Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jei vaiko tėvas T. P. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog T. P. pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – skyrė T. P. iš viso 290 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 (aktualus Nr.e2-196-869/2023) netinkamą vykdymą, ją priteisiant išieškotojos (suinteresuoto asmens) J. P. naudai; priteisė iš suinteresuoto asmens T. P. suinteresuoto asmens J. P. naudai 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo procesinį pobūdį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas savaime nesukuria skolininkui (šiuo atveju suinteresuotam asmeniui T. P.) teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas antstolio vertinimas dėl teismo procesinio sprendimo neįvykdymo aplinkybių. Tokio akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o faktiškai yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar skolininkas (T. P.) tinkamai/netinkamai vykdė teismo procesinį(-ius) sprendimą(-us), dėl kurio(-ių) nevykdymo antstolis surašė 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo nevykdymo aktą, suinteresuoto asmens paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti antstolio surašytame sprendimų nevykdymo akte nurodytas aplinkybes, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi, surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes, o galutinį vertinimą dėl akte nurodytų aplinkybių atlieka teismas, įvertinęs tiek antstolio, tiek išieškotojo, tiek ir skolininko nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą. Pats akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-652-866/2019; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-3032-614/2018). Kadangi sprendimų(-o) nevykdymo aktas negali būti savarankišku ginčo dalyku, tai reiškia, kad jis yra neskundžiamas. Atitinkamai ir suinteresuoto asmens (skolininko) teisė apskųsti šį aktą nebuvo pažeista ar paneigta. Vien ta aplinkybė, jog antstolis minėtame akte nurodė, jog jis gali būti skundžiamas, nesudaro teismui pagrindo spręsti kitaip nei prieš tai nurodyta. Be to, teisės aktai nenumato antstoliui procesinės pareigos nurodytą aktą išsiųsti suinteresuotiems asmenims, įskaitant skolininką T. P..

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno išieškotojos nurodyto laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimo nurodė, kad:

10.1. 2023 m. sausio 8 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, dukros grąžinime turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens (skolininko) T. P. motina A.-T. P.. Anot suinteresuoto asmens T. P., jo motina (A.-T. P.) visada dalyvavo paimant ir grąžinant vaiką. Duodant paaiškinimus posėdžio metu dėl 2023 m. sausio 8 d. epizodo jis teigė, kad mama lieka automobilyje, o gal tą dieną buvo lauke. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad į klausimą „Kur mama?“ suinteresuotas asmuo T. P. nieko neatsako. Suinteresuoto asmens motinos (A.-T. P.) nėra matyti nei lauke, nei automobilyje. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A.-T. P. parodė, kad visada stengiasi atvykti, tačiau klausiant dėl konkrečių pažeidimo epizodų negalėjo prisiminti konkrečių dienų, tad negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti apie kiekvieną dalyvavimą vaiko priėmime/perdavime. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darė neabejotiną išvadą, kad 2023 m. sausio 8 d. vaiko grąžinime A.-T. P. nedalyvavo, todėl buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties pažeidimas.

10.2. 2023 m. balandžio 2 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, dukros grąžinime turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens (skolininko) T. P. motina A.-T. P., o vaikas grąžintas 13.00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., jo mama dalyvavo grąžinime, o laiku negrąžino todėl, kad vaikas pažadintas užmigo. Apie tai informavo J. P.. Kai pamiegojo, mergaitė buvo atvežta atgal į J. P. gyvenamąją vietą. Šiuo atveju tiek suinteresuoto asmens T. P., tiek rašytiniai J. P. paaiškinimai dėl A. T. P. dalyvavimo 2023 m. balandžio 2 d. yra priešingi, pačios liudytojos A. T. P. parodymai, nesant kitų įrodinėjimo priemonių, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad 2023 m. balandžio 2 d. nedalyvavo suinteresuoto asmens motina, todėl šiuo aspektu bendravimo tvarkos pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti. Tuo tarpu dėl grąžinimo laiko suinteresuotas asmuo T. P. neginčijo, kad grąžinta vėliau, tačiau, kaip ir paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., taip pat matyti ir iš byloje pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimo, T. P. nurodė tas pačias aplinkybes, kad „K. miega. Pabus parvešiu“. Suinteresuoto asmens J. P. 13.49 val. dar buvo parašyta, kad „vėluoji grąžinti vaiką“, todėl sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog mergaitė iš tiesų galėjo būti grąžinta apie 14.30 val., kai tuo tarpu pagal galiojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį mergaitė turėjo būti grąžinta 13 val. Sprendė, kad šiuo atveju teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas buvo, nes vaikas laiku motinai nebuvo grąžintas, o aplinkybės, dėl kurių vaikas laiku nebuvo grąžintas, nėra objektyviai pateisinamos. Kita vertus, nurodė, kad mano, jog preciziškas ir itin tikslus bendravimo tvarkos laikymasis kartais gali būti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Nors bendravimo tvarką turi vykdyti tėvai (šiuo atveju suinteresuoti asmenys T. P. ir J. P.), tačiau tai, kiek ji bus tiksliai ir sėkmingai įvykdyta priklauso ir nuo vaiko (vaikų), jų asmenybės, charakterio, nuotaikos. Šiuo atveju bendravimo tvarka nustatyta tarp tėvo ir mažametės K. P.. Pažymėjo, kad nors nepriėmė suinteresuoto asmens T. P. pateiktos filmuotos medžiagos, kurioje mergaitė emocionaliai reiškė nenorą važiuoti pas mamą, tačiau negali, vertindamas suinteresuoto asmens T. P. veiksmus ar neveikimą, neturėti omenyje ir tai, kad bendravimo tvarka pirmiausia nustatyta dėl vaiko interesų. Vaikui ilsintis (miegant), jo kėlimas vien tam, kad būtų laiku įvykdyta bendravimo tvarka (grąžinimas laiku), teismo įsitikinimu, neatitinka geriausių vaiko interesų.

10.3. 2023 m. balandžio 4 d. buvo antradienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėjo būti grąžintas 19.00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Nurodė, kad dėl šio epizodo suinteresuotas asmuo T. P. neginčijo, kad vaikas grąžintas vėliau (19.30 val.), o to priežastis nurodė tai, kad tą dieną vaikas buvo irzlus ir kaprizingas bei nenorėjo grįžti pas J. P.. Atitinkamai jis užtruko šiek tiek laiko, kol vaikas nurimo, kad galėtų aprengti ir nuvežti. Kadangi nėra ginčo dėl to, jog vaikas grąžintas vėliau, konkrečiai 30 min. nei nustatyta bendravimo tvarkoje, darė išvadą, kad formaliai buvo pažeidimas. Vienok sprendė, vertinant suinteresuoto asmens T. P. nurodytas aplinkybes, dėl ko užtruko grąžinti vaiką, atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, kad reikia turėti omenyje, jog bendravimo tvarkos vykdymas susijęs su mažamečiu vaiku, tai, kad 2023 m. balandžio 4 d. buvo antradienis, darbo diena, tėvo ir dukros bendravimui, įskaitant grąžinimą, skirta tik 2 valandos, vaikui gali būti sunku greitai persiorientuoti (nutraukti buvimą su tėčiu ir vykti pas mamą), todėl formalus bendravimo tvarkos pažeidimas nepažeidė mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

10.4. 2023 m. balandžio 6 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėto būti paimtas 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžintas į J. P. gyvenamąją vietą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2023 m. balandžio 6 d. turėjo laisvą dieną, todėl paėmė dukrą iš darželio anksčiau (11.30 val.). Patvirtino, kad dėl vaiko paėmimo nesuderino su J. P., nes, anot jo, neturi derinti. Pažymėjo, kad nurodytas faktines aplinkybes dėl paėmimo laiko patvirtina ir 2023 m. balandžio 7 d. Nr. SD-21 Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl K. P. laikinojo bendravimo nutarties sąlygų su tėčiu“. Sprendė, kad šiuo atveju neturi kito pagrindo kaip tik pripažinti, kad toks vienasmeniškas suinteresuoto asmens T. P. sprendimas bei veikimas (vaiko paėmimas 11.30 val., kai nustatyta nuo 17.00 val.), nesuderinus su vaiko motina J. P., bei esant galiojančiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatytai tėvo ir dukros bendravimo tvarkai, buvo tyčinis, objektyviai nepateisinamas pažeidimas.

10.5. 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaiko paėmime ir grąžinime turėjo dalyvauti A.-T. P.. Suinteresuotas asmuo T. P. tvirtino, kad 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. vaiko paėmime bei grąžinime dalyvavo jo motina A.-T. P.. Vienok nurodė, kad byloje apklausta liudytoja A.-T. P. to patvirtinti negalėjo. Byloje pateikta 2023 m. balandžio 15 d. filmuota medžiaga įrodo, kad mergaitės paėmime A.-T. P. nedalyvavo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties (rezoliucinės dalies 2 punkto) pažeidimas buvo. Tuo tarpu dėl vaiko grąžinimo 2023 m. balandžio 16 d., esant priešingiems suinteresuotų asmenų paaiškinimams bei nesant kitų įrodymų, pažymėjo, kad negali kategoriškai konstatuoti dėl A.-T. P. dalyvavimo ar ne vaiko grąžinime (2023 m. balandžio 16 d.), todėl pastaruoju atveju sprendė, jog pažeidimo konstatuoti nėra pakankamo pagrindo.

10.6. 2023 m. balandžio 20 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, vaikas turėjo būti grąžintas 19:00 val. į J. P. gyvenamąją vietą. Dėl pastarojo epizodo suinteresuotas asmuo T. P. nesutiko, teigdamas, kad vaiką grąžino 19.05 val., tačiau be jo paties duotų paaiškinimų, jokių jo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų asmuo nepateikė. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. pateikė balandžio 20 d. jos T. P. rašytas žinutes, kuriose tiek 19.16 val., tiek 19.22 val., 19.35 val. jos rašyta klausiant, kur yra, kodėl laiku negrąžintas vaikas (atsakymų iš T. P. nėra), o jau po 21.38 val. parašyta, kad „K. grąžinai be suknelės. Prašau kitą kartą grąžinti“, todėl sprendė, kad yra pagrindai pripažinti, jog mergaitė galėjo būti grąžinta būtent 20 val. Pagal galiojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį vaikas turėjo būti grąžintas 19.00 val., grąžintas 1 val. vėliau, nesant objektyvių ar pateisinančių aplinkybių, todėl konstatavo, kad šiuo atveju pažeidimas buvo.

10.7. 2023 m. balandžio 25 d. buvo antradienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., tą dieną jis apie 17 val. nuvyko į darželį dukrytės, tačiau ji jau buvo paimta. Piko valandomis sunku grįžti. Neliko laiko kada pasiimti ir bendrauti su vaiku. J. P. neinformavo, kur vaikas yra, o jis irgi tokios informacijos neprašė. Vertinant šią situaciją, suinteresuotiems asmenims dar kartą priminė, kad tinkamam skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos įgyvendinimui užtikrinti būtina tiek tėvo (T. P.), tiek motinos (J. P.) bendradarbiavimas tarpusavyje ir toks bendradarbiavimas būtinas pirmiausiai dėl jų vaiko (K. P.) interesų. Nors pagal tuo metu galiojančią 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį T. P. turi teisę pasiimti dukrą tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš J. P. gyvenamosios vietos, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog J. P. informavo T. P., kad mergaitė pasiėmimo metu bus namie ir pasiėmimo vieta šią dieną (2023 m. balandžio 25 d.) bus jos gyvenamoji vieta. Tai, kad mergaitė turėjo būti pasiima iš namų įrodo ir suinteresuoto asmens J. P. pateikta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad ji su dukryte prie namų lauke laukia atvykstančio T. P.. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, o ir T. P. pripažino, kad tokios informacijos (kur yra vaikas) jis nesiteiravo, vadinasi, ir pats prisidėjo prie tokios situacijos atsiradimo. Esant tokios aplinkybėms, darė išvadą, kad 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimas buvo, nes vaikas iš viso nebuvo paimtas pagal nustatytą bendravimo tvarką. Visgi atsižvelgė į tai, kad nurodytu atveju bendravimas turėjo vykti darbo dieną, laiku nuo 17 iki 19 val., t.y. pakankamai trumpą laiką, kaip paaiškino T. P., nuo darželio iki mergaitės motinos namų ir jo yra pakankamai ženklūs atstumai, dėl ko, J. P. iš anksto nenurodžius aktualios informacijos apie vaiko buvimo vietą (šiuo atveju atvykti reikia jos gyvenamosios vietos adresu), skyrium gyvenančio tėvo ir jo vaiko bendravimas faktiškai buvo apribotas. Sprendė, kad tuo pagrindu suinteresuoto asmens T. P. atsakomybė už šį pažeidimą yra, tačiau pinigine išraiška mažintina dėl J. P. nebendradarbiavimo.

10.8. 2023 m. balandžio 27 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Kaip paaiškino T. P., buvo analogiška situacija: jam nuvykus, vaiko darželyje nebuvo. Kadangi darželis yra toli nuo namų, jis nevyko mergaitės paimti į J. P. gyvenamąją vietą. Suinteresuoto asmens J. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad T. P. dukters atvyko neblaivus, dėl ko bendravimas neįvyko. Kita vertus, iš pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad balandžio 27 d. 17.03 J. P. rašė, kad „Esi išgėręs, T.“, toliau 17:12 val. „Nevykdai nutarties? „Vėl K. paimta iš darželio anksčiau“. Suinteresuoto asmens pateikta 2023 m. balandžio30 d. SPARK sąskaita – faktūra rodo kelionės laiką 2023 m. balandžio 27 d. nuo 16:24 val. iki 16:27 val. (iš viso 4 min.), tuomet nuo 16:30 val. iki 18:48 val. (iš viso 2 val. 19 min), tačiau iš tokios sąskaitos bei į bylą pateiktos kelionės lapo iškarpinės nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur suinteresuotas asmuo tiksliai vyko. Sprendė, kad dėl tokių prieštaringų paaiškinimų bei esančios rašytinės medžiagos, nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad 2023 m. balandžio 27 d. bendravimas neįvyko ir dėl kokių priežasčių, todėl šiuo atveju pažeidimą pripažintino neįrodytu.

10.9. 2023 m. balandžio 29 d. buvo šeštadienis, todėl T. P. turėjo šeštadienį 15:30 val. pasiimti dukrą iš J. P. gyvenamosi vietos ir sekmadienį 13:00 val. grąžinti dukrą į J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.. Kaip paaiškino T. P., 2023 m. balandžio 29 d. sirgo jo mama, sukilo spaudimas ar pan., o J. P. buvo apie tai informuota. Byloje pateiktas el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog balandžio 29 d. T. P. parašė „Šiandien mano mama negalės atvažiuoti. K. paimti neatvažiuosiu“, o į tai J. P. atrašė „Ačiū už pranešimą“. Nors pastarosios aplinkybės dėl A.-T. P. ligos 2023 m. balandžio 29 d. nėra įrodyta pateiktas medicininiais rašytiniais įrodymais, tačiau, remdamasis suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei pačios liudytojos A.-T. P. parodymais apie jos garbingą amžių bei sveikatos būklę, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog pastarosios aplinkybės dėl suinteresuoto asmens motinos ligos egzistavo ir 2023 m. balandžio 29 d. Taigi, nors 2023 m. balandžio 29 d. buvo skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimas, nes bendravimas neįvyko, tačiau toks pažeidimas buvo pateisinamas dėl objektyvių aplinkybių (artimo žmogaus sveikatos būklės).

10.10. 2023 m. birželio 8 d. buvo ketvirtadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo bendrauti su nepilnamete dukra K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į J. P. gyvenamąją vietą. Dėl nurodyto epizodo suinteresuotas asmuo T. P. paaiškino, kad susitikimas neįvyko dėl jo sveikatos būklės: birželio 8 d. jis iškvietė greitąją, nes jam prasidėjo stiprūs nugaros skausmai. Jis turi išvaržą jau 10 m., dėl kurios būna paūmėjimai. Suinteresuoto asmens pateikti dokumentai iš esveikata.lt įrodo, kad 2023 m. birželio 9 d. 04:11 val. atvyko į ligoninę dėl nugaros skausmų, kurie prasidėjo nuo vakaro. Kita vertus, iš suinteresuoto asmens J. P. pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad balandžio 29 d. T. P. nurodė kitą priežastį dėl negalimumo bendrauti su dukra, o būtent: „Šiandien mano mama negalės atvažiuoti. K. paimti neatvažiuosiu“. Taigi, galimai susitikimas neįvyko ir dėl pastarosios priežasties. Visgi sprendė, kad esant įrodymams apie tai, jog 2023 m. birželio 9 d. ankstyvą rytą suinteresuotas asmuo dėl nugaros skausmų vyko į ligoninę, ten gydytojai nurodė, kad skausmai prasidėjo nuo vakaro, tai būtų 2023 m. birželio 8 d., todėl neįvykęs skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimas 2023 m. birželio 8 d. yra objektyviai pateisinamas.

10.11. 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, T. P. turėjo šeštadienį 15:30 val. pasiimti dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13:00 val. grąžinti į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo T. P., bendravimas neįvyko, nes jis gulėjo lovoje dėl išvaržos. Pastarosios aplinkybėms pagrįsti suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. pateikė birželio 24 d. T. P. rašytą žinutę, jog „Įtariu, kad vėl esi girtas. Iškviečiau policijos patrulį, kad patikrintų“. Byloje pateikta 2023 m. birželio 24 d. filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad, atidarius namų duris, stovi T. P., kuris, J. P. paklausus, „kur mama?“, atsakė, jog „neatvyko“, tuomet J. P. „skambinu policijai“. Iš pastarosios filmuotos medžiagos iš tikrųjų yra pagrindas įtarti, kad atvykęs T. P. galėjo būti neblaivus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pastaroji filmuota medžiaga taip pat paneigia suinteresuoto asmens T. P. paaiškinimus, kad 2023 m. birželio 24 d. bendravimas su dukra neįvyko dėl jo sveikatos būklė (dėl išvaržos). Dėl 2023 m. birželio 25 d. suinteresuotas nepateikė įrodymų, kad negalėjo bendrauti su dukra dėl jo paūmėjusios sveikatos būklės, todėl konstatavo, kad 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. skyrium gyvenančio tėvo ir jo dukros bendravimo tvarkos pažeidimai buvo ir jiems pateisinti nebuvo objektyvių priežasčių.

10.12. 2023 m. liepos 22 d. bei 2023 m. liepos 23 d. buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį, pasiimant ir grąžinant vaiką turėjo dalyvauti A.-T. P.. Suinteresuotas asmuo T. P. teigė, kad 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. vaiko paėmime ir grąžinime dalyvavo jo motina A.-T. P., tačiau iš pateiktos 2023 m. liepos 22 d. filmuotos medžiagos matyti, kad vaiko paėmime ji nedalyvavo (nėra matyti nei lauke, nei automobilyje), todėl sprendė, kad šiuo aspektu pažeidimas buvo. Tuo tarpu iš 2023 m. liepos 23 d. filmuotos medžiagos nėra galimybės įsitikinti, ar iš tiesų nedalyvavo A.-T. P., nes filmuojamas vaiko perdavimas prie durų ir nėra matyti automobilis, jo vidus, todėl nurodė, kad nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog 2023 m. liepos 23 d. nedalyvavo A.-T. P., o dėl to buvo padarytas skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimas.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nors CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo nutarties nevykdymo epizodų. Spręsdamas dėl konkretaus baudos dydžio, teismas atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį ir skaičių, į tai, kad suinteresuotam asmeniui jau buvo skirta bauda už skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tam tikromis datomis (2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. birželio 8 d.) pažeidimai buvo, tačiau jie buvo objektyviai pateisinami, dalis padarytų pažeidimų, teismo vertinimu, buvo mažareikšmiai/formalūs (2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d.) arba sąlygoti ir suinteresuoto asmens J. P. nebendradarbiavimo (2023 m. balandžio 25 d.), todėl teismas, įvertinęs konkrečius pažeidimus, jų pobūdį, kitas prie kiekvieno pažeidimo nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad yra pagrindas paskirti suinteresuotam asmeniui T. P. baudą, ją išieškant suinteresuoto asmens J. P. naudai. Už 2023 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. birželio 8 d. pažeidimus, kurie buvo objektyviai pateisinami, sankcijos neskirtinos. Už 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. liepos 22 d. pažeidimus skirtina po 20 Eur, o už 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. pažeidimus – po 50 Eur. Iš viso 290 Eur išieškotojos J. P. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat didesnę reikšmę skyrė skolininko paaiškinimams, kurių nepagrindė jokie bylos duomenys. Skolininkui buvo paskirta labiau simbolinė bauda, kuri, tikėtina, neskatins jo ateityje laikytis teismų procesinių sprendimų, tuo labiau, atsižvelgiant į faktą, kad T. P. jau ne pirmą kartą pažeidžia teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to jau yra baustas. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo atveju, kai nutartis ar sprendimas nėra vykdomi geranoriškai, jie gali būti vykdomi priverstinai, juos pateikiant antstoliui. Teisės aktuose (Sprendimų vykdymo instrukcija, CPK) bei teismų praktikoje pažymima, kad nevykdant nepiniginio pobūdžio teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. kasacinio teismo nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-203/2011 ir Nr. e3K-3-160378/2019). Išieškotojas turi teisę pasitelkti antstolį tam, kad šis, siekdamas sprendimo įvykdymo, imtųsi CPK nurodytų priemonių, įskaitant ir priverstinį teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas kai kuriuos pažeidimus laikė „formaliais“, nepaaiškindamas tokios savo išvados. Kita vertus, įstatymas neišskiria ar sprendimas/nutartis turėtų būti nevykdomi „formaliai“, kad ir kaip tą reikėtų suprasti, ar nevykdomas visa apimtimi, tam, kad būtų galima kreiptis dėl priverstinio vykdymo. Atitinkamai, įstatymas nenumato, kad bet kokios apimties sprendimo/nutarties nevykdymas būtų pagrindu nereikalauti iš įpareigoto asmens tokio sprendimo/nutarties neįvykdyti ar leisti jį pažeidinėti. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad 2023 m. balandžio 2 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. skolininko padaryti pažeidimai yra formalūs, yra sunkiai suprantamas. Be kita ko, teismų praktikoje nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, yra aktualu nustatyti sprendimo (nutarties) nevykdančio tėvo (motinos) veiksmus, jų įtaką nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiais atvejais ne mažiau svarbi ir vaiko interesų apsauga, kadangi vaiko interesai pažeidžiami ne tik tais atvejais, kai trukdoma bendrauti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) ir vaikui, bet ir kai nustatytos tvarkos nesilaikoma ir kitais būdais. Atsižvelgiant į vaiko amžių, neabejotinai svarbu užtikrinti vaiko dienos režimo laikymąsi, elgtis nuosekliai, kad vaikas neprarastų pastovumo jausmo, nepatirtų neigiamų emocijų ir streso. Net jeigu T. P. bendravimo tvarką pažeidė formaliai, kaip nurodyta ginčijamoje nutartyje, toks elgesys neturėtų būti toleruojamas. Kadangi tokiu būdu pažeidžiamas ir vaiko interesas. Vaiką vėluojant grąžinti motinai darbo dienos vakare, tai reiškia, kad vaikas vėliau eis miegoti, dėl ko kėlimasis ryte bus sudėtingesnis; ne laiku migdant vaiką pietų miego savaitgalį, vaiko dienos režimas taip pat paveikiamas neigiamai. Dienos režimo nesilaikymas gali lemti vaiko irzlumą, negalėjimą susikaupti lavinimo veiklose ir pan. Pažymėjo ir tai, kad nei vienu vėlavimo atveju T. P. pats nepranešė J. P., kad vaiką bus vėluojama grąžinti ir kas sąlygoja tokį vėlavimą.

13.2. Pasisakydama dėl pažeidimų nurodė, kad:

13.2.1. dėl 2023 m. balandžio 2 d. pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas viena vertus konstatavo, kad neįrodytas A. T. P. nedalyvavimas grąžinant mažametę motinai, o pripažinęs, kad skolininkas vėlavo vaiką grąžinti nustatytu laiku, tokį pažeidimą laikė mažareikšmiu/formaliu, nors tuo pačiu konstatavo, kad skolininkas neįrodė savo teiginių, jog vaikas grąžintas ne laiku dėl to, kad miegojo. Pažymėjo, kad laikosi pozicijos, jog jau anksčiau teismų buvo konstatuota, kad T. P. teiginiai dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamo vykdymo tuo pagrindu, kad vaikas miega tuo metu, kai turėtų būti grąžinamas motinai, vertintini neigiamai. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022, nustatydamas laikiną tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarką – bendravimo valandas, įvertino vaiko dienos režimą. Todėl T. P. teigiant, kad mergaitė nustatytu laiku negrąžinama motinai, nes miega, tai tik patvirtina, kad T. P. nesilaiko ir vaiko dienos režimo, kas neabejotinai yra žalinga pačiam vaikui. Kita vertus, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginius apie vaiko miegą T. P. taip ir nepateikė. Tokiu būdu, T. P. vėluojant dukrą grąžinti motinai valandą laiko, nesant tam pateisinamų priežasčių, o taip pat, motinos iš anksto neinformuojant ir su ja nesitariant, negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad T. P. tik po to, kai išieškotoja į jį kreipėsi trumpąja žinute, vienu žodžiu parašė „Miegam“. Toks skolininko elgesys negali būti pateisinamas ir tuo aspektu, kadangi skolininkas akivaizdžiai demonstruoja tėvų pareigos tarpusavyje bendradarbiauti nevykdymą, ko neneigė ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nelaikė neigiamu dalyku tėvo nebendradarbiavimo, nors iš motinos tokios pareigos laikymosi reikalauja.

13.2.2. Dėl 2023 m. balandžio 4 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tokį pažeidimą taip pat laikė formaliu vien pagal skolininko žodinius paaiškinimus, kurių nepagrindė jokie objektyvūs duomenys, konstatavęs, kad mergaitę vėluota grąžinti dėl vaiko irzlumo ir nenoro grįžt pas mamą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kuria lyg ir siekė pateisinti skolininką, kad darbo dienomis tėvo ir vaiko bendravimui skiriant dvi valandas, vaikui gali būti sunku persiorientuoti (nutraukti buvimą su tėčiu ir vykti pas mamą). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl kitomis darbo dienomis, kuomet jokio bendravimo tvarkos pažeidimo T. P. nepadarė ir vaiką motinai grąžino laiku, tokios pat trukmės bendravimas nebuvo vaikui kliūtis persiorientuoti. Kita vertus, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir paties fakto, kad skolininkas T. P., duodamas paaiškinimus žodžiu, visais atvejais neigė pažeidimus, nors jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokius jo teiginius, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas kitais pažeidimų atvejais vėlavimo grąžinti vaiką nelaikė formaliu ar sąlygotu vaiko „nepersiorientavimo“.

13.2.3. Dėl 2023 m. balandžio 6 d. pažeidimo. Nurodė, kad skolininkui turėjo būti skiriama didesnė bauda, kadangi pažeidimas buvo grubus, nesuderinamas su tėvų bendradarbiavimo pareiga, pažeidė vaiko dienos režimą, buvo pademonstruota neslepiama nepagarba teismo priimtam sprendimui.

13.2.4. Dėl 2023 m. balandžio 16 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog šis pažeidimas, t. y. A. T. P. nedalyvavimas mergaitės grąžinime motinai, neįrodytas. Tokią išvadą grindė A. T. P. parodymais, nors pastaroji apklausta teisme liudytoja ir teigdama, kad visais atvejis dalyvauja K. P. paėmime ir grąžinime, kaip to reikalauja 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis, paklausta dėl konkrečių datų nieko paaiškinti negalėjo. Be to, byloje esantys vaizdo įrašai paneigė A. T. P. teiginius dėl dalyvavimo visais atvejais K. P. paėmime ir grąžinime, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas tokius liudytojos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, skolininkas T. P. teigė, kad jo mama K. P. grąžinime dalyvavo ir 2023 m. sausio 8 d., tačiau teismui parodžius vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog A. T. P. nebuvo, T. P. ir toliau teigė, kad jo mama dalyvavo. Tokiu būdu, mano, kad pirmosios instancijos teismas visus T. P. paaiškinimus dėl A. T. P. dalyvavimo vaiko paėmime ir grąžinime taip pat turėjo vertinti kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad T. P. linkęs aplinkybes nurodyti netiksliai ar neigti akivaizdžius faktus.

13.2.5. Dėl 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeidimas buvo padarytas, nes vaikas bendravimui iš viso nebuvo paimtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad T. P. nepateikė jokių duomenų, kad buvo susitarta, kad jis K. P. paims išimtinai iš darželio. Atitinkamai, įvertinus byloje esantį 2023 m. gegužės 2 d. vaizdo įrašą, tampa akivaizdu, kad tuo laikotarpiu J. P. mergaitę iš darželio parveždavo namo ir T. P. ją paimdavo iš motinos gyvenamosios vietos. Įvertinus tokius duomenis, pirmosios instancijos teismas negalėjo T. P. teiginių laikyti objektyviai pagrįstais, tuo labiau, jog T. P. nepateikė jokių duomenų, kurie jo teiginius pagrįstų. T. y. T. P. nepateikė duomenų, kad buvo nuvykęs į darželį tikslu paimti dukterį bendravimui. Dėl šios priežasties mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad toks pažeidimas sąlygotas J. P. nebendradarbiavimo, todėl pastaroji išvada šalintina iš nutarties motyvų.

13.2.6. Dėl 2023 m. balandžio 27 d. pažeidimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas analogiškai, kaip ir aukščiau aprašytu atveju, vadovavosi išimtinai T. P. teiginiais dėl negalėjimo bendrauti su dukra, kadangi negalėjo jos paimti iš darželio. Kaip nurodyta aukščiau, jokie duomenys dėl T. P. vykimo į darželį nėra pateikti. Susipažinus su T. P. pateikta „Spark“ sąskaita, matyti, kad tą dieną važiavimo atstumas buvo 0 kilometrų, kas reiškia tik tai, jog T. P. buvo išsinuomojęs automobilį, bet su juo niekur nevažiavo. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ji pateikė vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad tuo laikotarpiu T. P. mergaitę paimdavo iš J. P. gyvenamosios vietos, kas reiškia, kad vykti į darželį jam netgi nereikėjo. Tokiu būdu, mano, kad T. P. turėjo būti pripažintas padaręs pažeidimą 2023 m. balandžio 27 dieną.

