Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo ir ieškovo V. A. atstovės advokatės Vytautės Linaburgienės apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. A. ir V. A. ieškinį atsakovams R. P. ir AAS “G. B.” Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė V. A. turėtų išlaidų išvykoms pas medikus 1147,75 Lt. Draudikas iš viso neatlygino jokių išlaidų kurui, patirtų V. A.. Nors bendrakeleivei D. A. taip pat patekusiai į avariją draudimas atlygino 345,54 Lt, tiek ir teismas pagrįstai priteisė 100 Lt kuro išlaidas, reikalingas vykstant pas medikus. Akivaizdu, kad Valentinas A. A. taip pat buvo sužalotas ir jam taip pat reikėjo vykti pas medikus, tą patvirtina byloje pridėtos pažymos ir išrašai, taigi, jis atitinkamai turėjo kuro išlaidų, kurių dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovai kuro pateiktų kuro išlaidų dydžio neginčijo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. A. neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Lt. Teismas nepakankamai įvertino byloje esančias aplinkybes. V. A. iki Avarijos turėjo neįgalumą - buvo neįgalus, dirbantis, kelios dienos iki senatvės pensijos amžiaus, žmogus. Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad atsakovės R. P. sukelta avarija sukėlė tokius ligų paūmėjimus, kad V. A., nepraėjus skausmo sindromui, būklei blogėjant (stiprėjant skausmui) buvo atlikta stuburo implantacija. Ir kad tokią situaciją (didelį skausmą) V. A. buvo priverstas kentėti 4 mėnesius. Tokios operacijos nėra daromos šiaip sau. Duomenų, kad tokių priemonių būtų reikėję daryti iki avarijos, byloje nėra, teismo ekspertai nenustatė. Neįgaliam asmeniui padarytos avarijos pasekmės buvo skaudesnės, reikalavo daugiau medicininio gydymo, fizinių pastangų nei tai būtų atsitikę iki avarijos sąlyginai buvusiam sveikam asmeniui. Šios aplinkybės turėjo sudaryti teismui pagrįstą pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje suformuoto priteisiamo neturtinės žalos dydžio ir priteisti prašomą 20 000 Lt neturtinę žalą, kaip atitinkančią teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų - kuro išlaidų, patirtų dėl kelionės į Varėnos rajono apylinkės teismą, kurie buvo pateikti per teismo posėdžius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad 2011-05-01 kelių Druskininkai-Kaunas, Varėna - Merkinė sankryžoje įvyko autoavarija, kurios metu atsakovė R. P., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET reikalavimus išvažiavo iš šalutinio kelio prieš jų pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį WV GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - avarija). Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-02-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-445/2013 R. P. pripažino kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d ir skyrė 25 MGL (3250 litų) baudą, nustatė, kad R. P. paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvylika (12) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - uždraudė vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikė iki įsiteisės nuosprendis, pripažino nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams D. A. ir V. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, visiško atlyginimo, pašant priteisti atlygintinos žalos dalį iš draudiko ir iš įvykio kaltininkės.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.254 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Civilinės atsakomybės atveju draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t.y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendrais pagrindais. Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nukentėjusįjį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, teisinis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusiojo trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinta subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Toks TPVCAPDĮ tikslų ir nuostatų aiškinimas nesusilpnina nukentėjusiojo asmens teisės į visišką nuostolių atlyginimą. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį, jei atsakingam draudikui ar Draudikų biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršijo draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad autoįvykio kaltininkės atsakovės R. P. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „G. B.“ Lietuvos filiale. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio išmokama suma, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos atlyginimo asmeniui ( tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Eismo įvykio laikas – 2011 m. gegužės 1 d. Varėnos raj. Lietuvos Respublikoje.

Dėl AAS „G. B.“ Lietuvos filialo apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas atsakovas AAS „G. B.“ skundžia sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei D. A. 945 Lt turtinės žalos ir ieškovui V. A. priteista 649,78 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt už advokatės teiktą teisinę pagalbą.

Ieškovei D. A. pirmosios instancijos teismas priteisė 945 Lt žalai atlyginti, kurią sudaro 100 Lt žalos atlyginimas už sugadintą sagę, 495 Lt už suplėšytą švarką, 250 už suplėšytas kompresines kojines, 100 Lt išlaidos kurui lankantis gydymosi įstaigose dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu. V. A. teismas priteisė 500 Lt už striukės sugadinimą bei 149,78 Lt kuro išlaidų, kurios skirtos atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykis, kurio metu ieškovai patyrė turtinę žalą įvyko 2011-05-01. Eismo įvykio metu buvo sugadinta sagė, švarkas, striukės ir pėdkelnės, ieškovės išlaidos kurui patirtos 2011-06-11. Kadangi ieškovai dėl minėtų daiktų sugadinimo per vienerių metų terminą nepateikė draudimo bendrovei reikalavimų, todėl apeliantas mano, kad ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti yra praleistas, o teismo išvadą, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2013-02-07 ir ieškovai jo praleido, laiko nepagrįsta.

Sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 7 dalimi sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK. 1.125 straipsnio 8 dalis). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų svarbą , spręsti ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu bei tai, kad negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiems kūno sužalojimai padaryti 2011-05-01 eismo įvykio metu, o žala atsirado eismo įvykio metu ir vėliau. Kūno sužalojimai, jų lokalizacija, padarymo laikas ir būdas, sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatyti 2011-07-12 – 2011-10-14 Teismo medicinos specialisto išvadose, kurios pateiktos ikiteisminio tyrimo institucijai 2011-10-24 (baudž. byla Nr. 1-3-445/2013, t.1, b.l. 14-15, 36-38, teismo medicinos ekspertizės aktas – 2012-07-09 – 2013-01-10, gauta teisme 2013-01-23(baudž. byla Nr. 1-3-445/2013, t.2, b.l. 151-159). Nagrinėjant baudžiamąją bylą 2013-02-07 teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas patikslintas ieškinys, civiliniu atsakovu įtraukiant AAS „G. B.“ Lietuvos filialą. Teismas netenkino prašymo dėl papildomo civilinio ieškinio priėmimo, kadangi civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, o nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Teismo nuosprendis buvo priimtas 2013-02-20, o įsiteisėjo 2013-05-17. Teismo iniciatyva ieškinio nagrinėjimas paskirtas 2013-11-05 teismo posėdyje. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusieji subjektyviai suvokė apie savo teisės pažeidimo aplinkybes (sužalojimų susidarymo mechanizmą ir kitų susirgimų poveikius ir įtaką galutiniam sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui) ne vėliau kaip 2013 m. vasario 7 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia ir dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad 945 Lt turtinės žalos atlyginimas ieškovei D. A. iš AAS „G. B.“ priteistas pagrįstai. Taip pat pagrįstai iš atsakovo AAS „G. B.“ priteista ieškovui V. A. 500 litų už striukės sugadinimą, tačiau be pagrindo priteista 149,78 Lt kuro išlaidų turtinei žalai atlyginti Šios išlaidos, skirtos atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl jų priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas CPK 93 str. nustatyta tvarka, o turtinės žalos atlyginimą ieškovui V. A. yra pagrindas sumažinti iki 500 litų.

I. V. A. skundžią ginčijamo teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies netenkintas jo ieškinio reikalavimas priteisti 20000 Lt neturtinę žalą, 5186,65 turtinę žalą už stuburo implantą, operaciją bei stacionarizavimą bei 1147,75 Lt kuro išlaidų už važiavimus pas medikus. Šioje dalyje prašo priimti naują sprendimą ir jo ieškinį šiose ginčijamose dalyse tenkinti.

A. V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 5186,55 Lt išlaidų, atsiradusių dėl to, kad po avarijos atsiradus nepakeliamam skausmui, reikėjo daryti operaciją – dėti stuburo implantą. Šias išlaidos sudarė operacijos ir pooperacinio laikotarpio išlaidos.

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 47/12(02) nurodyta, kad V. A. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, krūtinkaulio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, t.y. 2011 m. gegužės 1 d. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, V. A. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Ilgas ambulatorinis gydymas siejamas su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio, diagnozuotų ligų (diseminuota sklerozė, nugaros smegenų kanalo stenozė trečio juosmeninio – pirmo kryžmeninio slankstelių lygyje su arklio uodegos kompresija, spastinė apatinių galūnių parezė, pirminė arterinė hipertenzija, hipertrofinė kardiomiopatija) paūmėjimu. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, ankstesnių ligų paūmėjimas, vertinant sužalojimus, neimamas domėn (baudž. byla Nr. 1-3-445/2013, t. 2, b.l. 152-159). Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad 5186,55 Lt prašomos priteisti išlaidos buvo susijusios su eismo įvykio metu gautais kūno sužalojimais, nes teismo medicinos ekspertizės akte nurodoma į gydymą, kuris susijęs su ankstesniais susirgimais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad papildomai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo 1147,75 Lt transporto išlaidų vykstant į gydymo įstaigas. Teismas vadovavosi medicinos ekspertizės akto išvadomis, kad ilgas ambulatorinis gydymas yra susijęs su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio diagnozuotų ligų paūmėjimu. Ieškovas 2011-10-06 AAS „G. B.“ Lietuvos filialui pateikė prašymą, kuriame nurodė eismo įvykio patirtas išlaidas: gydymo išlaidos 391 Lt.; negautos pajamos už laikotarpį 2011-05-1 – 2011-06-07 apie 3711 Lt; taksi išlaidos 95 Lt, kuro išlaidos 371; neturtinė žala – 10000 Lt. (t. 1, b.l. 132). Atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, AAS „G. B.“ Lietuvos filialas ieškovui V. A. išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką: 1575,27 Lt negautų pajamų už laikotarpį 2011-05-01 – 2011-06-07, 391 Lt – gydymosi išlaidų ir 80 Lt – už taksi paslaugas. Kaip matyti iš šių duomenų draudikas ieškovui atlygino transporto išlaidas ryšium su eismo įvykio pasekmėmis, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turėtų transporto išlaidų priteisimo.

A. V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino padarytos neturtinės žalos dydį 10 000 litų. Laiko, kad jam turėjo būti priteista 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad atsakovės R. P. sukelta avarija sukėlė tokius ligų paūmėjimus, kad V. A. nepraėjus skausmo sindromui, būklei blogėjant buvo atlikta stuburo implantacija ir jis buvo priverstas kentėti skausmą 4 mėnesius.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui V. A. 2011-11-02 buvo išmokėta 720 Lt neturtinės žalos, nes ieškovo nedarbingumas dėl eismo įvykio tesėsi nuo 2011-05-01 iki 2011-06-07, t.y. 36 dienas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012).

I. V. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ilgas ambulatorinis gydymas siejamas su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio, diagnozuotų ligų paūmėjimu. R. P. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsakovė R. P. yra bedarbė, jos sutuoktinis yra darbingas tik iš dalies. Padarytos turtinės žalos dydis, vertinant ir sugadintos transporto priemonės vertę viršija penkis tūkstančius litų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kriterijus neturtinės žalos dydžio nustatymui ir vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis V. A. neturtinės žalos dydį nustatė 10 000 litų. Iš atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo V. A. pagrįstai priteisė 3596 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovės R. P. – 5684 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas paskaičiuotas pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio išmokamą sumą, kai tuo pačiu eismo įvykio metu nukentėjo du asmenys.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir argumentams dėl neturtinės žalos atlyginimo V. A. ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas V. A. priteistinos neturtinės žalos dydį tinkamai taikė materialinės teisės normas bei vadovavosi Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą yra pateikti duomenys, kad ieškovai ryšium su jų atstovavimu pirmosios instancijos teisme turėjo 2300 litų išlaidų: 1700 litų už ieškinio paruošimą, 600 litų – ieškovų atstovavimas teismo posėdžiuose. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovų priteistinos išlaidos už advokatės, dalyvavusios nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas 1500 litų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios išlaidos priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d), todėl nėra pagrindo priteisti visas ieškovų turėtas atstovavimo išlaidas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovams priteisti 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti tik iš draudimo bendrovės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tik iš vieno atsakovo pažeidė šių išlaidų proporcingumo paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 str. 2 d., nes byloje atsakovu dalyvavo ir R. P., kurios atžvilgiu dalis reikalavimų taip pat buvo patenkinta. Kadangi ieškovės D. A. reikalavimas priteisti iš R. P. 5684 Lt neturtinei žalai atlyginti yra patenkintas pilnai, o V. A. reikalavimas priteisti iš R. P. 15684 Lt neturtinei žalai atlyginti patenkintas iš dalies (apie 36 procentai), todėl yra pagrindas priteistas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti taip: iš AAS „G. B.“ priteistas 1500 litų už advokatės teiktą teisinę pagalbą sumažinti iki 1000 litų, o iš atsakovės R. P. priteisti V. A. 500 litų šių išlaidų. V. A. priteistas kaip žalos atlyginimą iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 149,78 Lt kuro išlaidas, kurios buvo skirtos atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose, laikyti bylinėjimosi išlaidomis ir jas paskirstyti taip: iš R. P. V. A. priteisti 49 litus šių išlaidų, o 100,78 Lt – priteisti iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti, sumažinant V. A. priteistinos turtinės žalos dydį bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u ta r i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti.

Priteistus iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo V. A. 649,78 Lt turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 (penkių šimtų) Lt bei priteistus iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo V. A. 1500 litų už advokatės teiktą teisinę pagalbą sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.

Priteisti iš R. P. V. A. 500 (penkis šimtus) litų už advokatės teiktą teisinę pagalbą.

Priteisti iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 100,78 Lt, o iš R. P. 49 litus V. A. turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.