- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-679-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13504-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., T. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. P. ir T. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – J. P. ir T. P., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas antstolis Arminas Naujokaitis (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui T. P. (toliau – ir skolininkas, tėvas) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nustatyta jo bendravimo su nepilnamete dukra K. P. (toliau – ir nepilnametė dukra, mažametė dukra, dukra, vaikas) tvarka, netinkamą vykdymą.
2. Antstolis pareiškime paaiškino, kad:
2.1. 2022 m. birželio 21 d. jam buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Išieškotoja J. P. (toliau – ir išieškotoja, motina) informavo jį apie laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra nevykdymą/netinkamą vykdymą, be kitų, šiais pranešimais:
2.2. 2023 m. sausio 10 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. sausio 8 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.);
2.3. 2023 m. balandžio 3 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 2 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.; dukra grąžinta pavėluotai);
2.4. 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 2 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (dukra grąžinta pavėluotai);
2.5. 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 6 d. pažeista tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (dukra paimta iš darželio 11.30 val., o grąžinta 19.05 val.);
2.6. 2023 m. balandžio 17 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos paėmime ir grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.);
2.7. 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 20 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (dukra grąžinta pavėluotai);
2.8. 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 25 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);
2.9. 2023 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 27 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (bendravimas su dukra nevyko);
2.10. 2023 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 29 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);
2.11. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. birželio 8 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);
2.12. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (bendravimas su dukra nevyko);
2.13. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos paėmime ir grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.).
2.1. 2022 m. birželio 22 d. ir 2023 m. sausio 11 d. patvarkymais įpareigojo skolininką laikytis laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos bei 2023 m. rugpjūčio 25 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, jog jo įpareigojimas neįvykdytas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu prašė: 1) Antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti; 2) Skirti skolininkui baudą už netinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymą, baudą išieškant jos naudai; 3) Priteisti jai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas.
3. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime nurodė, kad:
4.1. jai išsikrausčius iš bendrų šeimos namų 2020 m. gruodžio mėn., buvo nusistovėjęs atitinkamas T. P. bendravimo su mažamete dukra būdas. Tačiau skolininkas neatsižvelgdavo į vaiko dienos režimą ir reikalaudavo nuolatinio bendravimo. Tarp šalių tvyrojo įtampa, T. P. siekdavo bendravimo ir su J. P., dirbtinai keldavo konfliktus, skambindavo ir rašydavo žinutes nakties metu, todėl buvo kreiptasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Pažymėjo, kad antstolio pareiškime nurodyti atvejai nėra vieninteliai, kai skolininkas netinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dar 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi, Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2VP-20496-1168/2022) konstatavo, kad T. P. siekia nesilaikyti nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-1734- 869/2023, kuria skyrė T. P.: įspėjimą už 2021 m. kovo 1 d. nutarties nevykdymą (2022 m. liepos 14 d. epizodas); įspėjimą už 2021 kovo 1 d. nutarties nevykdymą (2022 m. rugpjūčio 7 d. epizodas); 300 Eur baudą valstybės naudai už 2021 m. kovo 1 d. nutarties nevykdymą (2022 m. rugsėjo 26 d. epizodas); įspėjimą už 2021 m. kovo 1 d. nutarties nevykdymą (2022 m. spalio 2 d. epizodas). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs T. P. atskirąjį skundą, 2023 m. gegužės 11 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1133-643/2023, kuria pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Anksčiau nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad T. P. yra linkęs nevykdyti priimtų nutarčių arba jas vykdyti netinkamai.
4.2. Nurodė, kad antstoliui pateikė atitinkamo turinio pranešimus tais atvejais, kai buvo netinkamai vykdoma laikina tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka:
4.2.1. 2023 m. sausio 8 d. buvo neporinės savaitės sekmadienis, kas reiškia, jog skolininkas su mažamete dukra pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį galėjo bendrauti nuo šeštadienio 15.30 val. iki sekmadienio 13.00 val., dalyvaujant A. T. P.. Tačiau mažametės dukros grąžinime A. T. P. nedalyvavo.
4.2.2. 2023 m. balandžio 2 d. buvo neporinės savaitės sekmadienis, kas reiškia, kad T. P. su mažamete dukra pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį galėjo bendrauti nuo šeštadienio 15.30 val. iki sekmadienio 13.00 val., dalyvaujant A. T. P.. Tačiau kaip matyti iš pateikiamo susirašinėjimo, 13.36 val. mažametė dukra motinai dar nebuvo grąžinta. Dukra motinai buvo grąžinta 14.30 val. Be to, jos grąžinime nedalyvavo A. T. P..
4.2.3. 2023 m. balandžio 4 d. buvo antradienis, kas reiškia, kad skolininkas su mažamete dukra pagal 2022 m. kovo 25 d. nutartį galėjo bendrauti nuo 17.00 val. iki 19.00 val., tačiau mažametė dukra motinai buvo grąžinta 19.30 val.
4.2.4. 2023 m. balandžio 6 d. buvo ketvirtadienis, kas reiškia, kad skolininkas su mažamete dukra pagal 2022 m. kovo 25 d. nutartį galėjo bendrauti nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Tačiau ji darželio buvo informuota, kad T. P. 11.30 val. pasiėmė mažametę iš ugdymo įstaigos. Mažametė dukra motinai buvo grąžinta 19.05.
4.2.5. 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. buvo neporinės savaitės savaitgalis. Kaip jau minėta, savaitgaliais T. P. bendrauja su mažamete dukra, dalyvaujant A. T. P., kuri turi dalyvauti tiek vaiko paėmime, tiek grąžinime, tačiau nei paimant K. P., nei ją grąžinant A. T. P. nedalyvavo. Perduodama dukrą tėvui bendravimui ji pasiteiravo „T., kur mama tavo?“, tačiau T. P. klausimą ignoravo ir į jį neatsakė.
4.2.6. 2023 m. balandžio 20 d. buvo ketvirtadienis. T. P. mažametę dukrą grąžinti motinai vėlavo 1 val. Pastebėjo, kad T. P. dukterį atvežė būdamas galimai neblaivus, dėl šios priežasties apie situaciją informavo policijos pareigūnus, o taip pat pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4.2.7. 2023 m. balandžio 25 d. buvo antradienis. Skolininkas, turėdamas teisę su dukra bendrauti nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaiko pasiimti neatvyko ir apie neatvykimo priežastis jos neinformavo.
4.2.8. 2023 m. balandžio 27 d., buvo ketvirtadienis. T. P. dukters pasiimti atvyko neblaivus, dėl ko bendravimas neįvyko.
4.2.9. 2023 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. balandžio 30 d. buvo neporinės savaitės savaitgalis. T. P. su mažamete dukra nebendravo. Ji sulaukė lakoniškos žinutės apie neatvykimą šeštadienį (2023 m. balandžio 29 d.). Dėl kokių priežasčių T. P. nevykdė 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir su mažamete dukra nebendravo vėliau, t. y. to savaitgalio sekmadienį, jai nėra žinoma.
4.3. Pažymėjo, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, dėl ko savo planus turėtų derinti taip, kad įvykdytų šią pareigą. Tėvui nevykdant šios pareigos arba ją vykdant netinkamai, kartu pažeidžiamos ir vaiko teisės bei interesai. Šiuo atveju, K. P. yra mažametė, dėl ko būtina užtikrinti jos režimo stabilumą, o taip pat pastovumo jausmą. T. P. veiksmai neatitinka pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti su vaiko motina. Mano, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys patvirtina, kad antstolio pareiškimas yra pagrįstas.
4. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimu prašė antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.
5. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime nurodė, kad:
6.1. jam apie antstolio 2023 m. rugpjūčio 25 dienos neįvykdymo aktą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tapo žinoma iš 2023 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimo. 20 dienų terminas skundui paduoti turėjo baigtis 2022 m. spalio 6 d., tačiau antstolis jau 2023 m. rugpjūčio 25 d. surašė ir 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo. Taigi, jo teisė apskųsti antstolio veiksmus buvo pažeista ir tai lėmė, kad pareiškimas teismui pateiktas nepagrįstai. Pažymėjo, kad antstolis net nebandė patikrinti informacijos tikrumą ir/ar išsiaiškinti J. P. pranešimuose nurodytas aplinkybes. Dėl tokių skubotų ir nepamatuotų antstolio veiksmų, jis prarado teisę nustatytu terminu pateikti antstoliui skundą, prarado galimybę pasiaiškinti.
6.2. Atkreipė dėmesį, kad kai kurios aplinkybės yra daugiau kaip pusės metų senumo ir ne visada yra išlikę susirašinėjimai ar prisiminimas, dėl ko įvyko viena ar kita aplinkybė. Nurodė, kad vaiko močiutė A.-T. P. (toliau – ir močiutė) visada dalyvauja paimant ir grąžinant vaiką. Tai gali patvirtinti ir pati A. T. P.. Pasisakydamas dėl išieškotojos nurodytų pažeidimų pažymėjo, kad:
6.2.1. 2023 m. balandžio 2 d. vaikas po žaidimų su tėčiu ir močiute buvo pavargęs ir užmigo. Siekiant, kad nebūtu sutrikdytas miegas, vaikas buvo nuvežtas ir perduotas J. P. po to, kai jis atsikėlė.
6.2.2. 2023 m. balandžio 4 d. vaikas buvo irzlus ir kaprizingas bei nenorėjo grįžti pas J. P.. Tokiu atveju užtrunka šiek tiek laiko, kol vaikas nurimsta ir galima jį aprengti bei nuvežti. Tai nėra tyčinis laikinos tėvo bendravimo su nepilanmete dukra tvarkos netinkamas vykdymas.
6.2.3. 2023 m. balandžio 27 d. vaikas grąžintas laiku. Tai įrodo įmonės „Spark“ automobilio kelionės lapas.
6.2.4. 2023 m. balandžio 25-27 dienomis po darbo nuvyko pasiimti vaiką iš darželio, tačiau jo ten nebuvo (vaiką iš darželio pasiėmė J. P.).
6.2.5. 2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. birželio 24 d., 2023 m. birželio 25 d. turėjo atvažiuoti jo mama, tačiau tomis dienomis ji jautėsi blogai ir negalėjo atvykti. Apie tai buvo pranešta J. P..
6.2.6. 2023 birželio 8 d. negalėjo atvykti dėl ūmaus nugaros skausmo. Tikėjosi, kad praeis, tačiau naktį teko kviesti greitąją pagalbą ir vykti į ligoninę.
6.3. Pažymėjo, kad kaip matyti iš pateiktų įrodymų, jis tyčia (specialiai) nepažeidinėja laikinos tėvo bendravimo su nepilnamaete dukra tvarkos ir visada apie priežastis stengiasi pranešti ir informuoti J. P.. Neatmestina, kad J. P. tyčia teikia klaidinančią informaciją antstoliui, kad labiau pakenkti ir taip „suvesti sąskaitas“ su juo, menkinti kaip nesugebantį rūpintis vaiku, tokiu būdu galimai siekia apšmeižti vykstančiame skyrybų procese.