13.2.7. Dėl 2023 m. balandžio 29 d. 2023 m. balandžio 30 d. pažeidimo. Nurodė, kad teismas savo priimamų procesinių sprendimų neturėtų grįsti prielaidomis (CPK 263 str.). Tačiau, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvykusį bendravimą pripažino neįvykusiu dėl objektyvių priežasčių, pagal T. P. paaiškinimus darydamas prielaidą dėl trečiojo asmens sveikatos būklės. Įvertinus byloje esantį šalių susirašinėjimą, akivaizdu, kad T. P. buvo nurodęs, kad jo mama atvažiuoti negalės tik 2023 m. balandžio 29 d. Tačiau jokie duomenys dėl galimybės bendrauti sekančia dieną – 2023 m. balandžio 30 d., nebuvo pateikti. Tokiu būdu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pažeidimą nepadarytu. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad 2023 m. balandžio 29 d. pažeidimas nepadarytas, atkreipė dėmesį, kad jokių duomenų, dėl kokių priežasčių 2023 m. balandžio 30 d. T. P. su dukra bendrauti negalėjo ir/ar neatvyko, byloje nėra pateikta.

13.2.8. Dėl 2023 m. birželio 8 d. pažeidimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas laikė, kad šią dieną tėvas su dukra nebendravo dėl pateisinamų priežasčių, laikydamas, kad T. P. pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina jo teiginius. Savaime suprantama, kad sveikatos būklė gali būti objektyvia priežastimi trukdančia laikytis nustatytos tvarkos. Tačiau, mano, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tą faktą, kad T. P. nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir J. P. apie nebendravimą su dukra neinformavo, o taip pat ir neatsakė į jos parašytas žinutes. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas tėvų pareigą tarpusavyje bendradarbiauti laiko svarbiu dėmeniu, tačiau tokios pareigos vykdymo reikalauja tik iš išieškotojos. Taip pat, nebuvo įvertinta tai, kad į gydymo įstaigą T. P. kreipėsi sekančią dieną, anamnezė surašoma iš paciento teiginių; be to, šiuo atveju, T. P. teiginių apie išvaržą pateiktas išrašas nepatvirtino – išraše nurodyta nustatytas ūminis ir pirmą kartą gyvenime nustatytas susirgimas.

13.2.9. Dėl 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeidimų. Nurodė, kad vaizdo įrašas liudija, jog A. T. P. nedalyvavo nei dukros paėmime, nei grąžinime.

13.3. CPK 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu (žr., kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-168-695/2021 ir Nr. 3K-3-204-378/2021). Mano, kad už konstatuotus pažeidimus turėjo būti skiriama didesnė bauda. Pažymėjo, kad teismui pateikė duomenų apie tai, kad T. P. sistemingai ir sąmoningai netinkamai vykdo teismo nutartis, kuriomis nustatyta laikina jo bendravimo su mažamete dukra tvarka. Tokiu būdu, yra pažeidžiamas tiek civilinio proceso įstatymas, tiek išieškotojos teisėti interesai bei mažametės interesai (tinkamo dienos režimo užtikrinimas ir pan.), o taip pat ir paneigiamas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumas. Tuo labiau, jog skolininko veiksmai yra sistemingi, jis pats neneigia netinkamai vykdantis teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas už septynis nustatytus pažeidimus T. P. skyrė po 20 Eur baudą, o už tris pažeidimus po 50 Eur baudą. Tačiau 2023 m. balandžio 6 d. pažeidimas yra didesnio masto, kadangi T. P. mergaitę, nederinęs su motina, paėmė beveik šešiomis valandomis anksčiau laiko, be kita ko, sukeldamas chaosą darželyje, kuriame tuo metu buvo mergaitė. 2023 m. birželio 24 d. – 2023 m. birželio 25 d. pažeidimas, kuomet T. P. su dukra nebendravimo visą savaitgalį, o taip pat į bendravimą neatvyko ir tretysis asmuo, taip pat yra didesnio masto pažeidimas, už kurį turėjo būti skiriama didesnė negu simbolinio dydžio bauda. Pats tėvas savo elgesiu, nedėdamas pastangų bendrauti su vaiku, pažeidė vaiko interesus, neužtikrino vaikui bendravimo stabilumo ir ryšio su tėvu kūrimo. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu asmuo teismo sprendimu (nutartimi) yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (žr., kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2011 ir Nr. e3K- 3-160378/2019).

Žemesnės instancijos teismas

15.1. pakartojo, kad jam apie antstolio 2023 m. rugpjūčio 25 d. neįvykdymo aktą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tapo žinoma iš 2023 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimo. 20 dienų terminas skundui paduoti turėjo baigtis 2022 m. spalio 6 d., tačiau antstolis jau 2023 m. rugpjūčio 25 d. surašė ir 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo. Taigi, jo teisė apskųsti antstolio veiksmus buvo pažeista ir tai lėmė, kad pareiškimas teismui pateiktas nepagrįstai.

15.2. Pažymėjo, kad atsakingai ir sąžiningai vykdė 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartyje nustatytą bendravimo su savo nepilnamete dukra K. P. tvarką. Nežiūrint to, išieškotoja nuolatos jam reiškė įvairius nepagrįstus priekaištus, pretenzijas ir taip provokavo konfliktams, be jokio reikalo prikaišiojo, jog jis pažeidžia bendravimo tvarką, tyčia laiku negrąžina dukros. Toks J. P. netinkamas, nepadorus ir netgi piktybiškas elgesys, dažnai ir vaiko akivaizdoje, kelia nuolatinę įtampą ir bendravimo tvarką daro beviltiška. Šios aplinkybės taip pat turėjo būti vertinamos. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. tarp jų su J. P. vyksta skyrybų procesas, apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir byla šiuo metu yra Vilniaus apygardos teisme. Santuoka nutraukta, bet sprendimas dar neįsiteisėjąs. Santykiai įtempti, iš esmės konfliktiniai. J. P. akivaizdžiai suinteresuota daryti kliūtis bendraujant su dukrele. Kryptingai su atstovės pagalba jį, kaip vaiko tėvą, menkina, reiškia įvairiausio pobūdžio pretenzijas, nesant pagrindo kaltina, rodo nepasitikėjimą ir akivaizdžiai suinteresuota, kad jis būtų tik baudžiamas. Toks yra išieškotojos J. P. tikslas ir nagrinėjamu atveju – rašant antstoliui pranešimus. Akivaizdu, kad tai daroma tyčia, kad panaudoti ateityje palankiau sau, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Tačiau antstolis (ar jo padėjėjas) vietoj to, kad imtųsi veiksmų patikrinti ar pranešimai yra teisingi, pagrįsti ar ne, nei vieno karto nenuvyko į vietą, nesusisiekė su juo (skolininku), nepatikrino ir nenustatė, kad įpareigojimas vykdomas netinkamai. Antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, CPK 634 straipsnio 2 dalyje. Antstoliui nustačius, jog teismo įpareigojimas yra vykdomas tinkamai, tai turėjo būti įforminta aktu. Tačiau antstolis šių funkcijų neatliko. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl teismo nutarčių nevykdymo, patvirtinančių jo veiksmus buvus tyčiniais. Tokių įrodymų byloje nėra, o ir negali būti, nes jis visada vykdė teismo įpareigojimus. Tą teismui patvirtino 2023 m. rugsėjo 24 d. pateiktu atsiliepimu, paaiškinimais ir įrodymais, bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A.-T. P., kuri nurodė, jog pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį atvyksta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja vykstančiame tėvo bendravime su dukra. Liudytoja patvirtino, jog laikėsi teismo nutarties ir visuomet dalyvaudavo mergaitės grąžinime motinai. Pirmosios instancijos teismas pasirinktinai kai kuriais parodymais rėmėsi, o kai kuriais liudytojos parodymais nesivadovavo, atmetė. Iš teismo nutarties motyvų jis nesupranta kur yra jo kaltė. Kaltė nagrinėjamos bylos atveju yra subjektyvus, tyčinis veiksmas. Nei ketinimų, nei tyčios pažeidinėti teismo nutartis jis neturėjo, net minčių tokių nebuvo, todėl ir nelaiko savęs kaltu.

15.3. Pasisakydamas dėl pažeidimų nurodė, kad:

15.3.1. dėl 2023 m. sausio 8 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog grąžinime nedalyvavo A.-T. P., tačiau pati A. T. P. teismui yra paaiškinusi, kad visada dalyvauja paimant ir grąžinant vaiką. Be to, iš vaizdo medžiagos nėra aiškiai matyti, kad A. T. P. sėdi už vairuotojo, nes mašinos stiklai tamsinti ir aiškiai nesimato. Prašo laikyti, kad šis epizodas yra neįrodytas.

15.3.2. Dėl 2023 m. balandžio 2 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog grąžinime nedalyvavo A.-T. P. ir kad vaikas grąžintas 14:00 val. o ne 13:00 val. Pažymėjo, kad pripažįsta dėl ne laiku grąžinto vaiko, nes buvo, jo manymu, objektyvi aplinkybė – vaikas tuo metu miegojo. Akcentavo, kad jam, kaip tėčiui, tenka pasirinkti ar pažeisti teismo nutartį, ar pasirūpinti kad vaikas pamiegotu tiek, kiek reikia, ir miegas nebūtu nutrauktas. Prašo patvirtinti, kad šis epizodas yra neįrodytas.

15.3.3. Dėl 2023 m. balandžio 4 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista grąžinimo tvarka, nes vaikas grąžintas ne 19.00, bet 19.30 val. Nurodė, kad vaikas 30 min. grąžintas vėliau, nes jis tą dieną buvo irzlus ir kaprizingas. Mano, kad šis epizodas neįrodytas bei prašo tai patvirtinti.

15.3.4. Dėl 2023 m. balandžio 6 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista bendravimo tvarka, nes vaikas iš darželio paimtas anksčiau, nei nurodyta nutartyje. Paaiškino, kad jam darbe buvo laisva diena ir nusprendė anksčiau paimti dukrą iš darželio, kad ji galėtų ilgesnį laiko tarpą praleisti su tėčiu, tuo parodydamas savo meilę ir norą būti su ja bei dalyvauti jos gyvenime, auklėjime. Prašo gerus ir nuoširdžius tėčio ketinimus, kurie nepažeidė vaiko interesų, laikyti kaip mažai reikšmingu visos bylos kontekste.

15.3.5. Dėl 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. pažeidimų. Nurodė, kad teigiama, jog vaiko paėmime ir grąžinime nedalyvavo A.-T. P.. Pažymėjo, kad pati A. T. P. negalėjo prisiminti konkrečių datų, kada ji dalyvavo ir kada negalėjo dalyvauti. Nurodė, kad jis jau taip pat nebepamena ar tą dieną ji laiku nespėjo atvykti, ar blogai jautėsi, tačiau ar dėl to turi nukentėti vaikas ir nebendrauti su tėčiu. Galimai močiutė atvyko vėliau į namus, o gal blogai jautėsi ir liko pas jį namie (nebepamena). Prašo patvirtinti, kad šis epizodas bendrai vertinant yra neįrodytas.

15.3.6. Dėl 2023 m. balandžio 20 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista tvarka ir vaikas grąžintas ne 19.00 val. bet 20.00 val. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išskyrus J. P. siųstų žinučių, jokių kitų įrodymų neturėjo, o žinant J. P. norą pakenkti jam ir kuo daugiau surinkti tariamų įrodymų, galėjo tyčia rašyti tokias žinutes, kad vėliau jas panaudoti kaip įrodymą. Žinant, kad J. motina nuolatos filmuoja, turėjo būtinai būti filmuota medžiaga, tačiau šiame epizode jos nėra, o pirmosios instancijos teismas net nepaklausė ar tokia yra, nes išieškotojos nebuvo teismo posėdžiuose, kaip ir antstolio. Todėl prašo vertinti, kad šis epizodas neįrodytas.

15.3.7. Dėl 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog jis neatvyko paimti vaiko bendravimui. Tačiau, kaip ir paaiškino pirmosios instancijos teismui, nuvyko vaiką paimti į darželį, tačiau jo jau ten nebuvo, o per spūstis nusigauti iki namų trunka kartais ir daugiau nei valanda, tad nebelieka laiko bendravimui visai. Būtent J. P. nebendradarbiavimas, arba siekis pakenkti ir sukuria panašias situacijas. Prašo šį epizodą vertinti, kaip neįrodytą.

15.3.8. Dėl 2023 m. balandžio 27 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog jis neatvyko paimti vaiko bendravimui. Įvyko analogiška situacija kaip ir 2023 m. balandžio 25 d. Prašo patvirtinti, kad šis epizodas neįrodytas.

