visas sukilo į viršų ir nulėkė į griovį, o „Toyota“ apsisuko ir sustojo. Nuo liudytojo automobilio atstumas iki susidūrimo vietos buvo saugus, jis spėjo sustoti šalikelėje už 15-20 metrų nuo eismo įvykio vietos. Nebuvo taip, kad jis „kirto ant stabdžių“ - stabdė palaipsniui mažindamas greitį, kol sustojo, truko minutė. Po eismo įvykio viskas persikėlė į kitą kelio eismo pusę. Buvo sustojusi mergina, bet ji nuvažiavo. Žmona iš karto skambino pagalbai. Liudytojas nuėjo žiūrėti į įvykio vietą. Išlipo „Toyota“ vairuotojas, jis buvo šoke, išsigandęs. Liudytojas nuėjo pažiūrėti prie automobilių, truputį apsižodžiavo su „Toyota“ vairuotoju, kad šiam čia taip gavosi. Sužalotų žmonių buvo lyg trys, o „Audi“ automobilyje – vienas. Liudytojas vaikščiojo po įvykio vietą, ėjo link automobilių, kažkokių stabdymo pėdsakų nematė. Gal po poros minučių iš krūmų pradėjo lįsti žmonės. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, su jais liudytojas bendravo, paliko jiems savo kontaktus. Iš esmės tokius parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 48-55).

Liudytoja G. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūtį su vyru ir vaiku visureigiu „Audi Q7“ vyko iš (duomenys neskelbtini), vairavo vyras, ji sėdėjo priekyje, vaikas gale. Vyras buvo nustatęs autopilotą 90 km/val. greičiu. Buvo geras oras, saulė neakino, matomumas buvo geras. Buvo tokia kaip įkalnė, juos lenkė pilkas automobilis „Toyota“ ir nespėjo grįžti į savo važiuojamąją juostą, atsitrenkė į kitą automobilį. Lenkė normaliai, juostoje išsiteko, automobilis nelėkė labai greitai, tai nebuvo staigus manevras. Atlikti lenkimo manevrą ten galima. Kai automobilis pradėjo lenkti, liudytojai nesukėlė nerimo, neatrodė tuo metu nesaugu. Liudytoja nematė iš priekio atvažiuojančio automobilio, nes jį užstojo įkalnė. Po įkalnės yra tiesus kelias. Žalias automobilis atvažiavo iš priekio. „Toyota“ spėjo grįžti į savo juostą tik puse automobilio ir tada per vidurį įvyko susidūrimas. Nepastebėjo, kad prieš susidūrimą automobilis „Toyota“ būtų kažkur pasidavęs. Automobiliai susidaužė įkalnės viršuje, susidūrė kelio viduryje, nes „Toyota“ nespėjo sugrįžti į savo juostą. Nežino, kur ta žalia mašina važiavo, nematė žalio automobilio nė vienoje juostoje. Abu automobiliai nulėkė į kitą kelio pusę. Žalias automobilis buvo šalikelėje griovyje, o pilkas automobilis ant važiuojamosios dalies buvo apsisukęs į kitą pusę. Liudytojos vyras pristabdė, jis „nekirto ant stabdžių“, truputį dešiniau pasidavė, per 10-15 sekundžių pravažiavo eismo įvykio vietą ir sustojo kelkraštyje dešinėje pusėje. Liudytoja iš karto kvietė pagalbą, o vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo į įvykio vietą. Paskui suėjo daug gyventojų. Pagalba atvažiavo gal po kokių 7 – 10 min.

Liudytojas R. D. parodė, kad jis įvykio metu sėdėjo savo namų kieme (duomenys neskelbtini), sode ant sėdynių, pasisukęs į kelią (duomenys neskelbtini), nuo plento už 30 m, jam labiau matėsi kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini). Matė nuo (duomenys neskelbtini) labai lėtai, 60 km/val. greičiu savo puse tiesiai važiuojantį automobilį, spalvos neatsimena, markės nežino. Pats nevairuoja, yra vairavęs labai seniai tik elektrokarą, važiavusio keliu automobilio greitį pasakė maždaug. Greitai, netrukus nė minutės, išgirdo stiprų dūžį. Nuėjo į kambarį, pasakė, kas atsitiko. Su sūnumi D. atlėkė pažiūrėti. Vienas automobilis buvo griovyje, vaikas nuėjo kalbinti jo vairuotojo, kad tas neužmigtų, o kitas automobilis stovėjo ant kelio. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, liudytojas su dviem kitais vairuotojais atjungė akumuliatorius, kad mašinos neužsidegtų. Žmonių jau buvo susirinkę daug. Liudytojas buvo priėjęs prie automobilio griovyje, kur vairuotoją kalbino jo sūnus. Tas vairuotojas buvo labai prispaustas. Ant kelio kažkokių žymių nematė, nevaikščiojo po kelią. Pagalba atvažiavo greitai, pirmiausia atvyko policija. Ten būna pilna avarijų, nebūna metų be jų, ne viena mašina nulėkė nuo kelio. Nuo Alytaus pusės yra kalniukas, kai atvažiuojama nuo Alytaus pusės, labai nesimato, o lenkia vienas kitą ir nemato. Po eismo įvyko su juo pasikalbėti nebuvo atvykę žmonės. Jam neteko bendrauti su kaltinamojo tėvu, V. pavardė jam negirdėta. Su liudytoju susisiekė tyrėja, buvo apklaustas policijoje vieną ar du kartus, neatsimena, ką pasakojo. Jo šioje byloje paliudyti niekas neprašė. Neatsimena, ar kaltinamojo tėvas su žmona buvo atvažiavę pas jį.

Liudytojas D. D. parodė, kad jis su tėvais R. ir N. ir dviem broliais gyvena (duomenys neskelbtini), sodyba yra ne daugiau nei 100 m nuo kelio (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis namuose žiūrėjo televizorių, girdėjo bumbtelėjimą. Iš kiemo atėjo tėvas, pasakė, kad įvyko avarija. D. D. nuėjo į įvykio vietą. Jis tą dieną vilkėjo dryžuotais šortais ir mėlynais marškinėliais. Avarija buvo už 200 metrų nuo namų į Alytaus pusę. Griovyje buvo sudaužytas automobilis „Audi“, o „Toyota“ stovėjo ant kelio. Automobilių priekiai buvo sudaužyti. D. D. nuėjo prie „Toyota“, neprisimena, ar ten buvo žmonių, nieko ten nepastebėjo, paskui nuėjo prie labai sudaužyto žalios spalvos automobilio „Audi“, kuriame buvo prispaustas M.. Šis sakė, kad labai skauda koją, nugarą, jį migdė, todėl liudytojas jam neleido užmigti, per išdužusį langą jam trynė ausų spenelius, kalbino, kad neprarastų sąmonės, kol atvykę medikai liepė pasitraukti. Daugiau žmonių prie „Audi“ nebuvo. Buvo atėjęs ir tėvas, jis vėliau sakė, kad atjungė „Audi“ akumuliatorių, sakė, kad jo klasiokas M. važiavo pro šalį, sustojo, davė raktus ir su jais atjungė akumuliatorių. Po kiek laiko su liudytojo tėvais susisiekė M. V. tėvai. M. V. tėvas paskambino D. D., paprašė susitikti pasikalbėti apie avariją. Jie ir M. mama 2019 m. vasarą susitiko (duomenys neskelbtini) prie „Norfos“ parduotuvės netoli bažnyčios. M. tėvas klausinėjo, kaip viskas buvo. D. D. papasakojo, kaip viskas vyko, kad išgirdo garsus, nuėjo pažiūrėti, kalbino M.. Pasikalbėjus M. V. tėvas išvažiavo. Dar liudytojas buvo susitikęs su M. ir jo tėvu vasarą savo kaime, prie kelio, šie užsuko, važiuodami pro šalį, klausė, ką liudytojas pasakojo per apklausą tyrėjai. Prieš porą mėnesių su M. buvo susitikę, liudytojas norėjo pamatyti, kaip M. jaučiasi, paskambinęs šio tėvui, pakvietė M. susitikti (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie „Lidl“ parduotuvės, nes norėjo pamatyti, kaip šis vaikšto. Susitikę trumpai kalbėjo apie įvykį. Nekalbėjo apie tai, ką liudytojui teisme reiks pasakoti. Su M. ir jo tėvais buvo susitikęs tris kartus.

Liudytojas G. V. parodė, kad apie eismo įvykį jo marčiai pranešė iš ligoninės. Nuvykę sužinojo, kad sūnus sunkiai sužeistas. Daugiau apie eismo įvykį sužinojo iš tyrėjo S. L., šis buvo atvykęs pas juos į namus, pats liudytojas buvo pas tyrėją nuėjęs porą kartų, skambinosi keletą kartų, tada aiškumo buvo daugiau. Sūnus ilgai gulėjo ligoninėje, jam buvo koma. Pabudęs jis iškart visko neatsiminė, įvykius pradėjo prisiminti po dviejų mėnesių. Maždaug po pusantro mėnesio nuo įvykio, rugsėjį, sūnus prisiminė, kad pravažiavo Alytaus rajono ženklą. Praėjus dar mėnesiui, sūnus plačiau apibūdino eismo įvykį. Viską pilnai prisiminė spalį, būdamas reabilitacijoje. Sūnus pasakojo, kad jis važiavo savo puse ir iš už kalniuko pamatė „Audi“ automobilį, iš už jo iš priešpriešinės eismo juostos labai plačiai išlėkė kitas automobilis, paskui pamatė, kad tas automobilis metasi atgal grįžti į savo juostą. Iki susidūrimo pamatė tą automobilį maždaug prieš 4 sekundes. Sūnus pirmas tris sekundes susimėtė, kur jam pasiduoti. Jis, pamatęs tą mašiną, pasidavė kažkiek kairiau, pusmetrį už vidurio linijos, kairysis ratas buvo per pusmetrį nuo linijos, tada suko į dešinę ir stabdė. Jis matė, kad tas automobilis bandė grįžti į savo juostą, bet negrįžo. Kadangi „Toyota“ išlėkė plačiai, galvojo, jog pralįs. Jeigu automobilis „Toyota“ būtų atleidęs stabdžius ir pasukęs į dešinę pusę, būtų prasilenkę. „Audi“ važiavo savo juosta, pasidavė net iki kelkraščio. Sūnų ištiko stresas, galvojo, ką daryti, 1-2 s susimėtė, kitas 3 s stabdo ir suka į dešinę, į kelkraštį. Sūnus atsiminė vaikiną, kuris po įvykio jį judino, kalbino, kad neužmigtų. Liudytojas šio vaikino (D.) vardą sužinojo 2018 m. spalį, prieš Visus Šventus, kaip apie įvykį papasakojo kaimynės I. brolis M., kuris įvykio metu iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Alytų, pamatęs autoįvykį sustojo, su D. jie atjungė akumuliatorius. M. matė sužalotą M., o vėliau, atvykęs pas seserį, atpažino jį iš veido, nurodė, kad tie žmonės iš artimo kaimo buvo įvykio vietoje prie mašinų. Liudytojas 2019 m. kovą, važiuodamas su žmona į (duomenys neskelbtini), sugalvojo užsukti ir padėkoti M.i padėjusiems žmonėms. Nuvykę namuose rado D. mamą, ši pasakė, kad D. dirba Kaune. Išėjęs R. D. liudytojui davė D. telefono numerį, pasakė, kad, sėdėdamas sode, matė, jog žalias automobilis važiavo plentu savo juosta, niekas jo nelenkė, o po 4-5 sekundžių išgirdo garsą. Liudytojas paklausė R. D., ar jie paliudys teisybę, kad M. nevažinėjo po kelią. M. yra geras vairuotojas, vairuoja nuo 18 metų, važinėjo ir į užsienį. Liudytojas su R. D. buvo susitikęs vien kartą, o su D. D. – kelis kartus. Susitiko prie parduotuvės „Norfa“, pašnekėjo, padėkojo už rūpinimąsi D.. Paskui, kai tyrėja į policiją pasikvietė D., šis V. paskambino išsiaiškinti, pas kurį tyrėją eiti, nes sakė, kad anksčiau buvo tyrėjas S. L., o dabar kažkas pasikeitė ir bus nauja tyrėja. Tad jie susitiko antrą kartą, bet liudytojas nesakė D., ką pasakoti tyrėjai, tik padėkojo. Daugiau susitikę nebuvo. G. V. yra parvežęs R. D. su žmona nuo „Lidl“ parduotuvės. Kai pabendravo su D., parvežė juos namo, nes D. pasakė, kad tėvai atvažiavę. G. V. tiems žmonėms pasakė, kad tyrimą atliko vyras, o paskui tyrėja, nežino, kodėl jiems tai pasakė. D. G. V. gal tiesiog prasitarė, kas atlieka tyrimą, sakė, kad bylą veda vienas tyrėjas, o dabar jau veda kitas tyrėjas. Susitiko su D. kovo mėnesį, o paskui tą patį mėnesį vėliau. Dar kartą D. D. skambino ir klausė apie M. sveikatą. Gal po dviejų mėnesių nuo tyrimo pradžios pasikeitus tyrėjui, prasidėjo puolimas sūnaus atžvilgiu. G. V. nepripažins, kad sūnus kaltas dėl eismo įvykio, jis tiki, kad sūnus tvarkingai važiavo, tiki sūnaus versija, jog šis mėgino išvengti susidūrimo. Mano, kad „Toyota‘ automobilį vairavo mergina, taip sprendžia pagal patirtus sužalojimus. Mano, kad ją ištiko šokas, ji išlipo iš automobilio ir tada jie sugalvojo, kad neva tai ne ji vairavo, o gal ji buvo išgėrusi, jos kraujo niekas netyrė.

Liudytojas K. A. parodė, kad jis dirba Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pamainos vadu. Vasaros metu vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), vienas automobilis stovėjo ant kelio, kitas buvo griovyje. Atvykus įvykio vietoje buvo ir pašalinių asmenų. Griovyje buvusio „Audi“ automobilio priekis buvo sulamdytas, vairuotojas prispaustas. Ant kelio stovėjusio automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina, paklausta sakė, kad jai nereikalinga pagalba. Todėl dėmesį sutelkė į „Audi“ vairuotojo išlaisvinimą. Šis buvo sąmoningas, bet kalbėjo neadekvačiai. Naudodami turimą techniką, šį asmenį ištraukė ir perdavė medikams. Asmenį traukti jokie daiktai netrukdė, nematė nei telefono, nei laisvų rankų įrangos, nematė iš automobilio iškritusių daiktų. Įprastai tokių daiktų stengiasi neliesti, jais pasirūpina policija. Šio eismo įvykio vietos netvarkė.

Liudytojas D. K. parodė, kad dirba Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pirmojoje komandoje ugniagesiu-gelbėtoju. Pagal iškvietimą vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini). Griovyje buvo „Audi“ automobilis, jame rado vieną prispaustą žmogų. Specialiomis priemonėmis karpė automobilį, iškėlė vairuotoją, uždėjo jam kaklo įtvarą, perdavė jį medikams. Nuo asmens jokios laisvų rankų įrangos nenuėmė, nematė, ar jis turėjo ausines. Buvo iškritęs ant žemės šio automobilio spidometras, policininkas atėjo jo nufotografuoti.

Liudytojas K. S. parodė, kad dirba Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu-gelbėtoju. Vyko į eismo įvykio vietą kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo autocisterną. Pamainos vadas buvo K. A., jis vertino situaciją, nukentėjusiųjų būklę. Liudytojas paruošė gelbėjimo įrangą, buvo priėjęs karpyti automobilio, lyg padėjo asmenį iš jo iškelti. Buvo matyti asmens kojos atviras lūžis. Nepamena, ar asmuo turėjo laisvų rankų įrangą, telefoną.

Liudytojas M. Š. parodė, kad dirba Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ugniagesiu-gelbėtoju, teko vykti į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini). „Audi“ automobilis buvo griovyje, jame buvo vienas sužalotas asmuo. Ugniagesiai-gelbėtojai ir jų pamainos vadas K. A. transporto priemonės karpymo žirklėmis atkirpo automobilio duris, kad prieitų prie žmogaus, jį iškėlė iš automobilio. Neatsimena ir nepastebėjo, kad tas sužalotas asmuo turėtų laisvų rankų įrangą ar telefoną. Liudytojas policijos pareigūnams parodė spidometrą, jį policininkai fotografavo, greičio rodyklė lyg buvo užstrigusi ties 50-60 km/val.

Specialistas V. L. teismo posėdyje palaikė savo pateiktą tyrimo išvadą. Paaiškino, kad nustatė pagal skaičiavimus tas vietas, kuriose buvo eismo įvykyje dalyvavę abu automobiliai tuo metu, kai automobilio „Toyota“ vairuotojas reagavo į situaciją, ir šiuo pagrindu teikė savo išvadas. Tyrimo metu neturėjo eksperimento, atlikto 2020 m. birželio 16 d. dėl matomumo, duomenų, tačiau jam buvo tyrimui pateiktos kelio ruožo nuotraukos, kurios nekėlė abejonių dėl kelio matomumo. Nuotraukose matėsi, kad kelias tiesus, gana lygus, netikėtumų jame nebuvo. Teikdamas savo išvadą, kelio matomumu specialistas neabejojo. Duomenų, kad eismo įvykyje būtų dalyvavęs automobilio „Toyota Verso“ aplenktas automobilis „Audi Q“ ir automobilis „Toyota Verso“ nebūtų spėjęs grįžti į savo eismo juostą, nėra, tokie duomenys prieštarauja objektyviems bylos duomenis. „Audi Q“ automobilis nebuvo eismo įvykio dalyvis, jis nesusijęs su šiuo įvykiu, specialistas nemano, kad tas automobilis įtakojo eismo įvykio kilimą, todėl duomenys apie jo buvimą kelyje nėra svarbūs. Bylos medžiagoje yra automobilio „Toyota“ pėdsakai, kurie prasideda dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint pagal automobilio „Toyota Verso“ važiavimo kryptį, o ne priešpriešinėje eismo įvykio juostoje. Tai rodo, kad automobilis buvo dešinėje pusėje. Jokio automobilio tarp „Audi A4“ ir „Toyota“ nebuvo. Kaltinamojo gynėjos teigimas, kad automobilio „Audi Q“ lenkimas įtakotų įvykio atsitikimą ir „Toyota“ nespėjimą grįžti į savo juostą, prieštarauja objektyviems byloje esantiems duomenims. Mastelinėje schemoje automobilio „Toyota Verso“ kairiųjų ratų pėdsakas iš esmės yra kelio viduryje, o dešiniųjų ratų pėdsakas yra dešinėje pusėje, o įvertinus tai, kad kol automobilis buvo pasuktas kairėn ir kol pradėjo formuotis jo pėdsakai, jis buvo dar šiek tiek dešiniau, nėra pagrindo teigti, kad šis automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą prieš susidarant šitai pavojingai situacijai. Prieš sukdamas, automobilis „Toyota“ buvo dešinėje kelio pusėje. Kol automobilis judėdamas pasiekia tą ribą, kada pradeda formuoti pėdsaką, būna praėjęs tam tikras laiko tarpas, per kurį automobilis juda kreive (kairėn) dar nepalikdamas pėdsakų, tada jis būna dar dešiniau nuo pradedančių formuotis pėdsakų. Tik tada, kai jis pradeda suktis, kai jis pasisuka tam tikru kampu (ratai turėtų būti apie 25 laipsnių kampu judėjimo krypties atžvilgiu), pradeda akivaizdžiai formuotis pėdsakai (ne kelio, o judėjimo krypties atžvilgiu). Gali praeiti 0,2 – 0,3 s, kol ratai pradeda formuoti pėdsaką. Galima daryti orientacinį skaičiavimą, kiek automobilis gali būti nutolęs dešiniau iki susiformavusio pėdsako pradžios, bet tai nebus tikslu, nes priklauso nuo pasukimo staigumo, per kiek laiko ir kokiu kampu ratai buvo pasukti. Tokių duomenų, atlikdamas tyrimą, neturėjo, automobilio konstrukcija neleido tiksliai atkurti automobilio judėjimą 5 s iki susidūrimo, automobilio „Toyota“ oro pagalvių kontrolės modulio nepavyko nuskaityti. Specialistas nustatė pradinius abiejų automobilių greičius. Nustatytas „Toyota Verso“ pradinis greitis buvo 104,3 km/val., jo apskaičiavimą detaliai išdėstė tyrimo išvadoje ir pateiktame kompaktiniame diske. Buvo padarytas susidūrimo modeliavimas, kuris nurodytas išvados 6 lape 6 paveiksle. Jo metu buvo gauti automobilių parametrai susidūrimo metu, o toliau buvo daromas skaičiavimas pagal išlikusius pėdsakus, atitraukiant automobilius. Mastelinėje schemoje buvo išmatuoti kiekvieno iš automobilių paliktų pėdsakų spinduliai. Pagal tą spindulį buvo skaičiuojamas vidutinis greitis tame ruože, kur susidarė pėdsakas, ir atitinkamai po to, gavus susidūrimo reikšmes, judėjimo lanku paliekant pėdsakus, buvo nustatyta, kad „Toyota“ automobilis buvo stabdomas prieš pat susidūrimą. Iki stabdymo, kad automobilis „Toyota“ išvystytų 6 m/s lėtėjimą, dar reikėjo 0,3 s, per tą laiką automobilio, kai pradeda formuotis pėdsakas, greitis nustatytas apie 100,6 km/val., o kad automobilis pradėtų formuoti pėdsakus, jo greitis prieš pat stabdymą turėjo būti apie 104 km/val. Tada buvo atlikti visi kiti atbuliniai skaičiavimai. Specialisto apskaičiuotas toks automobilio „Toyota Verso“ greitis yra pagrįstas, o ar jis buvo gerokai viršytas, nežino, to nustatyti negalima, kai nėra realių, objektyvių duomenų. Duomenų, kad automobilio „Toyota Verso“ greitis prieš nusukimą, reaguojant į situaciją, buvo daug didesnis, neturėjo. Techniniam vertinimui vairuotojų ar kitų asmenų liudijimai nėra objektyvūs duomenys, specialistas jų vertinti negali. Jeigu specialistas turi pakankamai objektyvių duomenų, parodymų jis nevertina ir nepriima. Tik tada, jei nebūna nieko užfiksuota arba yra tik objektyvių duomenų nuotrupos, tyrimus atlieka pagal vairuotojų liudijimus. Šiuo atveju specialistui pakako objektyvių duomenų greičiams nustatyti ir situacijai iki susidūrimo atkurti, nustatyti, kada vairuotojai reagavo į pavojingą situaciją, todėl net negali vertinti asmenų parodymų. Duomenis išskaičiavo pagal pėdsakus, pagal automobilius, susidūrimo vietą, įvertino ir automobilių masę. Išvadoje nurodė, kad automobilio „Toyota Verso“ vairuotojas turėjo techninę galimybę nesusidurti stabdydamas dešinėje, neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Tokiu atveju automobiliai būtų prasilenkę, nes ties sudūrimo vieta atsidūrus automobiliui „Toyota“, automobilis „Audi“ jau būtų savo važiuojamosios dalies pusėje. Pagal objektyvius duomenis automobilis „Audi A4“ buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir sudarė kliūtį automobiliui „Toyota“. Tai pagrindinis šio įvykio priežastinis ryšys. Automobilio „Audi“ spidometro rodyklė šiuo atveju užstrigo dėl automobilio sugadinimo. Spidometras gali užstrigti nebūtinai smūgio metu, jo rodyklė, priklausomai nuo konstrukcijos, taip pat turi savo masę, inerciją, ji gali atsidurti bet kokioje padėtyje skalės atžvilgiu. Ne kartą daryti užsienio ekspertų įvairūs tyrimai įrodė, kad rodyklė užstringa nebūtinai smūgio metu, rodyklės užstrigimas neatitinka realaus automobilio važiavimo greičio. Pirminiai sugadinimai daromi automobilio priekinėje dalyje - dūžta variklis, pavarų dėžė, o spidometras tuo metu dar nedalyvauja toje veikloje, o kai daromi salono apgadinimai, transporto priemonės greitis jau būna stipriai pasikeitęs. Automobilio „Audi A4“ greitis nustatytas tikslus, jį apskaičiavo pagal formules, pėdsakus. Automobilio „Audi“ greitis susidūrimo metu buvo modeliuojamas ir gauta reikšmė - 49 km/val., o tada, atitinkamai nusukimo momentu į dešinę, pagal pėdsaką skaičiuojant tą greitį, buvo gautas greitis apie 50,6 km/val. Taigi, greitis nusukinėjimo momentu pakito labai nedaug. Tai reiškia, kad automobilis nebuvo specialiai stabdomas, priešingai negu automobilis „Toyota“. Tyrimo duomenimis, automobilis „Audi A4“ nuo to momento, kai pradėjo nusukinėti į savo važiuojamosios dalies pusę, nestabdė. Automobilis „Audi“ lėtėjo tik dėl vairo pasukimo ir pasipriešinimo riedėjimui, praslystant ratams. Pagal šiuos parametrus, posūkio spindulį nustatė, kad prieš nusukimą automobilio „Audi A4“ greitis turėjo būti apie 50,6 km/val. Išvados 5 paveikslėlyje yra pėdsakų spinduliai. Automobilio paliekamo pėdsako spindulys yra nustatytas pagal matmenis eismo įvykio vietos schemoje. Išmatavus šiuos spindulius mastelinėje schemoje, tų pėdsakų kreivės spindulį, pagal formulę išskaičiuojami automobilių greičiai. Šie skaičiavimai detaliai išdėstyti specialisto išvados 5, 6 lape. Susidūrimas sumodeliuotas ir atvaizduotas 6 paveiksle, jame „Toyota“ automobilis neatsistojo į tą vietą, kur buvo automobilis „Audi A4“ susidūrimo metu. Pėdsakai, rasti įvykio vietoje, gana tiksliai leido nustatyti susidūrimo vietą, o automobilio „Toyota“ padėtis po susidūrimo niekaip neatitinka susidūrimo padėties (išvados 6 pav.). Sprendžiant apie kelią iš nuotraukų, nekilo abejonių, kad matomumas dėl kelio posūkio kreivės, vertikalaus reljefo kitimo būtų ribotas ir vairuotojai negalėtų matyti vienas kito. Techniškai kelio išlinkis ir lenkiamas automobilis neturi įtakos šiam įvykiui. Negali pasakyti, koks atstumas reikalingas aplenkti 90 km/val. greičiu važiuojantį automobilį. Lenkiant tokį automobilį 100 km/val. greičiu, reikėtų gana didelio atstumo, įvertinus tai, kad pagal taisykles lenkimas turėtų būtų pradedamas išlaikant saugią distanciją iki lenkiamo automobilio, kuri yra apie 40 metrų, kad jį pavyti 10 km/val. skirtumu, jau reikėtų ne mažiau 10 s, aplenkti automobilį per jo ilgį, kuris yra apie 4,5 m, ir nutolti panašiu rekomenduojamu atstumu, visumoje atstumas gaunasi gana didelis. Ir laikas, ir atstumas yra gana didelis, jeigu lenkiama taip, kaip nurodyta taisyklėse. Jeigu lenkimas pradėtas nesilaikant atstumo, lenkimas įvyksta per trumpesnį laiką. Toks klausimas specialistui nebuvo užduotas, todėl negali pasakyti tikslių atstumo, laiko tarpo. Šioje situacijoje pagal išskaičiuotus greičius automobilio „Toyota“ vairuotojas M. J., važiuodamas dešine puse ir mažindamas greitį dešinėje pusėje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į jo krypties važiuojamąją dalį įvažiavusiu automobiliu „Audi A4“. Automobilis „Toyota“ turėjo būti stabdomas dar būnant dešinėje kelio pusėje. Sumažėjus greičiui nuo 100km/val. iki susidūrimo metu nustatyto 79 km/val., reiškia, kad jis turėjo būti stabdomas ne tik nusukant vairą. Negali atmesti, kad to nedarė pats automobilis, nes jeigu yra automobilyje įrengta stabilumo kontrolės sistema, tada automobilis pats imasi veiksmų. Jei per staigiai pasukamas vairas ir automobilis praranda skersinį stabilumą, jis pats ima koreguoti judėjimo trajektoriją taip, kad automobilis galėtų judėti stabiliai. Taigi, tą lėtėjimą galėjo padaryti ne pats vairuotojas, o pati sistema, norėdama automobilį išlaikyti stabilų. Jeigu automobilis „Toyota“ būtų stabdęs savo važiuojamojoje dalyje, o automobilis „Audi“ nebūtų pasitraukęs iš jo juostos, susidūrimo išvengta nebūtų, nes stabdymui būtų per mažas atstumas, reikia vertinti ir priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus. Net jei automobilis „Toyota“ būtų sustabdytas iki susidūrimo vietos, nereiškia, kad susidūrimas neįvyktų, nes kitas automobilis gali nestabdyti iki susidūrimo, todėl susidūrimas vis tiek įvyktų. Kalba eina apie galimybę sustoti iki susidūrimo vietos, bet ne apie galimybę išvengti susidūrimo, nes tokiu atveju tai priklauso nuo abiejų vairuotojų veiksmų. Nustatytas atstumas tarp automobilių 102 m tam momentui, kai automobilio „Toyota“ vairuotojas ėmėsi veiksmų – pradėjo sukti vairą, o jeigu reagavo ne vairuotojas, o automobilis, tas atstumas būtų atitinkamai mažesnis. Pridėjus reakcinį laiką, kuris yra viena apie sekundė, automobilis pradedamas stabdyti. Jeigu automobilis „Audi“ nebūtų pasitraukęs iš savo juostos, automobilio „Toyota“ vairuotojui atstumo sustabdyti vis tiek buvo per mažai. Jeigu automobilis „Audi“ važiuotų nustatytu 49 km/val. greičiu ir nestabdytų, susidūrimas vis tiek įvyktų. Jeigu automobilis „Audi“ būtų sustojęs toje juostoje, kurioje važiavo, automobilio „Toyota“ vairuotojui nebūtų užtekę laiko sustabdyti, nes iki susidūrimo vietos būtų per mažas atstumas. Kad automobilis „Audi“ sustotų, jam irgi reikėtų tam tikro atstumo, jo specialistas neskaičiavo. Automobilio „Audi“ vairuotojo pareiga buvo važiuoti kuo arčiau savo eismo juostos dešinio krašto ir jis turėjo grįžti į savo pusę, o ne stabdyti priešpriešinėje eismo juostoje. Kliūtį sudaręs vairuotojas turi trauktis į savo eismo juostą, kad nesudarytų kliūties, o ne stabdyti. Pėdsakai nerodo jokio automobilio „Toyota“ stabilumo praradimo. Nustatė, kad vairuotojai į susidariusią situaciją reagavo, kai tarp jų buvo apie 102 metrai, tai yra akivaizdžiai mažiau negu nustatytas matomumas. Jeigu matomumas pagal papildomai atliktą eksperimentą dar didesnis ir siekia faktiškai 300 m, šie duomenys neturi įtakos teiktai išvadai. Matomumas niekaip nesusijęs su tuo, kad automobilis „Audi“ išvažiuoja į kitą eismo juostą. Jeigu matomumas yra labai ribotas, automobilis turi laikytis savo dešinės eismo juostos. Jeigu automobilis „Toyota“ būtų važiavęs žymiai didesniu greičiu ir lenkęs „Audi Q“ automobilį, tai neturėtų įtakos šiai situacijai, lenkimo situacija jau buvo pasibaigusi ir prasidėjusi kita situacija – suartėjimas su priešinga kryptimi važiuojančio automobilio „Audi A4“ išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Su „Audi Q“ lenkimo manevru ši situacija niekaip nesusijusi. „Toyota“ buvo savo kelio pusėje, kai kilo situacija. „Audi A4“ buvo išvažiavęs į priešingą kelio eismo juostą, todėl visai nesvarbu, kas ką lenkė prieš tai. Šiuo atveju tarp automobilio „Audi A4“ ir automobilio „Toyota“ nebuvo kitų automobilių, kurie galėtų įtakoti situaciją, niekas šių automobilių matomumui netrukdė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus tyrėjas T. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.45 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 66,2 km automobilis „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. J., dėl nenustatytų aplinkybių išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su iš priešpriešos atvažiuojančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. V.. Po eismo įvykio „Toyota Verso“ automobilis liko stovėti kelkraštyje, o „Audi A4“ nulėkė nuo kelio. Įvykio metu nukentėjo „Audi“ vairuotojas M. V., kuris sunkios būklės išvežtas į Alytaus S. K. ligoninę, vėliau gauta informacija, kad jis komos būsenos paguldytas į reanimacijos skyrių. Taip pat nukentėjo „Toyota Verso“ keleiviai E. Š., kuri dėl pilvo traumos paguldyta į Alytaus apskrities S. K. ligoninės reanimacijos skyrių, ir E. Š., kuriam nustatytas kaklo lūžimas. Automobilio „Toyota“ vairuotojui M. J. nustatyta kairės kojos žaizda. Abiem vairuotojams paimti kraujo mėginiai (1 t., b. l. 1-2).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 3 d. protokole su fotonuotraukomis ir planu nurodyta, kad apžiūrėta vieta yra kelias (duomenys neskelbtini) 66,2 km. Nurodyta, kad eismo įvykis įvyko tiesiame kelio ruože. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,04 m, dešinė eismo juosta yra 3,47 m, o kairė eismo juosta yra 3,57 m pločio, žiūrint nuo Alytaus krypties, griovio dešinėje gylis yra 0,9 m, kairėje – 1 m. Įvykio vietoje, žiūrint nuo Alytaus krypties, matyti kairės pusės kelkraštyje stovintis automobilis „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio priekis atsuktas Alytaus kryptimi. Nuo kairės pusės asfalto krašto automobilis „Toyota Verso“ nutolęs iki galinės ašies 0,3 m, iki priekinės 0,2 m. Tos pačios pusės griovyje matyti kitas lengvasis automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilio priekis yra (duomenys neskelbtini) kryptimi. Automobilis „Audi A4“ nuo kairės pusės asfaltuoto krašto nutolęs 5,4 m iki galinės ašies, 7,7 m iki priekinės ašies. Link susidūrimo vietos nuo Alytaus krypties matomas dvigubas slydimo žymės pėdsakas, dešiniojo rato slydimo žymės ilgis 25 m, kairio rato slydimo žymės ilgis 24 m. Slydimo žymių pradžia dešinėje eismo juostoje. Nuo (duomenys neskelbtini) krypties matomos taip pat dvigubos slydimo žymės, kurios prasideda priešpriešinio eismo juostoje. Slydimo žymės dvigubos, dešinio rato žymės ilgis 10,4 m, kairio rato žymės ilgis 11,5 m. Spėjama susidūrimo vieta yra ten, kur nutrūksta skirtingų krypčių slydimo žymės. Toje vietoje yra nubyrėjusių detalių koncentracijos vieta. Jos atstumas pagal „Toyota“ automobilį nuo priekinės ašies 2,9 m link Alytaus. Matomumas geras, oro sąlygos geros. Nuo Alytaus krypties miškingoje vietoje yra nežymus kelio vingis, nuo jo pabaigos iki susidūrimo vietos 500 m. Taip pat nuo Alytaus krypties yra nežymi įkalnė. Atliekant eksperimentą, susidūrimo vieta pradeda matytis iš tarnybinio automobilio „VW Transporter“ už 237 metrų, iš šio atstumo matyti eismo įvykio vietoje važiuojamojoje dalyje stovintis automobilis „Toyota“ (1 t., b. l. 37-51). Eismo įvykio vietos plane (1 t., b. l. 51) užfiksuota, kad slydimo pėdsakų, kurių kryptis nuo Alytaus pusės link susidūrimo vietos, dešiniojo rato pėdsako pradžia buvo 5,1 m atstumu nuo kairiojo asfalto krašto, kairiojo rato pėdsako pradžia buvo 3,6 m atstumu nuo kairiojo asfalto krašto, 11,75 atstumu nuo pradžios dešiniojo rato pėdsakas buvo 4 m atstumu nuo asfalto krašto, o priešinga kryptimi einančių pėdsakų pradžia buvo kairėje važiuojamosios dalies pusėje, dešiniojo rato pėdsakas prasidėjo 3,5 m atstumu nuo kairiojo asfalto krašto, kairiojo rato pėdsakas prasidėjo 4,6 m atstumu nuo kairiojo asfalto krašto.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole 2018 m. rugsėjo 11 d. užfiksuota, kad papildomai apžiūrėta eismo įvykio vieta kelyje (duomenys neskelbtini) . Apžiūrima vieta yra 4,5 km nuo žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) Alytaus kryptimi. Šioje vietoje matyti kelio ženklas, rodantis kryptį link gyvenvietės (duomenys neskelbtini) s. Nuo šio šalutinio kelio link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini) sankryžos kryptimi matyti tiesus kelio ruožas. Už 0,3 km prasideda įkalnė ir nedidelis kelio vingis. Įkalnė tęsiasi 0,9 km. Įkalnės pasibaigimo vietoje, abiejose kelio pusėse matyti sodybos. Įkalnės pabaigoje atstumas iki žiedinės sankryžos yra 3,3 km. Kelio danga - asfaltas, geros būklės, defektų neužfiksuota. Matomumas geras. Nei greitį, nei lenkimą ribojančių kelio ženklų, nei kitų kelio ženklų eismo įvykio vietoje bei 1 km atstumu į abi puses nėra. Priešingos krypties eismo juostas skiria brūkšninė skiriamoji juosta (1 t., b. l. 52-57).

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą informaciją, eismo įvykio vietoje – valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) 66,23 km nuo kelio pradžios kelio važiuojamosios dalies plotis yra 8 m, eismo juostų plotis yra 3,75 m (1 t., b. l. 164-167).

Eksperimento atlikimo protokole 2020 m. birželio 16 d. užfiksuota, kad, atliekant pakartotinį matomumo eksperimentą ir važiuojant nuo Alytaus automobiliu „Toyota Corolla Verso“, kurio aukštis yra 1 610 mm, eismo įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 66,2 km, priešingoje eismo juostoje stovintis automobilis „Škoda Octavia“, kurio aukštis 1 460 mm, pradeda matytis 298 - 302,6 m atstumu iki jo (5 t., b. l. 132-134, 135-137, 138-147, 148).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 3 d. užfiksuoti transporto priemonės „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: priekinis bamperis, žibintai, posūkio žibintai, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis sparnas ir priekinės durys, stiklas, stogas (1 t., b. l. 59-63).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 3 d. užfiksuoti transporto priemonės „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: priekinis stiklas, bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis sparnas ir priekinės durys, stiklas, stogas (1 t., b. l. 66-70).

Apžiūros protokole 2018 m. spalio 11 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris po eismo įvykio 2018 m. rugpjūčio 3 d. paimtas ir priduotas saugoti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toyota Verso“ yra pilkos spalvos, ant galinio dangčio yra pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis kairys sparnas yra deformuotas, ties juo esantis langelis išdužęs. Automobilio priekis yra visiškai sudaužytas, variklio dangtis yra deformuotas ir pakeltas į viršų. Automobilio visa priekinė dalis - variklis, radiatorius ir kitos detalės yra deformuoti ir įstumti į saloną. Automobilio priekinis dešinys sparnas yra deformuotas, ties juo esantis langelis išdužęs, priekinis stiklas yra įdužęs. Automobilio salone matyti iššovę oro pagalvės. Automobilio visos 4 padangos yra „Horizon205/60 R16 92 T“ (1 t., b. l. 89-101).

Apžiūros protokole 2018 m. spalio 11 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris po eismo įvykio 2018 m. rugpjūčio 3 d. paimtas ir priduotas saugoti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilis yra žalios spalvos, kėbulas - universalas, yra visas deformuotas, langai išdužę, stogas nuo vairuotojo, t. y. priekinio kairės pusės statramsčio yra prakirptas ir užlenktas aukštyn. Priekinis stiklas yra ant variklio dangčio, sudužęs. Ant galinio bagažinės dangčio yra pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje pritvirtintas užrašas „A4“, dešinėje „1,9TDI“, galinis stiklas išdužęs, kaip ir automobilio kairės pusės langai. Priekinis ratas yra apgadintas ir įstumtas į automobilio vidų, nematyti padangos pavadinimo. Dešinės pusės priekinis ratas yra „Amner Way 195/65 R15“, galinės kairės ir dešinės padangos yra „AGI M+S (duomenys neskelbtini)65R15“ (1 t., b. l. 102-114).

M. J. prašymu prie bylos medžiagos pridėtos 15 nuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, ir CD su nuotraukomis (1 t., b. l. 115, 116, 117-131).

Automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausančio M. V., transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtina, kad techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. birželio 19 d. (1 t., b. l. 79-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2018 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. T-A 1945/2018(01) nurodyta, kad M. V. kraujyje etilo alkoholio, amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų, tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta, rasta morfino (1 t., b. l. 74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2018 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. T-A 1946/2018(01) nurodyta, kad M. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio, opiatų, kokaino ir jo metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t., b. l. 76).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas T. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apžiūrint įvykio vietą automobilyje „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rasta automobilio dokumentai įmautėje – draudimo polisas, pirkimo pardavimo sutartys, techninės apžiūros kortelė, automobilio registracijos liudijimas ir M. V. vairuotojo pažymėjimas, taip pat rastas mobilusis telefonas „Samsung“ (sudaužyta telefono nugarinė pusė) (1 t., b. l. 77).

Daiktų apžiūros protokole 2018 m. spalio 9 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas išmanusis mobilusis telefonas „Samsung“ liečiamu ekranu (1 t., b. l. 134-136).

Duomenys apie telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , patvirtina, kad jis nuo 2014 m. gruodžio 30 d. yra M. V. (1 t., b. l. 140-141).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nustatyta, jog automobilio „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. V. eismo įvykio metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) . Gavus šio telefono numerio 2018 m. rugpjūčio 3 d. įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotines, matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. 19 val. 14 min. 06 s iki 19 val. 48 min. 47 s užfiksuota 6 išeinantys SMS pranešimai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) , 9 įeinantys SMS pranešimai į tą patį telefono numerį, taip pat užfiksuoti du išeinantys skambučiai į kitą telefono numerį, kurių trukmė 0 s (1 t., b. l. 154).

Iš „Omnitel“, UAB pateiktos telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , 2018 m. rugpjūčio 3 d. įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinės matyti, kad paskutinis tos dienos iš šio telefono išeinantis SMS pranešimas buvo 19:39:44 val., iki šio paskutinio SMS pranešimo nuo 19:13:15 val. buvo dar penki išeinantys SMS pranešimai (19:13:15 val., 16:16:15 val., 19:19:00 val., 19:26:31 val., 19:31:46 val.) ir du bandymai skambinti 19:33:01 val. ir 19:33:41 val., bei penki įeinantys SMS pranešimai (19:14:06 val., 19:18:40 val., 19:22:00 val., 19:31:05 val., 19:35:52 val.) (1 t., b. l. 155).

Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) Alytaus skyriaus pateikta informacija patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. 19:40:42 val. BPC informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) , BPC pateikė šio pokalbio garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 157).

Kitų objektų apžiūros protokole 2018 m. rugsėjo 12 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC pateiktas pokalbio garso įrašas, padaryta pokalbio stenograma, iš kurios matyti, kad pranešama apie avariją kelyje (duomenys neskelbtini), netoli kelio į (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad „va, akyse dvi mašinos susidūrė“, nurodoma, kad vyras nubėgo pasižiūrėti (1 t., b. l. 158-160).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. spalio 12 d. išvadoje Nr. G 963/2018(06) konstatuota, kad M. J. sužalojimas dėl muštinės žaizdos kairiame kelyje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 11 d. išvadoje Nr. pG 373/2019(06) konstatuota, kad E. Š. dėl krūtinkaulio lūžimo bei kaklinio VI stuburo slankstelio lanko lūžimo kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 46-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje Nr. G 833/2018(06) konstatuota, kad E. Š. dėl kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimų, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę, dėl chirurginės operacijos metu nustatyto uždaro pilvo ertmės organų sužalojimo (blužnies plyšimo) kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl blužnies netekimo traumos (blužnies pašalinimo dėl sužalojimo) nukentėjusioji E. Š. prarado 30 % bendrojo darbingumo (2 t., b. l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. spalio 12 d. išvadoje Nr. 962/2018 (06) konstatuota, kad M. V. dėl kliniškai nustatyto blužnies plyšimo, kairio šlaunikaulio kūno atviro lūžimo, dešinio blauzdikaulio kūno atviro lūžimo, dešinio šeivikaulio lūžimo, dauginių šonkaulių lūžimų kairėje kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl blužnies netekimo traumos ( blužnies pašalinimo dėl sužalojimo) M. V. prarado 30 % bendrojo darbingumo (2 t., b. l. 60-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. pG 990/2018 (06) konstatuota, kad M. V. dėl kliniškai nustatyto blužnies plyšimo, kairio šlaunikaulio kūno atviro lūžimo, dešinio blauzdikaulio kūno atviro lūžimo, dešinio šeivikaulio lūžimo, dauginių šonkaulių lūžimų kairėje, kairio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžimo, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, dešinės girnelės lūžimo, kairės kojos abiejų kulkšnių lūžimo, kairės pėdos V padikaulio bazės lūžimo sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto išvados Nr. G962/2018(06) akte, nekeistina (2 t., b. l. 66-68).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. 11-2197 (18)/11534 (19) konstatuota, kad iš eismo įvykio vietos schemos ir nuotraukų automobilių susidūrimo vieta nustatoma kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 1,3 m atstumu nuo kairiojo kelio asfaltuotos dalies krašto, ties vieta, kur susikerta automobilio „Toyota Verso“ dešinių ratų ir automobilio „Audi A4“ priekinio kairio rato pėdsakai. Automobilio „Audi A4“ greitis prieš pat vairuotojui staiga pasukant į dešinę tikėtinas buvo apie 50,6 km/val., susidūrimo metu tikėtinas 49 km/val. automobilio „Audi“ judėjimo greitis. Automobilio „Toyota Verso“ greitis prieš pat vairuotojui staiga pasukant į kairę tikėtinas apie 104,3 km/val., susidūrimo metu tikėtinas 79 km/val. automobilio „Toyota Verso“ judėjimo greitis. Automobilio „Audi A4“ vairuotojui M. V. važiuojant savo krypties važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pavojinga situacija kelyje nebūtų susidariusi, automobiliai būtų saugiai prasilenkę kairiaisiais šonais, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta, nebūtų įvykęs. Vairuotojui M. J. stabdant dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, pasukant kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilis „Audi A4“ būtų grįžęs į savo krypties eismo juostą ir eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta, nebūtų įvykęs. Automobilio „Audi A4“ vairuotojo M. V. veiksmai - išvažiavimas į priešingą eismo juostą, sudarant kliūtį priešpriešine eismo juosta atvažiuojančiam automobiliui „Toyota Verso“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Automobilio „Toyota Verso“ vairuotojo M. J. veiksmai - manevravimas į kairę ir išvažiavimas į priešingą eismo juostą, kai jo važiavimo juostoje atsirado kliūtis, t. y. į jo važiavimo juostą išvažiavo automobilis „Audi A4“, vairuojamas M. V., techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Techniniu požiūriu, M. V. nepriimtini veiksmai, kai jis įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę prieš artėjantį automobilį „Toyota Verso“, buvo grėsmės eismo saugumui ir pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimo sąlyga (3 t., b. l. 120-132). Taip pat išvadoje yra nurodyta, kad iš nuotraukų matyti, jog abiejų automobilių ratų pėdsakai, likę ant asfalto, yra siauri, siauresni nei padangos protektoriaus plotis, su įstrižais dryželiais pėdsake, sklandaus lanko, artimo apskritimui, pavidalo, tai rodo, kad šie pėdsakai yra ratų skersinio praslydimo pėdsakai, vairuotojams staiga pasukus automobilius kelyje. Modeliuojant eismo įvykį, gauta, kad atstumas tarp automobilių „Toyota Verso“ ir „Audi A4“ tuo metu, kai automobilio „Toyota Verso“ vairuotojas sureagavo į susidariusią situaciją, sudarė apie 102,1 m, bet neatmestina, kad automobilis „Toyota Verso“ dėl staigaus pasukimo ir šoninio slydimo vystymosi galėjo būti pradėtas stabdyti elektroninio stabilumo sistemos ESP, jei ji buvo aktyvi, tuomet atstumas, kur vairuotojas sureagavo į susidariusią situaciją, būtų mažesnis. Specialisto skaičiavimais, automobilio „Toyota Verso“ vairuotojui sureagavus į susidariusią situaciją, automobiliui esant apie 67 ar mažesniu atstumu iki susidūrimo vietos, vairuotojas, stabdydamas negalėjo išvengti susidūrimo, nes automobilio sustabdymui, jam važiuojant leistinu greičiu, reikalingas nemažesnis kaip 76 m atstumas, o važiuojant nustatyti apie 104,3 km/val. greičiu – nemažesnis kaip 95,8 m atstumas. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, kokia trajektorija ir kokiu režimu į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę įvažiavo automobilis „Audi A4“, kiek laiko jis važiavo priešpriešine automobiliui „Toyota Verso“ kryptimi jo eismo juostoje, todėl negalima nustatyti tikslaus grėsmės eismo saugumui kilimo momento, kada automobilio „Toyota Verso“ vairuotojas nedelsdamas turėjo imtis veiksmų eismo įvykio kilimui išvengti.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.

BK 281 straipsnyje 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. kito žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai – M. V., vairavęs automobilį „Audi A4 Avant“, ir M. J., vairavęs „Toyota Verso“. Jie abu turėjo laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir jiems abiem keliami vienodi Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju automobilių „Audi A4 Avant“, vairuojamo kaltinamojo M. V., ir „Toyota Vers“, vairuojamo M. J., susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, kaltinamojo važiavimo krypties eismo juostoje.

Kaltinamasis M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino savo kaltės. Jis teisme tvirtino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) savo juosta, leistinu greičiu – apie 90 km/val., nevinguriuodamas, nekeisdamas važiavimo krypties. Teigė, kad, pradėjęs kilti į nežymią įkalnę, sumažino greitį ir tuo metu pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Audi“, kurį pradėjo lenkti automobilis „Toyota“. Kaltinamojo teigimu, jis nuo įkalnės tuo metu buvo apie 100 m ar didesniu atstumu, o automobilis „Toyota“ labai plačiai, kabindamas kelkraštį žyminčią liniją ar būdamas šalia jos, įvažiavo į kaltinamojo eismo juostą ir po lenkimo automobilis „Toyota“ nebuvo grįžęs į savo eismo juostą, jo kairys šonas, prieš kaltinamajam stabdant, dar buvo likęs dešinėje eismo juostoje. Supratęs, kad „Toyota“ greitis didesnis nei kaltinamojo, M. V., vengdamas susidūrimo, pasuko savo automobilį kairėn, iš dalies kirsdamas ištisinę juostą, kitoje eismo juostoje buvo atsidūrę tik jo automobilio vienos pusės ratai. Kaltinamasis teigė pasukęs ne dar labiau dešinėn, o kairėn pusėn dėl to, kad toje pusėje buvo pieva, o dešinėje augo medžiai, į kuriuos bijojo atsitrenkti. Tačiau automobilis „Toyota“ pasuko tiesiai į kaltinamąjį, todėl M. V., vengdamas susidūrimo, pasuko vairą dešinėn ir stabdė. Teigė, kad jo išvažiavimas į kitą eismo juostą truko 1 s, kai jis po 1 s susiorientavo, įvyko susidūrimas. Jo nuomone, automobilis „Toyota“ įkalnėje, kuri blogino matomumą, nesaugiai lenkė kitą automobilį, per vėlai pastebėjo M. V. automobilį ir galėjo pasimesti. Teigė vairuodamas sms žinučių nerašęs, telefonu kalbėjo naudodamasis laisvų rankų įranga, kuri greičiausiai likusi jo automobilyje. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2019 m. liepos 2 d., kaltinamasis parodė, kad, pabudęs iš komos, nieko neprisiminė, vėliau po truputį grįžo atmintis. Parodė, kad jis apie 19.30 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), važiavo apie 85-90 km/val. greičiu, nei priekyje jo, nei už jo, nei priešinga eismo juosta jokie kiti automobiliai nevažiavo, matomumas buvo geras iki vietos, kur yra kelio nelygumas su nežymiu kalniuku, kuris apriboja matomumą į priekį. Toje vietoje už kalniuko, kur matomumas apribotas, į jo važiavimo juostą įvažiavo automobilis „Toyota Verso“, viskas vyko per 1-2 s, ir jis susidūrė su į jo važiavimo juostą įvažiavusiu automobiliu, susidūrimas įvyko jo automobilio kairiu priekiniu kampu ties dešiniu kelkraščiu, jo automobilio ratas buvo jau dešiniame kelkraštyje. Iki įvykio važiavo savo važiavimo juosta, arčiau dešinio kelkraščio (4 t., b. l. 70-71). M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 9 d. atsisakė duoti parodymus, kol nesusipažins su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 62-64), o 2019 m. balandžio 29 d., susipažinęs su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų, pateikė raštišką paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo, jame nurodė, kad, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), prieš įvykį 66,2 km kelio ruože prieš įkalnę, lenkimo manevro nedarė, važiavo savo kelio puse (dešiniąja), pastebėjus priešpriešine juosta atvažiuojantį automobilį, staiga prieš M. V. automobilį dideliu greičiu išniro lenkiantis automobilis „Toyota Verso“. Supratęs, kad gali neišvengti priešpriešinio susidūrimo, M. V. „metė“ vairą į dešinę ir pradėjo stabdyti, stabdant jo automobilio dešinės pusės ratai atsidūrė dešiniajame kelkraštyje, viskas įvyko sekundžių dalimis, jam pasirodė, kad už „Toyota“ vairo sėdėjo moteris. Tvirtino, kad jis tiksliai prisimena, jog važiavo savo kelio puse, nestabdė iš priešpriešinės juostos. Nurodė, kad tą aplinkybę patvirtins liudytojas R. D., kuris puikiai prisimena, kad M. V. važiavo ramiai, nevinguriuodamas kelio viduriu, ir nestabdė iš priešpriešinės kelio juostos į dešiniąją kelio pusę (3 t., b. l. 174-175).

Tuo tarpu nukentėjusysis M. J. tvirtino, kad jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi apie 90-100 km/val. greičiu, aplenkęs kažkokį automobilį, grįžo į savo eismo juostą, po lenkimo pavažiavo dar 20-30 s ir tolumoje, apie 400 m atstumu pamatė atvažiuojantį ir po kelią manevruojantį žalios spalvos automobilį „Audi“, kuris iš dalies įvažiavo į M. J. eismo juostą, apžergęs vidurio liniją, vėl grįžo į savo eismo juostą ir vėl pilnai išvažiavo į M. J. eismo juostą ir ja važiavo. Pamanė, kad tas vairuotojas jį gąsdina, yra girtas arba užmigo. M. J. teigė, kad, supratęs, jog kitas vairuotojas nesiruošia grįžti į savo eismo juostą, nusprendė sukti į kairę ir taip jį aplenkti, stabdė dar savo juostoje, suko į kairę, o tuo tarpu kito automobilio vairuotojas pabudo, suprato, kad yra ne savo juostoje, ir staigiai pasuko į savo juostą, tada įvykio susidūrimas. Iš esmės analogiškai M. J. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad prieš pat eismo įvykį jo važiavimo juosta nevažiavo jokia transporto priemonė, o kelyje nuo Kauno iki eismo įvykio vietos jis aplenkė keletą automobilių, jo automobilį taip pat keletas kitų aplenkė, tvirtino, kad į kitą eismo juostą išvažiavo tik dėl to, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas įvažiavo į jo eismo juostą ir taip jam sudarė kliūtį (2 t., b. l. 79-81).

Nukentėjusioji E. Š. teisme parodė, kad iki eismo įvykio likus 1-2 minutėms, tolumoje kelyje pamatė vinguriuojantį žalios spalvos automobilį, iki jo buvo apie 100 m. Matomumas toje vietoje buvo geras, niekas jo neužstojo, buvo tik nežymus kalniukas, prieš juos tuo metu jokia kita transporto priemonė nevažiavo. Tas automobilis nežymiai važinėjo į vieną ir kitą kelio puses, jai atrodė, kad vairuotojas užsnūdęs ar rašo žinutę, nes automobilis taip važinėjo ilgą laiką, gal 1 min. ir važiavo į juos. Matė, kad automobilis važiuoja jų juosta priešais kaktomuša, jautė, kad bus susidūrimas, jam pasiruošė, įsiremdama rankomis ir kojomis, o M. J., kai automobilis jau buvo prie pat, pasuko į kairę, norėdamas susidūrimo išvengti, tuo metu M. V. atsibudo, pakėlė galvą, pamatė, kad jis ne savo juostoje ir jie tuoj susidurs, tada staigiai suko į kairę, kur priešingoje eismo juostoje ir susidūrė. Ji nurodė, kad gal prieš tai, kai pastebėjo atvažiuojantį žalią „Audi“ automobilį, jie ir lenkė kokį automobilį, bet M. J. vairuojamas automobilis po to ilgą laiką važiavo savo juosta. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad po to, kai M. J. važiuodamas aplenkė kažkokį automobilį, jie, pavažiavę gal 5-10 min., pastebėjo žalią automobilį, keistai vinguriuojantį kelyje, tai išvažiuojantį į priešingo eismo juostą, tai vėl grįžtantį į savo juostą, pasiruošė pranešti telefonu policijai apie galimai girtą vairuotoją, bet pamatė, kad tas automobilis išvažiavo į priešingo eismo juostą ir važiavo tiesiai į juos, suprato, kad susidurs, o M. J., bandydamas išvengti susidūrimo, tuo metu pradėjo stabdyti ir pasuko kairėn į priešingo eismo juostą. Tuo tarpu tiesiai į juos važiavusio automobilio vairuotojas staiga pakeitė važiavimo kryptį ir sugrįžo į savo juostą, kur automobiliai ir susidūrė. Jai susidarė įspūdis, kad tas vairuotojas buvo prisnūdęs, paskutiniu momentu pabudo ir staigiu manevru grįžo į savo juostą (2 t., b. l. 143-144).

Nukentėjusysis E. Š., sėdėjęs galinėje automobilio „Toyota Verso“ sėdynėje, teisme tvirtino, kad prieš eismo įvykį M. J. atliko lenkimo manevrą, bet jų automobilis jau buvo sugrįžęs į savo eismo juostą, kai M. J. sušuko pastebėjęs girtą vairuotoją. Tada E. Š. gan tolokai kelyje pamatė iš dešinės į kairę ir iš kairės į dešinę vinguriuojantį automobilį „Audi‘. Tuo metu tarp jų ir to „Audi“ automobilių važiuojančių kitų transporto priemonių nebuvo. „Audi“ įvažiavo į jų eismo juostą, paskui vėl jau visiškai įvažiavo į jų eismo juostą ir važiavo tiesiai į juos. M. J. stengėsi išvengti susidūrimo, manevravo, dukra rėkė laikytis, o automobilis „Audi“ likus 2-3 s iki susidūrimo padarė manevrą į kairę pusę, automobiliai kairėje kelio pusėje ir susidūrė. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas iš esmės nurodė analogiškai, teigė, kad likus kuriam laikui iki susidūrimo, M. J. aplenkė kažkokį automobilį, grįžo į savo eismo juostą ir važiavo toliau. Liudytojas parodė išgirdęs, kaip M. J. pasakė žiūrėti, kažkas girtas. Tada liudytojas pažiūrėjo į kelią ir pamatė, kad priešais atvažiuojantis automobilis „Audi“ vinguriuoja kelyje, tai išvažiuodamas į priešingo eismo juostą, tai sugrįždamas į savo. Matė, kad dukra pasiėmė telefoną iškviesti policiją, girdėjo dukrą šaukiant laikytis, matė, kad M. J., bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko kairiau, į priešingo eismo juostą, juto, kad automobilis yra stabdomas, netrukus pajuto smūgį (2 t., b. l. 107-108).

Taigi, kaip matyti, kaltinamasis laikėsi versijos, kad susidūrimas įvyko dėl nukentėjusiojo vairuotojo M. J. kaltės, kad šis nesaugiai įkalnėje lenkė automobilį „Audi Q7“, dėl riboto kelio matomumo laiku nepastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojančio kaltinamojo automobilio, po lenkimo manevro nesugebėjo grįžti į savo eismo juostą, tuo privertė susidūrimo vengusį kaltinamąjį išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, o paskui pats pasuko į jį, kaltinamajam vėl vengiant susidūrimo ir pasukus atgal į savo juostą, M. J. į ją įvažiavo, dėl to automobiliai susidūrė.

Kaltinamasis M. V. teisme tvirtino, kad jis į priešingo eismo juostą buvo įvažiavęs tik trumpam, kai pamatė, kad automobilis „Toyota“ labai plačiai lenkia automobilį „Audi“, važiuodamas kaltinamojo eismo juosta, teigė, jog vengė sukti labiau į dešinę pusę, nes toje kelio pusėje augo medžiai, o kairėje buvo pieva. Taip pat jis parodė, kad tuo metu automobilis „Toyota“ pasuko tiesiai į kaltinamąjį, todėl M. V., vengdamas susidūrimo, pasuko vairą dešinėn ir stabdė. Tokius jo parodymus neigė visi trys nukentėjusieji, kurie nuo pat tyrimo pradžios iš esmės vienodai parodė, kad kelyje pastebėjo priešais atvažiuojantį ir po kelią vinguriuojantį kaltinamojo automobilį, kuris iš dalies įvažiavo į jų eismo juostą, paskui grįžo į savo eismo juostą, vėl visiškai įvažiavo į jų eismo juostą ir važiavo tiesiai į juos, kol M. J., vengdamas susidūrimo, stabdė ir staigiai suko į kairę, o tada kaltinamasis tarsi atsibudo ir staigiu manevru grįžo į savo eismo juostą. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumą, pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis ikiteisminiame tyrime išvis neigė išvažiavęs į priešingo eismo juostą, tvirtino važiavęs savo eismo juosta, ir tik teisme parodė, kad buvo įvažiavęs į priešingo eismo juostą, bet tik savo automobilio kairės pusės ratais. Tačiau eismo įvykio vietoje užfiksuoti M. V. automobilio palikti pėdsakai rodo, kad M. V. buvo visiškai įvažiavęs į priešingo eismo juostą, nes jo automobilio dešinio šono ratai pėdsaką paliko nuo pat kelio vidurio brūkšninės linijos. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad M. V. automobilio dešiniojo rato slydimo pėdsakas prasidėjo 3,5 m atstumu nuo kairiojo asfalto krašto, kairiojo rato pėdsakas prasidėjo 4,6 m atstumu nuo kairiojo asfalto krašto, o iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad kairė eismo juosta, žiūrint nuo Alytaus krypties, yra 3,57 m pločio. Šie duomenys, atsižvelgiant į specialisto V. L. paaiškinimus, jog prieš tą momentą, kai automobilio ratai slysdami pradeda formuoti pėdsaką, automobilis kurį laiko tarpą juda kreive dar nepalikdamas pėdsakų, yra pakankamai išvadai, kad prieš pasukant atgal į savo eismo juostą, M. V. automobilis buvo priešingo eismo juostoje.

Kaltinamasis M. V. tvirtino teisme, kad matė, kaip M. J. pradėjo lenkti automobilį „Audi Q7“, teigė, kad M. J. lenkė labai plačiai, kabindamas kelkraštį žyminčią liniją ar būdamas šalia jos. Tačiau liudytojai A. B. ir G. B., kurių automobilį prieš eismo įvykį buvo aplenkęs M. J., parodė, kad lenkimas buvo normalus, įprastas. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis tvirtino, jog M. J. lenkė nesaugiai, nes toje vietoje buvo matomumą ribojanti įkalnė. Liudytojai A. B. ir G. B., kurie teigė, kad M. J. juos aplenkė prieš pat susidūrimą su M. V., taip pat tvirtino, kad toje vietoje lenkti nebuvo saugu, tačiau automobilį vairavęs A. B. taip pat parodė ir tai, kad ta nedidelė įkalnė matymo neužstojo, „Toyota“ automobiliui baigus lenkimo manevrą, buvo lygus kelias, kuris kylant matėsi, kylant į įkalnę, matomumas gerėjo. Liudytoja G. B. tvirtino, kad toje vietoje, kur juos lenkė automobilis „Toyota“ buvo tokia kaip įkalnė, atlikti lenkimo manevrą ten galima, kai „Toyota“ pradėjo lenkti, jai tuo metu neatrodė, kad tai nesaugu, tačiau ši liudytoja vėlgi prieštaringai teigė, kad iš priekio atvažiuojančio automobilio „Audi“ nematė, nes jį užstojo įkalnė. Liudytojas R. D. teisme teigė, kad kelyje nuo Alytaus pusės yra kalniukas, važiuojant nuo tos pusės, labai nesimato, todėl dėl lenkimo toje vietoje būna daug avarijų. Tačiau liudytojas E. D. parodė, kad ten buvo lyg lengva įkalnėlė, bet matomumas turėjo būti, liudytojas D. S. parodė, kad susidūrimas buvo lygiame kelio ruože, matomumas buvo geras, liudytoja S. P. taip pat parodė, kad matomumas toje vietoje buvo nemažas, matuodami su 30 ar 50 m rulete, darė ne vieną sustojimą jam išmatuoti. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad kelio ruože buvusi nežymi nuokalnė nuo (duomenys neskelbtini) negalėjo trukdyti matomumui, lenkiant matomumas išvažiuojant iš įkalnės būtų pakankamas. Liudytojas T. K. taip pat parodė, kad kelio matomumą važiavo tikrinti daugiau nei 200 m. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 3 d. protokole užfiksuota, kad matomumas yra geras, nuo Alytaus krypties miškingoje vietoje yra nežymus kelio vingis, nuo jo pabaigos iki susidūrimo vietos yra 500 m, taip pat nuo Alytaus krypties yra nežymi įkalnė, atliekant eksperimentą, susidūrimo vietoje stovintis automobilis „Toyota“ iš automobilio „Volkswagen Transporter“ pradeda matytis už 237 m (1 t., b. l. 37-51). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įkalnė tęsiasi 0,9 km, matomumas geras, lenkimą ribojančių ar kitų kelio ženklų eismo įvykio vietoje bei 1 km atstumu į abi puses nėra, priešingos krypties eismo juostas skiria brūkšninė skiriamoji juosta (1 t., b. l. 52-57). Atliekant eksperimentą 2020 m. birželio 16 d. iš panašaus aukščio automobilio kaip eismo įvykyje dalyvavęs M. J. vairuotas automobilis, nustatyta, kad eismo įvykio vietoje stovintis panašaus aukščio kaip M. V. vairuotas „Audi A4 Avant“ automobilis pradeda matytis iš 298-302,6 m. Taigi, šiuo atveju teismui nėra pagrindo tikėti kaltinamojo versija, kad M. J. negalėjo prieš eismo įvykį lenkti automobilio dėl matomumą ribojusios įkalnės, nes tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojas A. B., liudytojais apklausti eismo įvykio vieton atvykę policijos pareigūnai, eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, eksperimento metu gauti duomenys patvirtina, kad matomumas lenkti kitą automobilį iki eismo įvykio vietos buvo pakankamas ir geras. Specialistas V. L. taip pat patvirtino, kad tyrimui pateikti duomenys nekėlė jokių abejonių dėl kelio matomumo. Šiems parodymams ir objektyviems duomenims prieštaraujančiais liudytojo R. D. parodymais dėl blogo matomumo važiuojant nuo Alytaus teismas netiki ne tik dėl jų prieštaravimo nustatytoms aplinkybėms dėl matomumo, bet ir dėl to, kad šis liudytojas buvo akivaizdžiai veikiamas kaltinamojo ir jo artimųjų, siekusių palankių M. V. parodymų, ne kartą su jais bendravo, buvo susitikęs su kaltinamojo tėvais, jų netgi parvežtas iš Alytaus į namus ir pan. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad M. J. vairuojamas automobilis „Toyota Verso“, prieš pat eismo įvykį aplenkęs „Audi Q7“, nespėjo grįžti į savo eismo juostą, kaip parodė M. V., automobilio „Toyota Verso“ kairys šonas, prieš kaltinamajam stabdant, dar buvo likęs dešinėje pusėje. To, kad kaltinamojo automobilis būtų stabdęs, neparodė nė vienas iš nukentėjusiųjų, stebėjusių jo automobilį prieš pat susidūrimą, įvykio vietoje nebuvo ir jokių šio automobilio stabdymo pėdsakų. Paties kaltinamojo parodymai apie stabdymą nebuvo ir nuoseklūs – jis tai teigė stabdęs tuo metu, kai M. J. automobilis buvo kairiuoju šonu dar likęs M. V. eismo juostoje, tai aiškino, kad pasuko į kairę, pamatęs jo eismo juosta dar važiuojantį M. J., o pamatęs, kad M. J. pasuko tiesiai į jį, pasuko vairą dešinėn ir tada stabdė. Tačiau specialisto išvadoje, remiantis automobilio „Audi A4 Avant“ eismo įvykio vietoje paliktais ratų pėdsakais, konstatuota, kad M. V. automobilis prieš susidūrimą išvis nebuvo stabdomas – tokią išvadą specialistas padarė įvertinęs tyrimo metu gautus duomenis, kad nuo šio automobilio pėdsakų formavimosi pradžios iki susidūrimo automobilio greitis pakito nuo apie 50,6 km/val. iki 49 km/val. Taigi, kaltinamojo teiginį, kad jis stabdė, paneigia tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek nurodyti objektyvūs duomenys.

Kaltinamojo teisme nurodytą versiją, kad M. J. automobilis, kaltinamajam stebint lenkęs automobilį „Audi Q7“, po šio lenkimo manevro iki susidūrimo nebuvo sugrįžęs į savo eismo juostą, palaikė ir liudytojai A. B. ir G. B.. Tačiau tokius kaltinamojo ir šių liudytojų parodymus paneigia ne tik visų trijų nukentėjusiųjų priešingi parodymai, bet ir objektyvūs duomenys – automobilio „Toyota Verso“ ratų pėdsakai, palikti prieš pat šiam automobiliui staiga pasukant į priešingo eismo juostą, rodo, kad visi keturi automobilio ratai buvo dešinėje eismo juostoje. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Toyota Verso“ ratų slydimo žymių pradžia yra dešinėje eismo juostoje (1 t., b. l. 39), tai matyti ir įvykio vietos apžiūros metu darytose fotonuotraukose (1 t., b. l. 41, CD esančios nuotraukos DSC_0796, DSC_0797, DSC_0816 - DSC_0822 ir kt.), M. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 119, 122, 123, 128, 129, DSC_0157, DSC_0160, DSC_0161). Liudytojas policijos pareigūnas T. K. parodė, kad eismo įvykio vietoje buvęs liudininkas, važiavęs automobiliu „Audi“, sakė, kad jį lenkė, bet šio liudininko pasakojimas nesutapo su žymėmis ant kelio. Automobilio „Toyota Verso“ kairės pusės ratų pėdsakai matyti faktiškai nuo kelio vidurio brūkšninės linijos, dešinės pusės pėdsakai matyti nuo dešinės kelio eismo juostos. Specialistas V. L. paaiškino, kad pasukus automobilį, jo ratų pėdsakai pradeda formuotis ne iš karto, turi praeiti tam tikras laiko tarpas iki pėdsakų formavimosi pradžios, o tuo metu automobilis juda kreive dar nepalikdamas pėdsakų, todėl, įvertinus šias aplinkybes, automobilis „Toyota Verso“ iki jam pasukant į kairę ir pradedant formuotis jo ratų pėdsakams buvo dar dešiniau savo važiavimo krypties eismo juostoje. Taigi, šie duomenys patvirtina visų nukentėjusiųjų parodymus, kad prieš eismo įvykį M. J. automobiliu „Toyota Verso“ važiavo savo, tai yra dešiniąja, eismo juosta, o tai taip pat paneigia ir kaltinamojo bei liudytojų A. B. ir G. B. parodymus, kad automobilis „Toyota Verso“ po automobilio „Audi Q7“ lenkimo dar nebuvo sugrįžęs į savo eismo juostą.

Abejoti, kad liudytojai A. B. ir G. B. teisingai nurodo M. J. atlikto jų automobilio lenkimo ir M. J. bei kaltinamojo automobilių susidūrimo aplinkybes, verčia ir tai, jog abu šie liudytojai teigė netgi nematę priešais atvažiuojančio M. V. automobilio, nors, kaip parodė A. B., jam matomumo niekas neužstojo. Neįtikėtina, kad vairuodamas pakankamai aukštą automobilį, stebėdamas kelią, liudytojas A. B. nebūtų pastebėjęs iš priekio atvažiuojančio automobilio, tuo labiau, jeigu jo tuo metu M. J. dar netgi nebūtų aplenkęs ir taip iš dalies užstojęs jam matomumą. Taip pat įvertinus liudytojų A. B. ir G. B. parodymus, darytina išvada, kad po lenkimo manevro tarp automobilio „Audi Q7“ ir M. J. automobilio buvo jau pakankamai nemažas atstumas, nes, įvykus eismo įvykiui, A. B. nebuvo priverstas staigiai stabdyti, jis parodė, kad savo automobilio greitį sulėtino pamažu, pravažiavo įvykio vietą ir saugiai sustojo šalikelėje. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo M. J. parodymus, kad jis, aplenkęs „Audi Q7“ automobilį, pavažiavo dar 20-30 s iki pamatė po kelią važinėjantį M. V. automobilį. Būtent tai, kad tuo metu, kai M. J. lenkė automobilį „Audi Q7“, M. V. automobilis buvo toli nuo A. B. vairuojamo automobilio, ir gali būti ta priežastimi, kodėl liudytojai A. B. ir G. B. nematė atvažiuojančio M. V. automobilio.

Tiek A. B., tiek G. B. teisme parodė ir tai, kad susidūrimas įvyko ant kelio vidurio ašinės linijos, tačiau objektyvūs duomenys, užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemoje, rodo, kad susidūrimas įvyko priešingo eismo juostos pakraštyje – būtent ten nutrūko abiejų automobilių slydimo žymės ir rasta nubyrėjusių detalių koncentracijos vieta, be to, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai parodė, kad automobiliai susidūrė kairėje kelio pusėje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilių susidūrimo vieta nustatoma kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 1,3 m atstumu nuo kairiojo kelio asfaltuotos dalies krašto. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas A. B., kuris teigė vaikščiojęs po eismo įvykio vietą, parodė nematęs jokių automobilių pėdsakų, nors šie objektyviai užfiksuoti tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek fotonuotraukose, juos matė atvykę policijos pareigūnai. Dėl nurodytų prieštaravimų kitai bylos medžiagai, ypač objektyviems duomenims, teismas liudytojų A. B. ir G. B. parodymus laiko subjektyviais, prieštaringais ir dėl to nepatikimais, todėl jais nesiremia, nustatydamas automobilių susidūrimo faktines aplinkybes.

Liudytojai R. D., D. D., G. V. eismo įvykio nematė, todėl jų parodymai, nustatant automobilių susidūrimo faktines aplinkybes, nėra reikšmingi. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šie asmenys yra nusiteikę subjektyviai – G. V. neabejotinai dėl savo artimos giminystės yra suinteresuotas sūnaus išteisinimu, kaip tvirtino teisme, jis nepripažins, kad sūnus kaltas dėl eismo įvykio, tiki, kad sūnus važiavo tvarkingai ir mėgino išvengti eismo įvykio, o R. D. ir D. D. akivaizdžiai ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamojo artimųjų veikiami duoti M. V. palankius parodymus - kaip parodė pats liudytojas G. V., jis prašė R. D. pasakyti „tiesą, kad jo sūnus nevažinėjo po kelią“.

Kaip minėta, kaltinamasis M. V. teigė, kad jis pasuko į priešingo eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu „Toyota Verso“, važiuojančiu jo eismo juosta po dar nebaigto lenkimo manevro, bet grįžo į savo eismo juostą, nes „Toyota“ pasuko tiesiai į jį. Pagal šią jo versiją M. J. turėjo važiuoti priešpriešinio eismo juosta kaltinamajam priešais, tada kaltinamasis, jo teigimu, siekdamas išengti susidūrimo, suko į kairę, tai yra į M. J. eismo juostą, o M. J. pasukus atgal į savo eismo juostą, kaltinamasis pasuko dešinėn, tai yra atgal į savo eismo juostą ir susidūrė. Tačiau tokia jo versija neatitinka specialisto išvadoje nurodytų duomenų, gautų remiantis eismo įvykio vietoje likusių pėdsakų tyrimo rezultatais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas veiksmų išvengti eismo įvykio, tai yra sukti dešinėn (grįžti į savo eismo juostą), ėmėsi apie 0,7 s vėliau nei automobilio „Toyota Verso“ vairuotojas. Pagal eismo įvykio vietoje likusius ratų pėdsakus matyti, kad M. J. automobilį „Toyota Verso“ pasuko ne iš priešpriešinio eismo juostos, o iš savo eismo juostos į kairę (M. V. eismo juostą), tik tada M. V. suko savo automobilį „Audi A4“ iš priešpriešinio eismo juostos, į kurią jis buvo įvažiavęs, atgal į savo eismo juostą, į kurią tuo metu jau buvo pasukęs M. J.. Taigi, šie duomenys rodo, kad kaltinamasis M. V. grįžo į savo eismo juostą tik po to, kai į ją jau buvo pasukęs M. J.. Be to, tikint kaltinamojo versija, tuo atveju, jei M. V. įvažiavus į priešingo eismo juostą, tuo metu M. J. būtų važiavęs taip pat ne savo važiavimo krypties eismo juosta, ir būtų pasukęs iš jos į kaltinamąjį, tuo metu esantį M. J. važiavimo krypties eismo juostoje, M. V. vėl pasukus atgal į savo eismo juostą, automobiliai nebūtų susidūrę, o prasilenkę, kiekvienas važiuodamas jau savo važiavimo krypties eismo juostoje.

Nelogiški kaltinamojo aiškinimai, kad jis įvažiavo į priešingo eismo juostą, siekdamas išvengti susidūrimo su jo eismo juostoje lenkimo metu atsidūrusiu automobiliu „Toyota Verso“, ir dėl to, kad tuo atveju, jeigu M. J. lenkė automobilį „Audi Q7“, važiavusį M. V. priešingo eismo juosta, akivaizdu, kad toje juostoje, kur M. V. teigė pasukęs tam, kad išvengtų susidūrimo, turėjo būti M. J. lenkiamas automobilis „Audi Q7“, taigi, priešingo eismo juosta tokiu atveju nebuvo laisva ir dėl to M. V. būtų grėsęs susidūrimas su kitu automobiliu – „Audi Q7“.

Taigi, teismo aptarti įrodymai paneigia gynybos versiją, kad vairuotojas M. J. nesaugiai atliko lenkimo manevrą ir tai nulėmė eismo įvykio kilimą. Kelių eismo taisyklių 136.3, 136.4, 136,5 punktai nustato pareigą vairuotojui, prieš pradedant lenkimo manevrą, įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Šiuo atveju byloje ištirti įrodymai leidžia spręsti, kad vairuotojui M. J. prieš pradedant automobilio „Audi Q7“ lenkimo manevrą, lenkimui būtina eismo juostos dalis buvo laisva, nes priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių nematė nei lenkiamu automobiliu „Audi Q7“ važiavę liudytojai A. B. ir G. B., nei visi nukentėjusieji, taip pat tiek visi nukentėjusieji, tiek minėti liudytojai A. B. ir G. B. parodė, kad nebuvo jokių kliūčių automobiliui „Toyota Verso“, aplenkus automobilį „Audi Q7“, grįžti į savo juostą, ir M. J., kaip matyti iš bylos duomenų, sėkmingai į ją grįžo, nekliudydamas aplenktam automobiliui „Audi Q7“, nes šis, netgi įvykus eismo įvykiui, saugiai pravažiavo eismo įvykio vietą, be to, liudytojas A. B. parodė, kad M. J. automobilis jį aplenkė saugiu atstumu, liudytoja G. B. taip pat parodė, kad lenkimas jai tuo metu atrodė saugus ir įprastas. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo spręsti, kad M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3, 136.4, 136,5 punktus. Atitinkamai bylos duomenys nesudaro ir pagrindo spręsti, kad M. J., aplenkdamas automobilį „Audi Q7“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.3 punkto, draudžiančio lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, reikalavimus, nes jokių tame kelio ruože lenkimą draudžiančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų nebuvo, o kaip jau minėta, objektyvūs duomenys, gauti atlikus matomumo eksperimentą, matomumo matavimus įvykio vietos apžiūros metu, kaip ir bylos baigtimi niekaip nesuinteresuotų liudytojų policijos pareigūnų parodymai, specialisto paaiškinimai dėl matomumo atstumo įtakos lenkimo manevrui, patvirtina, kad kelias M. J., atliekant automobilio „Audi Q7“ lenkimo manevrą, buvo matomas gerai.

Pabrėžtina, kad eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose užfiksuota nukentėjusiojo M. J. vairuoto automobilio kairio rato stabdymo ir slydimo pėdsako žymė prasideda jo eismo juostoje, o baigiasi priešpriešinėje eismo juostoje, tai patvirtina, kad jis savo eismo juostoje sureagavo į pasikeitusią situaciją priešais jį. Tokios objektyvios aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiųjų parodymus, kad M. J. į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo tik dėl to, kad savo veiksmais kliūtį jam sudarė kaltinamasis, įvažiuodamas į M. J. judėjimo eismo juostą. Jokių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiųjų parodymus, ir leidžiančių spręsti apie kitokią M. J. išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą priežastį, byloje nėra. Surinktų objektyvių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusysis M. J. buvo kaltinamojo išprovokuotas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą būtent dėl pavojingo M. V. manevravimo kelyje, kuriuo šis sudarė kliūtį nukentėjusiajam, o ne dėl kokios nors kitos priežasties. Nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs, sutampantys, jie, be kita ko, atitinka ir objektyviais įrodymais nustatytas aplinkybes, o tai neduoda pagrindo jais abejoti.

Kelių eismo taisyklės neapibrėžia vienintelio būdo išvengti susidūrimo su kliūtimi. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 119 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kelių eismo taisyklių 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Sistemiškai aiškinant šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus darytina išvada, kad atsiradus kliūčiai vairuotojas, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, turi galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi ne tik stabdydamas savo eismo juostoje, bet ir apvažiuodamas kliūtį. Pabrėžtina, kad Kelių eismo taisyklės nedraudžia kliūties apvažiuoti iš kairės, nes jos nereglamentuoja, iš kurios pusės kliūtį galima apvažiuoti, o iš kurios negalima, taip pat nenumato jokių skirtingų reikalavimų norint apvažiuoti judančią ar nejudančią kliūtį. Pagal Kelių eismo taisykles svarbu tik tai, kad apvažiuodamas kliūtį vairuotojas nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl jose nėra draudimo apvažiuoti kliūtį iš kairės. Taip pat pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 128 punktas reglamentuoja vairuotojų veiksmus kilus avarinei situacijai ir iškilus grėsmei susidurti su kliūtimi. Todėl pastaroji norma laikytina specialiąja, numatančia išimtį iš bendros taisyklės, numatytos Kelių eismo taisyklių 119 punkte, todėl leidžiančia tam tikrais atvejais vairuotojui kliūtį apvažiuoti ir nevažiuojant kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Vertinant nukentėjusiojo M. J. veiksmus (neveikimą), ar jis savo veiksmais pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažymėtina, kad įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis buvo 90 km/val. Tyrimą atlikęs specialistas apskaičiavo, jog automobilio „Toyota Verso“ greitis prieš jam pasukant į kairę buvo 104,3 km/val., taigi tikėtinai viršijo leistiną toje vietoje greitį 14,3 km/val. Kelių eismo taisyklių 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šiuo atveju eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio būklė taip pat buvo gera, nenustatyta, kad M. J. automobilis būtų techniškai netvarkingas, nebuvo jokių ypatingų važiavimo sąlygų, dėl kurių nebūtų buvę galima važiuoti didžiausiu leistinu greičiu. Nustatytas tikėtinas M. J. vairuoto automobilio greičio viršijimas nebuvo žymus ir tiek reikšmingas, kad būtų galėjęs tapti eismo įvykio priežastimi. Vien vairuotojui M. J. 14,3 km/val. viršijus maksimalų leistiną greitį, o M. V. nepažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119 punktų reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes savo eismo juostomis priešingomis važiavimo kryptimis važiuojantys automobiliai nebūtų susidūrę. Taip pat, vertinant, ar, neviršijus leistino greičio, M. J., važiuodamas savo eismo juostoje ir pastebėjęs joje atsiradusią kliūtį – M. V. automobilį, stabdydamas savo eismo juostoje, galėjo išvengti automobilių susidūrimo, pažymėtina, kad atstumas iki susidūrimo vietos, kada automobilio „Toyota Verso“ vairuotojas sureagavo į susidariusią situaciją, tai yra kliūtį jo eismo juostoje, buvo apie 67,6 m, o specialistui modeliuojant eismo įvykį, buvo gauta, kad atstumas tarp automobilių „Toyota Verso“ ir „Audi A4“ tuo metu, kai automobilio „Toyota Verso“ vairuotojas sureagavo į susidariusią situaciją, sudarė apie 102,1 m, o jeigu automobilis „Toyota Verso“ buvo pradėtas stabdyti ne paties vairuotojo, o elektroninio stabilumo sistemos ESP (jei ji buvo aktyvi), tuomet šis atstumas, kur vairuotojas sureagavo į susidariusią situaciją, būtų dar mažesnis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Verso“ vairuotojui sureagavus į susidariusią situaciją, automobiliui esant apie 67 m ar mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, vairuotojas, netgi važiuodamas leistinu greičiu, stabdydamas negalėjo išvengti susidūrimo, nes automobilio sustabdymui tokiu atveju reikalingas ne mažesnis nei 76 m atstumas, o važiuojant specialisto nustatytu tikėtinu 104,3 km/val. „Toyota Verso“ greičiu prieš pat stabdymą, reikalingas nemažesnis kaip 95,8 m atstumas. Taigi, 14,3 km/val. tikėtinai viršytas automobilio „Toyota Verso“ greitis neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti.

Techniniu požiūriu šioje situacijoje M. J., vairuodamas automobilį „Toyota Verso“, pastebėjęs į jo krypties važiuojamosios dalies pusę įvažiavusį ir grėsmę eismo saugumui sukėlusį automobilį „Audi A4“, privalėjo iškart stabdyti savo automobilį, pasukdamas kaip galima dešiniau, kuo arčiau dešinio jo važiuojamosios dalies krašto, tokiu atveju, automobiliui „Audi A4“ grįžus į savo krypties eismo juostą, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Bylos duomenys patvirtina, kad vairuotojas M. J., pastebėjęs kliūtį – automobilį „Audi A4“, stabdė – specialistas apskaičiavo, kad jo automobilio greitis nuo tikėtino 104,3 km/val. prieš jam staiga pasukant į kairę sumažėjo iki susidūrimo metu nustatyto tikėtino 79 km/val. greičio. Bet taip pat ir matyti, kad tuo atveju, jeigu automobilis „Audi A4“ nebūtų iš M. J. krypties eismo juostos grįžęs į savo eismo juostą, susidūrimo vien stabdant automobilį „Toyota Verso“ ir pasukant kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto M. J. nebūtų išvengęs, nes automobilio sustabdymui tokiu atveju reikalingas atstumas buvo nepakankamas netgi važiuojant leistinu greičiu. O šiuo atveju pagal nustatytas aplinkybes, kad M. V. tuo metu, kai M. J. pasuko savo automobilį į priešingos krypties eismo juostą, dar buvo M. J. krypties eismo juostoje ir sudarė jam neprognozuojamą kliūtį, nukentėjusiojo M. J. veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, nes šioje situacijoje, matydamas be aiškios priežasties į jo eismo juostą įvažiavusį ir tiesiai link jo judantį, vos 102,1 m atstumu esantį kaltinamojo automobilį, suprasdamas susidariusios situacijos rizikingumą ir pavojingumą, siekdamas išvengti nusikalstamų padarinių, neturėdamas realios galimybės numatyti, kad kaltinamasis sugrįš į savo eismo juostą, todėl M. J., siekdamas išvengti susidūrimo, įvažiavo į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą. Susidariusioje eismo situacijoje M. J. veiksmai atitiko KET 128 punkto reikalavimus, nes automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojas M. V., išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, sudarė kliūtį, ir į tai vairuotojas M. J. reagavo, stabdydamas automobilį bei pasukdamas į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą, į kurią grįžo kaltinamojo vairuojamas automobilis, ir joje įvyko automobilių susidūrimas. KET 128 punkte nėra reikalavimo, kad judanti kliūtis turi būti apvažiuojama tik iš dešinės. Tokį vairuotojo M. J. sprendimą lėmė tai, kad tuo metu priešpriešinio eismo juosta buvo laisva ir visiškai nebuvo aišku, kas lėmė automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojo veiksmus, nes šio automobilio vairuotojas be jokios aiškios priežasties įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria judėjo nukentėjusiojo M. J. vairuojamas automobilis. Nukentėjusysis M. J. šioje konkrečioje situacijoje buvo įsitikinęs, kad susidūrimo su kaltinamojo automobiliu, įvažiavusiu į jo važiavimo krypties eismo juostą ir judančiu priešpriešiais, nebuvo galima išvengti vien tik stabdant ir sukant į dešinį kelkraštį. Tuo tarpu vertinant kaltinamojo M. V. veiksmus, pabrėžtina, kad šis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kai ja priešinga M. V. kryptimi judėjo M. J. vairuojamas automobilis, už jo važiavo dar ir automobilis „Audi Q7“, o po to sugrįždamas atgal, kai jo eismo juosta jau buvo užimta į ją pasukusio ir taip susidūrimo su M. V. automobiliu vengusio M. J. automobilio, neabejotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, įpareigojantį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, įpareigojantį imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 119 punkto reikalavimą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 101 punkto reikalavimą, įpareigojantį prieš keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat 128 punkto reikalavimą, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad tokiu atveju, netikėtai išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą priešais ja atvažiuojantį nukentėjusįjį, nelėtindamas greičio, nestabdydamas, kaltinamasis M. V. sudarė M. J. kliūtį, todėl pastarasis privalėjo reaguoti į susidariusią situaciją, t. y. atsiradusią kliūtį jo kelyje.

Kaltinamasis teigė, jog į priešingo eismo juostą jis išvažiavo tik dėl to, kad pamatė savo eismo juostoje priešais atvažiuojantį, lenkimo manevrą plačiai darantį M. J. vairuojamą automobilį. Specialistas atlikto tyrimo metu apskaičiavo, kad M. V. automobilio greitis prieš pasukimą iš priešingo eismo juostos į savo eismo juostą buvo tik 50,6 km/val. Liudytojas R. D., kuris teigė eismo įvykio metu sėdėjęs savo sodelyje, parodė, kad automobilis nuo (duomenys neskelbtini) s pusės važiavo labai lėtai. Tokie liudytojo parodymai atitinka specialisto nustatytą M. V. automobilio greitį prieš staigų pasukimą į dešinę. Kaip užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūros protokole, jokių greitį ribojančių ženklų, matomumą ribojančių kliūčių toje kelio atkarpoje, važiuojant nuo(duomenys neskelbtini), nebuvo, pats kaltinamasis parodė, kad nei prieš jį, nei už jo niekas nevažiavo. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamajam nebuvo objektyviai būtina važiuoti tokiu nedideliu greičiu ruože, kur leistinas maksimalus greitis yra 90 km/val. Tačiau būtent tokį kaltinamojo vairavimą paaiškina jo telefono 2018 m. rugpjūčio 3 d. įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinės duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis nuo jo nurodyto išvažiavimo iš draugo namų (duomenys neskelbtini) laiko, tai yra nuo 19.30 val., telefonu siuntė ir priėmė šešis sms pranešimus ir dar bandė kažkam skambinti 19:33:41 val. ir 19:35:52 val. Nors M. V. teigė, kad jis naudojosi laisvų rankų įranga, tokia įranga nebuvo rasta nei jo automobilyje, nei ant paties kaltinamojo – dėl to buvo liudytojais apklausti kaltinamąjį iš automobilio traukę ir į ligoninę vežę ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie nurodė, kad nematė arba nepamena matę tokios laisvų rankų įrangos ant kaltinamojo ar jo automobilyje. Be to, M. V. parodė, kad sms žinučių, naudodamasis šia įranga, nesiuntė, galėjo tik kalbėti jos pagalba, tuo tarpu paskutinis iš kaltinamojo telefono išeinantis, taigi, jo siųstas sms pranešimas buvo 19:39:44 val. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos G. B. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie eismo įvykį užfiksuotas 19:40:42 val., taigi, vos po 58 s nuo paskutinio sms pranešimo išsiuntimo. Įvertinus liudytojo A. B. parodymus, kad jis stabdė savo automobilį palaipsniui mažindamas greitį, pravažiavo susidūrimo vietą, sustojo už jos 15-20 m, tai užtruko minutę, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis sustojęs padavė savo telefoną žmonai, liepė jai skambinti pagalbos, taip pat liudytojos G. B. skambučio išklotinėje užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad ji skambino A. B. jau nuėjus į įvykio vietą, darytina išvada, kad sms žinutę M. V. siuntė būtent prieš pat automobilių susidūrimą. Toks M. V. elgesys paaiškina ir nedidelį jo automobilio greitį, ir nedėmesingumą vairuojant, kuris ir galėjo būti išvažiavimo į priešingo eismo juostą priežastis. Kaip parodė liudytoja E. Š., prieš pat „Audi A4“ automobiliui pasukant į kairę, jo vairuotojas pakėlė galvą, taigi, tai taip pat atitinka situaciją, kad M. V. tuo metu rašė sms žinutę. Neįmanoma vienu metu stebėti kelią ir rašyti bei siųsti sms pranešimus, nes šiuo atveju neišvengiamai žvilgsnis nuo kelio nukreipiamas į telefono ekraną.

Šiuo atveju nepaneigus, kad kaltinamasis M. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119 ir 128 punktų reikalavimus, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, sudarė M. J. kliūtį, reikia įvertinti ir tai, ar M. J. bandymas prasilenkti su kaltinamojo automobiliu sukant į priešpriešinę eismo juostą kėlė pavojų jo paties, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba toks manevras galėjo padaryti dar daugiau žalos palyginti su tuo, jeigu jis nebūtų sukęs į kairę ir automobiliai būtų susidūrę jo eismo juostoje, t. y. ar buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 9 punktas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykio kilimo metu Alytaus kryptimi būtų važiavę kiti automobiliai. Tuo tarpu bylos duomenys – liudytojų A. B. ir G. B. parodymai patvirtina, kad jie važiavo M. J. automobiliui iš paskos, tai yra (duomenys neskelbtini) kryptimi. Esant tokiai situacijai, M. J. turėjo pagrindą manyti ir tikėtis, kad vienas prieš kitą toje pačioje eismo juostoje važiuojantys automobiliai gali susidurti netgi jam stabdant, nes tarp jų buvęs atstumas buvo mažas – vos apie 100 m. Taip pat pripažintina, kad tokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad ir jo bandymas sukti kuo labiau į dešinę pusę nebūtų padėjęs išvengti susidūrimo, nes eismo juostos plotis tame kelio ruože pagal objektyviai užfiksuotus bylos duomenis buvo 3,47 m, taigi, nepakankamas joje saugiai prasilenkti dviem automobiliams, o nusukimas į žvyruotą kelkraštį būtų kėlęs grėsmę prarasti automobilio kontrolę, nuvažiuoti nuo kelio ir apvirsti. Tuo tarpu esant tokioms aplinkybėms sukti į priešpriešinio eismo juostą, kuri buvo visiškai laisva, buvo pateisinamas ir priimtinas būdas stengtis išvengti automobilių susidūrimo, nes taip keisdamas važiavimo kryptį, M. J. nekliudė jokiems kitiems eismo dalyviams, kurių ten nebuvo, ir turėjo galimybę prasilenkti su kaltinamuoju, jeigu šis nebūtų dar kartą pažeidęs Kelių eismo taisyklių ir nebūtų grįžęs atgal į savo eismo juostą. Todėl tokių M. J. veiksmų negalima laikyti prieštaraujančiais Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119 ir 128 punktų reikalavimams, nes jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nestabdė savo eismo juostoje ir keitė važiavimo kryptį tik bandydamas išvengti avarinės situacijos ir kliūties savo eismo juostoje, ir jis buvo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, bei nekliudė kitiems eismo dalyviams, kurių priešpriešinėje eismo juostoje tuo metu nebuvo. Automobiliams saugiai prasilenkti sukliudė ne M. J., o kaltinamasis, kuris iš pradžių privertė M. J. išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, o po to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, vėl pakeitė važiavimo kryptį ir grįžo į savo eismo juostą, kai joje jau buvo M. J. automobilis.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilių susidūrimas įvyko priešpriešinėje automobilio „Toyota Verso“ važiavimo krypties eismo juostoje ir nėra paneigta, jog nukentėjusįjį M. J. į ją išvažiuoti išprovokavo kaltinamojo M. V. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 101 punkto, 119 ir 128 punkto reikalavimų pažeidimai. Jeigu kaltinamasis M. V. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, nukentėjusysis M. J. nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir automobiliai nebūtų susidūrę. Taip pat net ir abiem vairuotojams pažeidus draudimą išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, jų automobiliai nebūtų susidūrę, o būtų prasilenkę, jeigu kaltinamasis M. V. nebūtų vėl grįžęs į savo eismo juostą ir antrą kartą nebūtų sudaręs kaltinamajam kliūties. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad tuo metu, kai M. J. priėmė sprendimą sukti į priešpriešinę eismo juostą, jis tuo metu nenumatė bei negalėjo numatyti, kad jo manevras gali sukelti eismo įvykį, nes M. V. tuo metu iš savo eismo juostos buvo įvažiavęs į jo eismo juostą ir priešpriešinė eismo juosta M. J. tuo metu buvo atsilaisvinusi, nes jokie kiti automobiliai būtent ta kryptimi nevažiavo. Tai reiškia, kad sukdamas į visiškai laisvą eismo juostą iš savo eismo juostos, į kurią tuo metu artėdamas link jo ir visiškai nestabdydamas įvažiavo kaltinamasis M. V., M. J. negalėjo numatyti, jog kaltinamasis vietoj saugaus prasilenkimo, abiem automobiliams važiuojant skirtingomis kelio pusėmis, sugrįš į savo eismo juostą. Tokie kaltinamojo veiksmai šioje situacijoje pripažintini visiškai neadekvačiais ir nenuspėjamais, todėl jų žinoti M. J. negalėjo. Todėl jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo M. J. veiksmai jam iš kairės apvažiuojant atsiradusią netikėtą kliūtį prieštarauja nurodytiems Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119 ir 128 punktų reikalavimams ir yra eismo įvykio priežastis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tarp vairuotojo nukentėjusiojo M. J. veiksmų – leistino greičio viršijimo 14,3 km/val., automobilio stabdymo ir išvažiavimo į priešpriešinę – kairę – eismo juostą, kur jis susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu M. V. vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“, ir kilusių padarinių nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio, priežastinio ryšio ir kaltės, nes avarinę situaciją sudarė M. V. vairuojamas automobilis, prieš tai išvažiavęs į jam priešpriešinę eismo juostą. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J., būdamas savo eismo juostoje, sureagavo į pasikeitusią situaciją ir į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo tik todėl, kad savo veiksmais kliūtį sudarė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad būtent techniniu požiūriu nepriimtini M. V. veiksmai, kai jis įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę prieš artėjantį automobilį „Toyota Verso“, buvo grėsmė eismo saugumui ir pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Dėl kaltinamojo gynėjos argumentų, kad M. V. teisė suprasti, kuo ir kodėl yra įtariamas, į gynybą ikiteisminio tyrimo metu buvo grubiai pažeidžiama, tyrėjai neatvyko apklausti M. V. gydymo įstaigoje, M. V. savo jėgomis turėjo aiškintis, kas įvyko, ieškoti įvykio liudininkų, ieškojo telefono, laisvų rankų įrangos, rankinės, o jo gynėjai nebuvo pranešta apie skiriamą ekspertizę ir keliamus jai klausimus, pastebėtina, kad ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu skirta net nebuvo, buvo tik suformuluota ir specialistui skirta užduotis tyrimui atlikti, o prašymą skirti ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 20 d. teikė pati M. V. gynėja, jos prašymas buvo išnagrinėtas 2019 m. birželio 21 d. ir atmestas (3 t., b. l. 180, 181), M. V. dokumentai ir telefonas iš automobilio buvo paimti 2018 m. rugpjūčio 3 d. apžiūrint įvykio vietą, tai įforminta tyrėjo T. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 77), M. V. gydžiusios įstaigos buvo klausiamos apie įtariamojo sveikatos būklę ir galimybę jį apklausti (1 t., b. l. 181, 187), M. V. greitu laiku po įvykio nebuvo neapklaustas dėl sunkios būklės (4 t., b. l. 50), gynėjos 2018 m. rugsėjo 6 d. prašyme nurodyta, kad M. V. dėl sunkios sveikatos būklės negali duoti paaiškinimų (3 t., b. l. 150), gynėjos 2019 m. balandžio 4 d. prašymas dar iki pranešimo apie įtarimą įteikimo ir atitinkamai įtariamojo apklausos leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis prokurorės 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu tenkintas iš dalies (3 t., b. l. 157, 158), leista susipažinti su įvykio vietos apžiūrų protokolais su priedais bei schema, penkiomis specialistų išvadomis, šių dokumentų kopijos įteiktos gynėjai 2019 m. balandžio 9 d. (3 t., b. l. 162). Vėlesni prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo atmesti. Įteikus M. V. 2019 m. balandžio 9 d. pranešimą apie įtarimą, jis atsisakė duoti parodymus, kol nesusipažins su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 62-64). Gynėja 2019 m. balandžio 10 d. prašyme dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nurodė, kad M. V. iki 2019 m. pradžios buvo gydomas ligoninėje, reabilitacijoje, buvo atlikta keletas operacijų, jis dalinai prarado regėjimą, dėl šių priežasčių neturėjo galimybės dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose (3 t., b. l. 164). Pats M. V. 2019 m. balandžio 29 d. pateikė raštu paaiškinimus (3 t., b. l. 174-176), o parodymus davė tik 2019 m. liepos 2 d. (4 t., b. l. 70-71). Teisme pats M. V. parodė, kad jis ilgą laiką buvo komoje, buvo slopinamas stipriais vaistais, vėliau gauti visi ikiteisminio tyrimo dokumentai padėjo jam prisiminti įvykio detales ir viską gerai prisiminė tik pirmą kartą atvykdamas pas tyrėją. Faktiškai viso ikiteisminio tyrimo metu M. V. turėjo įgaliotą atstovę advokatę A. V. (3 t., b. l. 149), buvo reiškiami prašymai, skundžiami sprendimai, taigi, buvo naudojamasi visomis baudžiamojo proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad M. V. teisė į gynybą buvo pažeista.

Teismas, įvertinęs visus aukščiau aptartus kaltinamojo M. V., nukentėjusiųjų M. J., E. Š., E. Š. parodymus, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą, specialisto išvadą bei paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamasis M. V. 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) 66,2–ame kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėjo duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobilio „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausančio A. J., vairuotojui M. J., kuris vairuojamą automobilį stabdė savo važiavimo krypties eismo juostoje ir judėdamas iš dešinės į kairę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, į kurią sugrįžo M. V. vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su automobiliu „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toyota Verso“ keleivei nukentėjusiajai E. Š. dėl kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimų, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo dėl sužalojimo nukentėjusioji E. Š. prarado 30 % bendrojo darbingumo, automobilio „Toyota Verso“ keleiviui nukentėjusiajam E. Š. dėl krūtinės sumušimo, krūtinkaulio lūžimo, potrauminės pneumonijos dešinėje bei kaklinio VI stuburo slankstelio lanko dešinėje lūžimo, muštinės žaizdos dešinėje pėdoje nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „Toyota Verso“ vairuotojui nukentėjusiajam M. J. dėl muštinės žaizdos kairio kelio srityje nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šiuo atveju būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga buvo nukentėjusiųjų nurodytų ir objektyviai patvirtintų kaltinamojo M. V. vienas paskui kitą padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų visuma, nes dėl jų susidūrus automobiliams buvo sunkiai sužalota E. Š., nesunkiai ir nežymiai sužaloti dar du automobiliu „Toyota“ važiavę asmenys – M. J. ir E. Š.. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: sunkiai sutrikdyta E. Š. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai. Todėl M. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad M. V. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, jos pavojingumo lygį. M. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio sunkiai sutrikdyta sveikata vienam asmeniui, nesunkiai sutrikdyta sveikata vienam asmeniui ir dar vienam asmeniui sveikata sutrikdyta nežymiai. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. M. V. neteistas (4 t., b. l. 44), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (4 t., b. l. 45), iki eismo įvykio dirbo (4 t., b. l. 47, 48), buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 43), jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (4 t., b. l. 74, 75).

Įstatymas numato, kad už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įvertinus teigiamą kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu M. V. pats sunkiai susižalojo, dėl to tapo neįgaliu, nedarbingas net 70 procentų, jis nedirba, neturi turto (4 t., b. l. 46), spręstina, kad kaltinamajam M. V. tinkama bausmė bus BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas mažesniam nei sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis terminui. Įvertinus tai, kad M. V. priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (4 t., b. l. 40), anksčiau nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, jo padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs ar chuliganiški, šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą.

Nustatyta, kad M. V. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti transporto priemonę (1 t., b. l. 78), sukėlė sunkias pasekmes, tačiau anksčiau nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, automobilį vairavo būdamas blaivus, todėl jam taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini), įmautė, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , ERGO Insurance SE draudimo sutarties liudijimas, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 100-0155943, saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B serija AVPK Nr. 003703, grąžintini teisėtam savininkui M. V. arba jo įgaliotam asmeniui, o automobilis „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini) , ir automobilio „Toyota Verso“ oro pagalvių kontrolės modulis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B serija AVPK Nr. 003704, grąžintini teisėtam savininkui A. J. arba jo įgaliotam asmeniui ((Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (1 t., b. l. 72, 3 t., b. l. 135).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Taip pat pastebėtina, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-331-976/2018). Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-769 redakcija) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir liudijimas LT/ACA 8512887 patvirtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko ERGO Insurance SE – draudimo sutartis galiojo nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (1 t., b. l. 81; 4 t., b. l. 145-146), todėl šiai draudimo įmonei draudimo sutarties pagrindu atsiranda pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE 2019 m. lapkričio 6 d. teismui pateiktame pranešime (4 t., b. l. 141-143) nurodė, kad patvirtina, jog eismo įvykio dieną galiojo M. V. ir ERGO Insurance Se, veikiančio per Lietuvos filialą, 2018 m. liepos 15 d. sudaryta transporto priemonės „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5038124. Taip pat nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalį atsakingas draudimas moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra nustatyta 5 000 000 eurų draudimo suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusieji gali reikalauti nuostolių atlyginimo, tik jei teismas pripažins, kad transporto priemonės „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas M. V. atsakingas už padarytą žalą ir konkreti žala atsirado dėl šio asmens veiksmų, atliktų 2018 m. rugpjūčio 3 d. eismo įvykio metu. Atkreipė dėmesį, jog pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidomis pagal BPK 103-106 straipsnius, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte, jos gali būti proceso dalyvių prašymu priteisiamos iš paties kaltinamojo, nes nė vienas iš teisės aktų nenustato, kad šios išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, bei nenustato ir draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. V. nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl jo padarytos veikos nežymiai, nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta kitų asmenų – M. J., E. Š. ir E. Š. sveikata.

Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera – nedirba, jo darbingumas tik 30 procentų, jokio nekilnojamojo ar registruotino kito turto neturi.

Dėl M. J. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,32 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 92-95, 96-101). Ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo sumušta nosis, kairysis kelio sąnarys, kuris buvo susiūtas, liko randas, šlaunis, krūtinė (ties diržo padėtimi buvo hematomos, jam VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje buvo suteikta pirmoji pagalba. Jis nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikinai nedarbingas, nes dėl sumuštos nosies negalėjo normaliai kvėpuoti, nosis buvo ištinusi, ją nuolat skaudėjo, 2018 m. spalio 2 d. Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo atlikta nosies pertvaros operacija, taip pat dėl prakirsto ir susiūto kelio jis negalėjo vaikščioti, šlubavo. Patyrė išlaidų, susijusių su gydymu, vaistų pirkimu, papildomu maitinimu ir pan., bet kvitų neišsaugojo. Todėl prašo atlyginti tik negautas pajamas, nes eismo įvykio dieną jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis buvo 19,05 Eur, mėnesinis atlyginimas buvo 400 Eur. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis 19 darbo dienų neatliko darbo funkcijų. Už 17 dienų jam buvo apmokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) lėšų (80 procentų jo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka), už šį laiką jam buvo išmokėta 204,68 Eur, todėl patyrė 156,32 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų pagal darbo sutartį: 361 Eur atlyginimo – 204,68 Eur VSDF išmoka = 156,32 Eur. Taip pat eismo įvykis jam sukėlė fizines kančias – skaudėjo sumuštą nosį, prakirstą kelį, sumuštas kūno dalis, apie mėnesį laiko negalėjo normaliai vaikščioti, šlubavo, tik po kelių mėnesių galėjo užsiimti aktyviu sportu. Keičiantis orams, jaučia skausmą kelyje, be to, liko apie 3 cm randas. Didelius dvasinius sukrėtimus jam sukėlė tai, kad dėl eismo įvykio buvo sunkiai sužalota jo sužadėtinė E. Š., ją kelis mėnesius slaugė, gamino valgyti, ją prausė, nors pačiam M. J. buvo fiziškai sunku judėti dėl kojos sužalojimo. Labai išgyvena dėl sužadėtinės sveikatai padarytos neatitaisomos žalos, be to, prieš eismo įvykį jiedu planavo turėti vaikų, bet dėl patirtų sužalojimų šie planai atidėti neribotam laikui, E. Š. dėl po blužnies pašalinimo išsivysčiusios trombocitozės padidėjo tikimybė patirti persileidimą. Kelis mėnesius po eismo įvykio M. J. vairavimas kėlė didelį stresą, baimę, tačiau jis dėl E. Š. hospitalizavimo Alytuje kasdien turėjo vykti pas ją automobiliu. Naktimis neužmigdavo, sapnavo košmarus, teko vartoti raminamuosius. Patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 eurų. Teisiamajame posėdyje civilinį ieškinį palaikė.

Tarp M. V. nusikalstamų veiksmų ir dėl M. J. sužalojimo ir atitinkamai dėl to patirto nukentėjusiojo laikino nedarbingumo atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas pateikė medicinos dokumentų 2018 m. rugpjūčio 3 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog M. J. iš kojos siūlus rekomenduota šalinti po 14 d., rekomenduota riboti galūnės apkrovimą 1-2 savaites (2 t., b. l. 101), taip pat pateikė informaciją iš Sodros apie M. J. kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog eismo įvykio metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 19,05 Eur, mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 400 Eur (2 t., b. l. 96), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimus dėl M. J. teisės į ligos išmoką, pagal kuriuos iš viso jam už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. už 17 darbo dienų priskaičiuota 259,08 Eur išmoka (2 t., b. l. 97-98), išmokėta 204,68 Eur (2 t., b. l. 99-100). Bylos duomenys patvirtina, kad šis M. J. laikinas nedarbingumas buvo sąlygotas M. V. nusikalstamų veiksmų, nes M. J. buvo sužalotas dėl M. V. kaltės kilusio eismo įvykio metu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka. Šių taisyklių 9 punktas nustato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Tačiau teismui nepateikti duomenys iš M. J. darbovietės apie jam per paskutinius tris mėnesius iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., kada buvo padarytas sužalojimas, dėl kurio M. J. buvo laikinai nedarbingas, apskaičiuotą darbo užmokestį, faktiškai dirbtų dienų skaičių per nurodytą laikotarpį, taip pat, atskaičius privalomus mokesčius, išmokėtą darbo užmokestį.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115straipsnio 2 dalis).

Teisingos žalos atlyginimas reiškia tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras, jo pareiga yra ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atsižvelgusi į tai, kad negavus papildomos medžiagos dėl turtinės žalos dydžio nustatymo, neatidėjus bylos nagrinėjimo, to padaryti negalima, siekiant baudžiamojo proceso operatyvumo, civiliniam ieškovui M. J. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad nors nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. J. eismo įvykio metu sveikata sutrikdyta nežymiai, jis taip pat neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir tam tikrus buitinius nepatogumus dėl sužaloto kelio ir išgąstį. Iš M. J. pateikto 2018 m. rugpjūčio 3 d. medicinos dokumentų išrašo (2 t., b. l. 101) matyti, kad jam suteikta antitetaninė profilaktika ir pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, rekomenduota 1-2 savaites riboti galūnės apkrovimą, siūlus šalinti po 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. spalio 12 d. išvadoje Nr. G 963/2018(06) nurodyta, kad pagal pateiktus medicinos dokumentų duomenis M. J. Alytaus apskrities ligoninės traumatologo apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 3 d., jam skaudėjo kairį kelio sąnarį, objektyviai nustatyta kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje apie 1 cm ilgio mušta žaizda, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, atlikta stabligės profilaktika, rekomenduota riboti galūnės apkrovimą 1-2 savaites (2 t., b. l. 34). Duomenų apie nosies sumušimą ar kitokius sužalojimus nėra, jų nukentėjusysis nepateikė. Taip pat nepateikti jokie duomenys apie skirtus raminamuosius vaistus, nepateikta ir duomenų apie likusį 3 cm randą, kai pagal medicininius duomenis žaizdos ilgis buvo apie 1 cm. Vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, konstatuotina, kad byloje duomenų apie tai, kad jo patirti emociniai išgyvenimai dėl įvykio būtų peraugę į mediciniškai konstatuotus emocinius susirgimus, sukėlusius ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes, kurios įtakotų paties M. J. tolesnio gyvenimo kokybę, nėra, kojos fizinė apkrova buvo rekomenduota riboti tik 1-2 savaites, duomenų, kad M. J. negalėjo normaliai judėti ilgesnį laiką, nėra. Taip pat teismas laiko neįrodyta, kad M. J. dėl sužadėtinės E. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė rimtą neturtinę žalą, pasireiškusią dideliu neigiamu poveikiu. Nors M. J. susijęs su E. Š. artimais ryšiais, vis dėlto dėl jai padarytų sunkių sužalojimų neturtinė žala neabejotinai padaryta jai pačiai, šis atvejis nėra išimtinis, kad dėl E. Š. sveikatos sunkaus sutrikdymo neturtinė žala būtų atlyginta dar ir kitam asmeniui. Teismų praktikoje nurodyta, kad yra suprantama, jog nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Todėl, atsižvelgiant į jau įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (veikos pavojingumą, neatsargią kaltės formą, kaltinamojo turtinę padėtį ir kt.), teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam M. J. priteistinos neturtinės žalos dydį 300 eurų. Tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų.

Dėl E. Š. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. Š. byloje 2019 m. balandžio 29 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 937,62 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 152-159), šį civilinį ieškinį patikslino 2019 m. birželio 9 d. (3 t., b. l. 2-8, 9-20), prašydama priteisti jai 7 759,93 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pradiniame civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė 17 Eur išlaidų dėl skiepijimosi nuo gripo 2018 m. rugsėjo 24 d., nes blužnies pašalinimas mažina žmogaus imuninę sistemą, gebėjimą pasipriešinti virusams ir infekcijoms. Dėl pašalintos blužnies išsivysto trombocitozė, todėl tokie asmenys kas kelis mėnesius turi atlikti papildomus kraujo tyrimus, kurių tik dalis yra finansuojama valstybės. Dėl kraujo tyrimų atlikimo patyrė 136,40 Eur išlaidų. Pašalinant blužnį, jai atliktas 14 cm pjūvis pilve, kairėje šono pusėje suvesti du drenai, kakle įvestas kateteris, susiuvus šias vietas, taip pat kitose kūno vietose, kur buvo žaizdos, liko randai. Siekdama juos sumažinti, naudojo tepalus Dermatix Ultra gelį ir Rystora silikoninį gelį, dėl jų įsigijimo patyrė 44,88 Eur išlaidų. Po blužnies pašalinimo išsivysčius mažakraujystei, turėjo vartoti geležies preparatus (Tardyferon tabletes, SideralFolico disperguojamas granules), vitaminą C geresniam geležies įsisavinimui, dėl jų įgijimo patyrė 26,14 Eur išlaidų. Vartojant geležies preparatus, jai sutriko virškinimo sistema, padidėjo skrandžio rūgštingumas, dėl to vartojo vaistus Pantaprazole, Raniberl, jų pirkimui patyrė 20,20 Eur išlaidų. Siekdama sumažinti hematomas, raumenų patempimus, sumušimus, už 13 eurų pirko pirmosios pagalbos kremą nuo ūminių traumų. Po patirtų traumų, kaulų lūžių buvo reikalinga intensyvi terapija, valstybė finansavo tik iki penkių mankštų, todėl klinikoje UAB „Motus vita“ jai taikoma kompleksinė kineziterapija, dėl to patyrė 680 Eur išlaidų. Realiai patirta turtinė žala buvo žymiai didesnė, nes reikėjo nešioti ir liemens įtvarą už 50 Eur, vartoti nuskausminančius vaistus, papildus sąnariams, eismo įvykio metu buvo sugadinti daiktai, rūbai ir pan., tačiau neišsaugojo dalies kvitų. Patirtą turtinę žalą įvertino 937,62 Eur. Patikslintame civiliniame ieškinyje dar nurodė, jog iki eismo įvykio, kuriame ji buvo sužalota, jos vidutinis neto darbo užmokestis buvo 642,86 Eur, ligos išmoka jai buvo mokama iki 2018 m. spalio 1 d., nes ji dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Todėl jos negautas pajamas sudaro 300,81 Eur vidutinis neto darbo užmokestis 642,86 Eur padauginus du kartus (už rugpjūtį ir rugsėjį) ir atėmus 984,91 Eur išmokėtų ligos išmokų (399,29 Eur + 585,62 Eur). Be to, iki eismo įvykio ji vykdė dar ir individualią veiklą pagal pažymą, jos atlygis nebuvo konkretizuotas kiekvieną mėnesį, todėl patirtų nuostolių negali apskaičiuoti. Bet jos tikėtas lūkestis buvo per abi darbovietes gauti 1 000 Eur neto. Pasibaigus darbo santykiams, ji užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Jos profesija – teisininkė, ji yra baigusi teisės bakalauro studijas ir teisės magistro vientisąsias studijas, nuolat kelia kvalifikaciją, visose ankstesnėse darbovietėse yra gavusi pareigas už nepriekaištingą pareigų atlikimą, būdavo labai gerai įvertinama metinių vertinimų metu, turi 4,5 metų valstybės tarnybos stažą. Žinodama, jog dirba pagal terminuotą darbo sutartį, darbo pradėjo ieškoti jau anksčiau, buvo užsiregistravusi valstybės tarnybos konkurse, turėjo lūkesčių įsidarbinti anksčiau nei baigsis jos terminuota darbo sutartis. Bet dėl patirtų sužalojimų negalėjo dalyvauti konkurse, ieškotis darbo ir dirbti, nors planavo dirbti tik vienoje darbovietėje. Negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų patyrusi sužalojimų ir būtų atlikusi darbo funkcijas apskaičiavo taip: neto 1 029 Eur (remiasi viešai skelbiamais gyventojų metiniais pajamų duomenimis pagal specialybę (3 t., b. l. 12-14), https://www.manoalga.lt/salaryinfo/teise-ir-teises-aktai/teisininkas, padauginant iš 7 mėnesių (pradėjo dirbti nuo 2019 m. gegužės 13 d., jai iki 2019 m. gegužės 16 d. buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija (3 t., b. l. 11), todėl ji negalėjo vykdyti darbo funkcijų iki 2019 m. gegužės, nors pusę mėnesio dar nedirbo) atimant gautas 2 687,50 Eur nedarbo išmokas. Taip pat nurodė, kad jai klinikoje UAB „Motus vita“ taikoma tęstinė kompleksinė kineziterapija, dėl to patyrė 110 Eur išlaidų. Nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. jai buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija II, po kurios atlikimo gydytoja G. S. pateiktame išraše nurodė tolesnį gydymą tęsti suderinus su šeimos gydytoja. Dėl tos pačios ligos per vienerius kalendorinius metus suaugusiems žmonėms gali būti skiriamas vienas reabilitacijos kursas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (anticidyvinio) gydymo organizavimo), todėl tęsti reabilitaciją E. Š. gali tik savo lėšomis. Vidutiniškai reabilitacija mėnesiui jai kainuoja apie 158 Eur, todėl ji nuo gruodžio iki balandžio patyrė 790 Eur išlaidų reabilitacijai (158 x 5). Iki kitos valstybės finansuojamos reabilitacijos patirs apie 1896 Eur išlaidų. Visą patirtą turtinę žalą, nurodytą pradiniame ir patikslintame ieškiniuose, vertina 7 759,93 Eur (937,63 + 6 822,31).

Taip pat nurodė, jog patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą, nes dėl eismo įvykio patyrė dideles fizines kančias – skausmą, negatyvius fiziologinius reiškinius, fizinį diskomfortą. Apie savaitę gulėjo reanimacijoje, galėjo pajudinti tik pėdas, kvėpavo su kvėpavimo aparatu, negalėjo normaliai kalbėti, skaudėjo visą kūną, buvo leidžiamas morfinas. Keturis mėnesius, kol gijo lūžę šonkauliai, sumuštos kūno vietos, operacijos metu pjaustytos vietos, kentėjo didžiulius skausmus, negalėjo be skausmo šlapintis, ilgai gijo mėlynės, negalėjo normaliai judėti dėl judesių sukeliamo skausmo. Buvo sunku kvėpuoti dėl krūtinės ir plaučių sumušimo, dusdavo pradėjusi eiti. Dėl delnų raumenų sumušimo buvo skausminga išlaikyti įrankius, puodelį. Ilgą laiką negalėjo normaliai maitintis, nes po operacijos savaitę laiko negavo jokio maisto, vėliau maitintis teko labai mažomis porcijomis, todėl, organizmui atpratus vykdyti virškinimo procesą, šis procesas sutriko ir tapo skausmingas, teko vartoti virškinimą skatinančius fermentus, iki šiol turi laikytis dietos. Iki šiol užeina skausmas krūtinkaulio, šonkaulių srityse, nuolat skauda kelį, negali atlikti tam tikrų judesių, ilgai vaikščioti, avėti aukštakulnius batelius, kelio sąnarys reaguoja į šaltį, oro permainas, sunku lipti žemyn laiptais, atsistoti ilgiau pasėdėjus. Dėl raumenų disbalanso patiria nugaros, pečių juostos, kriaušinio raumens skausmus, turi vartoti skausmą malšinančius tepalus, skausmai neleidžia kokybiškai ir visavertiškai gyventi. Anksčiau aktyviai užsiėmė sportu, mėgo žygius, keliones, slidinėjo, tačiau negali mėgautis savo ankstesniais hobiais ir nežinia, ar galės tai ateityje. Po eismo įvykio pradėjo bijoti naudotis transporto priemonėmis, iki šiol sapnuoja košmarus. Dėl atsiradusių baimių lankėsi pas psichologą. Blužnies pašalinimas sukėlė jai negrįžtamą sveikatos pakenkimą ir neigiamas pasekmes ateityje – galimus kraujodaros sutrikimus, imuniteto susilpnėjimą, dažnesnes infekcines ligas, turi dėl to vengti didelių susibūrimo vietų, egzotinių kelionių, bijo išeiti iš namų, naudotis viešuoju transportu, bendrauti su žmonėmis. Be to, esant trombocitozei, moteriai padidėja tikimybė patirti persileidimą neštumo metu, gydytojai jai neleido pastoti vienerius metus po eismo įvykio, prognozės dėl galimo nėštumo sėkmės neaiškios, todėl jaučia papildomą baimę dėl sumažėjusios tikimybės pastoti. Dėl sužalojimų jai atsirado ir kompleksai – deformavosi ir liko iššokęs krūtinkaulis, tai matyti vizualiai, todėl vengia dėvėti rūbus su iškirptėmis, visas kūnas nusėtas randais – likęs 14 cm ilgio randas nuo krūtinės iki bambos, du randai šone po 2 cm, randas kakle, daug nedidelių randų visame kūne, randu sugadinta tatuiruotė, siuvant pilvo ertmę, užsiūta iš vienos pusės skylė, skirta bambos auskarui. Dėl šių priežasčių ji, būdama jauna mergina, jau negali dėvėti atskiro maudymosi kostiumėlio, drovisi nusirengti. Dėl trombocitozės jos kūne, veide atsirado nemažos, ryškios kraujosruvos, todėl jaučiasi negraži, subjaurota. Papildomus išgyvenimus sukėlė ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir jos tėvas E. Š., su kuriuo ją sieja glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Tėvas taip pat kentė tiek dėl savo pateis patiriamų fizinių skausmų, tiek dėl dvasinių išgyvenimų matant sužalotą dukrą – pačią E. Š.. Todėl ji išgyveno ne tik dėl savęs, bet ir dėl tėčio.

Teisiamajame posėdyje papildomai nurodė, kad prieš savaitę iki teisiamojo posėdžio jai dėl didelių skausmų atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir paaiškėjo, kad buvo lūžęs ir krūtinkaulis, jame yra duobės, tikėtina, kad reiks laužyti kaulus ir vėl operuoti. Ji su M. J. planavo turėti vaikų, po šio įvykio negali jų susilaukti, tenka vartoti hormonus, nes viskas sutrikę. E. Š. nuo 2019 m. gegužės 13 d. dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Eismo įvykio metu irgi dirbo pagal individualios veiklos pažymą, buvo neseniai pradėjusi vykdyti veiklą, pajamos buvo nedidelės, jas yra deklaravusi. Dar dirbo teisininke darbo biržoje, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki rugsėjo 31 d., be to, ruošėsi konkursui valstybės tarnyboje, buvo pateikusi dokumentus, tačiau dėl sužalojimo negalėjo jame dalyvauti. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad dėl Covid-19 situacijos, jos reabilitacija prasidės tik nuo 2020 m. lapkričio 16 d., o ne nuo balandžio mėnesio.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp M. V. nusikalstamų veiksmų ir dėl E. Š. sužalojimo ir atitinkamai dėl to patirto nukentėjusiosios laikino nedarbingumo, gydymosi, reabilitacijos atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Specialisto išvadoje Nr. G 833/2018(06) nurodyta, kad E. Š. Alytaus apskrities ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos bei chirurgijos skyriuose gydėsi nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., operuota 2018 m. rugpjūčio 4 d., pašalinta blužnis, į chirurgijos skyrių perkelta 2018 m. rugpjūčio 6 d. (2 t., b. l. 54-55).

Civilinė ieškovė pateikė mokėjimo nurodymus ir sąskaitas-faktūras, kad už UAB „M. V.“ paslaugas (kineziterapeuto konsultaciją ir kompleksinę kineziterapiją) 2019 m. sausio 1 d., 2019 m. vasario 4 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 30 d. E. Š. sumokėjo iš viso 790 Eur (2 t., b. l. 165-168, 173-176; 3 t., b. l. 9, 10), pateikė kvitus už vaistus, pagal kuriuos patirta 125,69 Eur medikamentų (vitamino C, vaistų, tepalų) įsigijimui (2 t., b. l. 160-163), UAB „Ave Vita“ kvitus, kad už tyrimus ir kitas paslaugas 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. sumokėta iš viso 153,40 Eur (2 t., b. l. 164). E. Š. nurodė, kad vidutiniškai reabilitacija mėnesiui jai kainuoja apie 158 Eur, o iki kitos valstybės finansuojamos reabilitacijos ji patirs apie 1 896 Eur išlaidų. Tačiau iš UAB „M. V.“ sąskaitų-faktūrų matyti, kad nurodytu penkių mėnesių laikotarpiu E. Š. teiktos nevienodos kineziterapijos paslaugos, nevienodas jų kiekis per mėnesį, paslaugų kaina taip pat yra nevienoda – 20 Eur ir 25 Eur, be to, jai teikta ir kineziterapeuto viena konsultacija, išlaidos už kurią taip pat įtrauktos į bendrą sumokėtą sumą. Duomenų, kurios būtent kineziterapijos paslaugos teiktos vėliau ir kiek kartų per mėnesį, nepateikta, nėra ir duomenų, kiek šių konkrečių paslaugų ar konsultacijų E. Š. teikta nuo 2019 m. gegužės mėnesio.

Taip pat pateikė Sodros informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas, pagal kurią E. Š. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., jai išmokėta 3 672,41 Eur, iš jų 984,91 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (3 t., b. l. 15-16). Kauno teritorinė darbo birža E. Š. už 2018 m. gegužės mėnesį (15 darbo dienų ir 7 ligos dienos) išmokėjo 552,73 Eur (3 t., b. l. 17-18), už 2018 m. birželį (21 darbo diena) išmokėjo 687,93 Eur (3 t., b. l. 19), už 2018 m. liepą (21 darbo diena) išmokėjo 687,93 Eur (3 t., b. l. 20). E. Š. nurodė, kad vidutinis jos darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokesčius, iki eismo įvykio buvo 642,86 Eur. Jos darbo sutartis buvo terminuota, iki 2018 m. spalio 1 d., todėl ji, dėl sužalojimų negalėdama dirbti 2018 m. rugpjūtį ir rugsėjį, negavo 300,81 Eur (642,86 Eur x 2 – 984,91 Eur ligos išmokų). Tačiau nepateikė jokių duomenų apie savo išsilavinimą ir įgytą, kaip nurodė, teisininkės specialybę, jokių duomenų apie vykdytą individualią veiklą ir iš jos gautas pajamas, reikalingų apskaičiuoti visas jos negautas pajamas, nepateikė duomenų apie tęstas reabilitacijos procedūras ir dėl to turėtas išlaidas.

Atsižvelgusi į tai, kad negavus papildomos medžiagos dėl turtinės žalos dydžio nustatymo, neatidėjus bylos nagrinėjimo, to padaryti negalima, siekiant baudžiamojo proceso operatyvumo, civilinei ieškovei E. Š. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl E. Š. reikalavimo priteisti jai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad, įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį, gydymosi laikotarpio trukmę, neabejotina, kad E. Š. patyrė stiprų fizinį skausmą, nepatogumus dėl ilgo gydymosi. Kaip nurodė, jai iki šiol tęsiama reabilitacija, ji vartoja skausmą malšinančius vaistus, lankosi pas gydytojus, galimai jai lūžęs netgi krūtinkaulis. Šis įvykis nukentėjusiajai sukėlė labai didelius išgyvenimus, baimę dėl tolimesnės ateities. Jai buvo pašalinta blužnis, ir nors žmogus gali be šio organo gyventi, tačiau tai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kurios iš esmės išlieka visą likusį gyvenimą (pagrindinė – susilpnėjęs imunitetas). Taigi, šis patirtas sužalojimas ir ateityje turės neigiamos įtakos nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. E. Š.dėl eismo įvykio patyrė sukrėtimą ir emocinį stresą, iki įvykio buvusi veikli, aktyvi, sportavusi, ji ilgą laiką negalėjo savimi pasirūpinti, išgyvena emociškai dėl iš esmės pasikeitusios jos gyvenimo kokybės - apribotas fizinis aktyvumas ir laisvalaikio galimybės, sutrikusi miego kokybė).

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000 eurų iki 35 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018 ir kt.). Esant blužnies plyšimui priteisiama nuo 3 000 Eur iki 6 500 Eur (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-334/2017 (buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuota blužnies, kairio inksto sumušimai, kasos uodeginės dalies plyšimas, komplikavęsis kasos uždegimu bei kasos pūlinga pseudocista, pūlingu pilvaplėvės uždegimu, liko randas, pasikeitė įpročiai, dėl pažeistų organų pasikeitė maitinimosi režimas - atlyginta 5 000 Eur neturtinė žala); Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-856/2017 (sunkus sveikatos sutrikdymas - trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, asmuo ilgą laiką buvo hospitalizuotas, gydomas stacionaruose, paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės pasikeitė ieškovo bendravimo ir saviraiškos galimybės, priteista 6 500 Eur, įvertinus tai, kad neįgalumas nenustatytas, be to, konstatuota dalinė nukentėjusiojo kaltė dėl eismo įvykio kilimo). Kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2009 priteista 14 481 euras eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumušimas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę bei šoko po nukraujavimo, krūtinės ląstos dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 procentų bendro darbingumo. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-824-856/2017 nukentėjusiajam, kuriam eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarytas trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę (baudžiamoji byla Nr.1-75-771/2016), asmuo ilgą laiką buvo hospitalizuotas, gydomas stacionaruose, jam paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol, priteistas 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-728-530/2016 nukentėjusiajai, kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (muštinės žaizdos galvoje, kairio smilkinio lūžimas, sunkus galvos smegenų sukrėtimas su smegenų sumušimų židiniais, pilvo, blužnies, kepenų sumušimai, abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių skeveldriniai lūžimai), ji po įvykio buvo komoje, teko implantuoti kuriam laikui intrakranijinį slėgio matuoklį, atlikta abiejų blauzdikaulių osteosintezė, gydyta stacionare, atlikta ne viena operacija, ilgą laiką taikyta reabilitacija, išliko nepakankama trumpalaikė atmintis, ilgai nekalbėjo, negalėjo valgyti, buvo paralyžiuota dešinė pusė, ji po įvykio liko nedarbinga 55 procentus, priteista 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai be blužnies plyšimo buvo padaryti dar ir kiti sužalojimai – penkių šonkaulių lūžimai, be to, nukentėjusioji E. Š. prarado 30 procentų darbingumo. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, neatsargią kaltės formą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes realiai atlyginti žalą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą pasiekta nustatant nukentėjusiajai E. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydį 10 000 eurų (CK 6.250 straipsnis).

Dėl E. Š. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. Š. byloje 2019 m. balandžio 29 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 118-121), šį civilinį ieškinį patikslino 2019 m. liepos 2 d. (2 t., b. l. 131-134), prašydamas priteisti jam 456,43 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pradiniame civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam dėl eismo įvykio buvo konstatuotas C 6 slankstelio lūžimas, krūtinkaulio lūžimas, plaučių uždegimas, susiūta muštinį žaizda pėdos viršuje, jis 6 paras gydytas stacionare, jautė didžiulius fizinius skausmus, buvo apsunkintas kvėpavimas dėl sumuštos krūtinės. Tris mėnesius nešiojo ortopedinę apykaklę, dėl kurios buvo sunku miegoti, nuolat skaudėjo sprandą ir nugarą. Buvo apribotas kvėpavimas, judėjimas, dėl sužeistos pėdos sunku vaikščioti. Siūlai iš pėdos ištraukti 2018 m. rugpjūčio 13 d., liko apie 3 cm randas. Buvo nedarbingas iki 2019 m. sausio 9 d., o 2019 m. sausio 11 d. jam nustatytas 90 procentų darbingumo lygis. Nors lūžiai sugiję, iki šiol jaučia fizinį skausmą, ypač keičiantis orams ar aktyviau nei įprastai praleidus dieną. Negali eiti ilgų distancijų, ilgai sėdėti, dirbti sunkius fizinius darbus ar sunkiai kelti, greitai pavargsta, turi vartoti analgetikus. Buvo priverstas keisti darbo specifiką. Iki eismo įvykio dirbo „UAB „(duomenys neskelbtini) “ laminavimo mašinos operatoriumi, tačiau dėl sužalojimų pasekmių šis tapo jam per sunkus, todėl dabar dirba fiziškai lengvesnį darbą - vyniojimo mašinos operatoriumi. Dėl sumažėjusio darbingumo sunku susirasti kitą darbą. Labai išgyvena ir dėl to, kad eismo įvykio metu sunkiai sužalota jo dukra E. Š., su kuria jie labai susiję emociškai, jų tarpusavio santykiai labai glaudūs. Išgyvena dėl jos sveikatai padarytos neatitaisomos žalos, dukros sveikatos ateityje. Dėl patirto šoko ir išgyvenimų jį vargina nemiga, tapo nervingas, sunku sukaupti dėmesį, vargina galvos skausmai, bijo važiuoti automobiliu, jaučiasi nesaugiai. Geria raminamuosius ir dar vaistus nuo nemigos. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo atlyginimas pagal darbo sutartį su UAB ‚(duomenys neskelbtini) “, neatskaičius mokesčių, yra 773,40 Eur plius premijos ir (arba) piniginiai priedai. Jis nedarbingas buvo iki 2019 m. sausio 9 d., taigi, nedirbo 5 mėnesius. Taigi, per juos būtų uždirbęs 2 537,20 Eur (atlyginimas neto 507,44 x 5 mėnesiai). Per šį laikotarpį gavo iš viso 2 080,77 Eur išmokų. Todėl jo negautas pajamas sudaro 456,43 Eur. Teisiamajame posėdyje palaikė civilinį ieškinį. Papildomai nurodė, kad iki šiol skauda sprandą, kasdien vartoja analgetikus. Krūtinkaulis gijo apie pusę metų. Raminančius vaistus naudojo tris mėnesius. Į psichologus nesikreipė. Jo darbo užmokestis iki įvykio buvo 550 eurų, atskaičius mokesčius. Tai buvo laikinas atlygis, buvo kalbama apie atlyginimo padidinimą. Turtinę žalą vertina, atsižvelgdamas į buvusią perspektyvą pakelti darbo užmokestį, į tai, kas gavo už nedarbingumą ir ką būtų gavęs už darbą. Jis paskaičiavo, kiek per penkis mėnesius būtų uždirbęs be priedų. Tuo metu buvo nedraustas jokioje draudimo bendrovėje ir negavo jokių draudimo išmokų.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp M. V. nusikalstamų veiksmų ir dėl E. Š. sužalojimo ir atitinkamai dėl to patirto nukentėjusiojo laikino nedarbingumo atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – civilinis ieškovas.

Specialisto išvadoje Nr. G 832/2018(06) nurodyta, kad iš 2018 mm. rugpjūčio 31 d. pateiktos gydymo stacionare ligos istorijos matyti, jog E. Š. Alytaus apskrities ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyriuje gydėsi nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., chirurginės intervencijos nereikia, skirti antibiotikai, rekomenduoti analgetikai, ramybė (2 t., b. l. 39-40). Iš specialisto išvadoje Nr. pG 373/2019(06) nurodytų papildomai 2019 m. balandžio 30 d. pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, kad E. Š. buvo įtvaru imobilizuotas kaklas, dešinėje pėdoje susiūta apie 4 cm ilgio žaizda (ir 2 t., b. l. 128), lankėsi pas pulmonologą – 2018 m. rugpjūčio 20 d. būklė pagerėjusi, antibakterinis gydymas nereikalingas. Dėl VI-ojo kaklo slankstelio lūžio operacinis gydymas netaikytas, 2018 m. rugpjūčio 21 d. rekomenduota nešioti kaklo įtvarą dar ne mažiau kaip 2 mėnesius, o jį nuėmus, taikyti gydomąją gimnastiką, fizioterapines procedūras, 2018 m. spalio 31 d. nurodyta, kad kaklo imobilizacija reikalinga dar 1 mėn., bet nuimtas kaklo įtvaras, 2018 m. gruodžio 13 d. nurodyta, kad dar 1 mėn. reikalingas kaklo įtvaras, 2019 m. sausio 11 d. nustatytas 90 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 46-47). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. Š. buvo skirti vaistai nuo skausmo Nimesil, nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 9 d. skirtas ambulatorinis režimas (2 t., b. l. 68), Alytaus apskrities S. K. ligoninėje skirti analgetikai, infuoterapija, atibiotikoterapija, taikyta ortopedinės apykaklės imobilizacija, kuri rekomenduota 10 savaičių terminui (2 t., b. l. 123), krūtinkaulio lūžis buvo be fragmentų dislokacijos (2 t., b. l. 125). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. STS-36, remiantis diagnozėmis Stuburo lūžio padariniai, Juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai, Kito krūtinės ląstos ir dubens lūžio padariniai bei organizmo funkcijų sutrikimais, E. Š. nustatytas 90 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 126-127).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. gegužės 2 d. sutartis Nr. 109, Susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija, sudarytas 2019 m. balandžio 30 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir E. Š., UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažyma patvirtina, kad E. Š. šioje įmonėje nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. dirbo laminavimo mašinos operatoriumi, jam buvo nustatytas nemažiau kaip 1 900 litų (tai atitinka 550,28 Eur) per mėnesį atlyginimas, nuo 2019 m. gegužės 1 d. jis dirba pjaustymo mašinos operatoriumi, darbdavys jam įsipareigoja mokėti 773,40 Eur mėnesinį atlyginimą, gali mokėti jam premijas ir (ar) piniginius priedus atskiru savo sprendimu (5 t., b. l. 17, 2 t., b. l. 135-138, 141). E. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad pareigas įmonėje pakeitė būtent dėl sužalojimo ir kad jo darbo užmokestis dėl sužalojimo sumažėjo. Kaip matyti iš pateiktų darbo sutarčių, jo darbo sutartimi nustatytas užmokestis iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo 550,28 Eur, nuo 2019 m. gegužės 1 d. jis nustatytas 773,40 Eur, taigi, dar didesnis nei iki sužalojimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numato, jog apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 5.1 punktas). Tai reiškia, jog šiuo atveju civilinio ieškovo E. Š. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal jo 3 paskutinių kalendorinių mėnesių iki eismo įvykio vidutinį vienos darbo dienos užmokestį (atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius), kurį padauginus iš nedarbingumo laikotarpiu buvusių darbo dienų skaičiaus ir atskaičius Sodros išmokėtas ligos išmokas. Pažymėtina, jog, skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, nėra įtraukiami dienpinigiai ir kitos ne kaip darbo užmokestis mokamos pinigų sumos, kadangi šios išmokos nėra numatytos minėto Aprašo 3.1-3.5 punktuose.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. lapkričio 28 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad E. Š. per laikotarpį 2018 m. sausio - liepos mėnesiais už penkis mėnesius priskaičiuota 2 717,81 Eur darbo užmokesčio, išmokėta 2 266,40 Eur (2018 m. gegužės ir birželio mėn. nebuvo priskaičiuota darbo užmokesčio) (5 t., b. l. 19). Už tris paskutinius mėnesius prieš sužalojimą E. Š. darbo užmokesčio priskaičiuota 332,89 Eur už 19 faktiškai dirbtų dienų, taigi, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis buvo 17,52 Eur, neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių. Sodros informacija patvirtina, kad E. Š. buvo laikinai nedarbingas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. sausio 8 d., už šį laikotarpį jam išmokėta iš viso 2 080,77 Eur išmokų (2 t., b. l. 139-140). Per šį E. Š. laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo 106 darbo dienos. Taigi, negautos pajamos per tą laikotarpį sudarytų 1857,12 Eur, neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių (17,52 Eur x 106 darbo dienos). Tačiau ši suma, netgi neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių, yra mažesnė nei dėl laikinojo nedarbingumo E. Š. išmokėta 2 080,77 Eur ligos išmoka. Taigi, E. Š. dėl laikinojo nedarbingumo nepatyrė jokios turtinės žalos. Todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl E. Š. reikalavimo priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad nekelia abejonių, jog E. Š. dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius nepatogumus dėl ilgo gydymosi penkis mėnesius, ortopedinės apykaklės nešiojimo, jam dėl sužalojimų padarinių nustatytas 90 procentų darbingumo lygis. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad krūtinkaulio lūžis buvo be fragmentų dislokacijos, nereikėjo operacijų. Taip pat teismas laiko neįrodyta, kad E. Š. dėl dukros E. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė rimtą neturtinę žalą, pasireiškusią dideliu neigiamu poveikiu. Analogiškai, kaip ir M. J. atveju, nors E. Š. yra sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusios E. Š. tėvas, dėl E. Š. padarytų sunkių sužalojimų neturtinė žala padaryta jai pačiai, šis atvejis nėra išimtinis, kad dėl E. Š. sveikatos sunkaus sutrikdymo neturtinė žala būtų atlyginta dar ir kitam asmeniui.

Įvertinus pastaruoju metu besiformuojančią kasacinio teismo formuojama praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. A-125-557/2020 nukentėjusiajam, kuriam buvo konstatuoti kaklo pirmo slankstelio kūno ir antro slankstelio danties lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, dešinio peties ir žasto sumušimas bei dešinės blauzdos odos nubrozdinimas, priteista 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-966/2019 priteista 4 000 Eur nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės čiurnos šoninės ir vidinės kulkšnies lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas, kairio šokikaulio panirimas, asmeniui atlikta operacija, čiurna imobilizuota gipso longete, išrašant rekomenduota tęsti kairės kojos imobilizaciją ortopediniu įtvaru, neminti kojos du mėnesius, 20 dienų taikyta medicininė reabilitacija. Nukentėjusiajam, kuriam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas su kairiųjų III-VII šonkaulių lūžimais, krūtinkaulio lūžimu, lydimas potrauminės pneumonijos, pailgos formos poodinė kraujosruva pilvo sienos apatiniame aukšte, muštinė-plėštinė žaizda kairės plaštakos V piršto tarpfalanginio sąnario projekcijoje su tiesiamosios sausgyslės plyšimu, lydimu piršto minkštųjų audinių ir kaulų pūlingo uždegimo, dėl to buvo reikalinga šio piršto amputacija, priteista 3 500 Eur, o asmeniui, kuriam kairio peties sumušimas su odos nubrozdinimais, paviršinėmis muštinėmis žaizdelėmis, poodinėmis kraujosruvomis, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžimu, nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, priteista 2 500 Eur (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-63-606/2017). Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-1538-273/2014 nukentėjusiajam, kuriam padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, krūtinkaulio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, priteista 10 000 litų (2 896,20 Eur).

Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą pasiekta nustatant nukentėjusiajam E. Š. neturtinės žalos dydį 3 000 eurų (CK 6.250 straipsnis).

Nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudaro 13 300 Eur ir viršija tarp kaltinamojo M. V. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE sudarytos sutarties ribas, todėl nukentėjusių civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, neviršijančio 5 000 Eur sumos, priteistini iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, o likusi dalis – 8 300 Eur iš kaltinamojo M. V..

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas ar Biuras moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio, trečiojo asmens patirtai žalai. Šio teisinio reguliavimo kontekste iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiesiems proporcingai jų daliai priteistina neturtinės žalos dalis. Nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudaro 13 300 eurų: M. Š. priteista 300 Eur, todėl jam tenkanti neturtinės žalos dalis sudaro 2 procentus visoje sumoje (300 x 100/13 300), E. Š. priteista 10 000 Eur, todėl jai priteista suma sudaro 75 procentus visoje sumoje (10 000 x 100/13 300), E. Š. priteista 3 000 Eur, todėl jam priteista suma sudaro 23 procentus visoje sumoje. Tokia proporcija ir paskirstytina 5 000 Eur neturtinė žala: M. J. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisiant 100 Eur neturtinės žalos (5 000 x 2/100), E. Š. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisiant 3 750 Eur neturtinės žalos (5 000 x 75/100), E. Š. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisiant 1 150 Eur neturtinės žalos (5 000 x 23/100).

Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų

Nukentėjusieji E. Š. ir E. Š. prašo iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE ir kaltinamojo M. V. priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, ieškovams E. Š. ir E. Š. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiek iš M. V., tiek iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. J. prašo jam atlyginti 1 150 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus ir teisinių paslaugų sutartį (5 t., b. l. 181, 182-186, 187-189).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į pakankamai didelę baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, bylos sudėtingumą, į tai, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas ne sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis savo kaltę neigė, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti išlaidų už atstovavimą teisme dydžius. Įvertinus šias aplinkybes, M. J. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, pripažįstant pagrįstomis proceso išlaidomis už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimą teisiamajame posėdyje 1 150 eurų ir jas priteisiant iš kaltinamojo M. V..

Prokurorė prašo automobilių „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos išlaidas – 70,18 eurų (5 t., b. l. 100-101) pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas pažymi, kad iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų (5 t., b. l. 102-116) matyti, kad už automobilių Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą iš įvykio vietos Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 70,18 eurų (29,00 Eur + PVM vienam automobiliui = 35,09 Eur), todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš kaltinamojo M. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant M. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 d. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, ši terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE M. J. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo, E. Š. 3 750 (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 750 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, E. Š. 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 150 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš M. V. M. J. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, E. Š. 6 250 (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 250 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, E. Š. 1 850 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 850 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo M. J., E. Š. ir E. Š. ieškinius atmesti.

E. Š. ieškinį dalyje dėl 456,43 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pripažinti civiliniam ieškovui M. J. teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Pripažinti civilinei ieškovei E. Š. teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

M. J. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir iš M. V. priteisti jam 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų.

Priteisti iš M. V. 70,18 Eur (septyniasdešimt eurų 18 ct) proceso išlaidų Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už automobilių „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą iš įvykio vietos, šią sumą pervedant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį ,,Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini) , įmautę, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , ERGO Insurance SE draudimo sutarties liudijimą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 100-0155943, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B serija AVPK Nr. 003703, grąžinti teisėtam savininkui M. V. arba jo įgaliotam asmeniui, automobilį „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini) , ir automobilio „Toyota Verso“ oro pagalvių kontrolės modulį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžintini teisėtam savininkui A. J. arba jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.