Žemesnės instancijos teismas
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jei vaiko tėvas T. P. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog T. P. pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – skyrė T. P. iš viso 290 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 (aktualus Nr.e2-196-869/2023) netinkamą vykdymą, ją priteisiant išieškotojos (suinteresuoto asmens) J. P. naudai; priteisė iš suinteresuoto asmens T. P. suinteresuoto asmens J. P. naudai 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo procesinį pobūdį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas savaime nesukuria skolininkui (šiuo atveju suinteresuotam asmeniui T. P.) teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas antstolio vertinimas dėl teismo procesinio sprendimo neįvykdymo aplinkybių. Tokio akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o faktiškai yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar skolininkas (T. P.) tinkamai/netinkamai vykdė teismo procesinį(-ius) sprendimą(-us), dėl kurio(-ių) nevykdymo antstolis surašė 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo nevykdymo aktą, suinteresuoto asmens paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti antstolio surašytame sprendimų nevykdymo akte nurodytas aplinkybes, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi, surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes, o galutinį vertinimą dėl akte nurodytų aplinkybių atlieka teismas, įvertinęs tiek antstolio, tiek išieškotojo, tiek ir skolininko nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą. Pats akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-652-866/2019; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-3032-614/2018). Kadangi sprendimų(-o) nevykdymo aktas negali būti savarankišku ginčo dalyku, tai reiškia, kad jis yra neskundžiamas. Atitinkamai ir suinteresuoto asmens (skolininko) teisė apskųsti šį aktą nebuvo pažeista ar paneigta. Vien ta aplinkybė, jog antstolis minėtame akte nurodė, jog jis gali būti skundžiamas, nesudaro teismui pagrindo spręsti kitaip nei prieš tai nurodyta. Be to, teisės aktai nenumato antstoliui procesinės pareigos nurodytą aktą išsiųsti suinteresuotiems asmenims, įskaitant skolininką T. P..
9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno išieškotojos nurodyto laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimo nurodė, kad:
10.1. 2023 m. sausio 8 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, dukros grąžinime turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens (skolininko) T. P. motina A.-T. P.. Anot suinteresuoto asmens T. P., jo motina (A.-T. P.) visada dalyvavo paimant ir grąžinant vaiką. Duodant paaiškinimus posėdžio metu dėl 2023 m. sausio 8 d. epizodo jis teigė, kad mama lieka automobilyje, o gal tą dieną buvo lauke. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad į klausimą „Kur mama?“ suinteresuotas asmuo T. P. nieko neatsako. Suinteresuoto asmens motinos (A.-T. P.) nėra matyti nei lauke, nei automobilyje. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A.-T. P. parodė, kad visada stengiasi atvykti, tačiau klausiant dėl konkrečių pažeidimo epizodų negalėjo prisiminti konkrečių dienų, tad negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti apie kiekvieną dalyvavimą vaiko priėmime/perdavime. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darė neabejotiną išvadą, kad 2023 m. sausio 8 d. vaiko grąžinime A.-T. P. nedalyvavo, todėl buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties pažeidimas.
10.2. 2023 m. balandžio 2 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, dukros grąžinime turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens (skolininko) T. P. motina A.-T. P., o vaikas grąžintas 13.00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., jo mama dalyvavo grąžinime, o laiku negrąžino todėl, kad vaikas pažadintas užmigo. Apie tai informavo J. P.. Kai pamiegojo, mergaitė buvo atvežta atgal į J. P. gyvenamąją vietą. Šiuo atveju tiek suinteresuoto asmens T. P., tiek rašytiniai J. P. paaiškinimai dėl A. T. P. dalyvavimo 2023 m. balandžio 2 d. yra priešingi, pačios liudytojos A. T. P. parodymai, nesant kitų įrodinėjimo priemonių, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad 2023 m. balandžio 2 d. nedalyvavo suinteresuoto asmens motina, todėl šiuo aspektu bendravimo tvarkos pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti. Tuo tarpu dėl grąžinimo laiko suinteresuotas asmuo T. P. neginčijo, kad grąžinta vėliau, tačiau, kaip ir paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., taip pat matyti ir iš byloje pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimo, T. P. nurodė tas pačias aplinkybes, kad „K. miega. Pabus parvešiu“. Suinteresuoto asmens J. P. 13.49 val. dar buvo parašyta, kad „vėluoji grąžinti vaiką“, todėl sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog mergaitė iš tiesų galėjo būti grąžinta apie 14.30 val., kai tuo tarpu pagal galiojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį mergaitė turėjo būti grąžinta 13 val. Sprendė, kad šiuo atveju teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas buvo, nes vaikas laiku motinai nebuvo grąžintas, o aplinkybės, dėl kurių vaikas laiku nebuvo grąžintas, nėra objektyviai pateisinamos. Kita vertus, nurodė, kad mano, jog preciziškas ir itin tikslus bendravimo tvarkos laikymasis kartais gali būti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Nors bendravimo tvarką turi vykdyti tėvai (šiuo atveju suinteresuoti asmenys T. P. ir J. P.), tačiau tai, kiek ji bus tiksliai ir sėkmingai įvykdyta priklauso ir nuo vaiko (vaikų), jų asmenybės, charakterio, nuotaikos. Šiuo atveju bendravimo tvarka nustatyta tarp tėvo ir mažametės K. P.. Pažymėjo, kad nors nepriėmė suinteresuoto asmens T. P. pateiktos filmuotos medžiagos, kurioje mergaitė emocionaliai reiškė nenorą važiuoti pas mamą, tačiau negali, vertindamas suinteresuoto asmens T. P. veiksmus ar neveikimą, neturėti omenyje ir tai, kad bendravimo tvarka pirmiausia nustatyta dėl vaiko interesų. Vaikui ilsintis (miegant), jo kėlimas vien tam, kad būtų laiku įvykdyta bendravimo tvarka (grąžinimas laiku), teismo įsitikinimu, neatitinka geriausių vaiko interesų.
10.3. 2023 m. balandžio 4 d. buvo antradienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėjo būti grąžintas 19.00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Nurodė, kad dėl šio epizodo suinteresuotas asmuo T. P. neginčijo, kad vaikas grąžintas vėliau (19.30 val.), o to priežastis nurodė tai, kad tą dieną vaikas buvo irzlus ir kaprizingas bei nenorėjo grįžti pas J. P.. Atitinkamai jis užtruko šiek tiek laiko, kol vaikas nurimo, kad galėtų aprengti ir nuvežti. Kadangi nėra ginčo dėl to, jog vaikas grąžintas vėliau, konkrečiai 30 min. nei nustatyta bendravimo tvarkoje, darė išvadą, kad formaliai buvo pažeidimas. Vienok sprendė, vertinant suinteresuoto asmens T. P. nurodytas aplinkybes, dėl ko užtruko grąžinti vaiką, atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, kad reikia turėti omenyje, jog bendravimo tvarkos vykdymas susijęs su mažamečiu vaiku, tai, kad 2023 m. balandžio 4 d. buvo antradienis, darbo diena, tėvo ir dukros bendravimui, įskaitant grąžinimą, skirta tik 2 valandos, vaikui gali būti sunku greitai persiorientuoti (nutraukti buvimą su tėčiu ir vykti pas mamą), todėl formalus bendravimo tvarkos pažeidimas nepažeidė mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.
10.4. 2023 m. balandžio 6 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėto būti paimtas 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžintas į J. P. gyvenamąją vietą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2023 m. balandžio 6 d. turėjo laisvą dieną, todėl paėmė dukrą iš darželio anksčiau (11.30 val.). Patvirtino, kad dėl vaiko paėmimo nesuderino su J. P., nes, anot jo, neturi derinti. Pažymėjo, kad nurodytas faktines aplinkybes dėl paėmimo laiko patvirtina ir 2023 m. balandžio 7 d. Nr. SD-21 Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl K. P. laikinojo bendravimo nutarties sąlygų su tėčiu“. Sprendė, kad šiuo atveju neturi kito pagrindo kaip tik pripažinti, kad toks vienasmeniškas suinteresuoto asmens T. P. sprendimas bei veikimas (vaiko paėmimas 11.30 val., kai nustatyta nuo 17.00 val.), nesuderinus su vaiko motina J. P., bei esant galiojančiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatytai tėvo ir dukros bendravimo tvarkai, buvo tyčinis, objektyviai nepateisinamas pažeidimas.
10.5. 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaiko paėmime ir grąžinime turėjo dalyvauti A.-T. P.. Suinteresuotas asmuo T. P. tvirtino, kad 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. vaiko paėmime bei grąžinime dalyvavo jo motina A.-T. P.. Vienok nurodė, kad byloje apklausta liudytoja A.-T. P. to patvirtinti negalėjo. Byloje pateikta 2023 m. balandžio 15 d. filmuota medžiaga įrodo, kad mergaitės paėmime A.-T. P. nedalyvavo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties (rezoliucinės dalies 2 punkto) pažeidimas buvo. Tuo tarpu dėl vaiko grąžinimo 2023 m. balandžio 16 d., esant priešingiems suinteresuotų asmenų paaiškinimams bei nesant kitų įrodymų, pažymėjo, kad negali kategoriškai konstatuoti dėl A.-T. P. dalyvavimo ar ne vaiko grąžinime (2023 m. balandžio 16 d.), todėl pastaruoju atveju sprendė, jog pažeidimo konstatuoti nėra pakankamo pagrindo.
10.6. 2023 m. balandžio 20 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėjo būti grąžintas 19:00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Dėl pastarojo epizodo suinteresuotas asmuo T. P. nesutiko, teigdamas, kad vaiką grąžino 19.05 val., tačiau be jo paties duotų paaiškinimų, jokių jo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų asmuo nepateikė. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. pateikė balandžio 20 d. jos T. P. rašytas žinutes, kuriose tiek 19.16 val., tiek 19.22 val., 19.35 val. jos rašyta klausiant, kur yra, kodėl laiku negrąžintas vaikas (atsakymų iš T. P. nėra), o jau po 21.38 val. parašyta, kad „K. grąžinai be suknelės. Prašau kitą kartą grąžinti“, todėl sprendė, kad yra pagrindai pripažinti, jog mergaitė galėjo būti grąžinta būtent 20 val. Pagal galiojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį vaikas turėjo būti grąžintas 19.00 val., grąžintas 1 val. vėliau, nesant objektyvių ar pateisinančių aplinkybių, todėl konstatavo, kad šiuo atveju pažeidimas buvo.
10.7. 2023 m. balandžio 25 d. buvo antradienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., tą dieną jis apie 17 val. nuvyko į darželį dukrytės, tačiau ji jau buvo paimta. Piko valandomis sunku grįžti. Neliko laiko kada pasiimti ir bendrauti su vaiku. J. P. neinformavo, kur vaikas yra, o jis irgi tokios informacijos neprašė. Vertinant šią situaciją, suinteresuotiems asmenims dar kartą priminė, kad tinkamam skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos įgyvendinimui užtikrinti būtina tiek tėvo (T. P.), tiek motinos (J. P.) bendradarbiavimas tarpusavyje ir toks bendradarbiavimas būtinas pirmiausiai dėl jų vaiko (K. P.) interesų. Nors pagal tuo metu galiojančią 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį T. P. turi teisę pasiimti dukrą tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš J. P. gyvenamosios vietos, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog J. P. informavo T. P., kad mergaitė pasiėmimo metu bus namie ir pasiėmimo vieta šią dieną (2023 m. balandžio 25 d.) bus jos gyvenamoji vieta. Tai, kad mergaitė turėjo būti pasiima iš namų įrodo ir suinteresuoto asmens J. P. pateikta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad ji su dukryte prie namų lauke laukia atvykstančio T. P.. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, o ir T. P. pripažino, kad tokios informacijos (kur yra vaikas) jis nesiteiravo, vadinasi, ir pats prisidėjo prie tokios situacijos atsiradimo. Esant tokios aplinkybėms, darė išvadą, kad 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimas buvo, nes vaikas iš viso nebuvo paimtas pagal nustatytą bendravimo tvarką. Visgi atsižvelgė į tai, kad nurodytu atveju bendravimas turėjo vykti darbo dieną, laiku nuo 17 iki 19 val., t.y. pakankamai trumpą laiką, kaip paaiškino T. P., nuo darželio iki mergaitės motinos namų ir jo yra pakankamai ženklūs atstumai, dėl ko, J. P. iš anksto nenurodžius aktualios informacijos apie vaiko buvimo vietą (šiuo atveju atvykti reikia jos gyvenamosios vietos adresu), skyrium gyvenančio tėvo ir jo vaiko bendravimas faktiškai buvo apribotas. Sprendė, kad tuo pagrindu suinteresuoto asmens T. P. atsakomybė už šį pažeidimą yra, tačiau pinigine išraiška mažintina dėl J. P. nebendradarbiavimo.
10.8. 2023 m. balandžio 27 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Kaip paaiškino T. P., buvo analogiška situacija: jam nuvykus, vaiko darželyje nebuvo. Kadangi darželis yra toli nuo namų, jis nevyko mergaitės paimti į J. P. gyvenamąją vietą. Suinteresuoto asmens J. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad T. P. dukters atvyko neblaivus, dėl ko bendravimas neįvyko. Kita vertus, iš pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad balandžio 27 d. 17.03 J. P. rašė, kad „Esi išgėręs, T.“, toliau 17:12 val. „Nevykdai nutarties? „Vėl K. paimta iš darželio anksčiau“. Suinteresuoto asmens pateikta 2023 m. balandžio30 d. SPARK sąskaita – faktūra rodo kelionės laiką 2023 m. balandžio 27 d. nuo 16:24 val. iki 16:27 val. (iš viso 4 min.), tuomet nuo 16:30 val. iki 18:48 val. (iš viso 2 val. 19 min), tačiau iš tokios sąskaitos bei į bylą pateiktos kelionės lapo iškarpinės nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur suinteresuotas asmuo tiksliai vyko. Sprendė, kad dėl tokių prieštaringų paaiškinimų bei esančios rašytinės medžiagos, nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad 2023 m. balandžio 27 d. bendravimas neįvyko ir dėl kokių priežasčių, todėl šiuo atveju pažeidimą pripažintino neįrodytu.
10.9. 2023 m. balandžio 29 d. buvo šeštadienis, todėl T. P. turėjo šeštadienį 15:30 val. pasiimti dukrą iš J. P. gyvenamosi vietos ir sekmadienį 13:00 val. grąžinti dukrą į J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.. Kaip paaiškino T. P., 2023 m. balandžio 29 d. sirgo jo mama, sukilo spaudimas ar pan., o J. P. buvo apie tai informuota. Byloje pateiktas el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog balandžio 29 d. T. P. parašė „Šiandien mano mama negalės atvažiuoti. K. paimti neatvažiuosiu“, o į tai J. P. atrašė „Ačiū už pranešimą“. Nors pastarosios aplinkybės dėl A.-T. P. ligos 2023 m. balandžio 29 d. nėra įrodyta pateiktas medicininiais rašytiniais įrodymais, tačiau, remdamasis suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei pačios liudytojos A.-T. P. parodymais apie jos garbingą amžių bei sveikatos būklę, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog pastarosios aplinkybės dėl suinteresuoto asmens motinos ligos egzistavo ir 2023 m. balandžio 29 d. Taigi, nors 2023 m. balandžio 29 d. buvo skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimas, nes bendravimas neįvyko, tačiau toks pažeidimas buvo pateisinamas dėl objektyvių aplinkybių (artimo žmogaus sveikatos būklės).
10.10. 2023 m. birželio 8 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Dėl nurodyto epizodo suinteresuotas asmuo T. P. paaiškino, kad susitikimas neįvyko dėl jo sveikatos būklės: birželio 8 d. jis iškvietė greitąją, nes jam prasidėjo stiprūs nugaros skausmai. Jis turi išvaržą jau 10 m., dėl kurios būna paūmėjimai. Suinteresuoto asmens pateikti dokumentai iš esveikata.lt įrodo, kad 2023 m. birželio 9 d. 04:11 val. atvyko į ligoninę dėl nugaros skausmų, kurie prasidėjo nuo vakaro. Kita vertus, iš suinteresuoto asmens J. P. pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad balandžio 29 d. T. P. nurodė kitą priežastį dėl negalimumo bendrauti su dukra, o būtent: „Šiandien mano mama negalės atvažiuoti. K. paimti neatvažiuosiu“. Taigi, galimai susitikimas neįvyko ir dėl pastarosios priežasties. Visgi sprendė, kad esant įrodymams apie tai, jog 2023 m. birželio 9 d. ankstyvą rytą suinteresuotas asmuo dėl nugaros skausmų vyko į ligoninę, ten gydytojai nurodė, kad skausmai prasidėjo nuo vakaro, tai būtų 2023 m. birželio 8 d., todėl neįvykęs skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimas 2023 m. birželio 8 d. yra objektyviai pateisinamas.
10.11. 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo šeštadienį 15:30 val. pasiimti dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13:00 val. grąžinti į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., bendravimas neįvyko, nes jis gulėjo lovoje dėl išvaržos. Pastarosios aplinkybėms pagrįsti suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. pateikė birželio 24 d. T. P. rašytą žinutę, jog „Įtariu, kad vėl esi girtas. Iškviečiau policijos patrulį, kad patikrintų“. Byloje pateikta 2023 m. birželio 24 d. filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad, atidarius namų duris, stovi T. P., kuris, J. P. paklausus, „kur mama?“, atsakė, jog „neatvyko“, tuomet J. P. „skambinu policijai“. Iš pastarosios filmuotos medžiagos iš tikrųjų yra pagrindas įtarti, kad atvykęs T. P. galėjo būti neblaivus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pastaroji filmuota medžiaga taip pat paneigia suinteresuoto asmens T. P. paaiškinimus, kad 2023 m. birželio 24 d. bendravimas su dukra neįvyko dėl jo sveikatos būklė (dėl išvaržos). Dėl 2023 m. birželio 25 d. suinteresuotas nepateikė įrodymų, kad negalėjo bendrauti su dukra dėl jo paūmėjusios sveikatos būklės, todėl konstatavo, kad 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. skyrium gyvenančio tėvo ir jo dukros bendravimo tvarkos pažeidimai buvo ir jiems pateisinti nebuvo objektyvių priežasčių.
10.12. 2023 m. liepos 22 d. bei 2023 m. liepos 23 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, pasiimant ir grąžinant vaiką turėjo dalyvauti A.-T. P.. Suinteresuotas asmuo T. P. teigė, kad 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. vaiko paėmime ir grąžinime dalyvavo jo motina A.-T. P., tačiau iš pateiktos 2023 m. liepos 22 d. filmuotos medžiagos matyti, kad vaiko paėmime ji nedalyvavo (nėra matyti nei lauke, nei automobilyje), todėl sprendė, kad šiuo aspektu pažeidimas buvo. Tuo tarpu iš 2023 m. liepos 23 d. filmuotos medžiagos nėra galimybės įsitikinti, ar iš tiesų nedalyvavo A.-T. P., nes filmuojamas vaiko perdavimas prie durų ir nėra matyti automobilis, jo vidus, todėl nurodė, kad nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog 2023 m. liepos 23 d. nedalyvavo A.-T. P., o dėl to buvo padarytas skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimas.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nors CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo nutarties nevykdymo epizodų. Spręsdamas dėl konkretaus baudos dydžio, teismas atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį ir skaičių, į tai, kad suinteresuotam asmeniui jau buvo skirta bauda už skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tam tikromis datomis (2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. birželio 8 d.) pažeidimai buvo, tačiau jie buvo objektyviai pateisinami, dalis padarytų pažeidimų, teismo vertinimu, buvo mažareikšmiai/formalūs (2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d.) arba sąlygoti ir suinteresuoto asmens J. P. nebendradarbiavimo (2023 m. balandžio 25 d.), todėl teismas, įvertinęs konkrečius pažeidimus, jų pobūdį, kitas prie kiekvieno pažeidimo nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad yra pagrindas paskirti suinteresuotam asmeniui T. P. baudą, ją išieškant suinteresuoto asmens J. P. naudai. Už 2023 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. birželio 8 d. pažeidimus, kurie buvo objektyviai pateisinami, sankcijos neskirtinos. Už 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. liepos 22 d. pažeidimus skirtina po 20 Eur, o už 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. pažeidimus – po 50 Eur. Iš viso 290 Eur išieškotojos J. P. naudai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Suinteresuotas asmuo J. P. atskiruoju skundu prašo: 1) Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria skolininkas pripažintas padaręs pažeidimus 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. liepos 22 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. birželio 24 d., 2023 m. birželio 25 d.; 2) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria dalis antstolio pareiškimo netenkinta ir išspręsti klausimą iš esmės – šioje dalyje tenkinti antstolio pareiškimą ir pripažinti, kad skolininkas pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. birželio 23 d.; 3) Skirti skolininkui pažeidimų kiekiui ir mastui adekvačią baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimus, ją išieškant jos naudai; 4) Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties motyvuojamosios dalies išvadą, kad 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimas sąlygotas jos nebendradarbiavimo; 5) Priteisti jai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat didesnę reikšmę skyrė skolininko paaiškinimams, kurių nepagrindė jokie bylos duomenys. Skolininkui buvo paskirta labiau simbolinė bauda, kuri, tikėtina, neskatins jo ateityje laikytis teismų procesinių sprendimų, tuo labiau, atsižvelgiant į faktą, kad T. P. jau ne pirmą kartą pažeidžia teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to jau yra baustas. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo atveju, kai nutartis ar sprendimas nėra vykdomi geranoriškai, jie gali būti vykdomi priverstinai, juos pateikiant antstoliui. Teisės aktuose (Sprendimų vykdymo instrukcija, CPK) bei teismų praktikoje pažymima, kad nevykdant nepiniginio pobūdžio teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. kasacinio teismo nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-203/2011 ir Nr. e3K-3-160378/2019). Išieškotojas turi teisę pasitelkti antstolį tam, kad šis, siekdamas sprendimo įvykdymo, imtųsi CPK nurodytų priemonių, įskaitant ir priverstinį teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas kai kuriuos pažeidimus laikė „formaliais“, nepaaiškindamas tokios savo išvados. Kita vertus, įstatymas neišskiria ar sprendimas/nutartis turėtų būti nevykdomi „formaliai“, kad ir kaip tą reikėtų suprasti, ar nevykdomas visa apimtimi, tam, kad būtų galima kreiptis dėl priverstinio vykdymo. Atitinkamai, įstatymas nenumato, kad bet kokios apimties sprendimo/nutarties nevykdymas būtų pagrindu nereikalauti iš įpareigoto asmens tokio sprendimo/nutarties neįvykdyti ar leisti jį pažeidinėti. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad 2023 m. balandžio 2 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. skolininko padaryti pažeidimai yra formalūs, yra sunkiai suprantamas. Be kita ko, teismų praktikoje nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, yra aktualu nustatyti sprendimo (nutarties) nevykdančio tėvo (motinos) veiksmus, jų įtaką nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiais atvejais ne mažiau svarbi ir vaiko interesų apsauga, kadangi vaiko interesai pažeidžiami ne tik tais atvejais, kai trukdoma bendrauti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) ir vaikui, bet ir kai nustatytos tvarkos nesilaikoma ir kitais būdais. Atsižvelgiant į vaiko amžių, neabejotinai svarbu užtikrinti vaiko dienos režimo laikymąsi, elgtis nuosekliai, kad vaikas neprarastų pastovumo jausmo, nepatirtų neigiamų emocijų ir streso. Net jeigu T. P. bendravimo tvarką pažeidė formaliai, kaip nurodyta ginčijamoje nutartyje, toks elgesys neturėtų būti toleruojamas. Kadangi tokiu būdu pažeidžiamas ir vaiko interesas. Vaiką vėluojant grąžinti motinai darbo dienos vakare, tai reiškia, kad vaikas vėliau eis miegoti, dėl ko kėlimasis ryte bus sudėtingesnis; ne laiku migdant vaiką pietų miego savaitgalį, vaiko dienos režimas taip pat paveikiamas neigiamai. Dienos režimo nesilaikymas gali lemti vaiko irzlumą, negalėjimą susikaupti lavinimo veiklose ir pan. Pažymėjo ir tai, kad nei vienu vėlavimo atveju T. P. pats nepranešė J. P., kad vaiką bus vėluojama grąžinti ir kas sąlygoja tokį vėlavimą.
13.2. Pasisakydama dėl pažeidimų nurodė, kad:
13.2.1. dėl 2023 m. balandžio 2 d. pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas viena vertus konstatavo, kad neįrodytas A. T. P. nedalyvavimas grąžinant mažametę motinai, o pripažinęs, kad skolininkas vėlavo vaiką grąžinti nustatytu laiku, tokį pažeidimą laikė mažareikšmiu/formaliu, nors tuo pačiu konstatavo, kad skolininkas neįrodė savo teiginių, jog vaikas grąžintas ne laiku dėl to, kad miegojo. Pažymėjo, kad laikosi pozicijos, jog jau anksčiau teismų buvo konstatuota, kad T. P. teiginiai dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamo vykdymo tuo pagrindu, kad vaikas miega tuo metu, kai turėtų būti grąžinamas motinai, vertintini neigiamai. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022, nustatydamas laikiną tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarką – bendravimo valandas, įvertino vaiko dienos režimą. Todėl T. P. teigiant, kad mergaitė nustatytu laiku negrąžinama motinai, nes miega, tai tik patvirtina, kad T. P. nesilaiko ir vaiko dienos režimo, kas neabejotinai yra žalinga pačiam vaikui. Kita vertus, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginius apie vaiko miegą T. P. taip ir nepateikė. Tokiu būdu, T. P. vėluojant dukrą grąžinti motinai valandą laiko, nesant tam pateisinamų priežasčių, o taip pat, motinos iš anksto neinformuojant ir su ja nesitariant, negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad T. P. tik po to, kai išieškotoja į jį kreipėsi trumpąja žinute, vienu žodžiu parašė „Miegam“. Toks skolininko elgesys negali būti pateisinamas ir tuo aspektu, kadangi skolininkas akivaizdžiai demonstruoja tėvų pareigos tarpusavyje bendradarbiauti nevykdymą, ko neneigė ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nelaikė neigiamu dalyku tėvo nebendradarbiavimo, nors iš motinos tokios pareigos laikymosi reikalauja.
13.2.2. Dėl 2023 m. balandžio 4 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tokį pažeidimą taip pat laikė formaliu vien pagal skolininko žodinius paaiškinimus, kurių nepagrindė jokie objektyvūs duomenys, konstatavęs, kad mergaitę vėluota grąžinti dėl vaiko irzlumo ir nenoro grįžt pas mamą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kuria lyg ir siekė pateisinti skolininką, kad darbo dienomis tėvo ir vaiko bendravimui skiriant dvi valandas, vaikui gali būti sunku persiorientuoti (nutraukti buvimą su tėčiu ir vykti pas mamą). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl kitomis darbo dienomis, kuomet jokio bendravimo tvarkos pažeidimo T. P. nepadarė ir vaiką motinai grąžino laiku, tokios pat trukmės bendravimas nebuvo vaikui kliūtis persiorientuoti. Kita vertus, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir paties fakto, kad skolininkas T. P., duodamas paaiškinimus žodžiu, visais atvejais neigė pažeidimus, nors jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokius jo teiginius, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas kitais pažeidimų atvejais vėlavimo grąžinti vaiką nelaikė formaliu ar sąlygotu vaiko „nepersiorientavimo“.
13.2.3. Dėl 2023 m. balandžio 6 d. pažeidimo. Nurodė, kad skolininkui turėjo būti skiriama didesnė bauda, kadangi pažeidimas buvo grubus, nesuderinamas su tėvų bendradarbiavimo pareiga, pažeidė vaiko dienos režimą, buvo pademonstruota neslepiama nepagarba teismo priimtam sprendimui.
13.2.4. Dėl 2023 m. balandžio 16 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog šis pažeidimas, t. y. A. T. P. nedalyvavimas mergaitės grąžinime motinai, neįrodytas. Tokią išvadą grindė A. T. P. parodymais, nors pastaroji apklausta teisme liudytoja ir teigdama, kad visais atvejis dalyvauja K. P. paėmime ir grąžinime, kaip to reikalauja 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis, paklausta dėl konkrečių datų nieko paaiškinti negalėjo. Be to, byloje esantys vaizdo įrašai paneigė A. T. P. teiginius dėl dalyvavimo visais atvejais K. P. paėmime ir grąžinime, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas tokius liudytojos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, skolininkas T. P. teigė, kad jo mama K. P. grąžinime dalyvavo ir 2023 m. sausio 8 d., tačiau teismui parodžius vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog A. T. P. nebuvo, T. P. ir toliau teigė, kad jo mama dalyvavo. Tokiu būdu, mano, kad pirmosios instancijos teismas visus T. P. paaiškinimus dėl A. T. P. dalyvavimo vaiko paėmime ir grąžinime taip pat turėjo vertinti kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad T. P. linkęs aplinkybes nurodyti netiksliai ar neigti akivaizdžius faktus.
13.2.5. Dėl 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeidimas buvo padarytas, nes vaikas bendravimui iš viso nebuvo paimtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad T. P. nepateikė jokių duomenų, kad buvo susitarta, kad jis K. P. paims išimtinai iš darželio. Atitinkamai, įvertinus byloje esantį 2023 m. gegužės 2 d. vaizdo įrašą, tampa akivaizdu, kad tuo laikotarpiu J. P. mergaitę iš darželio parveždavo namo ir T. P. ją paimdavo iš motinos gyvenamosios vietos. Įvertinus tokius duomenis, pirmosios instancijos teismas negalėjo T. P. teiginių laikyti objektyviai pagrįstais, tuo labiau, jog T. P. nepateikė jokių duomenų, kurie jo teiginius pagrįstų. T. y. T. P. nepateikė duomenų, kad buvo nuvykęs į darželį tikslu paimti dukterį bendravimui. Dėl šios priežasties mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad toks pažeidimas sąlygotas J. P. nebendradarbiavimo, todėl pastaroji išvada šalintina iš nutarties motyvų.
13.2.6. Dėl 2023 m. balandžio 27 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas analogiškai, kaip ir aukščiau aprašytu atveju, vadovavosi išimtinai T. P. teiginiais dėl negalėjimo bendrauti su dukra, kadangi negalėjo jos paimti iš darželio. Kaip nurodyta aukščiau, jokie duomenys dėl T. P. vykimo į darželį nėra pateikti. Susipažinus su T. P. pateikta „Spark“ sąskaita, matyti, kad tą dieną važiavimo atstumas buvo 0 kilometrų, kas reiškia tik tai, jog T. P. buvo išsinuomojęs automobilį, bet su juo niekur nevažiavo. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ji pateikė vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad tuo laikotarpiu T. P. mergaitę paimdavo iš J. P. gyvenamosios vietos, kas reiškia, kad vykti į darželį jam netgi nereikėjo. Tokiu būdu, mano, kad T. P. turėjo būti pripažintas padaręs pažeidimą 2023 m. balandžio 27 dieną.
13.2.7. Dėl 2023 m. balandžio 29 d. 2023 m. balandžio 30 d. pažeidimo. Nurodė, kad teismas savo priimamų procesinių sprendimų neturėtų grįsti prielaidomis (CPK 263 str.). Tačiau, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvykusį bendravimą pripažino neįvykusiu dėl objektyvių priežasčių, pagal T. P. paaiškinimus darydamas prielaidą dėl trečiojo asmens sveikatos būklės. Įvertinus byloje esantį šalių susirašinėjimą, akivaizdu, kad T. P. buvo nurodęs, kad jo mama atvažiuoti negalės tik 2023 m. balandžio 29 d. Tačiau jokie duomenys dėl galimybės bendrauti sekančia dieną – 2023 m. balandžio 30 d., nebuvo pateikti. Tokiu būdu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pažeidimą nepadarytu. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad 2023 m. balandžio 29 d. pažeidimas nepadarytas, atkreipė dėmesį, kad jokių duomenų, dėl kokių priežasčių 2023 m. balandžio 30 d. T. P. su dukra bendrauti negalėjo ir/ar neatvyko, byloje nėra pateikta.
13.2.8. Dėl 2023 m. birželio 8 d. pažeidimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas laikė, kad šią dieną tėvas su dukra nebendravo dėl pateisinamų priežasčių, laikydamas, kad T. P. pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina jo teiginius. Savaime suprantama, kad sveikatos būklė gali būti objektyvia priežastimi trukdančia laikytis nustatytos tvarkos. Tačiau, mano, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tą faktą, kad T. P. nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir J. P. apie nebendravimą su dukra neinformavo, o taip pat ir neatsakė į jos parašytas žinutes. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas tėvų pareigą tarpusavyje bendradarbiauti laiko svarbiu dėmeniu, tačiau tokios pareigos vykdymo reikalauja tik iš išieškotojos. Taip pat, nebuvo įvertinta tai, kad į gydymo įstaigą T. P. kreipėsi sekančią dieną, anamnezė surašoma iš paciento teiginių; be to, šiuo atveju, T. P. teiginių apie išvaržą pateiktas išrašas nepatvirtino – išraše nurodyta nustatytas ūminis ir pirmą kartą gyvenime nustatytas susirgimas.
13.2.9. Dėl 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeidimų. Nurodė, kad vaizdo įrašas liudija, jog A. T. P. nedalyvavo nei dukros paėmime, nei grąžinime.
13.3. CPK 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu (žr., kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-168-695/2021 ir Nr. 3K-3-204-378/2021). Mano, kad už konstatuotus pažeidimus turėjo būti skiriama didesnė bauda. Pažymėjo, kad teismui pateikė duomenų apie tai, kad T. P. sistemingai ir sąmoningai netinkamai vykdo teismo nutartis, kuriomis nustatyta laikina jo bendravimo su mažamete dukra tvarka. Tokiu būdu, yra pažeidžiamas tiek civilinio proceso įstatymas, tiek išieškotojos teisėti interesai bei mažametės interesai (tinkamo dienos režimo užtikrinimas ir pan.), o taip pat ir paneigiamas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumas. Tuo labiau, jog skolininko veiksmai yra sistemingi, jis pats neneigia netinkamai vykdantis teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas už septynis nustatytus pažeidimus T. P. skyrė po 20 Eur baudą, o už tris pažeidimus po 50 Eur baudą. Tačiau 2023 m. balandžio 6 d. pažeidimas yra didesnio masto, kadangi T. P. mergaitę, nederinęs su motina, paėmė beveik šešiomis valandomis anksčiau laiko, be kita ko, sukeldamas chaosą darželyje, kuriame tuo metu buvo mergaitė. 2023 m. birželio 24 d. – 2023 m. birželio 25 d. pažeidimas, kuomet T. P. su dukra nebendravimo visą savaitgalį, o taip pat į bendravimą neatvyko ir tretysis asmuo, taip pat yra didesnio masto pažeidimas, už kurį turėjo būti skiriama didesnė negu simbolinio dydžio bauda. Pats tėvas savo elgesiu, nedėdamas pastangų bendrauti su vaiku, pažeidė vaiko interesus, neužtikrino vaikui bendravimo stabilumo ir ryšio su tėvu kūrimo. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu asmuo teismo sprendimu (nutartimi) yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (žr., kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2011 ir Nr. e3K- 3-160378/2019).
Šalies argumentai
13. Suinteresuotas asmuo T. P. atskiruoju skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręst klausimą iš esmės – antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti; 2) Priimti papildomus įrodymus, prijungiant juos prie bylos ir vertinant kartu su kitais įrodymais.
14. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. pakartojo, kad jam apie antstolio 2023 m. rugpjūčio 25 d. neįvykdymo aktą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tapo žinoma iš 2023 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimo. 20 dienų terminas skundui paduoti turėjo baigtis 2022 m. spalio 6 d., tačiau antstolis jau 2023 m. rugpjūčio 25 d. surašė ir 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo. Taigi, jo teisė apskųsti antstolio veiksmus buvo pažeista ir tai lėmė, kad pareiškimas teismui pateiktas nepagrįstai.