15.3.9. Dėl 2023 m. balandžio 29 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog jis neatvyko paimti vaiko bendravimui. Akcentavo, kad motina sirgo ir ji negalėjo atvykti, apie tai informavo J. P.. Prašo teismo patvirtinti, kad epizodas neįrodytas.

15.3.10. Dėl 2023 m. birželio 8 d. pažeidimo. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista bendravimo tvarka, nes jis neatvyko pasiimti vaiko. Akcentavo, kad yra pateikęs įrodymus, jog turi išvaržą ir labai paūmėjo skausmai, dėl ko naktį teko kviesti greitąją pagalbą. Prašo patvirtinti, kad šis epizodas neįrodytas.

15.3.11. Dėl 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. pažeidimų. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista tvarka, nes bendravimas neįvyko. Akcentavo, kad jo mama sirgo ir negalėjo atvykti, todėl atvažiavo be jos, tačiau J. P. atsisakė perduoti vaiką. Nors vis dar buvo dideli skausmai dėl išvaržos, bet su vaistais galėjo šiek tiek judėti, todėl tikėjosi ramiai praleisti laiką namuose. Šiuo atveju matoma, kad J. P. atsisako bendradarbiauti. Dėl objektyvių priežasčių (gydytojo išrašai pridedami) prašo šį epizodą vertinti kaip pateisinamą ir neįrodytą.

15.3.12. Dėl 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeidimų. Nurodė, kad teigiama, jog pažeista tvarka, nes nei paimant, nei grąžinant nedalyvavo jo mama A.-T. P.. Prašo epizodus pripažinti neįrodytais.

15.4. Apibendrindamas nurodė, kad kaip matyti iš pateiktos medžiagos, įrodymų analizės, teismo vertinimo analizės bei bendro visos bylos vertinimo, tyčinio veiksmo nebendrauti su vaiku ar pažeisti tvarką nebuvo, tam visada buvo pateisinančios aplinkybės. Dėl to dar kartą prašo priimti filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip kartais būna sunku su mažamečiu vaiku, kai jis irzlus ar kaprizingas. Taip pat prašo priimti medicininį išrašą, kad 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. birželio 30 d. buvo pas gydytoją dėl išvaržos „juosmens ir kryžmens nervinių šaknelių uždegimas“.

15.5. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje teigia, kad iš 15 galimų jam reikštų pažeidimų buvo nustatyta 12. Nors pats pirmosios instancijos teismas pasisako aplamai dėl 12 atvejų, lieka neaišku iš kur atsiranda dar 3 atvejai. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje bent 6 atvejuose rašoma, kad faktas neįrodytas, tačiau rezoliucinėje dalyje ir dalyje, kurioje skirstomos bylinėjimosi išlaidos, pasisako apie 12 nustatytų pažeidimų. Akcentavo, kad ginčijama nutartimi yra nubaustas ne tik pinigine bauda, bet taip pat turi atlyginti J. P. bylinėjimosi išlaidas – 1 113,20 Eur. Nurodė, kad ši suma yra labai didelė už du teismo posėdžius.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymą/netinkamą vykdymą patenkintas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

24. Šioje byloje ginčas vyksta dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymo/netinkamo vykdymo 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. balandžio 15 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. balandžio 29 d. bei 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. birželio 8 d. 2023 m. birželio 24 d. bei 2023 m. birželio 25 d. 2023 m. liepos 22 d. bei 2023 m. liepos 23 d. Taigi spręstina, kad duomenys apie 2023 m. birželio 23 d., 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. įvykusius faktus neturi įtakos šio ginčo išsprendimui, todėl naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Žemesnės instancijos teismas

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (e. bylos 1 t., b. l. 89–96) nustatė laikiną tėvo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra:

27.1. kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į nepilnametės dukters dienos režimą, dalyvaujant motinai J. P.;

27.2. kiekvienos savaitės 2 šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į nepilnametės dukters dienos režimą, dalyvaujant motinai J. P..

27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 (e. bylos 1 t., b. l. 133–139) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, uždraudžiant jam, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su dukra.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 (e. bylos 1 t., b. l. 121–125) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, papildomai nustatydamas, kad iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo, tėvas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 18.30 val. BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje, adresu Vytenio g. 45, Vilniuje, dalyvaujant BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialiniam darbuotojui.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 (e. bylos 1 t., b. l. 105–113) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, papildomai nustatydamas, kad tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, t. y., neporiniais metų savaitgaliais, dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 valandas:

Žemesnės instancijos teismas

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 (e. bylos 1 t., b. l. 147–156) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, panaikinant 2021 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimą su nepilnamete dukra BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje ir šioje dalyje nustatant, jog tėvas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val., pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas ją į motinos gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 (e. bylos 1 t., b. l. 12–18) pakeitė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią:

Žemesnės instancijos teismas

34.1. 2023 m. sausio 10 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. sausio 8 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.);

34.2. 2023 m. balandžio 3 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 2 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.; dukra grąžinta pavėluotai);

34.3. 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 2 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (dukra grąžinta pavėluotai);

34.4. 2023 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 6 d. pažeista tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (dukra paimta iš darželio 11.30 val., o grąžinta 19.05 val.);

34.5. 2023 m. balandžio 17 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos paėmime ir grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.);

34.6. 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 20 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (dukra grąžinta pavėluotai);

34.7. 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. balandžio 25 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);

Žemesnės instancijos teismas

34.10. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. birželio 8 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (T. P. neatvyko pasiimti dukros bendravimui nustatytomis valandomis);

34.11. 2023 m. birželio 26 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. birželio 24 d. ir 2023 m. birželio 25 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (bendravimas su dukra nevyko);

34.12. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo, kad 2023 m. liepos 22 d. ir 2023 m. liepos 23 d. pažeista dukros grąžinimo tvarka (jos paėmime ir grąžinime nedalyvavo T. P. motina A.-T. P.).

Žemesnės instancijos teismas

38.1. 2022 m. liepos 14 d. dukra buvo grąžinta pavėluotai (apie 30 minučių vėliau);

Žemesnės instancijos teismas

45. Toliau dėl kiekvieno iš išieškotojos nurodytų laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pažeidimų pasisakytina atskirai: