Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-08-22 · Civilinė byla Nr. 2VP-20496-1168/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-22
Bylos Nr.
2VP-20496-1168/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15735-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Krolienė
Suinteresuotas asmuo
T. P.
Skolininkas
J. P.
Advokatai
Vaida Genaitytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-20496-1168/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15735-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,sekretoriaujant Gabijai Gelažytei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui T. P., skolininkės atstovei advokatei Vaidai Genaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl atsakomybės taikymo skolininkei J. P. už teismo procesinio sprendimo nevykdymą, suinteresuotas asmuo T. P., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis Dainius Šidlauskas prašo teismo spręsti skolininkės J. P. atsakomybės klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 bei vėlesnių bendravimo tvarką pakeičiančių nutarčių nevykdymą.

Šalies argumentai

2. Pareiškime antstolis nurodė, kad išieškotojas T. P. priverstiniam vykdymui antstoliui Dainiui Šidlauskui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020 dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir vėlesnes nutartis, kuriomis laikina bendravimo tvarka buvo keičiama. Išieškotojas T. P. taip pat pateikė antstoliui pranešimus, kad skolininkė J. P. nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. neleidžia bendrauti su nepilnamete dukra K. P. vaikui susirgus bei pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus – susirašinėjimą su skolininke. Išieškotojo pranešimuose nurodyta, kad jis negalėjo bendrauti su nepilnamete dukra nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d., taip pat 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 9 d., 2022 m. liepos 10 d. ir 2022 m. liepos 12 d. Antstolio vertinimu, iš išieškotojo T. P. pateikiamų įrodymų matyti, kad skolininkė J. P. dukros ligos metu neleidžia dukrai bendrauti su tėvu teismo nustatyta tvarka, nors nei 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei vėlesniuose bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimuose nebuvo nustatyta jokių išimčių, dėl kurių šalys galėtų nevykdyti teismo nustatytos tvarkos ar ją pakeisti, t. y. ir vaiko ligos atveju tėvai turėtų laikytis nustatytos nepilnametės K. P. bei tėvo T. P. bendravimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2022 m. rugpjūčio 16 d. teisme gautas J. P. atsiliepimas (DOK-135555), kuriame skolininkė nurodė, kad su antstolio pareikšimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Skolininkė paaiškino, kad iš pradžių, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. tėvo ir dukters bendravimas vyko nuotolinio ryšio priemonėmis, pagal galimybes buvo organizuojami ir susitikimai, pasivaikščiojant lauke. Tačiau, nepriklausomai nuo to, skolininkės teigimu, tarp šalių tvyrojo įtampa, išieškotojas nuolat siekdavo su ja bendravimo, dirbtinai keldavo konfliktus, skambindavo ir rašydavo žinutes nakties metu, pradėjo reikalauti bendrauti su vaiku neatsižvelgdamas į nurodomą vaiko režimą, todėl, siekdama sureguliuoti ginčo situaciją, ji kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Skolininkės teigimu, bendravimas su išieškotoju, o tuo pačiu ir jo bendravimo su mažamete dukra organizavimas, buvo apsunkintas paties T. P. elgesio. Teismui 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nustačius laikiną bendravimo tvarką, T. P. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo. Nutartį vykdanti antstolė A. Stanišauskaitė kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo už nutarties pažeidimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2076-467/2021, kuria antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. J. P. paaiškina, jog 2021 m. birželio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sudarė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1256, kurioje konstatavo, kad: „(...) dėl tėvo savavališko elgesio buvo sukelta didelė rizika vaiko sveikatai ir galimai net rizika kūdikio gyvybei. Vyras sukėlė daug streso ir nerimo vaikui. Panaudojo psichologinį smurtą prieš vaiko motiną. Sutrikdė įprastą dienos režimą kūdikiui, neatliepė vaiko fiziologinių poreikių. Tėvo elgesys buvo veikiamas tik iš savanaudiškų paskatų“. Šios situacijos pasėkoje, skolininkė kartu su mažamete dukra buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad išieškotojas buvo baustas administracine tvarka už pareigūnų nurodymų nevykdymą. Skolininkės teigimu, išieškotojas savo teises kėlė aukščiau vaiko interesų, neatsižvelgdamas į mažametės poreikius; siekdamas savo teisių įgyvendinimo, neatsižvelgdavo į vaiko sveikatą ir reikalaudavo pažeisti gydytojų nustatytą namų režimą ar izoliaciją, vaikui sergant; nesilaikė vaiko režimo (pavyzdžiui, miego režimo). Skolininkė nurodo, kad sudarė galimybes T. P. bendrauti su mažamete netgi tada, kada jam tai nepriklausė, o būtent, geranoriškai sudarė galimybes išieškotojui bendrauti su mažamete 2021 m. gruodžio 11 d. (neporinės savaitės šeštadienis) nuo 15.30 val. iki 19.30 val., 2021 m. gruodžio 12 d. (neporinės savaitės sekmadienis) nuo 9.00 val. iki 13.00 val., 2022-01-08 (neporinės savaitės šeštadienis) nuo 15.30 val. iki 19.30 val., 2022 m. sausio 9 d. (neporinės savaitės sekmadienis) nuo 9.00 val. iki 13.00 val., 2022 m. sausio 22 d. (neporinės savaitės šeštadienis) nuo 15.30 val. iki 19.30 val., 2022 m. sausio 23 d. (neporinės savaitės sekmadienis) nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Be to, skolininkė pažymi, kad pats antstolis elgiasi prieštaringai, nes 2022 m. kovo 14 d. patvarkyme buvo nurodęs, kad J. P. neleido bendrauti T. P. su dukra ir 2022 m. kovo 8 d. Tačiau skolininkei pateikus duomenis, kad mergaitei tą dieną buvo nustatyta Covid-19 virusinė infekcija bei iki 2022 m. kovo 16 d. buvo taikoma izoliacija, 2022 m. liepos 19 d. teikime teismui antstolis minėtos dienos jau neįvardina kaip pažeidimo. Tačiau kitais vaiko ligos atvejais neperdavus vaiko bendrauti su tėvu antstolis laiko bendravimo tvarkos pažeidimu.

4. Taip pat skolininkė J. P. pateikė paaiškinimus dėl kiekvieno antstolio pareiškime minimo suinteresuoto asmens pranešimo apie teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo atvejį:

4.1. Dėl bendravimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. skolininkė paaiškino, kad šiuo laikotarpiu nepilnametė sirgo, be to bendravimas su mažamete dukra T. P. priklausė tik 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. dienomis. Nurodo, jog nutartis, dėl bendravimo su nepilnamete dukra neporinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, atitinkamomis valandomis įsiteisėjo tik 2022 m. sausio 28 d. Akcentuoja, kad apie vaiko ligą išieškotoją informavo nedelsiant elektroniniu laišku, 2021 m. gruodžio 23 d. J. P. apsilankė poliklinikoje, kur nepilnametei buvo skirtas namų režimas, o skolininkei – nedarbingumas. Pažymi, kad tuo metu tėvo ir vaiko bendravimas turėjo būti vykdomas (duomenys neskelbtini), tačiau mažametei apsirgus skolininkė neturėjo objektyvios galimybės pristatyti vaiko į nurodytą vietą. Priešingu atveju, skolininkės vertinimu, toks jos elgesys galėjo būti laikomas vaiko interesų nepaisymu, gydytojos nustatyto režimo sergančiam vaikui nesilaikymu. Nurodo, kad jokia nutartimi nustatant T. P. laikinąją bendravimo tvarką, nebuvo numatyta tokios tvarkos alternatyvų, t. y. skolininkė nebuvo įpareigota priimti išieškotoją į savo gyvenamąją vietą, kad šis galėtų bendrauti su vaiku, priešingai, buvo nustatyta konkreti vieta, kurioje vykdomas bendravimas.

4.2. Dėl bendravimo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d., skolininkė nurodė, kad šiuo laikotarpiu nepilnametė sirgo, o bendravimas su mažamete dukra T. P. priklausė tik 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 24 d. dienomis, kadangi išieškotojo laikinas bendravimas su dukra trečiadieniais, penktadieniais ar pirmadieniais nėra numatytas. Taigi bendravimas 2022 m. vasario 23 d., 25 d. ir 28 d. neturėjo vykti. 2022 m. vasario 26-27 dienomis buvo porinės savaitės savaitgalis, pagal kurį T. P. su dukra bendravimas nepriklausė. Apie vaiko ligą skolininkė išieškotoją informavo elektroniniu laišku. Nepilnametei vėl buvo nustatytas namų režimas, o skolininkei išduotas nedarbingumas.

Šalies argumentai

4.3. J. P. teigimu, 2022 m. liepos 7 d. nepilnametė susirgo, apie vaiko ligą J. P. iš karto informavo T. P. elektroniniu laišku bei trumpąja žinute, taip pat pateikė termometro rodmenų duomenis bei atsakė į klausimus apie vaiko būklę. Buvo apsilankyta gydymo įstaigoje, gydanti gydytoja pratęsė namų režimą, J. P. išdavė nedarbingumą vaiko slaugymui, buvo įtariama, kad mergaitė apsirgo vėjaraupiais. Todėl J. P. mano, kad antstolio pareiškime nurodomomis liepos mėnesio 7, 9, 10 ir 12 dienomis dėl objektyvios priežasties – mažametės ligos bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad J. P. nėra įpareigota organizuoti tėvo bendravimo su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, nebuvo galimybės perduoti dukrą bendravimui su tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2022 m. rugpjūčio 16 d. teisme taip pat gauti J. P. rašytiniai paaiškinimai (DOK-136385) kuriuose skolininkė papildomai paaiškino jos manymu bylai aktualius aspektus. Skolininkė atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotojas pats nevykdo teismų priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pažeidžia nustatytą tvarką, o tiksliau nesilaiko nustatyto vaiko grąžinimo laiko. Skolininkės teigimu, T. P. prisigalvoja nebūtų dalykų ir kaltinimų, kuriuos pradeda reikšti kai turi parvežti nepilnametę į jos gyvenamąją vietą. J. P. paaiškino, kad nepilnametė miega kiekvieną dieną apie valandą laiko, užmigdama apie 10 val. ryto, tačiau išieškotojas šio režimo nesilaiko. Ne kartą T. P. pranešė skolininkei apie tai, jog nepilnametė užmigo tik jau prieš grįžtant namo, apie 13 val. Dėl šios priežasties išieškotojas kartais vėluodavo parvežti vaiką namo teismo nutartimi nustatytu laiku. Skolininkės nuomone, tokio amžiaus vaikas yra priklausomas nuo ją prižiūrinčių tėvų, kurie privalo užtikrinti vaiko režimo įgyvendinimą, kadangi tokio amžiaus vaikas pats savimi nepasirūpins, grąžina vaiką. J. P. sunkiai suvokia išieškotojo priekaištus dėl bendravimo su dukra ligos metu. Skolininkės vertinimu T. P. turėtų suprasti, kad vaiko sveikata yra svarbiausia, kad reikalinga laikytis gydytojų nurodymų ne tik dėl to, kad neplistų virusas, kad vaikas pasveiktų greičiau, bet ir dėl to, kad mergaitė nepervargtų, nesušaltų, neatsirastų komplikacijų, neprailgėtų sirgimo laikas. Skolininkė nurodo, kad iš išieškotojo namų su vaikais išsikraustė dėl jo smurto jos atžvilgiu, kad bijojo dėl savo ir vaikų sveikatos. Teigia, kad buvo ir yra įbauginta T. P. elgesio. Anot skolininkės šiuo metu išieškotojas naudoja jos atžvilgiu psichologinį smurtą, rašo nepagrįstus pareiškimus įvairioms įstaigoms, kad ji smurtauju prieš savo dukrą. Pabrėžia, jog dėl T. P. elgesio jos sūnus iš pirmos santuokos buvo priverstas lankytis psichologo konsultacijose, ilgą laiką jautė nerimą, net vaiko teisių specialistams pokalbių metų papasakojo, kad jautėsi blogai, gyvendamas su juo.

6. 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) išvada dėl antstolio kreipimosi (DOK-136517). Tarnyba nurodė, kad skyriuje šeima žinoma dėl nuolatinių tarpusavio konfliktų: 2022 m. gegužės 20 d. buvo gautas vaiko motinos J. P. pranešimas dėl to, kad vaiko tėvas T. P. nuolatos rašo melagingus pranešimus policijai dėl neva vaiko patirto smurto, 2022 m. gegužės 24 d. gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas ant vaiko pastebėjo sužalojimų ir įtaria, kad vaiką netinkamai prižiūri motina. 2022 m. gegužės 27 d. buvo gauta informacija iš policijos, kad ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kadangi nenustatyta, kad vaiko atžvilgiu būtų naudojamas smurtas. Išnagrinėjus šiuos pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir 2022 m. birželio 3 d. užpildžius vaiko situacijos vertinimo anketą, buvo priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai. 2022 m. birželio 8 d. gauti pranešimai iš policijos, kad kreipėsi vaiko tėvas T. P. nerimaudamas dėl pastebėtų sumušimo žymių ant dukros kaktos; 2022 m. birželio 13 d. gautas pranešimais iš policijos, kad kreipėsi vaiko mama, kad tėvas negrąžino laiku dukros po pasimatymo su tėvu; 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 20 d. gauti tėvo pranešimai dėl besitęsiančio smurto prieš vaiką ir nepriežiūrą; 2022 m. birželio 27 d. kreipėsi vaiko tėvas T. P. dėl J. P. elgesio ir veikimo priešingai vaiko interesams. Norint išklausyti vaiko tėvo nuomonę, 2022 m. birželio 13 d. buvo susisiekta su T. P., kuris patvirtino, kad net 14 kartų kreipėsi ir į Skyrių, ir į policiją, tačiau niekas nereaguoja, o smurtas toliau tęsiasi ir tėvas reikalavo, kad vaikas būtų paimtas iš nesaugios aplinkos. 2022 m. birželio 23 d. buvo apsilankyta J. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena mažametė K. P., įvertintos gyvenimo ir buities sąlygos. Išnagrinėjus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir 2022 m. birželio 29 d. užpildžius vaiko situacijos vertinimo anketą, nenustatyta vaikų teisių pažeidimų, tačiau padaryta išvada, kad tėvams reikalinga pagalba, tęsiant atvejo vadybos procesą. 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. liepos 9 d. skyriuje buvo gauti vaiko tėvo ir motinos pranešimai; tiek tėvas kaltina motiną smurtu, tiek motina kaltina, kad tėvas, pažeisdamas bendravimo tvarką, laiku negrąžina dukros. 2022 m. liepos 7 d. buvo gautas VšĮ. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos prašymas išsiaiškinti mažametės pacientės socialinę situaciją ir aplinką, esant poreikiui užtikrinti reikiamą pagalbą; po šių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir 2022 m. liepos 14 d. užpildžius vaiko situacijos vertinimo anketą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, mažametė įtraukiama į konfliktines situacijas. 2022 m. liepos 19 d. gautas policijos pranešimas, kad kreipėsi vaiko tėvas, nurodydamas, kad paėmęs dukrą iš motinos, pastebėjo, kad vaiko lūpa sužeista. Skyriaus budintys darbuotojai apsilankė vaiko tėvo T. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei J. P. namuose (duomenys neskelbtini) ir įvertino situaciją, bei išklausė tėvų nuomones. Išnagrinėjus šį tėvo pranešimą, 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo įvertinta vaiko situacija ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaiko tėvus įpareigoti užtikrinti vaikui saugią aplinką, neįtraukti mažametės į konfliktines situacijas. 2022 m. balandžio 23 d. pagal T. P. skundą J. P. atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 73 straipsnio 1 dalį; priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną J. P. atžvilgiu. 2022 m. liepos 17 d. skyriuje buvo inicijuota T. P. atžvilgiu administracinė teisena pagal LR ANK 73 straipsnio 1 d, tačiau vadovaujantis LR ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nepradėta.

7. Tarnyba pabrėžia, jog nuo 2021 m. vasario 22 d. iki dabar šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas. Su šeima dirba Vilniaus miesto socialinės paramos centras pagalbos šeimai skyriaus, atvejo vadybininkės ir socialinė darbuotoja. J. P. bendrauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, pateikia informaciją apie situaciją šeimoje elektroniniais laiškais, telefonu, apsilankymo šeimoje metu, t.y. apie dukros patirtus susižalojimus, informuoja, kai lankosi pas šeimos gydytoją – pateikia išrašus bei įvykdė pagalbos plano įsipareigojimus. T. P. pagalbos plano įsipareigojimo lankyti psichologo konsultacijas bei STEP tėvystės grupės įsipareigojimus vykdyti atsisako, nes nemato tam poreikio, teigdamas, kad konsultuojasi su kompetentingais asmenimis, bei pats domisi literatūra šiais klausimais. Pagalbos plano peržiūra planuojama vykdyti rugsėjo mėn. 2022 kovo 21 d. posėdžio metu T. P. išreiškė nuomonę, kad nemato tikslo toliau bendrauti ir bendradarbiauti su Pagalbos šeimai specialistais, nes jie nepadeda dėl bendravimo su dukra, teiravosi ar galima nutraukti paslaugas, kadangi joms nėra poreikio. Socialinės darbuotojos I. B. teigimu, T. P. į jos el. laiškus neatsako, bendravimas vyksta telefonu ir apsilankymų namuose metu. Darbo su paslaugų gavėju metu stebima, jog vyras nuolat be pagrindo kaltina Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojus, prašo nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Dirbant su T. P., vyras nebendradarbiauja ir kiekvieno kontakto metu kaltina dėl atliekamų darbo funkcijų, prašo pasiaiškinimų, į užduodamus klausimus atsako trumpais atsakymais taip, ne arba linktelėdamas galva. J. P. yra įvykdžiusi visus Pagalbos plano uždavinius, geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojais, atsižvelgia į rekomendacijas. Tarnybos numone nesant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat vėlesniuose bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimuose jokių išimčių, dėl kurių šalys galėtų nevykdyti teismo nustatytos tvarkos ar ją pakeisti, reikalavimas net ir vaiko ligos atveju laikytis nustatytos nepilnametės K. P. bei tėvo T. P. bendravimo tvarkos, kurioje numatytas vaiko pasiėmimas iš jo gyvenamosios vietos, turėtų atitikti protingumo kriterijams bei neprieštarauti vaiko teisėms bei teisėtiems interesams.

8. Teismo posėdžio metu T. P. paaiškino, kad tarp jo ir J. P. vyksta skyrybų procesas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Tačiau J. P. pranešė, kad pagal numatytą tvarką gruodžio 23 d. susitikimas su vaiku neįvyks, nes vaikas serga. Paaiškino, kad jam nebuvo leista pasimatyti su dukra nei gruodžio 25 d., nei 26 d. Po to, T. P. tigimu, apie porą mėnesių J. P. bendravimo tvarką vykdė, ir kai vasario 22 ir 28 dienomis vėl neleido T. P. nei pasimatyti, nei aplankyti dukters, T. P. kreipėsi į antstolį. Susitikimo su antstoliu metu balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės pradžioje, T. P. nurodžius, kad J. P. tuo metu bendravimo tvarką vykdė, antstolis paaiškino, kad T. P. praneštų antstoliui pasikartojus bendravimo tvarkos nevykdymo situacijai. Todėl vėl į antstolį T. P. kreipėsi nesudarius jam galimybės pasimatyti su dukra liepos 9, 10, 12 dienomis. T. P. pažymėjo, jog J. P. išsikėlė su vaiku gyventi pas tėvus, jam palikusi raštelį, kad sutuoktiniams reikia pailsėti vienas nuo kito, o vėliau inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Su vaiku leisdavo pasimatyti priklausomai nuo jos noro, pradžioje išveždavo pasimatyti į lauką, o vėliau apribojo pasimatymus ir kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreipė dėmesį, kad teismo nutartyje J. P. numatyta pareiga dėti pastangas užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, taip pat, jog teismas jau buvo skyręs J. P. baudą už bendravimo tvarkos pažeidimą, tačiau ji ir toliau jos nesilaiko. T. P. neigė skolininkės atsiliepimo į antstolio pareiškimą 13 punkte nurodytas aplinkybes, kad bendravimas su vaiku buvo apsunkintas paties T. P. elgesio. Paaiškino, kad jis visada norėjo susitarti su J. P., kad galėtų vaiką auginti lygiomis dalimis. Priekaištavo, kad J. P. neužtikrina bendravimo su tėvu ir sūnui iš pirmos santuokos. T. P. nurodė nesutinkantis ir su skolininkės priekaištais, nurodomais atsiliepimo 18 punkte, – kad jis neatsižvelgia į vaiko sveikatą. Mano, kad nurodomais atvejais vaikui nebuvo nustatyti jokie reikšmingi susirgimai. T. P. pažymėjo, kad teismo nutartyse nėra nurodyta kur turi vykti susitikimai su vaiku, o tik numatytas konkretus laikas ir pareiga J. P. suorganizuoti susitikimus. Be to, T. P. atkreipė dėmesį, kad po to, kai skolininkė nuo spalio mėnesio pradėjo dirbti, įvyko 17 galimų vaiko sužalojimų atvejų, dėl vaiko sužalojimų buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai skolininkės ir jos tėvų atžvilgiu. T. P. pabrėžė, kad skolininkė nepagrįstai jį kaltina bendravimo tvarkos nevykdymu, šių teiginių nepatvirtina jos pateiktas antstolio A. Naujokaičio patvarkymas, nes jame tik nurodoma laikytis bendravimo tvarkos, tačiau jokie T. P. pažeidimai nenustatyti, pati skolininkė nededa pastangų bendravimo tvarkos užtikrinimui, klaidina, kad vaikas buvo maitinamas krūtimi, kas buvo pripažinta ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Paaiškino, kad jam iš viso per mėnesį priklauso su vaiku bendrauti tik 34 valandas, ir tai yra labai mažai. T. P. patvirtino, kad jis pats visada laikosi teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, keletą kartų negrąžino vaiko laiku, nes vaikas miegojo, todėl mano, kad veikė vaiko interesais ir to nelaiko bendravimo tvarkos pažeidimu, išsakė kritinius pačios bendravimo tvarkos vertinimus.

9. Skolininkės atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad T. P. nepateikė jokių duomenų jog J. P. būtų padariusi jo nurodytus vaiko teisių pažeidimus, nėra jokių duomenų, kad būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai ar pareikšti J. P. įtarimai vaiko sužalojimų, priešingai – dėl T. P. padaryto vaiko teisių pažeidimo skolininkė su vaiku buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini), T. P. buvo nubaustas administracine tvarka, šiuo metu taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, antstolė A. Stanišauskaitė dėl T. P. netinkamo elgesio nutraukė ir vykdomąją bylą, pradėtą T. P. prašymu. Advokatė pažymėjo, kad T. P. nurodoma skolininkei paskirta bauda buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Skolininkės atstovė atkreipė dėmesį, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nėra numatytas tėvo bendravimas su vaiku motinos gyvenamojoje vietoje, vaiko tėvams taikoma atvejo vadyba, be to, T. P. vaiko ligos metu gruodžio ir vasario mėnesiais nebendravo su vaiku tik kelias dienas, o ne visą nurodomą laikotarpį, o skolininkė gruodžio mėnesį T. P. naudai leido bendrauti su vaiku ir bendravimo tvarkoje nenumatytomis dienomis. Paaiškino, kad vaiko ligos atvejais skolininkė vadovavosi gydytojų nurodymais, todėl nustačius vaikui infekciją ir namų režimą skolininkė negalėjo jos vežti susitikimams į (duomenys neskelbtini) bei perduoti tėvui. Pastebėjo, kad T. P. neturi medicininio išsilavinimo, todėl negali vertinti vaiko susirgimų rimtumo. Atstovė aptarė prie atsiliepimo į antstolio skundą pateiktus priedus, jais grįsdama, kad pats T. P. pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo tvarką.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui.

Antstolio pareiškimas netenkintas

Šalies argumentai

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/22/00424 duomenų matyti, jog ieškotojas – suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje civilinėje byloje T. P. antstoliui D. Šidlauskui pateikė 2022 m. kovo 2 d. prašymą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2020, dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (v. b. l. 52). Taip pat antstoliui buvo patektos ir vėlesnės teismo nutartys, kuriomis laikina bendravimo tvarka buvo keičiama. 2022 m. kovo 14 d. antstolio Dainiaus Šidlausko patvarkymu Nr. S-22-178-3116 vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (v. b. l. 53).

12. 2022 m. kovo 2 d. prašyme T. P. nurodė, kad nepilnametės K. P. mama (skolininkė) neleido jam bendrauti su vaiku nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Antstolis 2022 m. kovo 14 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. S22-8335, kuriuo įpareigojo skolininkę J. P. nedelsiant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir informavo skolininkę apie nutarties nevykdymo pasekmes (v. b. l. 56). Paminėtina, kad šiame patvarkyme nurodoma, jog išieškotojas nurodė, jog jam su dukra nebuvo leista bendrauti ir 2022 m. kovo 8 d., nors jokių rašytinių T. P. pranešimų dėl ribojimų bendrauti su dukra nurodomą dieną vykdomojoje byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

13. 2022 m. balandžio 22 d. skolininkė pateikė atsakymą į aukščiau minėtą patvarkymą, kuriame paaiškino, jog išieškotojo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad vykdo visas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o tais atvejais kai vaikas sirgo ir jam dėl nustatytos Covid-19 virusinės infekcijos buvo skirta izoliacija ar dėl kitų susirgimų buvo taikomas namų režimas, bendravimas objektyviai nebuvo galimas, apie vaiko ligą visais atvejais išieškotojas buvo informuotas. Prie paaiškinimo skolininkė pateikė susirašinėjimo su išieškotoju medžiagą, ambulatorinių apsilankymų aprašymus (v. b. l. 60-66).

14. 2022 m. liepos 10 d. pranešimu dėl teismo nutarties nevykdymo išieškotojas dar kartą kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad skolininkė toliau nevykdo teismo nutarties, ją nuolatos pažeidinėja ir neleidžia aplankyti sergančio vaiko bei su juo bendrauti 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 9 d. ir 2022 m. liepos 10 d. Pažymėjo, kad prokuratūra yra pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus dėl skolininkės ir jos motinos N. P. galimo smurto prieš vaiką. Paskutinis atvejis, išieškotojo teigimu, fiksuotas 2022 m. liepos 5 d., kai vaikas buvo nuvežtas į ligoninę, kurios metu konstatuoti sužalojimai ir bėrimai (v. b. l. 76-77).

15. 2022 m. liepos 13 d. pranešimu išieškotojas vėl kreipėsi į antstolį D. Šidlauską, nurodydamas, kad susitikimas su nepilnamete neįvyko ir 2022 m. liepos 12 d., o iškviesti policijos pareigūnai rekomendavo išieškotojui kreiptis į antstolį (v. b. l. 71).

16. Remiantis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo privalomumo principu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, įtvirtinta ir Antstolių įstatyme, ir CPK 634 straipsnio 2 dalyje.

17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/00424 antstolis D. Šidlauskas 2022 m. liepos 9 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Reg. Nr. S22-22421, kuriame nurodyta, jog išieškotojas pateikė antstoliui pranešimus, kad skolininkė J. P. neleido jam bendrauti su vaiku šiam susirgus nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d., taip pat 2022 m. liepos 7 d., 9 d., 10 d. ir 12 d., o prie pranešimų pridėjo įrodymus, t. y. susirašinėjimą su J. P. Akte antstolis nurodė , jog nei Vilniaus miesto 2021 m. kovo 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei vėlesniuose bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimuose nebuvo nustatyta jokių išimčių, dėl kurių šalys galėtų nevykdyti teismo nustatytos tvarkos ar ją pakeisti, t. y. ir vaiko ligos atveju turėtų laikytis nustatytos nepilnametės K. P. bendravimo su tėvu tvarkos (v. b. l. 78).

19. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, nevykdė bendravimo tvarkos, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

21. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nustatyta, laikina T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarka, numatanti, jog tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku:

Žemesnės instancijos teismas

- kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant J. P.;

- kiekvienos savaitės 2 (dvi) šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant J. P..

22. 2021 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta taikytas laikinąsias apsaugos priemones papildyti ir pakeisti nustatant, jog T. P. su K. P. bendrauja tokia tvarka:

Žemesnės instancijos teismas

- kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. T. P. ir J. P. nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko šeštadieniais, T. P. su K. P. bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val.;

- kiekvienos savaitės 2 (dvi) šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. T. P. ir J. P. nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko darbo dienomis, T. P. su K. P. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val.;

- T. P. turi teisę turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra K. P. iki 15 (penkiolikos) minučių kiekvieną dieną, kurią nebuvo vykdomas tiesioginis tėvo bendravimas su dukra, šalių pasirinktu ir suderintu laiku, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. T. P. ir J. P. nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko, T. P. su K. P. bendrauja iki 15 (penkiolikos) minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar kitomis panašiomis programomis, ar mobiliuoju telefonu, nuo 18:30 val. iki 18:45 val.

23. 2021 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 2021 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, uždraudžiant T. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra K. P.. Teismas taip pat T. P. bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė pateikti teismui duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime.

24. 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, papildomai nustatant, jog T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:30 val. iki 18:30 val. (duomenys neskelbtini) ir/ar teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui.

25. 2021 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, papildomai nustatant, kad T. P., bendrauja su nepilnamete dukra K. P., kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 (keturias) valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į J. P. gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.

26. 2022 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta dar kartą pakeisti nustatytą laikiną atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką, panaikinant 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) patalpose ir/ar teritorijoje ir šioje dalyje nustatant, jog: atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendravimo tvarkos nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 29 bei nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d. pažeidimo

27. Vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nustatyta laikina T. P. bendravimo su vaiku tvarka ir vėlesnėmis nutartimis nustatytais šios tvarkos pakeitimais bei papildymais, antstolio pareiškime nurodomu laikotarpiu gruodžio mėnesį T. P. turėjo teisę bendrauti su dukra ne visomis antstolio pareiškime nurodyto laikotarpio dienomis, o tik 2021 m. gruodžio 23 d. (ketvirtadienį) ir gruodžio 28 d. (antradienį) nuo 17:30 val. iki 18:30 val. BĮ (duomenys neskelbtini) patalpose ir/ar teritorijoje (2021 m. liepos 27 d. teismo nutartis) bei gruodžio 25 d. šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val., dalyvaujant tretiesiems asmenims (2021 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. liepos 9 d. teismo nutartys). Paminėtina, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi dar kartą buvo pakoreguota bendravimo tvarka, tačiau nurodomą nutartį apskundus apeliacine tvarka, pakoreguota bendravimo tvarka įsigaliojo tik Vilniaus apygardos teismui 2022 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-468-779/2022 ją palikus nepakeista, todėl aptariamam bendravimo laikotarpiui 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeista bendravimo tvarka netaikytina.

Žemesnės instancijos teismas

28. Iš vykdomojoje byloje J. P. pateikto Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2021 m. gruodžio 23 d. 13:12 val., skolininkė su dukra lankėsi (duomenys neskelbtini) ir šeimos gydytoja nepilnametei K. P. diagnozavo ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją paskyrė medikamentus, namų režimą, perdavė skolininkės slaugai iki 2022 m. gruodžio 28 d. suteikiant nedarbingumą (v. b. l. 60-61). Apie vaiko ligą skolininkė nurodo pranešusi T. P., kuris teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, patvirtino, kad apie vaiko ligą pranešimą gavo 2021 m. gruodžio 23 d.

29. Atitinkamai pagal teismo nutartimis nustatytą laikinąją bendravimo tvarką laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d., T. P. turėjo teisę su dukra bendrauti ne kiekvieną šio laikotarpio dieną, o tik vasario 22 d. (antradienį) ir vasario 24 d. (ketvirtadienį) (duomenys neskelbtini) patalpose ir/ar teritorijoje (2021 m. liepos 27 d. nutartis, 2021 m. gruodžio 3 d,. nutartis). Paminėtina, kad į aptariamą laikotarpį patenkantis savaitgalis buvo porinis, todėl vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi T. P. bendravimas tą savaitgalį nebuvo numatytas.

Atsiliepimas

30. Su atsiliepimu į antstolio pareiškimą J. P. pateikė Ambulatorinio apsilankymo aprašymus, iš kurių matyti, kad su nepilnamete dukra lankėsi gydymo įstaigoje 2022 m. vasario 21 d., vasario 23 d. bei vasario 25 d., vaikui buvo diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, paskirtas gydymas, namų režimas, o skolininkei vaiko saugai iki 2022 m. vasario 25 d. suteiktas laikinas nedarbingumas (b. l. 33-35, 55). Vykdomojoje byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad 2022 m. vasario 22 d. ir vasario 24 d. skolininkė informavo T. P., jog vaikui sukilo temperatūra, gydytojai paskyrė namų režimą, todėl į susitikimą neatvyks (v. b. l. 65).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendravimo tvarkos pažeidimo 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 9 d., 2022 m. liepos 10 d. ir 2022 m. liepos 12 d.

31. Ginčo nėra, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais nustatytą laikiną bendravimo tvarką T. P. nurodytomis liepos mėnesio dienomis numatyta teisė bendrauti vaiku. Skolininkės teigimu, nurodytomis dienomis T. P. negalėjo bendrauti su vaiku dėl objektyvios priežasties – mažametės ligos. J. P. pateikė Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuris patvirtina, kad ji su dukra 2022 m. liepos 8 d. ir 11 d. lankėsi (duomenys neskelbtini), vaikui buvo diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, paskirti medikamentai, nurodyta stebėti dėl galimų vėjaraupių, paskirtas namų režimas, vaiko slaugai skolininkei išduotas nedarbingumas iki 2022 m. liepos 13 d. (b. l. 39-41). Iš pateiktų skolininkės SMS žinučių matyti, kad T. P. nedelsiant 2022 m. liepos 7 d. buvo informuotas, kad susitikimas su vaiku neįvyks, nes vaikui pakilo temperatūra, atsiųsti termometro rodmenys, nurodyta, kad bus kreipiamasi į medikus bei, kad T. P. bus informuotas apie tolimesnę eigą. Taip pat skolininkė SMS žinute nesutiko leisti T. P. aplankyti vaiko gyvenamojoje vietoje, motyvuodama, kad teismo nutartis to nenumato. Apie vaiko ligos eigą skolininkė 2022 m. liepos 7, 8 ir 12 dienomis informavo T. P. ir elektroniniais laiškais (b. l . 36-38).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

33. Vadinasi, vadovaujantis kasacinio teismo aiškinimais, sprendimų neįvykdymo akte turi būti nurodyti konkretūs pažeidimai ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma skirti baudą. Nagrinėjamoje byloje antstolio pateikto sprendimų neįvykdymo akto pagrindu galima spręsti tik dėl galimai įvykdytų bendravimo tvarkos pažeidimų. Nagrinėjamu atveju antstolis Dainius Šidlauskas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, surašė iš esmės tik pagal išieškotojo T. P. pateiktuose prašymuose (2022 m. kovo 3 d., 2022 m. liepos 10 d. ir 13 d.) nurodytą informaciją ir padarė prielaidą, kad teismo nutartys, kuriomis nustatyta laikina bendravimo tvarka nevykdoma tinkamai. Tačiau vien tai, kad išieškotojas antstoliui nurodė, jog skolininkė pažeidė bendravimo tvarką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tie pažeidimai realiai egzistavo, o juo labiau už tai skirti baudą. Antstolis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo skolininkei už teismo nutarčių nevykdymą antstolio pareiškime nurodomais laikotarpiais gruodžio ir vasario mėnesį, nes T. P. turėjo teisę bendrauti su dukra ne visomis nurodytų laikotarpių dienomis, o tik nurodomo laikotarpio gruodžio mėnesį 3 dienas (23 d., 25 d. ir 28 d.), o vasario mėnesį – 2 dienas (22 d. ir 24 d.). Šiuo atveju antstolio D. Šidlausko akte, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą, yra tik aprašyta T. P. nurodyta situacija, tačiau ji nėra konkreti, nėra surinkta ir pateikta teismui įrodymų patvirtinančių skolininkės kaltę. Papildomai paminėtina, kad iš vykdomojoje byloje T. P. pateiktų skolininkei rašytų elektroninių laiškų matyti, kad jis vaiko ligos laikotarpiais siekė atvykti pasimatyti su vaiku pastarojo ir skolininkės gyvenamojoje vietoje (v. b. l. 65, 70), nors pagal bendravimo tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje pasimatymai nebuvo numatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent T. P. elgesys lėmė, kad iki bendravimo tvarkos pakeitimo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi, jam buvo numatytas draudimas savaitgaliais matytis su dukra nedalyvaujant tretiesiems asmenims, o savaitės dienomis pasimatymai galėjo vykti tik (duomenys neskelbtini) patalpose ir/ar teritorijoje. Todėl T. P. elektroniniai laiškai, kuriais reikalaujama aplankyti vaiką skolininkės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, rodo paties T. P. siekį nesilaikyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, ir nelaikytini skolininkės atliktų bendravimo tvarkos pažeidimų įrodymais, kaip teigiama antstolio surašytame akte.

Motyvuojamoji dalis

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

35. Nagrinėjamu atveju skolininkė pateikė duomenis, kad antstolio pareiškime nurodomais laikotarpiais gruodžio ir vasario mėnesiais bei nurodomomis liepos mėnesio dienomis dukra sirgo, jai buvo nustatytas namų režimas. Kaip minėta, pagal galiojančią bendravimo tvarką vaikas bendravimui su tėvu gruodžio ir vasario mėnesiais antradieniais ir ketvirtadieniais turėjo būti pristatytas bendrauti į (duomenys neskelbtini) patalpas ir/ar teritoriją, o savaitgaliais, pagal gruodžio mėnesį galiojusią bendravimo tvarką T. P. galėjo su vaiku bendrauti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims (2021 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. liepos 9 d. teismo nutartys), vasario mėnesį ir liepos mėnesį – paimant iš gyvenamosios vietos (2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, 2022 m. kovo 25 d.). CK 3.155 straips­nio 2 da­ly­je vai­ko tė­vams ir ki­tiems tei­sė­tiems vai­ko at­sto­vams įtvir­tin­ta pri­ori­te­ti­nė pa­rei­ga už­tik­ri­nant vai­ko tei­ses. Todėl, teismo vertinimu, aptartomis gruodžio, vasario ir liepos mėnesio dienomis neįvykęs T. P. bendravimas su dukra buvo nulemtas objektyvių priežasčių – vaiko ligos. Baudos skyrimas skolininkei dėl to, kad ji sergančio vaiko, kuriam paskirtas namų režimas, nurodomomis dienomis nepristatė į (duomenys neskelbtini) ar T. P. nesudarė galimybės paimti iš gyvenamosios vietos, teismo vertinimu, prieštarautų prioritetiniam vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pui, (CK 3.3 straips­nio 1 da­lis) bei bendriesiems teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją (6 dalies pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju baudos skyrimo klausimą spręsti vadovaujantis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

37. Atitinkamai kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

38. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė veikė priešingai vaiko interesams ir siekė riboti T. P. bendravimą su vaiku. T. P. bendravimo tvarka nustatyta 2021 m. kovo 1 d. ir vėlesnėmis teismo nutartimis. Antstoli į teismą dėl atsakomybės skolininkei taikymo kreipėsi 2022 m. liepos 26 d., t. y. beveik po metų ir keturių mėnesių. Per nurodomą laikotarpį nurodomi tik trys epizodai, kai dukros ligos laikotarpiu T. P. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku. Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad tokios aplinkybės kaip sveikatos sutrikimai, ir pan. gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir su jais nebendrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Nagrinėjamu atveju, nurodyti pavieniai atvejai nepaneigia, kad iš esmės skolininkė dėjo pastangas, kad būtų vykdoma teismo nutartimis nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nes tik esant objektyvioms priežastims – vaiko ligai, skolininkė nepristatė vaiko pasimatymas su tėvu į (duomenys neskelbtini) ir nesudarė galimybės paimti vaiko iš gyvenamosios vietos. Be to, skolininkė atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodė, kad T. P. sudarė galimybę bendrauti su dukra ir tomis dienomis, kurios jam nepriklausė, t. y. 2021 metų gruodžio 11 d., 12 d., 2022 m. sausio 8 d. ir, 9 d., 23 d. Teismo posėdžio metu T. P. šios aplinkybės neneigė. T. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kitais laikotarpiais bendravimo su vaiku tvarka buvo vykdoma.

39. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad paties T. P. elgesys nelaikytinas suderinamu su geriausiais vaiko interesais bei tinkamu bendradarbiavimo pareigos vykdymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, administracinės bylos Nr. Nr. A18-1767-716/2021, T. P. nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 1 d. atsisakė perduoti vaiką ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų perduoti vaiką mamai, spausdamas vaiką ir sukeldamas jo sveikatai pavojų, nukrito ant žemės ir spaudė vaiką savo rankomis, ir tik panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir užlaužus jam rankas, motina perėmė vaiką. 2021 m. birželio 4 d. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1256, kurioje dėl T. P. elgesio vaikui nustatyti rizikos veiksniai – tėvo elgesys kelia didelę riziką vaiko sveikatai ir jo psichologinei būsenai (b. l. 23-27). Iš pateiktų J. P. SMS žinučių matyti, kad T. P. iki šiol sistemingai negrąžina vaiko mamai bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, motyvuodamas, kad vaikas miega (b. l. 30-32). 2022 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veikos skyriaus pranešimo duomenimis T. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo, pagal J. P. pareiškimą. Paminėtina ir aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2076-467/2021 taip pat buvo atmestas Antstolės A. Stanišauskaitės pareiškimas dėl baudos J. P. skyrimo, nekonstatavus objektyvaus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo.

40. Tarnybos pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 17 d. išvadoje Nr. 1SD-(8.1.27) pabrėžiama, jog dėl konfliktinių šalių santykių nuo 2021 m. vasario 22 d. iki dabar šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. J. P. bendrauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, pateikia informaciją apie situaciją šeimoje elektroniniais laiškais, telefonu, apsilankymo šeimoje metu bei įvykdė pagalbos plano įsipareigojimus, atsižvelgė į rekomendacijas. Tačiau T. P. pagalbos plano įsipareigojimo lankyti psichologo konsultacijas bei STEP tėvystės grupės įsipareigojimus vykdyti atsisako, nemato tikslo toliau bendrauti ir bendradarbiauti su Pagalbos šeimai specialistais, į socialinės darbuotojos elektroninius laiškus neatsako, nebendradarbiauja ir kiekvieno kontakto metu kaltina dėl atliekamų darbo funkcijų, prašo pasiaiškinimų. Tarnybos pateikta informacija leidžia vertinti, kad skolininkė, priešingai nei T. P., yra linkusi bendradarbiauti su vaiko interesais susijusiais klausimais.

41. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas m. liepos (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu). Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 s d. traipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje (6 dalyje pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Šiuo atveju, nenustačius sistemingų, piktavališkų skolininkės veiksmų vykdant teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. ir vėlesnėmis nutartimis nustatytos T. P. bendravimo su vaiku tvarkos ar iš esmės ją pažeidė, kas sudarytų pagrindą skirti jai sankciją. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimas dėl baudos skolininkei J. P. skyrimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

Antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei J. P. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krolienė