15.2. Pažymėjo, kad atsakingai ir sąžiningai vykdė 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartyje nustatytą bendravimo su savo nepilnamete dukra K. P. tvarką. Nežiūrint to, išieškotoja nuolatos jam reiškė įvairius nepagrįstus priekaištus, pretenzijas ir taip provokavo konfliktams, be jokio reikalo prikaišiojo, jog jis pažeidžia bendravimo tvarką, tyčia laiku negrąžina dukros. Toks J. P. netinkamas, nepadorus ir netgi piktybiškas elgesys, dažnai ir vaiko akivaizdoje, kelia nuolatinę įtampą ir bendravimo tvarką daro beviltiška. Šios aplinkybės taip pat turėjo būti vertinamos. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. tarp jų su J. P. vyksta skyrybų procesas, apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir byla šiuo metu yra Vilniaus apygardos teisme. Santuoka nutraukta, bet sprendimas dar neįsiteisėjąs. Santykiai įtempti, iš esmės konfliktiniai. J. P. akivaizdžiai suinteresuota daryti kliūtis bendraujant su dukrele. Kryptingai su atstovės pagalba jį, kaip vaiko tėvą, menkina, reiškia įvairiausio pobūdžio pretenzijas, nesant pagrindo kaltina, rodo nepasitikėjimą ir akivaizdžiai suinteresuota, kad jis būtų tik baudžiamas. Toks yra išieškotojos J. P. tikslas ir nagrinėjamu atveju – rašant antstoliui pranešimus. Akivaizdu, kad tai daroma tyčia, kad panaudoti ateityje palankiau sau, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Tačiau antstolis (ar jo padėjėjas) vietoj to, kad imtųsi veiksmų patikrinti ar pranešimai yra teisingi, pagrįsti ar ne, nei vieno karto nenuvyko į vietą, nesusisiekė su juo (skolininku), nepatikrino ir nenustatė, kad įpareigojimas vykdomas netinkamai. Antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, CPK 634 straipsnio 2 dalyje. Antstoliui nustačius, jog teismo įpareigojimas yra vykdomas tinkamai, tai turėjo būti įforminta aktu. Tačiau antstolis šių funkcijų neatliko. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl teismo nutarčių nevykdymo, patvirtinančių jo veiksmus buvus tyčiniais. Tokių įrodymų byloje nėra, o ir negali būti, nes jis visada vykdė teismo įpareigojimus. Tą teismui patvirtino 2023 m. rugsėjo 24 d. pateiktu atsiliepimu, paaiškinimais ir įrodymais, bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A.-T. P., kuri nurodė, jog pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį atvyksta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja vykstančiame tėvo bendravime su dukra. Liudytoja patvirtino, jog laikėsi teismo nutarties ir visuomet dalyvaudavo mergaitės grąžinime motinai. Pirmosios instancijos teismas pasirinktinai kai kuriais parodymais rėmėsi, o kai kuriais liudytojos parodymais nesivadovavo, atmetė. Iš teismo nutarties motyvų jis nesupranta kur yra jo kaltė. Kaltė nagrinėjamos bylos atveju yra subjektyvus, tyčinis veiksmas. Nei ketinimų, nei tyčios pažeidinėti teismo nutartis jis neturėjo, net minčių tokių nebuvo, todėl ir nelaiko savęs kaltu.
15.3. Pasisakydamas dėl pažeidimų nurodė, kad:
15.3.1. dėl 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog grąžinime nedalyvavo A.-T. P., tačiau pati A. T. P. teismui yra paaiškinusi, kad visada dalyvauja paimant ir grąžinant vaiką. Be to, iš vaizdo medžiagos nėra aiškiai matyti, kad A. T. P. sėdi už vairuotojo, nes mašinos stiklai tamsinti ir aiškiai nesimato. Prašo laikyti, kad šis epizodas yra neįrodytas.
15.3.2. Dėl 2023 m. balandžio 2 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog grąžinime nedalyvavo A.-T. P. ir kad vaikas grąžintas 14:00 val. o ne 13:00 val. Pažymėjo, kad pripažįsta dėl ne laiku grąžinto vaiko, nes buvo, jo manymu, objektyvi aplinkybė – vaikas tuo metu miegojo. Akcentavo, kad jam, kaip tėčiui, tenka pasirinkti ar pažeisti teismo nutartį, ar pasirūpinti kad vaikas pamiegotu tiek, kiek reikia, ir miegas nebūtu nutrauktas. Prašo patvirtinti, kad šis epizodas yra neįrodytas.
15.3.3. Dėl 2023 m. balandžio 4 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista grąžinimo tvarka, nes vaikas grąžintas ne 19.00, bet 19.30 val. Nurodė, kad vaikas 30 min. grąžintas vėliau, nes jis tą dieną buvo irzlus ir kaprizingas. Mano, kad šis epizodas neįrodytas bei prašo tai patvirtinti.
15.3.4. Dėl 2023 m. balandžio 6 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista bendravimo tvarka, nes vaikas iš darželio paimtas anksčiau, nei nurodyta nutartyje. Paaiškino, kad jam darbe buvo laisva diena ir nusprendė anksčiau paimti dukrą iš darželio, kad ji galėtų ilgesnį laiko tarpą praleisti su tėčiu, tuo parodydamas savo meilę ir norą būti su ja bei dalyvauti jos gyvenime, auklėjime. Prašo gerus ir nuoširdžius tėčio ketinimus, kurie nepažeidė vaiko interesų, laikyti kaip mažai reikšmingu visos bylos kontekste.
15.3.5. Dėl 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. pažeidimų. Nurodė, kad teigiama, jog vaiko paėmime ir grąžinime nedalyvavo A.-T. P.. Pažymėjo, kad pati A. T. P. negalėjo prisiminti konkrečių datų, kada ji dalyvavo ir kada negalėjo dalyvauti. Nurodė, kad jis jau taip pat nebepamena ar tą dieną ji laiku nespėjo atvykti, ar blogai jautėsi, tačiau ar dėl to turi nukentėti vaikas ir nebendrauti su tėčiu. Galimai močiutė atvyko vėliau į namus, o gal blogai jautėsi ir liko pas jį namie (nebepamena). Prašo patvirtinti, kad šis epizodas bendrai vertinant yra neįrodytas.
15.3.6. Dėl 2023 m. balandžio 20 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista tvarka ir vaikas grąžintas ne 19.00 val. bet 20.00 val. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išskyrus J. P. siųstų žinučių, jokių kitų įrodymų neturėjo, o žinant J. P. norą pakenkti jam ir kuo daugiau surinkti tariamų įrodymų, galėjo tyčia rašyti tokias žinutes, kad vėliau jas panaudoti kaip įrodymą. Žinant, kad J. motina nuolatos filmuoja, turėjo būtinai būti filmuota medžiaga, tačiau šiame epizode jos nėra, o pirmosios instancijos teismas net nepaklausė ar tokia yra, nes išieškotojos nebuvo teismo posėdžiuose, kaip ir antstolio. Todėl prašo vertinti, kad šis epizodas neįrodytas.
15.3.7. Dėl 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog jis neatvyko paimti vaiko bendravimui. Tačiau, kaip ir paaiškino pirmosios instancijos teismui, nuvyko vaiką paimti į darželį, tačiau jo jau ten nebuvo, o per spūstis nusigauti iki namų trunka kartais ir daugiau nei valanda, tad nebelieka laiko bendravimui visai. Būtent J. P. nebendradarbiavimas, arba siekis pakenkti ir sukuria panašias situacijas. Prašo šį epizodą vertinti, kaip neįrodytą.
15.3.8. Dėl 2023 m. balandžio 27 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog jis neatvyko paimti vaiko bendravimui. Įvyko analogiška situacija kaip ir 2023 m. balandžio 25 d. Prašo patvirtinti, kad šis epizodas neįrodytas.
15.3.9. Dėl 2023 m. balandžio 29 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog jis neatvyko paimti vaiko bendravimui. Akcentavo, kad motina sirgo ir ji negalėjo atvykti, apie tai informavo J. P.. Prašo teismo patvirtinti, kad epizodas neįrodytas.
15.3.10. Dėl 2023 m. birželio 8 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista bendravimo tvarka, nes jis neatvyko pasiimti vaiko. Akcentavo, kad yra pateikęs įrodymus, jog turi išvaržą ir labai paūmėjo skausmai, dėl ko naktį teko kviesti greitąją pagalbą. Prašo patvirtinti, kad šis epizodas neįrodytas.
15.3.11. Dėl 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. pažeidimų. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista tvarka, nes bendravimas neįvyko. Akcentavo, kad jo mama sirgo ir negalėjo atvykti, todėl atvažiavo be jos, tačiau J. P. atsisakė perduoti vaiką. Nors vis dar buvo dideli skausmai dėl išvaržos, bet su vaistais galėjo šiek tiek judėti, todėl tikėjosi ramiai praleisti laiką namuose. Šiuo atveju matoma, kad J. P. atsisako bendradarbiauti. Dėl objektyvių priežasčių (gydytojo išrašai pridedami) prašo šį epizodą vertinti kaip pateisinamą ir neįrodytą.
15.3.12. Dėl 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeidimų. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista tvarka, nes nei paimant, nei grąžinant nedalyvavo jo mama A.-T. P.. Prašo epizodus pripažinti neįrodytais.
15.4. Apibendrindamas nurodė, kad kaip matyti iš pateiktos medžiagos, įrodymų analizės, teismo vertinimo analizės bei bendro visos bylos vertinimo, tyčinio veiksmo nebendrauti su vaiku ar pažeisti tvarką nebuvo, tam visada buvo pateisinančios aplinkybės. Dėl to dar kartą prašo priimti filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip kartais būna sunku su mažamečiu vaiku, kai jis irzlus ar kaprizingas. Taip pat prašo priimti medicininį išrašą, kad 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. birželio 30 d. buvo pas gydytoją dėl išvaržos „juosmens ir kryžmens nervinių šaknelių uždegimas“.
15.5. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje teigia, kad iš 15 galimų jam reikštų pažeidimų buvo nustatyta 12. Nors pats pirmosios instancijos teismas pasisako aplamai dėl 12 atvejų, lieka neaišku iš kur atsiranda dar 3 atvejai. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje bent 6 atvejuose rašoma, kad faktas neįrodytas, tačiau rezoliucinėje dalyje ir dalyje, kurioje skirstomos bylinėjimosi išlaidos, pasisako apie 12 nustatytų pažeidimų. Akcentavo, kad ginčijama nutartimi yra nubaustas ne tik pinigine bauda, bet taip pat turi atlyginti J. P. bylinėjimosi išlaidas – 1 113,20 Eur. Nurodė, kad ši suma yra labai didelė už du teismo posėdžius.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens T. P. atskirąjį skundą atmesti ir atsisakyti priimti kartu su jo atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus.
16. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime, be argumentų, išdėstytų atskirajame skunde, nurodė, kad:
17.1. dalį savo skundo argumentų T. P. grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vaizdo įrašuose A. T. P. nesimato, nes ji sėdi už vairuotojo. Tokius T. P. teiginius laiko nepagrįstais, kadangi iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog buvo ne vienas atvejis, kai A. T. P. neatvyko (2023 m. balandžio 29 d. epizodas ir 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. epizodas). Taip pat 2023 m. sausio 8 d. ir 2023 m. balandžio 15 d. vaizdo įrašuose nufilmuotas T. P. vairuotas automobilis iš visų pusių, tačiau jokio žmogaus automobilio viduje nematyti.
17.2. Dėl skolininko pateiktų papildomų dokumentų prijungimo nurodė, kad T. P. pakartotinai prašo prijungti 2023 m. lapkričio 16 d. darytą vaizdo įrašą. Viena vertus, šis vaizdo įrašas nėra susijęs su byloje nagrinėjamais epizodais. Kita vertus, susipažinus su įrašu pastebėjo, kad mergaitė verkė jau prieš pradedant filmuoti, dėl ko nėra aišku, kokios tikrosios tokios vaiko nuotaikos priežastys. T. P. teikiami 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. birželio 30 d. medicininiai išrašai galėjo būti pateikti bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš išrašų, T. P. abiem atvejais atvyko planinės pagalbos, kas reiškia, kad jis pats galėjo pasirinkti bet kurią datą tokiems vizitams.
17. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą atmesti.
18. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime nurodė, kad kaip matyti iš viso atskirojo skundo turinio, išieškotoja siekia bausmių, tačiau pati nenori bendradarbiauti, todėl jos skundas nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Prašo atkreipti dėmesį, kad jis pateikė paaiškinimus ir įrodymus dėl kiekvieno iš nurodytų pažeidimų. Be to, išieškotoja pati nesugeba nulaikyti vaiko ir žino, kaip sunku kartais laiku grąžinti vaiką, kuris nuolatos bėga, žaidžia, dūksta, nes vaikui tai tik žaidimas, o ne teismo nutarties vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymą/netinkamą vykdymą patenkintas iš dalies.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Suinteresuotas asmuo T. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus –duomenis iš informacinės sistemos „e. sveikata“ apie jo 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. birželio 30 d. apsilankymus gydymo įstaigoje; 2023 m. lapkričio 16 d. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog suinteresuotų asmenų dukra išreiškia nenorą vykti į motinos gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
24. Šioje byloje ginčas vyksta dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymo/netinkamo vykdymo 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. balandžio 29 d. bei 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. birželio 8 d. 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. 2023 m. liepos 22 d. bei 2023 m. liepos 23 d. Taigi spręstina, kad duomenys apie 2023 m. birželio 23 d., 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. įvykusius faktus neturi įtakos šio ginčo išsprendimui, todėl naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl faktinių aplinkybių
25. Bylos duomenimis, antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/22/01053, pradėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (e. bylos 1 t., b. l. 89–96) nustatė laikiną tėvo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra:
27.1. kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į nepilnametės dukters dienos režimą, dalyvaujant motinai J. P.;
27.2. kiekvienos savaitės 2 šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į nepilnametės dukters dienos režimą, dalyvaujant motinai J. P..
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 (e. bylos 1 t., b. l. 133–139) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, uždraudžiant jam, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su dukra.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 (e. bylos 1 t., b. l. 121–125) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, papildomai nustatydamas, kad iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo, tėvas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 18.30 val. BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje, adresu Vytenio g. 45, Vilniuje, dalyvaujant BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialiniam darbuotojui.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 (e. bylos 1 t., b. l. 105–113) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, papildomai nustatydamas, kad tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, t. y., neporiniais metų savaitgaliais, dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 valandas:
30.1. šeštadienį 15.30 val. pasiimant dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžinant ją į motinos gyvenamąją vietą;
30.2. sekmadienį 9.00 val. pasiimant dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grąžinant ją į motinos gyvenamąją vietą, dalyvaujant T. P. motinai A.-T. P..
Žemesnės instancijos teismas
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 (e. bylos 1 t., b. l. 147–156) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, panaikinant 2021 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimą su nepilnamete dukra BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje ir šioje dalyje nustatant, jog tėvas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val., pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas ją į motinos gyvenamąją vietą.
31. Antstolis 2022 m. birželio 22 d. patvarkymu (e. bylos 1 t., b. l. 51–53) įpareigojo skolininką laikytis laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Šis patvarkymas skolininkui įteiktas 2023 m. birželio 27 d. (e. bylos 1 t., b. l. 41–47).
Žemesnės instancijos teismas
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 (e. bylos 1 t., b. l. 12–18) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią:
33.1. tėvas bendrauja su nepilnamete dukra dvi darbo dienas po dvi valandas savarankiškai, t. y., antradieniais ir ketvirtadieniais, 17.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš motinos gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas ją į motinos gyvenamąją vietą;
33.2. tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, t. y., neporiniais metų savaitgaliais, su nakvyne, šeštadienį 15.30 val. pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13.00 val. grąžindamas ją į motinos gyvenamąją vietą, dalyvaujant T. P. motinai A.-T. P..
33. Antstolis nurodė, kad išieškotoja informavo jį apie laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymą/netinkamą vykdymą, be kitų, šiais pranešimais:
Žemesnės instancijos teismas
34.1. 2023 m. sausio 10 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. sausio 8 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.);
34.2. 2023 m. balandžio 3 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 2 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.; dukra grąžinta pavėluotai);
34.3. 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 2 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (dukra grąžinta pavėluotai);
34.4. 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 6 d. pažeista tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (dukra paimta iš darželio 11.30 val., o grąžinta 19.05 val.);
34.5. 2023 m. balandžio 17 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos paėmime ir grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.);
34.6. 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 20 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (dukra grąžinta pavėluotai);
34.7. 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 25 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);
34.8. 2023 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 27 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (bendravimas su dukra nevyko);
34.9. 2023 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 29 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);
Žemesnės instancijos teismas
34.10. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. birželio 8 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);
34.11. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (bendravimas su dukra nevyko);
34.12. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos paėmime ir grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.).
34. Antstolis 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu (e. bylos 1 t., b. l. 218–219) įpareigojo skolininką laikytis laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
35. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 25 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (e. bylos 1 t., b. l. 167–168), kuriuo konstatavo, jog jo įpareigojimas neįvykdytas.
36. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1734-869/2023 tenkino iš dalies pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo – skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nevykdymą (2022 m. liepos 14 d. epizodas); skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nevykdymą (2022 m. rugpjūčio 7 d. epizodas); skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. 300 Eur baudą valstybės naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nevykdymą (2022 m. rugsėjo 26 d. epizodas); skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nevykdymą (2022 m. spalio 2 d. epizodas); likusioje dalyje pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino; priteisė iš skolininko T. P. išieškotojai J. P. 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1133-643/2023 paliko minėtą nutartį nepakeistą.
37. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1734-869/2023 motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo konstatuoti šie laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimai:
Žemesnės instancijos teismas
38.1. 2022 m. liepos 14 d. dukra buvo grąžinta pavėluotai (apie 30 minučių vėliau);
38.2. 2022 m. rugpjūčio 7 d. dukros grąžinime nedalyvavo A.-T. P.;
38.3. 2022 m. rugsėjo 26 d., kai pagal laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką tėvo bendravimas su nepilnamete dukra nebuvo numatytas, jis savavališkai paėmė dukrą iš tuo metu ją prižiūrėjusios išieškotojos motinos N. P. ir nusivežė ją į savo gyvenamąją vietą;
38.4. 2022 m. spalio 2 d. dukros grąžinime nedalyvavo A.-T. P..
Dėl bylos esmės
38. Suinteresuotas asmuo T. P. atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jo teisė apskųsti antstolio 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą nebuvo pažeista ar paneigta.
39. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas aukščiau nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, pakartoja, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas, tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-652-866/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-328-613/2024).
40. Taigi, suinteresuoto asmens T. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas.
41. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad: 2023 m. balandžio 16 d., 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeidimai nebuvo padaryti; už 2023 m. balandžio 29 d. bei 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. birželio 8 d. pažeidimus, kurie buvo objektyviai pateisinami, sankcijos skolininkui neskirtinos; už 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. liepos 22 d. pažeidimus skolininkui skirtinos baudos po 20 Eur; už 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. pažeidimus skolininkui skirtinos baudos po 50 Eur.
42. Tiek išieškotoja, tiek skolininkas ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas). Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaiko interesus bei jo gerovę.
Žemesnės instancijos teismas
45. Toliau dėl kiekvieno iš išieškotojos nurodytų laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimų pasisakytina atskirai:
46.1. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. sausio 8 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, dukros grąžinime turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens (skolininko) T. P. motina A.-T. P.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimas buvo padarytas – A.-T. P. dukros grąžinime nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde teigia, kad jo motina sėdėjo ant galinės mašinos sėdynės vairuotojo pusėje, dėl ko išieškotojos pateiktame vaizdo įraše jos nesimato. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą vaizdo įrašą, faktą, kad tokio pobūdžio pažeidimai jau buvo nustatyti anksčiau (žr. šios nutarties 39 punktą), sprendžia, kad labiau tikėtina, jog A.-T. P. 2023 m. sausio 8 d. dukros grąžinime nedalyvavo, todėl suinteresuoto asmens T. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas;
46.2. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 2 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, dukros grąžinime turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens (skolininko) T. P. motina A.-T. P., o vaikas grąžintas 13.00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tiek suinteresuoto asmens T. P., tiek rašytiniai suinteresuoto asmens J. P. paaiškinimai dėl A.-T. P. dalyvavimo vaiko grąžinime 2023 m. balandžio 2 d. yra priešingi, sprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo. Tuo tarpu dėl vaiko grąžinimo laiko nurodė, kad iš byloje pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimo matyti, jog suinteresuotas asmuo T. P. nurodė, kad „K. miega. Pabus parvešiu“ bei suinteresuoto asmens J. P. 13.49 val. dar buvo parašyta, kad „vėluoji grąžinti vaiką“, todėl yra pagrindas manyti, kad mergaitė iš tiesų galėjo būti grąžinta apie 14.30 val. Todėl sprendė, kad pažeidimas buvo, o aplinkybės, dėl kurių vaikas laiku nebuvo grąžintas, nėra objektyviai pateisinamos. Kita vertus nurodė, kad vaikui ilsintis (miegant), jo kėlimas vien tam, kad būtų laiku įvykdyta bendravimo tvarka (grąžinimas laiku), neatitinka geriausių vaiko interesų. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimą dėl pavėluoto vaiko grąžinimo laikė mažareikšmiu/formaliu. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, nustatydamas laikiną tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarką – bendravimo valandas, įvertino vaiko dienos režimą. Todėl, T. P. teigiant, kad mergaitė nustatytu laiku negrąžinama motinai, nes miega, tik patvirtina, jog T. P. nesilaiko ir vaiko dienos režimo, kas neabejotinai yra žalinga pačiam vaikui. Kita vertus, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginius apie vaiko miegą T. P. taip ir nepateikė. Tokiu būdu, T. P. vėluojant dukrą grąžinti motinai valandą laiko, nesant tam pateisinamų priežasčių, o taip pat, motinos iš anksto neinformuojant ir su ja nesitariant, pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde nurodė, kad pripažįsta, jog vaiką grąžino ne laiku, tačiau buvo, jo manymu, objektyvi aplinkybė – vaikas tuo metu miegojo. Apeliacinės instancijos teismas, suinteresuotam asmeniui neneigiant, kad vaiką grąžino ne laiku, pritaria, jog laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimas buvo padarytas bei jis nėra objektyviai pateisinamas. Kaip akcentavo išieškotoja, vaiko dienos režimas, nustatant laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, buvo įvertintas. Pasisakant dėl paskirtos baudos dydžio, pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pažeidimas buvo nustatytas anksčiau (žr., šios nutarties 39 punktą). Tą kartą skolininkui skirtas įspėjimas. Įvertinus tai, bei nurodytą pavėluoto vaiko grąžinimo priežastį (vaikas miegojo), konstatuotina, jog nėra pagrindo spręsti dėl didesnio dydžio baudos paskyrimo. Išdėstytų motyvų pagrindu suinteresuotų asmenų atskirieji skundai šiose dalyse atmestini;
46.3. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 4 d. buvo antradienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėjo būti grąžintas 19.00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad formaliai pažeidimas buvo – dukra buvo grąžinta pavėluotai (30 minučių vėliau). Tačiau taip pat nurodė, kad vienok, vertinant suinteresuoto asmens T. P. nurodytas aplinkybes, dėl ko užtruko grąžinti vaiką (vaikas buvo irzlus ir kaprizingas bei nenorėjo grįžti pas J. P.), atsižvelgiant į tai, kad reikia turėti omenyje, jog bendravimo tvarkos vykdymas susijęs su mažamečiu vaiku, tai, kad tėvo ir dukros bendravimui, įskaitant grąžinimą, skirtos tik 2 valandos, vaikui gali būti sunku greitai persiorientuoti (nutraukti buvimą su tėčiu ir vykti pas mamą), todėl formalus bendravimo tvarkos pažeidimas nepažeidė mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl kitomis darbo dienomis, kuomet jokio bendravimo tvarkos pažeidimo T. P. nepadarė ir vaiką motinai grąžino laiku, tokios pat trukmės bendravimas nebuvo vaikui kliūtis persiorientuoti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir paties fakto, kad skolininkas T. P., duodamas paaiškinimus žodžiu, visais atvejais neigė pažeidimus, nors jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokius jo teiginius, nepateikė. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde nurodė, kad vaikas grąžintas vėliau, nes jis tą dieną buvo irzlus ir kaprizingas. Mano, kad šis epizodas neįrodytas bei prašo tai patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas, suinteresuotam asmeniui neneigiant, kad vaiką grąžino ne laiku, pritaria, jog laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimas buvo padarytas. Įvertinus tai, kad pavėlavimas grąžinti vaiką buvo nežymus, bei suinteresuoto asmens T. P. paaiškinimus dėl vaiko nenoro grįžti pas J. P., konstatuotina, jog nėra pagrindo spręsti dėl didesnio dydžio baudos skyrimo. Išdėstytų motyvų pagrindu suinteresuotų asmenų atskirieji skundai šiose dalyse atmestini;
46.4. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 6 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutart, vaikas turėto būti paimtas 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžintas į J. P. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi kito pagrindo kaip tik pripažinti, jog vienasmeniškas suinteresuoto asmens T. P. sprendimas bei veikimas (vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos 11.30 val., kai nustatyta nuo 17.00 val.), nesuderinus su vaiko motina J. P., bei esant galiojančiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatytai tėvo ir dukros bendravimo tvarkai, buvo tyčinis, objektyviai nepateisinamas pažeidimas. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad skolininkui turėjo būti skiriama didesnė bauda, kadangi pažeidimas buvo grubus, nesuderinamas su tėvų bendradarbiavimo pareiga, pažeidė vaiko dienos režimą, buvo pademonstruota neslepiama nepagarba teismo priimtam sprendimui. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde paaiškino, kad jam darbe buvo laisva diena ir nusprendė anksčiau paimti dukrą iš darželio, kad ji galėtų ilgesnį laiką praleisti su tėčiu, tuo parodydamas savo meilę ir norą būti su ja bei dalyvauti jos gyvenime, auklėjime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant konfliktams tarp vaiko tėvų, suinteresuotas asmuo T. P., kurio atžvilgiu nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, turi jos laikytis, nepaisant to, kad, kaip nurodo, jam darbe buvo laisva diena. Pritartina, kad buvo padarytas laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimas. Dėl paskirtos baudos dydžio akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino suinteresuoto asmens J. P. nurodytus argumentus, jog šio pažeidimo pobūdis buvo grubus, bei skyrė daugiau nei dvigubai didesnę baudą, lyginant su paskirtų baudų dydžiu už kitus pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus. Išdėstytų motyvų pagrindu suinteresuotų asmenų atskirieji skundai šiose dalyse atmestini;
46.5. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaiko paėmime ir grąžinime turėjo dalyvauti A.-T. P.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dukros paėmime A.-T. P. nedalyvavo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties pažeidimas buvo. Tuo tarpu dėl vaiko grąžinimo 2023 m. balandžio 16 d., esant priešingiems suinteresuotų asmenų paaiškinimams bei nesant kitų įrodymų, sprendė, kad pažeidimo konstatuoti nėra pakankamo pagrindo. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad byloje esantys vaizdo įrašai paneigė A. T. P. teiginius dėl dalyvavimo visais atvejais K. P. paėmime ir grąžinime, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas tokius liudytojos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, skolininkas T. P. teigė, kad jo mama K. P. grąžinime dalyvavo ir 2023 m. sausio 8 d., tačiau teismui parodžius vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog A. T. P. nebuvo, T. P. ir toliau teigė, kad jo mama dalyvavo. Tokiu būdu, mano, kad pirmosios instancijos teismas visus T. P. paaiškinimus dėl A. T. P. dalyvavimo vaiko paėmime ir grąžinime taip pat turėjo vertinti kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad T. P. linkęs aplinkybes nurodyti netiksliai ar neigti akivaizdžius faktus. Suinteresuotas asmuo T. P. atskiruoju skundu prašo patvirtinti, jog šis epizodas, bendrai vertinant, yra neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaiko paėmimas 2023 m. balandžio 15 d., sprendžia, kad akivaizdu, jog A.-T. P. jame nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pažeidimas buvo. Pasisakant dėl vaiko grąžinimo 2023 m. balandžio 16 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama nutartimi, atsižvelgus į tai, kad suinteresuotų asmenų paaiškinimai dėl A.-T. P. dalyvavimo vaiko grąžinime 2023 m. balandžio 16 d. yra priešingi, pagrįstai konstatuota, jog šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pažeidimo. Tai, kad tokio pobūdžio pažeidimas yra fiksuotas ne pirmą kartą, kad skolininko paaiškinimai tam tikrais atvejais gali būti vertinami kritiškai, nereiškia, jog šiuo atveju, nesant jokių įrodymų dėl padaryto pažeidimo, o remiantis vien suinteresuotų asmenų paaiškinimais, galima visada daryti išvadą apie pažeidimo egzistavimą. Išdėstytų motyvų pagrindu suinteresuotų asmenų atskirieji skundai šiose dalyse atmestini;
46.6. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 20 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėjo būti grąžintas 19.00 val. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas – vaikas grąžintas 1 val. vėliau. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išskyrus J. P. siųstų žinučių, jokių kitų įrodymų neturėjo, o žinant J. P. norą pakenkti jam ir kuo daugiau surinkti, tariamų, įrodymų, galėjo tyčia rašyti tokias žinutes, kad vėliau jas panaudoti kaip įrodymą. Žinant, kad J. motina nuolatos filmuoja, turėjo būtinai būti filmuota medžiaga, tačiau šiame epizode jos nėra, o pirmosios instancijos teismas net nepaklausė ar tokia yra, nes išieškotojos nebuvo teismo posėdžiuose, kaip ir antstolio. Todėl prašo vertinti, kad šis epizodas neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo J. P. pateikė balandžio 20 d. jos T. P. rašytas žinutes, kuriose tiek 19.16 val., tiek 19.22 val., tiek 19.35 val. jos rašyta klausiant, kur yra, kodėl laiku negrąžintas vaikas (atsakymų iš T. P. nėra) (e. bylos 1 t., b. l. 96–97). Įvertinus tai bei faktą, kad tokio pobūdžio pažeidimas jau buvo nustatytas anksčiau (žr. šios nutarties 39 punktą), darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog dukra buvo grąžinta vėliau, todėl suinteresuoto asmens T. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas;
46.7. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 25 d. buvo antradienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17.00 val. paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pažeidimas buvo, nes vaikas iš viso nebuvo paimtas. Visgi, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytu atveju bendravimas turėjo vykti darbo dieną, laiku nuo 17 iki 19 val., t. y. pakankamai trumpą laiką, kaip paaiškino T. P., nuo darželio iki mergaitės motinos namų ir jo yra pakankamai ženklūs atstumai, dėl ko, J. P. iš anksto nenurodžius aktualios informacijos apie vaiko buvimo vietą (šiuo atveju, kad atvykti reikia jos gyvenamosios vietos adresu), sprendė, kad skyrium gyvenančio tėvo ir jo vaiko bendravimas faktiškai buvo apribotas. Nurodė, kad tuo pagrindu suinteresuoto asmens T. P. atsakomybė už šį pažeidimą yra, tačiau pinigine išraiška mažintina dėl J. P. nebendradarbiavimo. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad T. P. nepateikė jokių duomenų, kad buvo susitarta, kad jis K. P. paims išimtinai iš darželio. Atitinkamai, įvertinus byloje esantį 2023 m. gegužės 2 d. vaizdo įrašą, tampa akivaizdu, kad tuo laikotarpiu J. P. mergaitę iš darželio parveždavo namo ir T. P. ją paimdavo iš motinos gyvenamosios vietos. Taip pat T. P. nepateikė duomenų, kad buvo nuvykęs į darželį tikslu paimti dukterį bendravimui. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad toks pažeidimas sąlygotas, be kita ko, jos nebendradarbiavimo. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde nurodė, kad, kaip ir paaiškino pirmosios instancijos teismui, nuvyko vaiką paimti į darželį, tačiau jo jau ten nebuvo, o per spūstis nusigauti iki namų trunka kartais ir daugiau nei valanda, todėl nebelieka laiko bendravimui su vaiku. Prašo šį epizodą vertintini kaip neįrodytą. Apeliacinės instancijos teismas, suinteresuotam asmeniui neneigiant, kad su vaiku 2023 m. balandžio 25 d. nebendravo, pritaria, jog laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimas buvo padarytas. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad toks pažeidimas sąlygotas, be kita ko, išieškotojos nebendradarbiavimo, pažymėtina, jog išieškotoja nepateikė duomenų, kad tėvai buvo susitarę, jog vaikas tėvo bus visada paimamas iš išieškotojos gyvenamosios vietos, tuo labiau, kad nutartyje, nustatančioje laikiną bendavimo tvarką, numatyta, jog skoininkas dukrą paima iš ugdymo įstaigos arba iš motinos gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pažeidimas sąlygotas, be kita ko, išieškotojos nebendradarbiavimo, t.y. J. P. iš anksto nenurodžius aktualios informacijos apie vaiko buvimo vietą (šiuo atveju atvykti reikia jos gyvenamosios vietos adresu), skyrium gyvenančio tėvo ir jo vaiko bendravimas faktiškai buvo apribotas dėl iešieškotojos nesuteiktos aktualios informacijos. Išdėstytų motyvų pagrindu suinteresuotų asmenų atskirieji skundai šiose dalyse atmestini;
46.8. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 27 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17.00 val. paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens J. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad T. P. dukters atvyko neblaivus, dėl ko bendravimas neįvyko. Kita vertus, iš pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad balandžio 27 d. 17.03 J. P. rašė, kad „Esi išgėręs, T.“, toliau 17.12 val. „Nevykdai nutarties?“, T. P. atrašė „Vėl K. paimta iš darželio anksčiau“. Suinteresuoto asmens pateikta SPARK sąskaita – faktūra rodo kelionės laiką 2023 m. balandžio 27 d. nuo 16.24 val. iki 16.27 val. (iš viso 4 min.), tuomet nuo 16.30 val. iki 18.48 val. (iš viso 2 val. 19 min), tačiau iš tokios sąskaitos bei į bylą pateiktos kelionės lapo iškarpinės nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur suinteresuotas asmuo tiksliai vyko. Dėl tokių prieštaringų paaiškinimų bei esančios rašytinės medžiagos sprendė, kad nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog 2023 m. balandžio 27 d. bendravimas neįvyko ir dėl kokių priežasčių, todėl šiuo atveju pažeidimą pripažino neįrodytu. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad ji pateikė vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad tuo laikotarpiu T. P. mergaitę paimdavo iš J. P. gyvenamosios vietos, kas reiškia, kad vykti į darželį jam netgi nereikėjo. Tokiu būdu, mano, kad T. P. turėjo būti pripažintas padaręs pažeidimą 2023 m. balandžio 27 dieną. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde nurodė, kad įvyko analogiška situacija kaip ir 2023 m. balandžio 25 d., todėl prašo patvirtinti, kad šis epizodas neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pats suinteresuotas asmuo T. P. neneigia, jog 2023 m. balandžio 27 d. su dukra nebendravo, nurodydamas, kad susiklostė tapati situacija kaip ir 2023 m. balandžio 25 d., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog 2023 m. balandžio 27 d. bendravimas neįvyko. Tačiau, įvertinus tai, kad pati išieškotoja neinformavo apie vaiko buvimo vietą, kaip ir 2023 m. balandžio 25 d. atveju, spręstina, kad, esant tokioms aplinkybėms, bauda neskirtina. Pažymėtina, kad tinkamas bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimas. Ginčo atveju nutartyje numatyta, kad tėvas bendrauja su nepilnamete dukra dvi darbo dienas po dvi valandas, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš motinos gyvenamosios vietos. Taigi išieškotoja, siekiant užtikrinti numatytą susitikimą, turėtų informuoti skolininką apie vaiko buvimo vietą, t. y. bendradarbiauti su vaiku susijusiais klausimais, nes teismo procesinio sprendimu kiekviena gyvenimiška situacija negali būti reglamentuota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi įvertinti ir susitarti, kaip būtų užtikrinama vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su tėvu būtų tinkamai įgyvendinta. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei ir emocinei raidai. Užsitęsus konfliktinei šalių tarpusavio situacijai, vaikas jaučiasi nesaugus, todėl tinkamas ir geranoriškas konkrečios bendravimo tvarkos vykdymas padėtų užtikrinti psichologinę vaiko gerovę bylos nagrinėjimo metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Taigi, nurodyti motyvai sudaro pagrindą suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą šioje dalyje atmesti;
46.9. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. balandžio 29 d. buvo šeštadienis, todėl T. P. turėjo šeštadienį 15.30 val. paimti dukrą iš J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13.00 val. grąžinti dukrą į J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog aplinkybės dėl suinteresuoto asmens motinos ligos egzistavo. Taigi, nors 2023 m. balandžio 29 d. buvo skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimas, nes bendravimas neįvyko, tačiau toks pažeidimas buvo pateisinamas dėl objektyvių aplinkybių (artimo žmogaus sveikatos būklės). Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad įvertinus byloje esantį šalių susirašinėjimą, akivaizdu, kad T. P. buvo nurodęs, jog jo mama atvažiuoti negalės tik 2023 m. balandžio 29 d. Tačiau jokie duomenys dėl galimybės bendrauti sekančia dieną – 2023 m. balandžio 30 d., nebuvo pateikti. Tokiu būdu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pažeidimą nepadarytu. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad 2023 m. balandžio 29 d. pažeidimas nepadarytas, atkreipė dėmesį, kad jokių duomenų, dėl kokių priežasčių 2023 m. balandžio 30 d. T. P. su dukra bendrauti negalėjo ir/ar neatvyko, byloje nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktas el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog balandžio 29 d. T. P. parašė „Šiandien mano mama negalės atvažiuoti. K. paimti neatvažiuosiu“. A.-T. P. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bei į (duomenys neskelbtini) atvyksta kas antrą savaitę (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 20 d., garso įrašo 24 min. 48 sek. – 44 min. 58 sek.). Remiantis šiais duomenimis, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pažeidimas buvo pateisinamas dėl objektyvių aplinkybių yra pagrįsta, todėl suinteresuoto asmens J. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas;
46.10. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. birželio 8 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17.00 val. paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, esant įrodymams apie tai, jog 2023 m. birželio 9 d. ankstyvą rytą suinteresuotas asmuo dėl nugaros skausmų vyko į ligoninę, ten gydytojai nurodė, kad skausmai prasidėjo nuo vakaro, tai būtų 2023 m. birželio 8 d., todėl neįvykęs skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimas 2023 m. birželio 8 d. yra objektyviai pateisinamas. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tą faktą, kad T. P. nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir J. P. apie nebendravimą su dukra neinformavo, o taip pat ir neatsakė į jos parašytas žinutes. Taip pat nebuvo įvertinta tai, kad į gydymo įstaigą T. P. kreipėsi sekančią dieną, anamnezė surašoma iš paciento teiginių. Be to, šiuo atveju T. P. teiginių apie išvaržą pateiktas išrašas nepatvirtino – išraše nurodyta, kad nustatytas ūminis ir pirmą kartą gyvenime nustatytas susirgimas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad, esant duomenims apie suinteresuoto asmens T. P. vykimą į gydymo įstaigą, tas faktas, jog, kaip nurodo išieškotoja, jis nebendradarbiavo (nepranešė apie tai išieškotojai), nesudaro pagrindo spręsti, jog už šį epizodą turėtų būti paskirta poveikio priemonė, todėl suinteresuoto asmens J. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas;
46.11. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo šeštadienį 15.30 val. paimti dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13.00 val. grąžinti į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. skyrium gyvenančio tėvo ir jo dukros bendravimo tvarkos pažeidimai buvo ir jiems pateisinti nebuvo objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad byloje pateikta 2023 m. birželio 24 d. filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad, atidarius namų duris, stovi T. P., kuris, J. P. paklausus, „kur mama?“, atsakė, jog „neatvyko“, tuomet J. P. pasakė „skambinu policijai“. Akcentavo, kad iš pastarosios filmuotos medžiagos iš tikrųjų yra pagrindas įtarti, kad atvykęs T. P. galėjo būti neblaivus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde nurodė, kad jo mama sirgo ir negalėjo atvykti, todėl atvažiavo be jos, tačiau J. P. atsisakė perduoti vaiką. Nors vis dar buvo dideli skausmai dėl išvaržos, bet su vaistais galėjo šiek tiek judėti, todėl tikėjosi ramiai praleisti laiką namuose. Šiuo atveju matoma, kad J. P. atsisako bendradarbiauti. Dėl objektyvių priežasčių (gydytojo išrašai pridedami) prašo šį epizodą vertinti kaip pateisinamą ir neįrodytą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais, suinteresuoto asmens T. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas;
46.12. kaip pažymėta ginčijamoje nutartyje, 2023 m. liepos 22 d. bei 2023 m. liepos 23 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, paimant ir grąžinant vaiką turėjo dalyvauti A.-T. P.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktos 2023 m. liepos 22 d. filmuotos medžiagos matyti, kad vaiko paėmime nedalyvavo (nėra matyti nei lauke, nei automobilyje) A.-T. P., todėl šiuo aspektu pažeidimas buvo. Tuo tarpu iš 2023 m. liepos 23 d. filmuotos medžiagos nėra galimybės įsitikinti, ar iš tiesų nedalyvavo A. T. P., nes filmuojamas vaiko perdavimas prie durų ir nėra matyti automobilis, jo vidus, todėl nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog 2023 m. liepos 23 d. nedalyvavo A.-T. P., o dėl to buvo padarytas skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimas. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde nurodė, kad vaizdo įrašai liudija, jog A.-T. P. nedalyvavo nei dukros paėmime, nei grąžinime. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus vaizdo įrašus, sprendžia, kad jie patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl suinteresuoto asmens J. P. atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas.
46. Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde taip pat nurodė, kad mano, jog skolininkui už konstatuotus pažeidimus buvo paskirta labiau simbolinė bauda, kuri, tikėtina, neskatins jo ateityje laikytis teismų procesinių sprendimų.
47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinoji apsaugos priemonė – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka – atitinka CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6–8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
49. Nagrinėjamu atveju viso skolininkui skirta 290 Eur bauda. Įvertinus tai, kad, kaip minėta šios nutarties 37-38 punktuose, anksčiau skolininkui už tokio paties pobūdžio pažeidimus buvo skirti įspėjimai, taip pat įvertinus tai, kad dalis nagrinėjamu atveju nustatytų pažeidimų (nežymus vėlavimas grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą, skolininko motinos nedalyvavimas vaiko paėmime ir grąžinime) nepažeidė mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, bei atsižvelgus į tai, kad už 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. pažeidimus, kai vaiko ir tėvo bendravimas neįvyko, skolininkui buvo skirtos daugiau nei dvigubai didesnės baudos, lyginant su paskirtų baudų dydžiu už kitus pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, spręstina, kad ginčijama nutartimi nustatyti baudų dydžiai yra teisingi ir pagrįsti.
50. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320, 338 straipsniai).
51. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai nėra tenkinami, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
52. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš 15 galimų suinteresuotam asmeniui T. P. reikštų pažeidimų buvo nustatyta 12, sprendė, jog proporcingai iš suinteresuoto asmens T. P. suinteresuotam asmeniui J. P. priteistina 1 113,20 Eur (80 proc.) Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde išdėstė abejones dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo – teigia, kad pats pirmosios instancijos teismas pasisako aplamai dėl 12 atvejų, todėl lieka neaišku iš kur atsiranda dar 3 atvejai; pirmosios instancijos teismo nutartyje bent 6 atvejuose rašoma, kad faktas neįrodytas, tačiau rezoliucinėje dalyje ir dalyje, kurioje skirstomos bylinėjimosi išlaidos, pasisako apie 12 nustatytų pažeidimų; bylinėjimosi išlaidų suma yra labai didelė už du teismo posėdžius.
54. Kaip matyti iš šios nutarties 34 punkto, išieškotoja antstoliui nurodė, kad per 12 darbo dienų ir savaitgalių buvo padaryta viso 17 laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimų (vertinant, kad savaitgaliais (2023 m. balandžio 29 d. bei 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d.) buvo, išieškotojos teigimu, padaryti keturi pažeidimai – skolininkas neatvyko pasiimti vaiko nei šeštadienį, nei sekmadienį). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d. 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. liepos 22 d. buvo padaryta po vieną pažeidimą, ir 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. – du pažeidimai, kurie nėra pateisinami objektyviomis priežastimis, ir kad 2023 m. balandžio 29 d. bei 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. birželio 8 d. buvo padaryti trys pažeidimai, kurie yra pateisinami objektyviomis priežastimis. Taigi, buvo konstatuota, jog viso padaryta 14 pažeidimų, tačiau vertintina, kad skaičiuojant išieškotojai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turi būti vertinami tik tie pažeidimai, kurie nebuvo pateisinti objektyviomis priežastimis.
55. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos.
56. Suinteresuotas asmuo J. P. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti jai viso 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 1 t., b. l. 28).
57. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
58. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, iš 17 galimų suinteresuotam asmeniui T. P. reikštų pažeidimų buvo nustatyta 11 pažeidimų, kurie nebuvo pateisinti objektyviomis priežastimis, todėl iš skolininko išieškotojai priteistina 65 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
59. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
60. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2. punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19. punktas).
61. Nagrinėjamu atveju išieškotojos atsiliepimas byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 26 d., o teismo posėdžiai vyko 2023 m. spalio 20 d. (trukmė 12 min.), 2023 m. lapkričio 14 d. (trukmė 1 val. ir 41 min.) ir 2023 m. gruodžio 20 d. (trukmė 12 val. ir 32 min.). Taigi, maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis sudaro 4 899,75 Eur (1 959,9 Eur x 2,5), o už vieną atstovavimo teisme valandą – 200,01 Eur (2 000,1 Eur x 0,1).
62. Iš išieškotojos pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo parengimą ji sumokėjo 1 040,60 Eur, tuo tarpu likusi prašoma priteisti sumą sudaro užmokestį, sumokėtą už atstovavimą teismo posėdžiuose.
63. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, bylos sudėtingumą ir posėdžių trukmę, sprendžia, kad išieškotojos nurodyta suma yra teisinga ir protinga, todėl iš skolininko išieškotojai priteistina 904,47 Eur (65 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Atmetus suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuotų asmenų J. P. ir T. P. atskiruosius skundus atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį dalyje dėl baudos skyrimo.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš suinteresuoto asmens T. P. a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 904,47 Eur (devynis šimtus keturis eurus ir keturiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios intsancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.