- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1133-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21023-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- T. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. P. skyrimo. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. P. skyrimo už 2022 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.
2. Nurodė, jog 2022 m. birželio 21 d. antstoliui A. N. buvo pateikta vykdyti 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, numatanti laikiną T. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (toliau – teismo nutartis). Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) J. P. (toliau – išieškotoja) kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. P. (toliau – skolininkas) už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo nevykdymą skyrimo, prašyme teigė, jog skolininkas nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos šiomis dienomis: 1) 2022 m. liepos 5 d. skolininkas šalių nepilnametę dukrą išieškotojai grąžino 21.56 val., nors pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką turėjo grąžinti 19.00 val.; 2) 2022 m. liepos 14 d. skolininkas vaiką grąžino 19.30 val., nors pagal teismo nutartį turėjo grąžinti 19.00 val.; 3) 2022 m. liepos 19 d. skolininkas vaiką grąžino 19.50 val., nors pagal teismo nutartį turėjo grąžinti 19.00 val.; 4) 2022 m. rugpjūčio 7 d. pažeista teismo nutartimi nustatyta vaiko grąžinimo tvarka, kadangi vaiko grąžinime nedalyvavo T. A. P.; 5) 2022 m. rugsėjo 26 d. skolininkas paėmė vaiką be išankstinio pranešimo. Pagal Teismo nutartį bendravimas tą dieną nenumatytas. Vaikas grąžintas išieškotojai policijos ir vaiko teisių atstovų pagalba; 6) 2022 m. rugsėjo 18 d. pažeista vaiko grąžinimo tvarka, kadangi vaiko grąžinime nedalyvavo T. A. P.; 7) 2022 m. spalio 2 d. buvo pažeista vaiko grąžinimo tvarka, kadangi vaiko grąžinime nedalyvavo T. A. P.. Antstolis taip pat paaiškino, kad 2022 m. spalio 18 d. jis surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, jog antstolio įpareigojimas neįvykdytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškimu dėl baudos T. P. skyrimo sutinka visiškai.
4. Atsiliepime J. P. pažymėjo, kad skolininkas ir anksčiau netinkamai vykdydavo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas nurodydavo išieškotojai įvairias priežastis, dėl kurių negrąžina vaiko.
5. Išieškotoja nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-20496-1168/2022, buvo konstatuota, kad T. P. pats siekia nesilaikyti teismo nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos bei, kad „paties T. P. elgesys nelaikytinas suderinamu su geriausiais vaiko interesais bei tinkamu bendravimo pareigos vykdymu“, nurodomos bylos nagrinėjimo metu T. P. pats pripažino, kad yra negrąžinęs vaiko laiku (nutarties 8 punktas). Išieškotojos nuomone, nurodomoje byloje nustatytos aplinkybės CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu, laikytinos prejudiciniais faktais, todėl aplinkybės, kad T. P. netinkamai vykdo priimtas nutartis įrodinėti nereikia.
6. Atsiliepime J. P. pasisakė dėl kiekvieno epizodo, už kurį yra prašoma skirti baudą, nurodydama: 1) 2022 m. liepos 5 d. buvo antradienis, todėl skolininkas su mažamete dukra pagal teismo nutartį galėjo bendrauti nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Iš teismui pateikto susirašinėjimo matyti, kad 18.56 val. T. P. išsiuntė žinutę J. P., kad veža vaiką pas gydytoją, į išieškotojos klausimus, dėl ko vykstama į gydymo įstaigą, atsakyta nebuvo. J. P. teigimu, mergaitė namo buvo grąžinta 21.56 min., t. y. vėluojant 2 val. 56 min.; 2) 2022 m. liepos 14 d. buvo ketvirtadienis, todėl skolininkas su mažamete dukra pagal teismo nutartį galėjo bendrauti nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Aplinkybė, kad mergaitė buvo grąžinta vėluojant 30 minučių, užfiksuota kartu su atsiliepimu pateiktame vaizdo įraše, kuriame matyti, kad į J. P. pastabą apie laiką, pasakant, kad yra 19.30 val., nėra atsakoma; 3) 2022 m. liepos 19 d. buvo antradienis, todėl skolininkas su mažamete dukra pagal teismo nutartį galėjo bendrauti nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Iš pateikiamo susirašinėjimo matyti, kad 19.49 val. mergaitė dar nebuvo grąžinta motinai J. P.; 4) pagal teismo nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką savaitgaliais, tokio bendravimo metu, o taip pat pasiimant ir grąžinant mergaitę motinai J. P., kartu turėtų dalyvauti trečiasis asmuo – T. A. P.. 2022 m. rugpjūčio 7 d., 2022 m. rugsėjo 18 d. ir 2022 m. spalio 2 d. buvo sekmadieniai, tačiau teismui pateikiami vaizdo įrašai patvirtina, kad grąžinant mergaitę motinai, T. A. P. kartu su T. P. nedalyvavo; 5) 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo pirmadienis, kurio metu tėvo bendravimas su dukra nėra numatytas, tačiau šią dieną mergaitei vaikštant su močiute, T. P. savavališkai dukrą pasiėmė ir išsivežė. Pasak Išieškotojos, šią aplinkybę, patvirtina kartu su atsiliepimu pateiktas šalių susirašinėjimas, taip pat, aplinkybę, kad T. P. nesuderinęs su J. P., jai nepranešęs pasiėmė K. P., galėtų patvirtinti ir išieškotojos motina N. P.. J. P. teigimu, situacija ir toliau nesikeičia, skolininkas teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, tokiu būdu, be kita ko, pažeisdamas nutarties privalomumo principas.
7. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) T. P. pateikė atsiliepimą į antstolio A. N. pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.
8. Atsiliepime paaiškino, kad 2022 m. birželio 22 d. antstolio patvarkymu skolininkas T. P. buvo įpareigotas laikytis teismo nutarčių dėl matymosi su vaiku tvarkos, patvarkymas skolininkui įteiktas 2022 m. birželio 27 d. Atsiliepime nurodė, kad T. P. apie antstolio 2022 m. spalio 18 d. Sprendimų nevykdymo aktą, įpareigojantį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tapo žinoma 2022 m. spalio 20 d., kas reiškia, jog dvidešimties dienų terminas skundui paduoti turėjo baigtis 2022 m. lapkričio 9 d. (skaičiuojant nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą), tačiau jau 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo registruotas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo.
9. Atsiliepime pažymėjo, kad antstolis net nebandė patikrinti J. P. pranešimuose nurodytos informacijos tikrumo, nevertino, ar pranešimuose nurodytos aplinkybės gali būti patvirtintos kitais duomenimis, iš kurių būtų neginčytina ir akivaizdu, kad T. P. pažeidė bendravimo su dukra tvarką, tyčia, nesant objektyvių aplinkybių, nevykdė teismo nutarties ir antstolio nurodymų ir dėl to yra kaltas bei turėtų būti nubaustas bauda.
10. Atsiliepime T. P. pateikė savo paaiškinimus dėl kiekvieno iš pareiškime nurodomų epizodų ir paaiškino, jog: 1) 2022 m. liepos 5 d. T. P. pastebėjo vaiko sužalojimus ir alergines reakcijas, todėl nuvežė vaiką į Santaros klinikas apžiūrai. Vaikas J. P. buvo grąžintas tik po to, kai policija ir Tarnybos specialistai leido tai padaryti. 2) 2022 m. liepos 14 d. kartu su dukryte T. P. vyko į miestą ir mieste susitiko su brolio šeima ir jo vaikais, kurie pirmą kartą gyvai pamatė pusseserę K. P.. Išvykus iš susitikimo, T. P. pateko į automobilių spūstį, be to dar teko grįžti į namus ir pakeisti sauskelnes. Dėl paminėtų objektyvių priežasčių vaikutis mamai buvo grąžintas tik nežymiai pavėlavus. Pasak Skolininko, pavėlavimas nepažeidė vaiko interesų, gali būti pateisinamas, todėl nelaikytinas tyčiniu, sąmoningu tvarkos pažeidimu. 3) 2022 m. liepos 19 d., pasiėmus dukrą bendravimui, buvo pastebėti vaiko sužalojimai, galimo smurto žymės, todėl T. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, atvyko ir Tarnybos atstovai. Tik po to, kai T. P. buvo apklaustas, buvo nuspręsta vaikutį vežti iki J. P.. Pasak Skolininko, vaikas J. P. buvo perduotas tik po to, kai pareigūnai ją apklausė. 4) 2022 m. rugsėjo 26 d. važiuojant į parduotuvę vaiko tėtis T. P. pamatė, kad vežimėlyje jo dukrą veža N. P.. Sustojęs paprašė paaiškinti, kur yra vaiko motina J. P. ir kodėl ji neprižiūri vaiko pati. T. P. parašė žinutę J. P., klausdamas, kur ji esanti, tačiau J. P. į žinutę neatsakė. Vėliau policijos pareigūnai taip pat negalėjo išsiaiškinti, kur ji yra. Dėl šios priežasties šalių nepilnametė dukra buvo parsivežta pas tėtį į namus. Atvykus policijos pareigūnams ir Tarnybos specialistams, T. P. paaiškino aplinkybes, kad nėra aišku, kur yra mama ir kodėl ji neprižiūri vaiko pagal galiojančią teismo nutartį. Tik po 2 valandų atvykus J. P., vaikas jai buvo perduotas. 5) Atsisveikinant su vaikaite T. P. mama T. A. P. visada jautriai į tai reaguoja, todėl kartais lieka stovėti tolėliau nuošalyje. Skolininkas nurodė, jog grąžinant dukrą J. P. galėjo T. A. P. ir nematyti, tačiau kartu ji būdavo.
11. Skolininkas T. P. akcentavo, jog neatmestina, kad J. P. tyčia pranešimuose antstoliui galimai nurodė neteisingą laiką, siekdama tokiu būdu skolininkui pakenkti. T. P. vertinimu, analizuojant J. P. pranešimus antstoliui, matyti, kad jie rašomi be pagrindo, kadangi net ir įvykus nežymiam pavėlavimui (skaičiuojant minutėmis), tai neprieštarauja nei sveikam protui, nei teisingumo, protingumo kriterijams, o taip pat nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, kadangi vaikutis grąžinamas iš esmės laiku ir sveikas.
Šalies argumentai
12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl antstolio A. N. pareiškimo dėl baudos T. P. skyrimo už teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą. Tarnybos vertinimu, tuo atveju, jei vaiko tėvas T. P. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydamas teismo patvirtintos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos tėvas T. P. pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, tačiau Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog tiek iš vykdomojoje byloje esančios Tarnybos medžiagos, tiek iš T. P. su atsiliepimu pateiktos Tarnybos medžiagos matyti, kad vertinant vaiko situacijas, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, mažametė buvo grąžinama motinai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui T. P. skyrimo tenkino iš dalies: skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (2022 m. liepos 14 d. epizodas); skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (2022 m. rugpjūčio 7 d. epizodas); skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. 300 Eur baudą valstybės naudai už 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (2022 m. rugsėjo 26 d. epizodas); skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (2022 m. spalio 2 d. epizodas). Likusioje dalyje pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui T. P. skyrimo teismas netenkino bei priteisė iš skolininko T. P. išieškotojos J. P. naudai 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens T. P. argumentai, jog antstoliui A. N. neteisėtai pateikus teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo buvo pažeistos skolininko teisės, atmestini kaip nepagrįsti, nes pats skolininkas nepasinaudojo teise apskųsti Sprendimų nevykdymo aktą, be kita ko, skolininkas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo su antstolio nustatytomis aplinkybėmis argumentus, pateikė įrodymus, kuriais grindė savo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 5 d., t. y., antradienį, T. P. turėjo teisę bendrauti su K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą. Teismas sutiko su pareiškėjo prašyme dėl baudos skyrimo bei Sprendimų nevykdymo akte nurodyta aplinkybe, kad 2022 m. liepos 5 d. vaikas išieškotojai buvo grąžintas pažeidžiant teismo nutartyje nustatytą tvarką (t. y., pavėlavus), tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog remiantis byloje surinktais įrodymais, pavėluotą šalių nepilnamečio vaiko grąžinimą lėmė tai, jog skolininkas jam skirto bendravimo su vaiku metu pastebėjo dukters sužalojimus ir dėl jų kreipėsi į gydymo įstaigą. Pažymėjo, jog remiantis į bylą pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimu, 2022 m. liepos 5 d., 17:50 val. T. P. pirmą kartą kreipėsi į išieškotoją su prašymu pateikti informaciją apie tai, kur šalių nepilnametė dukra susižalojo ir kas ją tuo metu prižiūrėjo, šalių susirašinėjimas tęsėsi apie pora valandų ir tik nesulaukęs atsakymo į 18:12 val. užduotą klausimą, apie vaiką prižiūrėjusius asmenis, 18:57 val. skolininkas išieškotojai nurodė vykstąs į gydymo įstaigą, dėl to teismas pripažino nepagrįstais išieškotojos atstovės argumentus dėl skolininko nesąžiningumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pažeidimas 2022 m. liepos 5 d. skolininkui grąžinant dukrą išieškotojai, pažeidus teismo nutartyje numatytą grąžinimo laiką, buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko (t. y., tėvo pastebėtų vaiko sužalojimų, sąlygojusių kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus), būtinų vaiko saugumui ir sveikatai ginčo momentu užtikrinti, todėl teismas šioje dalyje netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo.
16. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 14 d., t. y., ketvirtadienį, T. P. turėjo teisę bendrauti su K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, tačiau 2022 m. liepos 14 d. šalių nepilnametė dukra motinai buvo grąžinta 19:30 val. Teismas pripažino, jog 2022 m. liepos 14 d. skolininkas pažeidė teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, grąžindamas dukrą išieškotojai vėliau, nei numatyta teismo nutartyje. Pažymėjo, kad kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo privalo įvertinti mieste esančio eismo ypatumus, galimas spūstis ir kt. ir atitinkamai planuoti kelionės laiką, o byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas, matydamas, jog nepavyks vaiko grąžinti motinai teismo nutartyje nustatytu laiku, būtų su ja bendradarbiavęs, t. y., informavęs apie planuojamą vėlavimą bei nurodęs tai sąlygojusias priežastis, priešingai, elgėsi priešingai – perdavė vaiką motinai, nieko nepaaiškindamas, ignoruodamas bet kokius išieškotojos klausimus šia tema. Teismas sprendė, kad byloje nustatytas teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos punkto, numatančio skolininkui pareigą ketvirtadienį 19:00 val. grąžinti dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą neįvykdymo faktas, taip pat nenustatyta objektyvių teismo nutarties nevykdymą 2022 m. liepos 14 dieną pateisinančių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra išieškotojai buvo grąžinta pavėlavus nežymiai (apie 30 minučių), byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas ankščiau būtų baustas už analogiškus pažeidimus, susijusius su teismo nutarties nevykdymu, sprendė, jog už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina kita teismų praktikoje pripažįstama nuobauda – įspėjimas.
17. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 19 d., t. y., antradienį, T. P. turėjo teisę bendrauti su K. P. 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, tačiau šalių dukra buvo grąžinta išieškotojai po to, kai ją apklausė pareigūnai. Teismas sutiko su pareiškėjo prašyme dėl baudos skyrimo bei Sprendimų nevykdymo akte nurodyta aplinkybe, kad 2022 m. liepos 19 d. vaikas išieškotojai buvo grąžintas pažeidžiant teismo nutartyje nustatytą tvarką (t. y., pavėlavus), tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog pavėluotą šalių nepilnamečio vaiko grąžinimą lėmė tai, jog skolininkas jam skirto bendravimo su vaiku metu pastebėjo dukters sužalojimus ir dėl jų kreipėsi į medikus (buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba) bei policijos pareigūnus. Teismas sprendė, jog teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pažeidimas 2022 m. liepos 19 d. skolininkui grąžinant dukrą išieškotojai, pažeidus teismo nutartyje numatytą grąžinimo laiką, buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko (t. y., tėvo pastebėtų vaiko sužalojimų, sąlygojusių kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus), būtinų vaiko saugumui ir sveikatai ginčo momentu užtikrinti, todėl teismas šioje dalyje netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo.
18. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d., 2022 m. rugsėjo 18 d. ir 2022 m. spalio 2 d., t. y., sekmadieniais, T. P. turėjo teisę bendrauti su K. P. 9:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau išieškotojos teigimu, atsakovo motina A. T. P. grąžinant ieškovei dukrą nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, jog skolininko poziciją bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino liudytoja apklausta jo motina A. T. P., teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodytas netinkamo teismo nutarties vykdymo 2022 m. rugsėjo 18 dieną faktas, todėl antstolio pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui T. P. už šį epizodą skyrimo netenkino. Spręsdamas dėl teismo nutarties vykdymo 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. spalio 2 d., teismas pažymėjo, jog suinteresuotų asmenų pozicijoms dėl T. P. motinos dalyvavimo vaiko grąžinimuose nurodytomis dienomis esant priešingoms, liudytojos A. T. P. parodymai apie dalyvavimą vaiko perdavime išieškotojai buvo paneigti J. P. į bylą pateiktų vaizdo įrašų duomenimis, kuriose užfiksuota, jog nurodytomis dienomis T. P. perduoda dukrą išieškotojai, grąžinime nedalyvaujant A. T. P.. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. spalio 2 d., šalių nepilnametės dukters K. P. grąžinime išieškotojai A. T. P. nedalyvavo ir tokiu būdu buvo pažeista teismo nutartyje numatyta skolininko bendravimo su vaiku bei vaiko grąžinimo motinai tvarka, todėl skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. nuobaudą – įspėjimą.
19. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y., pirmadienį, T. P. bendravimas su nepilnamete dukra K. P. pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką nenumatytas, tačiau 2022 m. rugsėjo 26 d. mergaitei vaikštant su J. P. motina N. P., T. P. savavališkai pasiėmė dukrą ir ją išsivežė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog 2022 m. rugsėjo 26 d. savavališkai paėmęs dukterį iš tuo metu ją prižiūrėjusios išieškotojos motinos N. P., jos negrąžinęs ir nusivežęs į savo gyvenamąją vietą, T. P. pažeidė teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju T. P. elgėsi neadekvačiai, piktnaudžiavo tėvo valdžia, jo veiksmuose galimai yra savavaldžiavimo požymių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs skolininko turtinę padėtį, t. y., vykdomojoje byloje sutrinktus duomenis apie skolininko darbovietes bei teismo posėdžio metu skolininko nurodytas aplinkybes, jog jam priskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 3 500 Eur, teismas skyrė skolininkui vienkartinę 300 Eur baudą.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino išieškotojos prašymo skirti skolininkui baudą išieškotojos naudai, nurodydamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
21. Suinteresuotas asmuo T. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą atmesti ir priteisti T. P. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
21.1. Nurodo, kad jis atsakingai ir sąžiningai vykdo 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. teismo nutartimis nustatytą bendravimo su savo nepilnamete dukra K. P. tvarką ir laikosi antstolio 2022 m. birželio 22 d. Patvarkymo nurodymo įpareigojimų laikytis teismo nutarčių dėl matymosi su vaiku vykdymo.
21.2. Paaiškina, kad J. P. netinkamas, nepadorus ir netgi piktybiškas elgesys, dažnai ir vaiko akivaizdoje, kelia nuolatinę įtampą ir bendravimo tvarką daro beviltiška, šios aplinkybės taip pat turėjo būti vertinamos, be kita ko, nuo 2020 m. gruodžio mėn. tarp jų su J. P. vyksta skyrybų procesas, santuoka dar nėra nutraukta, santykiai įtempti, iš esmės konfliktiniai, J. P. akivaizdžiai suinteresuota daryti kliūtis jam bendraujant su dukrele: jį menkina, reiškia įvairaus pobūdžio pretenzijas, nesant pagrindo kaltina, rodo nepasitikėjimą, yra suinteresuota, kad jis būtų baudžiamas.
21.3. Pažymi, kad antstolis A. N. (ar jo padėjėjas) vietoj to, kad imtųsi veiksmų patikrinti, ar J. P. pranešimai yra teisingi, pagrįsti ar ne, nei vieno karto nenuvyko į vietą, nesusisiekė su skolininku, nepatikrino ir nenustatė, kad įpareigojimas vykdomas netinkamai, nors antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, be kita ko, antstoliui nustačius, jog teismo įpareigojimas yra vykdomas tinkamai, tai turėjo būti įforminta aktu, tačiau antstolis šių funkcijų neatliko.
21.4. Akcentuoja, kad išvadą byloje teikianti institucija pateikė teismui išvadą, kuria remiantis ir vertinant vaiko situacijas, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, mažametė buvo grąžinama motinai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
21.5. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl teismo nutarčių nevykdymo, patvirtinančių jo veiksmus buvus tyčinius, o tokio dydžio nuobaudos, kokias jam paskyrė teismas skundžiama nutartimi, prieštarauja teisingumo principui, nes byloje nėra, o ir negali būti jokių įrodymų, kad teismo nutartys yra nevykdomos neapibrėžtą laiką, kad tai sisteminiai, pasikartojantys atvejai ir kad tai jis padarė sąmoningai, nesant pateisinančių priežasčių, kurios pripažintinos teisingu elgesiu, svarbiausia neprieštaraujančiu vaiko interesams.
21.6. Paaiškina, kad tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turi teisę tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, tačiau šiuo atveju skolininkas savo kaltės neįžvelgia, nelaiko savęs kaltu, nurodo, kad bendraudamas su dukrele elgėsi pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgdamas į vaiko, o ne išieškotojos J. P. ambicijas, norus ir interesus, o vaiko interesai nebuvo pažeisti.
21.7. Pabrėžia, kad teismas suteikė viršenybę išieškotojos J. P. duotiems paaiškinimams, abejotinos kokybės vaizdo įrašams, neteisingai vertino liudytojos parodymus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
22. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo prie civilinės bylos prijungti papildomai pateikiamus įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o T. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti J. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:
22.1. Tiek išieškotojos atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo pateikti duomenys, kurie pagrįstai leido konstatuoti nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą.
22.2. Būtent T. P. yra nusiteikęs neigiamai J. P. atžvilgiu, kelia konfliktus, nebendradarbiauja, o taip pat iš byloje esančios 2022 m. rugsėjo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad T. P. apskritai netinkamai traktuoja teismų priimtas nutartis, pats kelis kartus kreipėsi į antstolį dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei iniciavo du procesus dėl baudos J. P. paskyrimo.
22.3. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pirmos instancijos teismo išvadą, kad T. P. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdė, pažeidė nustatytą laikiną bendravimo tvarką, laikyti pagrįsta, tuo labiau, kad tokie atvejai nėra vienkartiniai, jis nepaiso įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo elgesiu ir veiksmais teismų nutartis laikydamas lyg ir niekiniais dokumentais, kurie jam nėra privalomi, nepaiso ir neatsižvelgia į mažametės dukters poreikius, jos dienos režimą, kuris mažam vaikui yra itin aktualus, demonstruoja, kad jo teisė yra aukščiau vaiko interesų.
22.4. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos T. P. buvo aiškiai žinomos, kas reiškia, kad jam neturėtų kilti jokių abejonių dėl šių nutarčių vykdymo tvarkos, byloje nėra duomenų, kad skolininkui būtų kilę klausimų ar neaiškumų dėl nustatytos tvarkos ir jos vykdymo, antstolis savo pareigas byloje atliko tinkamai, gavęs išieškotojos skundus įstatymo nustatyta tvarka surašė aktą ir jį pateikė teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui T. P. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų.
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
27. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomai pateikiamus dokumentus: 2023 m. balandžio 2 d. susirašinėjimo išklotinę, 2023 m. balandžio 6 d. el. laišką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštą. Nurodo, kad papildomai pateikiami duomenys parodo ir patvirtina, kad suinteresuotas asmuo T. P. sąmoningai nevykdo teismo priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra linkęs bendradarbiauti ir nepaiso vaiko poreikių ir interesų, kurie yra prioritetas, o tuo pačiu rodo nepagarbą teismų priimtiems sprendimams, neigdamas jų privalomumą.
28. Teismas konstatuoja, kad J. P. pateikti įrodymai papildomai įrodo šalies grindžiamą poziciją nagrinėjamu klausimu, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, nes pateikti įrodymai atsirado po to kai buvo priimta skundžiama nutartis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti išimtį bei priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina įspėjimas ar bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio vaiko K. P. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. P., nustatė laikiną atsakovo T. P. bendravimo su šalių nepilnamete dukra K. P. tvarką. Ši laikina bendravimo tvarka bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pakeista ir papildyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. liepos 27 d., 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. nutartimis.
31. Taip pat nustatyta, kad J. P. kreipėsi į antstolį A. N. dėl 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 nustatytos ir vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. liepos 27 d., 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. nutartimis pakeistos ir papildytos laikinos atsakovo T. P. bendravimo su šalių nepilnamete dukra K. P. tvarkos nevykdymo. Nurodytomis teismo nutartimis buvo nustatyta ir nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. galiojo laikina T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarka, numatanti, jog tėvas turi teisę bendrauti su dukra: 1) dvi darbo dienas po dvi valandas savarankiškai, t. y., be trečiųjų asmenų dalyvavimo, antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; ir 2) kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 (keturias) valandas: a) šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, bei b) sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai Angelei-T. P., gim. (duomenys neskelbtini).
32. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 7 d., liepos 15 d., rugpjūčio 9 d., rugsėjo 27 d. ir spalio 3 d. pranešimais išieškotoja antstolį informavo, jog skolininkas netinkamai vykdė teismo nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos 2022 m. liepos 5 d., liepos 14 d., liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 7 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 26 d. ir spalio 3 dienomis, todėl 2022 m. spalio 18 d. antstolis A. N. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog skolininkas T. P. 2022 m. liepos 5 d., liepos 14 d., liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 7 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 26 d. ir spalio 3 dienomis netinkamai vykdė teismo nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tą pačią dieną su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris priėmė skundžiamą nutartį
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui T. P. skyrimo tenkino iš dalies: skyrė suinteresuotam asmeniui T. P. įspėjimą už 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (2022 m. liepos 14 d. epizodas, 2022 m. rugpjūčio 7 d. epizodas, 2022 m. spalio 2 d. epizodas), 300 Eur baudą valstybės naudai dėl 2022 m. rugsėjo 26 d. epizodo, o likusioje dalyje pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui T. P. skyrimo netenkino bei priteisė iš skolininko T. P. išieškotojos J. P. naudai 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo T. P., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nutartį panaikinti ir antstolio pareiškimą atmesti.
34. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).
36. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 43 punktas).
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
38. Suinteresuotas asmuo T. P. nurodo, kad jis atsakingai ir sąžiningai vykdo 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. teismo nutartimis nustatytą bendravimo su savo nepilnamete dukra K. P. tvarką ir laikosi antstolio 2022 m. birželio 22 d. Patvarkymo nurodymo įpareigojimų laikytis teismo nutarčių dėl matymosi su vaiku vykdymo, be to, byloje nėra jokių įrodymų dėl teismo nutarčių nevykdymo, patvirtinančių jo veiksmus buvus tyčinius, o tokio dydžio nuobaudos, kokias jam paskyrė teismas skundžiama nutartimi, prieštarauja teisingumo principui. Šiuos apelianto argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
39. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės epizoduose, už kuriuos T. P. buvo skirtas įspėjimas ar bauda, pagrindžia, jog jis nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdė netinkamai: 2022 m. liepos 14 d. T. P. vėlavo grąžinti šalių dukrą motinai, nenurodė vėlavimą sąlygojusių priežasčių; 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. spalio 2 d. T. P. grąžino vaiką motinai, tačiau jame nedalyvavo A. T. P., kas buvo nustatyta pagal bendravimo su vaiku tvarką, tai aiškiai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai; 2022 m. rugsėjo 26 d. T. P. savavališkai paėmė šalių dukterį iš tuo metu ją prižiūrėjusios išieškotojos motinos N. P., jos negrąžino ir nusivežė į savo gyvenamąją vietą, nors tą dieną jam nebuvo numatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys nebuvo jos suderinę, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys šalių susirašinėjimo duomenys. Visos minėtos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, rodo, jog T. P. nesilaiko 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. teismo nutartimis nustatytos bendravimo su savo nepilnamete dukra K. P. tvarkos. Tai patvirtina ir nauji byloje J. P. pateikti duomenys, jog po skundžiamos nutarties priėmimo, T. P. vėlavo grąžinti šalių vaiką motinai, su ja nebendradarbiavo ir neinformavo apie vėlavimą, tik nurodė, kad vaikas miega, be kita ko, kaip matyti iš J. P. 2023 m. balandžio 7 d. parašyto laiško Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, T. P. 2023 m. balandžio 6 d. savavališkai, nesuderinęs su J. P., neatsižvelgdamas į mergaitės režimą, nepaisydamas vykstančio ugdymo proceso ir nereaguodamas į darželio auklėtojos perspėjimus pasiėmė mergaitę iš darželio ir motinai negrąžino iki pat vakaro. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad T. P. nevykdė ir nevykdo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei pažeidė nustatytą laikiną bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Akcentuotina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes, vien teigimas, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl teismo nutarčių nevykdymo, patvirtinančių jo veiksmus buvus tyčinius, neįrodo, jog nustatytos bendravimo tvarkos buvo laikomasi, be kita ko, atvejai, kuomet vėluojama grąžinti šalių dukrą motinai, su ja nesitariama dėl jos paėmimo, nėra vienkartiniai.
40. Kaip nepagrįsti vertintini ir T. P. argumentai, jog jis, bendraudamas su dukrele, elgėsi pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgdamas į vaiko, o ne išieškotojos J. P. ambicijas, norus ir interesus, o vaiko interesai nebuvo pažeisti. Priešingai, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis manytina, kad T. P. neatsižvelgė į mažametės dukros poreikius, jos dienos režimą, nustatytą bendravimo su juo tvarką, nebuvo užtikrintas bendravimo pastovumas. Vien deklaratyvūs T. P. teiginiai, jog jis bendraudamas su dukra elgėsi pagal aplinkybes, atsižvelgė į vaiko interesus, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda ir įspėjimai dėl nustatytos su dukra bendravimo tvarkos nesilaikymo. Akcentuotina, kad skolininkas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog jis laikėsi nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
41. Apeliantas teigia, jog J. P. netinkamas, nepadorus ir netgi piktybiškas elgesys, dažnai ir vaiko akivaizdoje, kelia nuolatinę įtampą ir bendravimo tvarką daro beviltiška, kadangi šalių santuoka dar nėra nutraukta, santykiai tarp jų įtempti, iš esmės konfliktiniai, J. P. akivaizdžiai suinteresuota daryti kliūtis jam bendraujant su dukrele. Apeliacinės instancijos teismas su šiais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka.
42. Pažymėtina, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Tokia galimybė įstatymo nėra draudžiama, kai nustatyta ir laikinoji bendravimo tvarka.
43. Šiuo atveju pabrėžtina, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiam vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
45. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų - teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
46. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad išieškotoja kokiais nors būdais kliudė ar kliudo skolininkui bendrauti su dukra, jų santykius daro neįmanomus, o bendravimo tvarką beviltiška, priešingai, byloje esantys duomenys pagrindžia, kad būtent T. P. sąmoningai nevykdo teismo priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra linkęs bendradarbiauti, dažnu atveju nepaiso vaiko poreikių ir interesų, nevykdo privalomų teismų sprendimų.
47. Suinteresuotas asmuo T. P. taip pat nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes suteikė viršenybę išieškotojos J. P. duotiems paaiškinimams, vaizdo įrašams, neteisingai vertino liudytojos parodymus.
48. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Pažymėtina, kad kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais argumentais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog suinteresuotas asmuo T. P. netinkamai vykdė teismų nutartimis nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto atskirajame skunde dėstomą poziciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
50. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
53. Nagrinėjamu atveju atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, apelianto T. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
54. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus apie 580,80 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareikštą atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens T. P. atskirasis skundas atmestas, suinteresuoto asmens J. P. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (580,80 Eur) vertintinos kaip protingo dydžio, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens T. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens T. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniadešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.