Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų atstovei advokatei V. L., gynėjui advokatui A. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje :

R. P., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 281 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2011 m. gegužės 01 d. apie 16.30 val. Varėnos r. keliu Vilnius- Varėna- Gardinas vairuodama savo automobilį Audi 100 Avant, v/n (duomenys neskelbtini), artėdama prie sankryžos su keliu Antakalnis- Jieznas- Alytus- Merkinė, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 158 p. reikalavimus, t.y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. A., ir sankryžoje susidūrė, dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW Golf vairuotojo V. A. sveikata dėl krūtinkaulio lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo ir nesunkiai sutrikdyta to paties automobilio keleivės D. A. sveikata dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo, dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio plyšimo, krūtinkaulio lūžio, dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje, kairės krūties sumušimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. A. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, krūtinkaulio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo V. A. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui ( t.1, b. l. 14-15).

Teismo medicinos ekspertų išvadoje nurodyta, kad D. A. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ilgas ambulatorinis gydymasis siejamas su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio, diagnozuotų ligų (arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, antrinė atviro kampo glaukoma, bronchinė astma) paūmėjimu.Diagnozuota mikroembolizacija į plaučius vienareikšmiškai su 2011-05-01 dienos trauma nesiejama, esant ir kitiems šią patologiją predisponuojantiems veiksniams – nutukimas, kojų venų varikozė, venų vožtuvų nepakankamumas, širdies liga. Pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles, ankstesnių ligų paūmėjimas, vertinant sužalojimus, neimamas domėn ( t.2, b.l. 152-155).

Kaltinamosios T. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str.1 d. Kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 p. reikalavimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdė sveikatą dviems nukentėjusiems – V. A. ir D. A.. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.1 d.2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta keletas bausmių rūšių: bauda, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. R. P. pareikštas kaltinimas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, taigi tuo labiau, ji kaltinama ne dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Nėra jokio pagrindo R. P. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skirti arešto bausmę, būtų aiškiai per griežta bausmė, nes ji atliekama realiai ir nenumatytas šios bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamajai už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką skirtina sankcijoje numatyta švelniausi bausmės rūšis – bauda. Kaltinamoji yra darbinga, įgijusi specialybę darbo rinkos mokymo centre ( b.l 129), gautas individualios įmonės savininko patvirtinimas apie numatomą kaltinamosios įdarbinimą ( b.l. 130),todėl laikytina, kad gali dirbti ir gauti bent minimalų mėnesinį atlyginimą. Kaltinamoji turi nekilnojamojo turto, todėl laikyti, kad jos turtinė padėtis yra sunki, nėra pagrindo.

Bausmės dydis parinktinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis. Bausmės dydis nustatytinas žemiau bausmės vidurkio, kadangi yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 61 str.4 d. numato, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.2 d.).

Nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto priemonę, kai kaltinamoji akivaizdžiai, dėl didelio neatsargumo, pažeidė kelių eismo taisykles, o to pasekoje dviems nukentėjusiems asmenims buvo sutrikdyta sveikata. Taigi pasekmių atžvilgiu kaltinamoji turi būti apribota galimybę vėl padaryti naują nusikalstamą veiką, o tam esmingai gali įtakoti tik teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, tikslu, kad būtų pakartotas mokymas šioje srityje.

Atsižvelgiant į kilusias pasekmes, tai kad eismo įvykio metu buvo padaryti nesunkūs sužalojimai dviems nukentėjusiems asmenims, nurodo į tai, kad turi būti taikomos tokios poveikio priemonės, kurios pašalintų ateityje galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Daroma išvada, kad R. P. turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonės ir uždrausta minimaliam laikui naudotis specialia teise, suteikančia teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

2013-02-17 teisiamajame posėdyje civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) atstovė advokatė V. L. pateikė prašymą, priimti ir išnagrinėti patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo papildomai atsakovu įtrauktas AAS „Gjenside Baltic“ Lietuvos filialas. Patikslintu ieškiniu prašoma iš atsakovo AAS „Gjenside Baltic“ Lietuvos filialo priteisti civilinei ieškovei D. A. 1995.54 Lt turtinės žalos, 3596 Lt neturtinės ; civiliniui ieškovui V. A. 11528.11 Lt turtinės žalos, 3596 Lt neturtinės žalos, viso 20715.65 Lt žalos atlyginimo; iš atsakovės kaltinamosios R. P. D. A. priteisti 5684 Lt neturtinės žalos, V. A. – 15684 Lt neturtinės žalos, viso 21368 Lt žalos atlyginimo.

BPK 112 str. 1 d. numato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civiliniai ieškovai D. A. ir V. A. iki įrodymų tyrimo pradžios civilinį ieškinį buvo pareiškę tik vienai atsakovei R. P..

Teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad jis pareikštas jau po įrodymo tyrimo pradžios, įtraukiant naują civilinį atsakovą - AAS „Gjenside Baltic“ Lietuvos filialą, keičiant ieškinio dydį ir reiškiant papildomus ieškinio reikalavimus.

BPK 111 str.1 d. numato, kad asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas teismo nutartimi ir turi BPK 110 str. 2 d. nustatytas civilinio ieškovo teises. Pagal BPK 111 str.3 d. 1 p. civilinis atsakovas privalo kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

AAS „Gjenside Baltic“ Lietuvos filialas civiliniu atsakovo teismo nutartimi neįtrauktas, nebuvo kviestas dalyvauti teisiamajame posėdyje, iki įrodymų tyrimo pradžios jam nebuvo pareikšti ieškinio reikalavimai. Daroma išvada, kad civiliniai ieškovai netinkamoje bylos nagrinėjimo stadijoje ( po įrodymų tyrimo pradžios) pateikė papildomą ieškinį su papildomais reikalavimais, todėl neatidėjus bylos toks ieškinys negali būti išnagrinėtas.

Teismas nagrinėdamas papildomai pateiktą civilinį ieškinį pažeistų nurodomo atsakovo AAS „Gjenside Baltic“ Lietuvos filialo teises, numatytas BPK 111 str.2 d. ( duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus ir kt.). Tai būtų esminis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo, o tai nurodo, kad būtų priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiųjų atstovė pagal teismui pateiktą atstovavimo sutartį gali tik atstovauti nukentėjusius D. A., V. A., bet nėra nurodyti jos įgaliojimai atsisakyti civilinio ieškinio, didinti ar mažinti civilinį ieškinį. Civiliniai ieškiniai yra paduoti pačių civilinių ieškovų – D. A. ir V. A., todėl reikalavimus atlyginti dėl kaltinamosios nusikalstama veika patirtą turtinę ar neturtinę žalą gali reikšti tik jie patys, nes nėra suteikę tokių teisių kitiems atstovams (BPK 110 str.1 d.).

BPK 115 str.1 d. numato, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 d. numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pateiktas civilinių ieškovų prašymas papildomai įtraukti civiliniu ieškovu AAS „Gjenside Baltic“ Lietuvos filialą ir jam reiškiant atskirus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodo į išimtinį atvejį, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimai sprendžiami ir pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, nes draudimo išmoka yra draudiko mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Eismo įvykiu patirtos žalos dydis priteistinas iš kaltinamosios gali būti nustatytas tik draudėjui išmokėjus nustatyto dydžio žalos atlyginimą ar šią sumą priteisus iš draudiko.

Civilinių ieškovų teisė į ieškinio patenkinimą nebus suvaržyta, civilinį ieškinį perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, o tai reiškia, kad įsiteisėjus nuosprendžiui civilinis ieškinys nagrinėjamas toliau, pasiūlant šalims pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (pateikti papildomus ieškinio reikalavimus, įtraukti atsakovai kitus asmenis ir t.t.).

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismo nutartimi R. P. taikomas nuosavybės teisių laikinas apribojimas, areštuojant kaltinamosios turtą, reikalaujamos priteisti sumos ribose iki bus įvykdytas priimtas nuosprendis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 25 MGL (3250 litų) baudą.

Nustatyti, kad R. P. paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvylika (12) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 d. 1 p., 3 d., 68 straipsnio 1, 2, 3 d., R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems (1) metams, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Pripažinti nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams D. A., V. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2012-04-02 teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-36-445/2012 ( Nr.1-3-445/2013) nuosavybės teisių laikiną apribojimą civilinio ieškinio užtikrinimui – areštuoti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtą, reikalaujamos priteisti sumos – 43523,65 Lt ribose, kurį sudaro : 0,15 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 300/1108 dalis 11,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,27 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti iki bus įvykdytas priimtas nuosprendis.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .