- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-468-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01411-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui T. P., kuriuo teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. kovo 1 d. nutartimi teismas ieškovės J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė šalių nepilnametės dukters K. P. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, numatančią, jog atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei, ir kiekvienos savaitės 2 šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei.
3. 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo nutarta taikytas laikinąsias apsaugos priemones papildyti (patikslinti), numatant, jog tais atvejais, kai šalys geranoriškai nesuderina tėvo bendravimo su dukra laiko, T. P. su K. P. bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val., taip pat kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val. Teismas taip pat nustatė, jog T. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra iki 15 minučių kiekvieną dieną, kurią nebuvo vykdomas tiesioginis tėvo bendravimas su dukra, šalių pasirinktu ir suderintu laiku, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą; šalims nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko, T. P. su K. P. bendrauja iki 15 minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar kitomis panašiomis programomis, ar mobiliuoju telefonu, nuo 18:30 val. iki 18:45 val. Ieškovė turi teisę dalyvauti T. P. bendravime su nepilnamete dukterimi.
4. 2021 m. liepos 9 d. teismo nutartimi buvo pakeista 2021 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, uždraudžiant atsakovui T. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra K. P.. Teismas taip pat atsakovui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė pateikti teismui duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime.
Šalies argumentai
5. 2021 m. spalio 4 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurio 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino.
6. 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėčio ir dukters bendravimo tvarką, numatančią, jog tėtis su dukra matosi, ją prižiūri, rūpinasi ir bendrauja su ja 12 valandų per dieną, dalyvaujant vaiko močiutei A.-T. P., nurodytomis dienomis: lapkričio mėnesį: 04; 05; 09; 10; 13; 14; 15; 18; 19; 23; 24; 27; 28; 29 dienomis, gruodžio mėnesį: 02; 03; 07; 08; 11; 12; 13; 16; 17; 21; 22; 25; 26; 27; 30; 31 dienomis, dukrą paimdamas iš jos laikinos gyvenamosios vietos 7:30 val. ryte, o 19:30 val. ieškovė dukrą pasiima iš atsakovo namų. Atsakovas pareikštą prašymą motyvavo tuo, kad jau daugiau kaip 6 mėnesius negali normaliai, pilnavertiškai dalyvauti mažamečio vaiko auginime ir auklėjime, nėra sudaroma tinkamos sąlygos susitikimams ir nepakankamas laikas bendrauti su vaiku (teismo nustatyta tik po 1 valandą antradieniais ir ketvirtadieniais). Emocinis prieraišumas tarp tėčio ir dukters toliau mažėja. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Šiuo metu dukra pradeda tarti pirmuosius žodžius, todėl atsiranda net tik noras, bet ir realus poreikis, kad tėtis kasdien bendrautų su dukra, kalbintų, rodytų daiktus, įvairius veiksmus, juos įvardytų ir kad vaikas turėtų galimybę išmokti kalbėti gimtąja kalba. Teismui pateiktame prašyme atsakovas pažymėjo, jog šalys viena nuo kitos gyvena 5 minučių atstumu ir nėra jokio pagrindo vežti vaiką bendravimui su tėvu per visą miestą į kitą įstaigą (t. y., BĮ Vilniaus miesto krizių centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, jog dar 2021 m. liepos 9 d. teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas gali pateikti duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, todėl jis tokius duomenis ir teikia. Pasak atsakovo, vaiko močiutė A. T. P., gali dalyvauti tėvo ir dukters susitikimuose, nors iki šiol mažametės motina nedėjo pastangų, kad K. P. turėtų galimybę bendrauti su močiute.
Atsiliepimas
7. 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Pasak ieškovės, atsakovas nurodo teismui dviejų mėnesių dienas, išvardindamas jas kone padieniui bei reikalauja nustatyti, kad visomis dienomis su dukra turi teisę bendrauti po 12 valandų kiekvieną dieną. Tokiu atveju mažametė K. P. kartu su motina leistų tik nakties metą (nuo 19.30 val. vakaro iki 7.30 val. ryto), o tai neatitiktų geriausių mažametės interesų. Tokio amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi, ypatingai svarbus glaudus ryšys su motina, jos švelnumas, paguoda, atjauta. Tuo labiau, kad K. P. su motina atskirai nuo tėvo gyvena jau beveik metus laiko, didesnę laiko dalį bendrauja su motina. 2021 m. liepos 9 d. nutartimi, kuria teismas nurodė pateikti duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, todėl siūlo nustatyti, kad jam bendraujant su dukra dalyvaus jo motina A. T. P. Atsakovo motina savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Panevėžyje, kur faktiškai ir gyvena. Atsakovas nepateikia jokių duomenų, kaip tokiomis aplinkybėmis jo motina dalyvautų jo ir mažametės dukros bendravime. Be kita ko, ieškovės teigimu, nuo pat mergaitės gimimo močiutė savo anūke nesidomėjo visiškai. Gimus mergaitei, atsakovo motina jos aplankyti buvo atvykusi vos vieną kartą. Pasak ieškovės, T. P., teikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenurodo jokių naujų argumentų ir nepaneigia jau anksčiau teismų nustatytų aplinkybių, jog jis nepaisė kūdikio fiziologinių poreikių, sutrikdė kūdikio emocinį ryšį su motina, sukėlė pavojų vaiko sveikatai (2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2455-275/2021). Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, nurodytus 2021 m. spalio 14 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro atsakyme, jog T. P. jam paskirtus uždavinius vykdo dalinai. Atsiliepimo pateikimo dienai atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame nukentėjusiąja yra pripažinta J. P., yra užbaigtas, kas reiškia, kad byla netrukus bus perduota nagrinėti į teismą. Taip pat T. P. yra baustas administracine tvarka – pripažintas kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4(1) dalį dėl to, kad atsisakė perduoti vaiką ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Ieškovės nuomone, atsakovas, teikdamas prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti kitokią laikiną jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, turėjo paneigti išdėstytas aplinkybes ir pagrįsti, kad yra objektyvus būtinumas keisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant kitą bendravimo tvarką, o taip pat, kad nauja bendravimo tvarka nepažeis mažametės interesų, bendravimo metu bus užtikrintas vaiko saugumas ir jo poreikių patenkinimas. Tuo tarpu atsakovas jokių argumentų dėl tokių byloje esančių duomenų nenurodo, jų nepaneigia, be to, lyg patvirtindamas, kad vienas nesugeba bendrauti su dukra ir nustatyti bei atliepti jos poreikių, siūlo, kad jo bendravime su vaiku dalyvautų motina. Pasak ieškovės, nors pagalbą šeimai teikęs Vilniaus miesto socialinės paramos centras nutarė, kad tiesioginė priežiūra nebereikalinga ir todėl sutartis dėl apgyvendinimo Krizių centre rugsėjo mėnesį su J. P. ir atitinkamai ir su mažamete dukra buvo nutraukta, tačiau nebuvo konstatuota, kad vaiko apsaugos poreikio iš viso nebėra. Buvo nutarta, kad bus toliau tęsiama atvejo vadyba, bus lankomasi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir toliau bendraujama su šalimis. Šios ir kitos priemonės bus taikomos bent iki 2022 m. kovo mėnesio. Ieškovės nuomone, atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka mažametės interesų. Tai patvirtina ir teismui pateikti medicininiai išrašai. Ieškovės nuomone, išdėstytos aplinkybės ir pateikiami dokumentai patvirtina, kad šiuo metu nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir keisti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarką.
8. 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovas T. P. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė nuvertina tėvo meilę dukrai, jo rūpestį, paguodą ir atjautą, kuri yra tokia pati, kaip ir motinos. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas teismui pateikė pilną medicinos išrašą, kuriame užfiksuota, jog apsilankymo metu vaikas bandė kartoti paprastus. Atsakovas pažymėjo, jog dar šalims gyvenant kartu, ieškovė, sūnus ir seneliai tarpusavyje kalbėdavo jų gimtąja kalba. J. P. pateikė teismui vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota dukra maitinama senelių namuose ir kalbinama rusų kalba. Pasak atsakovo, jo motina bendravimų su anūke metu gali gyventi atsakovo namuose, močiutė nuolatos domisi, kaip gyvuoja anūkė, kokia jos sveikata ir kokia jos nuotaika. Atsakovas pažymėjo, jog nuo motinos niekas vaiko neatitraukia, o kol mama darbe arba pavargusi po darbo, juo gali rūpintis tėtis, dalyvaujant vaiko močiutei. Taip pat, tai yra galimybė sustiprinti tėčio ir vaiko emocinį ryšį, nenutraukiant mamos ir vaiko ryšio bei sukurti vaiko ir artimo giminaičio emocinį ryšį.
9. 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00468-21 yra nutrauktas, tačiau nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-117751-21 artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių T. P. paskyrimo. Šiuo metu atsakovo bendravime su mažamete dukra dalyvauja neutralus trečiasis asmuo – paskirtas socialinis darbuotojas, kuris turi tam įgūdžių, žino, kaip suvaldyti kylančias situacijas. Tuo tarpu, nedalyvaujant socialiniam darbuotojui bei mažametei ir atsakovui bendraujant atsakovo namuose, vaiko saugumas ir interesai nebūtų užtikrinti ir patenkinti. J. P. manymu, siūlydamas, kad jo bendravime su dukra dalyvautų motina, atsakovas galimai klaidina teismą, kadangi nebus galimybės įsitikinti ir užtikrinti, kad tokia tvarka bus vykdoma arba tai būtų labai sudėtinga.
10. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė išvadą Nr. 1SD- /21(8.1.27.E), kurioje nurodė, kad Tarnyba į bylą yra pateikusi 2021 m. vasario 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 26 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad tiek pas motiną, tiek pas tėvą mažametei K. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. 2021 m. lapkričio 26 d. byloje vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė D. S. raštu pateiktą išvadą patikslino, nurodydama, jog Tarnybos vertinimu, šiuo metu yra šiek tiek per ankstyva taikyti atsakovo siūlomą itin plačią bendravimo su dukra tvarką. Viena vertus, iš teismui pateiktų medicininių duomenų matyti, jog vaikas, pamatęs tėtį, verkia, kas leistų daryti išvadą, kad ryšį su tėvu reikia atstatyti, kita vertus, iš teismui pateikto Krizių centro rašto matyti, jog ryšys tarp tėvo ir dukters atsiranda, tėtis žaidžia su vaiku, palaipsniui bendrauja.
11. Kartu su Tarnybos išvada teismui pateiktas BĮ Vilniaus miesto krizių centro (toliau – Centras) raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodoma, kad T. P. bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Centro patalpose ir/ar teritorijoje, dalyvaujant Centro darbuotojams. Susitikimų metu vyras bendrauja ir žaidžia su dukra, stengiasi sudominti mergaitę naujais užsiėmimais, veiklomis, turi su savimi lavinimui ir ugdymui reikalingų priemonių. Būnant su tėvu mergaitė jaučiasi gerai, stebimas tėvo ryšys su vaiku. Nuo 2021 m. birželio 4 d. T. P. yra pateikęs ne vieną elektroninį paklausimą/kaltinimą Centro darbuotojams, Centro direktorei dėl jo prašomos informacijos negavimo, dėl konfidencialių duomenų nepateikimo, dėl bendravimo su dukra tvarkos, dėl paslaugų skyrimo Centre priežasčių ir pan. Taip pat ne visi organizuoti susitikimai su dukra vykdavo sklandžiai, nes Centro darbuotojai sulaukdavo priekaištų, nepagrįstų kaltinimų, o į susitikimus per anksti atvykęs T. P. reikšdavo nepasitenkinimą vykdoma Centro veikla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė atsakovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; pakeitė 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nustatydamas, kad atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; 2) sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A. -T. P., (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje atsakovo prašymo netenkino.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra vieneri metai ir trys mėnesiai. Šalys gyvena skyrium, jų nepilnametė dukra nuolatos gyvena kartu su motina J. P., su kuria šiuo metu yra nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį su šalių nepilnamete dukra 2021 m. gegužės 31 – birželio 1 dienomis, jam paėmus vaiką iš poliklinikos ir išsivežus į savo gyvenamąją vietą, nevykdant teismo nutarties dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos ir neatiduodant kūdikio motinai bei tokiu būdu sukėlus pavojų vaiko sveikatai, teismas sprendė, kad atsakovas negali visapusiškai įvertinti ir savarankiškai užtikrinti nepilnametės dukters poreikių, o taip pat yra linkęs savo teisei bendrauti su vaiku suteikti prioritetą dukters interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į mažametės interesus, teismas 2021 m. liepos 27 d. priėmė nutartį, kuria nustatė, jog iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo atsakovas T. P. bendrauja su dukra K. P. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:30 val. iki 18:30 val. BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialiniam darbuotojui.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas, teikdamas prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti kitokią laikiną jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, turėjo paneigti išdėstytas bei ankstesnėmis teismų nutartimis nustatytas aplinkybes (apie atsakovo sukeltą pavojų vaiko sveikatai, vaiko fiziologinių poreikių nepaisymą, vangų bendravimą su socialinės paramos centro specialistais ir pan.), tačiau šių aplinkybių net neįrodinėjo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė galintis vienas bendrauti su šalių nepilnamete dukra, ja rūpintis ir trečiųjų asmenų dalyvavimas tėvo ir dukters bendravime vis dar yra reikalingas.
15. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, jog šiuo metu teismo nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka, apimanti tėvo bendravimą su vaiku po vieną valandą du kartus per savaitę (kas atitinkamai sudaro po aštuonias valandas per mėnesį) yra itin siaura bei ribojanti tėvo teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo gyvenime. Teismas vertinio, jog atsižvelgiant į artimą giminystės ryšį, išreikštą A. T. P. sutikimą dalyvauti tėvo ir dukters bendravimuose, siekiant atkurti tarpusavio ryšį, nesant byloje duomenų apie netinkamą A. T. P. elgesį su nepilnamete K. P. bei vaiko interesų pažeidimus, spręstina dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, dalyvaujant T. P. pasiūlytam asmeniui – jo motinai A. T. P.
16. Teismas sutiko tiek su ieškovės, tiek ir su Tarnybos atstovės išdėstyta pozicija, jog atsakovo siūlomas bendravimo grafikas, atsižvelgiant į konkrečią šalių situaciją bei atsakovo ryšį su vaiku, yra pernelyg intensyvus ir sprendė, jog vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu turėtų būti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimą ir į jį įvedant naujus trečiuosius asmenis (nagrinėjamu atveju – atsakovo motiną).
17. Atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukters amžių, dienos režimą, aplinkybę, jog vaikas nepertraukiamai gyvena su mama, su kuria tokio amžiaus vaikui išsiskyrimo trukmė neturėtų būti pernelyg ilga, į atsakovo motinos galimybes savaitgaliais dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, siekiant sustiprinti dukros ir tėvo emocinį ryšį bei įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau taip pat siekiant bendravimo metu užtikrinti vaiko interesus, teismas nustatė atsakovo bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį - neporiniais metų savaitgaliais, dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po keturias valandas, t. y., šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, bendravime dalyvaujant atsakovo motinai A. T. P..
Žemesnės instancijos teismas
18. Likusioje dalyje (t. y., dalyje dėl tėvo teisės bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17:30 val. iki 18:30 val. BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialiniam darbuotojui) 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos nepakeistos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Ieškovė J. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria papildomai nustatyta, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra K. P. kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai, panaikinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Teismas, priimdamas nutartį ir papildydamas laikinąją atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ne visas aplinkybes įvertino visapusiškai ir objektyviai, kas yra pagrindas priimtą nutartį naikinti. Atsakovas, prašydamas keisti laikinąsias apsaugos priemones, jokių aplinkybių neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo dėstomus teiginius.
19.2. Byloje buvo konstatuota, kad atsakovas vienas su dukra pasilikti negali, kadangi negeba įvertinti jos poreikių. Tačiau priimant skundžiamą nutartį, mažamečio vaiko interesai ir saugumas nebuvo pakankamai įvertinti.
19.3. Atsakovui su mažamete dukra bendravus dvi valandas per savaitę, tokį bendravimą praplėsti iš karto iki dešimties valandų, net jeigu ir kas antrą savaitę, tokio amžiaus vaikui gali būti per didelis emocinis krūvis. Kadangi tai reiškia, kad vaiko aplinka keičiasi ilgam laikui ir prisitaikymas prie kitos aplinkos vaikui gali būti emociškai sudėtingas.
19.4. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad trečiasis asmuo, kuris dalyvauja atsakovo bendravime su mažamete dukra yra atsakovo motina T. A. P.. Bendravimas numatytas savaitgalio dienomis, kas reiškia, kad nei Tarnyba, nei institucijos, atliekančios nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinį vykdymą (antstolių kontoros), nedirba ir pažeidimo fiksavimas, jeigu toks būtų reikalingas, tampa sudėtingas ar net neįmanomas. Ieškovės teigimu, 2021 m. gruodžio 12 d. (sekmadienį) atsakovas dukterį grąžino nustatytu laiku, tačiau jo motina nedalyvavo. Ieškovės teigimu, ji neturi duomenų ar atsakovo motina apskritai tą dieną dalyvavo atsakovui bendraujant su dukra, kadangi atsakovas tokių duomenų ieškovei nepateikė. Tai reiškia, kad teismo siekiamas tikslas užtikrinti, kad tėvo ir dukters bendravime trečiojo asmens dalyvavimu bus užtikrinti mažametės interesai, nebus pasiektas.
19.5. Teismas, parinkdamas trečiąjį asmenį, kuris dalyvauja atsakovo bendravime su dukra, nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar toks asmuo faktiškai geba užtikrinti, kad mažametei bendraujant su tėvu, jos interesai nebus pažeisti, ar bus laikomasi mergaitės maitinimo ir dienos režimo.
20. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Nors pagal papildytą tvarką bendravimo laikas išlieka labai minimalus, tačiau papildyta nutartis, leidžianti vaikui matytis su tėčiu po keturias valandas kas antrą savaitgalį, labiau atitinka atsakovo ir vaiko interesus.
20.2. Atsižvelgiant, kad dukrai K. P. jau daugiau nei 15 mėnesių, pagal tokią tvarką dukros emocinis ryšys su tėvu (atsakovu) stiprėtų, o ne silpnėtų, jeigu būtų paisoma pagal ieškovės norus nustatyti bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
20.3. Pritarė teismo išvadai, kad tėvo bendravimo su dukra metu, atsakovas turi visas galimybes su dukra bendrauti jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame ieškovė ir atsakovas bei jų dukra K. P. kartu gyveno iki ieškovės išsikraustymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
23. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
24. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
26. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyta laikina vaikų bendravimo su atsakovu tvarka atitiko šalių ir mažamečio vaiko interesus, nėra poreikio ją keisti. Ieškovės manymu, atsakovui su mažamete (vienerių metų ir trijų mėnesių amžiaus) dukra bendravus dvi valandas per savaitę, tokį bendravimą praplėsti iš karto iki dešimties valandų, net jeigu ir kas antrą savaitę, tokio amžiaus vaikui gali būti per didelis emocinis krūvis.
27. Atsakovo teigimu, pagal skundžiama nutartimi nustatytą papildytą tvarką bendravimo laikas išlieka labai minimalus, tačiau papildyta nutartis, leidžianti vaikui matytis su tėčiu po keturias valandas kas antrą savaitgalį, labiau atitinka atsakovo ir vaiko interesus, skirtingai nei nurodo ieškovė.
28. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šeimos teisinių santykių srityje taikomi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
31. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 23 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi mažametės dukros bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarka pakeista tokiu būdu, jog nustatytas atsakovo bendravimas su mažamete dukra kas antrą savaitgalį - neporiniais metų savaitgaliais, dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po keturias valandas, t. y., šeštadienį 15:30 val. atsakovui pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, bendravime dalyvaujant atsakovo motinai A. T. P.
33. Į bylą pateiktas BĮ Vilniaus miesto krizių centras 2021 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. S-3-207-(6.2), kuriame nurodyta, kad iki šiol atsakovas bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 18.30 val., centro patalpose; būnant su tėvu mergaitė jaučiasi gerai, stebimas vaiko ryšys su tėvu; nuo 2021 m. birželio 4 d. atsakovas yra pateikęs ne vieną paklausimą/ kaltinimą centro darbuotojams dėl bendravimo su dukra tvarkos, paslaugų skyrimo centre priežasčių ir pan.
34. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 2021 m. lapkričio 22 d. rašte dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodyta, kad tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą mažametei dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis.
35. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad mažametė dukra prie atsakovo yra pakankamai pripratusi, tarp atsakovo ir dukros yra susidaręs saugus bendravimo ryšys, atsakovo bendravimas ir dalyvavimas dukros gyvenime nedaro žalingos įtakos jos vystymuisi ir ugdymui; atsakovo ir dukros bendravimui pas atsakovą yra sukurtos tam tinkamos sąlygos. Nėra pateikta įrodymų, jog dukros bendravimo tvarką su atsakovu išplėtus nukentėtų mažametės dukros interesai, būtų neužtikrintos sąlygos dukrai tinkamai bendrauti su abiem tėvais ar pažeista ieškovės teisė į šeimos ryšius su dukra (CPK 178 str.).
36. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovo bendravimas su dukra darytų jai žalą, neatitiktų jos poreikių ir interesų, vadovaudamasis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išplėtė atsakovo bendravimo su dukra mastą.
37. Pažymėtina, kad siekiant išlaikyti dukrai įprastą ir nusistovėjusį dienos režimą, pagal skundžiamą nutartį kinta tik kas antro savaitgalio dukros įprasto dienos režimo tvarka, atitinkamą šeštadienį ir sekmadienį dukrai bendraujant po 4 valandas su atsakovu. Darbo dienomis dukrai įprastas dienos režimas nekinta. Tokiu būdu užtikrinami tiek dukros poreikiai turėti stabilią ir saugią aplinką, pakankamai pastovų dienos režimą, tiek ir poreikis bendrauti su abiem tėvais, neprarasti su jais reikšmingo artimo ryšio.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
39. Ieškovės abejonės, kad atsakovui su dukra bendraujant dažniau ir ilgiau dukrai būti per didelis emocinis krūvis, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir atspindi tik ieškovės subjektyvų požiūrį šiuo klausimu. Kaip minėta, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – tokios grėsmės šio ginčo kontekste nenustatė.
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į artimą giminystės ryšį ir išreikštą atsakovo motinos ir dukros močiutės A. T. P. sutikimą dalyvauti tėvo ir dukros bendravime, siekiant atkurti tarpusavio ryšį, nesant byloje duomenų apie netinkamą A. T. P. elgesį su nepilnamete K. P. bei vaiko interesų pažeidimus, darytina išvada, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, dalyvaujant T. P. pasiūlytam asmeniui – jo motinai A. T. P., atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti aukščiau nurodytiems pirmosios instancijos teismo motyvams.
41. Skirtingai nei nurodė ieškovė, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad vaiko teisių apsaugos specialistai ar kiti kompetentingi asmenys/pareigūnai neturės galimybių patikrinti, ar teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kai susitikimų su tėvu metu dalyvauja ir A. T. P., yra laikomasi (CPK 178 str.).
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių keitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeista. Nurodytų motyvų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.