Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. e2S-2455-275/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
e2S-2455-275/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01411-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
T. P.
Ieškovas
J. P.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2455-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01411-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. P. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. (toliau – ir vaikas) gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, skirti bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė šalių nepilnametės dukters laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 (dešimtos) dienos. Teismas taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, numatančią, jog atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei, ir kiekvienos savaitės 2 (dvi) šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutarė papildyti (patikslinti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su šalių nepilnamete dukra tokia tvarka: kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. Atsakovui ir ieškovei nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko šeštadieniais, atsakovas su ieškove bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val.; kiekvienos savaitės 2 (dvi) šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. Atsakovui ir ieškovei nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko darbo dienomis, atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra iki 15 (penkiolikos) minučių kiekvieną dieną, kurią nebuvo vykdomas tiesioginis tėvo bendravimas su dukra, šalių pasirinktu ir suderintu laiku, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. Atsakovui ir ieškovui nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko, atsakovas su dukra bendrauja iki 15 (penkiolikos) minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar kitomis panašiomis programomis, ar mobiliuoju telefonu, nuo 18:30 val. iki 18:45 val. Ieškovė turi teisę dalyvauti atsakovo bendravime su nepilnamete dukterimi.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, kuriame ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui susitikti ir bendrauti su dukra; panaikinti 2021 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Nurodė, kad planinio dukters apsilankymo poliklinikoje metu, būnant pas gydytoją kabinete, atvyko atsakovas, kuris pasiėmęs mergaitę, išėjo iš poliklinikos, neatsižvelgdamas į motinos prašymus nepasiimti vaiko. Vėliau ją nusivežė pas save į namus ir net ieškovei iškvietus policijos pareigūnus, greitąją pagalbą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atstovus, atsakovas dukters ieškovei neatidavė. Neturėdama kito pasirinkimo ieškovė liko atsakovo namuose, kad galėtų apsaugoti ir pamaitinti vaiką. Pažymėjo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikį primaitino koše, kurios sudėtyje yra cukraus. Nakčiai atsakovas su mergaite užsirakino kambaryje, mergaitei verkiant jis jos neramino, ieškovė bėgdavo prie durų, beldė, prašė duoti jai vaiką, kad galėtų nuraminti, pamaitinti. Tik kitą dieną, pakartotinai atvykus policijos pareigūnams ir Tarnybos specialistėms, ieškovei su dukra pavyko išeiti iš atsakovo namų ir nuvykti į ligoninę apžiūrai. Mergaitę apžiūrėjusi gydytoja nors ir nenustatė fizinių sužalojimų, tačiau nustatė paraudimus užpakalinėje mergaitės burnytės ryklės sienelėje, konstatuodama, kad tokie paraudimai atsirado nuo verkimo. Mano, jog atsakovas savo veiksmais sukėlė pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, pažeidė vaiko interesus, sutrikdė dienos režimą, pažeidė teismo priimtą nutartį, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad pateiktame prašyme ieškovė savaip interpretavo faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo uždrausti atsakovui, vaiko tėčiui, matytis su vaiku. Teigė, kad mažamečiui vaikui atsakovas neigiamo poveikio nedaro, jokios grėsmės vaiku, jo psichinei sveikatai dėl atsakovo elgesio nėra ir nebuvo daroma. Vaiko interesus, vaiko teisę būti su tėvu, būti šalia tėvo, jausti tėvo ryšį ir rūpestį pažeidžia būtent pati ieškovė, todėl išimtinai ieškovės reikalavimai neturi būti ginami. Nurodė, kad ieškovė bet kokiomis priemonėmis siekia atskirti vaiką nuo tėvo, uždrausti atsakovui bendrauti su dukra, dalyvauti dukros auklėjime ir ugdyme, rūpintis vaiko sveikata, vystymusi ir pan. Nurodė, kad ieškovė nutyli, jog ieškovė savo elgesiu parodo nenorą tartis, kalbėtis, ignoruoja vaiko ir tėvo susitikimus atsakovui pageidaujant, prašant bendrauti bet kuriuo metu. Pabrėžė, kad vaiko nenorėjo išsinešti iš poliklinikos, o nešė priduoti kraujo. Aplinkybės, dėl kurių mergaitė verkė, galėjo būti įvairios, pavyzdžiui, besikalantys dantys, daug nepažįstamų žmonių aplink. Ieškovei iškvietus atitinkamas tarnybas, jos, išsiaiškinę situaciją ir nenustatę nieko neteisėto, išvyko. Atsakovas neigė, kad ieškovės laisvė buvo apribota būnant jo bute, nes ieškovė pati turi raktus ir pati įleido atvykusių tarnybų atstovus. Nurodė, kad vaiką maitino košėmis, kurias išrinko ieškovė ir jokios žalos iš atsakovo pusės mergaitei nepadaryta. Atsakovas nesutiko, kad savo elgesiu žaloja vaiką. Nurodė, kad vaiką žaloja vaiko motina, sąmoningai trukdydama tėvui bendrauti su vaiku, laikydama vaiką savo nuosavybe.

Šalies argumentai

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvada, kurioje neprieštaravo ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, jog skyriuje 2021 m. gegužės 31 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad tėvas nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos su vaiku; jis paėmė vaiką iš poliklinikos ir išsivežė į savo gyvenamąją vietą, neatiduoda kūdikio motinai ir net neleidžia pamaitinti vaiko. Moteris iškvietė pareigūnus. Kūdikis visą laiką verkė ir nepavykus mergaitės paimti iš tėvo, motina liko tame pačiame bute, tačiau tėvas ir toliau neprileido vaiko motinos prie kūdikio. Policijoje sekančią dieną buvo gautas dar vienas pranešimas, jog vaiko tėvas ir toliau neprileidžia motinos prie dukros, todėl policijos pareigūnai vaiką ieškovei sugrąžino tik panaudodami jėgą. Dėl tokio nepaaiškinamo ir neatsakingo tėvo elgesio tiek kūdikis, tiek jo mama patyrė psichologinį smurtą, buvo sukeltas pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei.

7. Tarnyba pateikė papildomus dokumentus. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyta, kad 2021 m. birželio 1 d. minėto įvykio metu, atsakovas neteisėtai jėga laikė nepilnametį šalių vaiką savo bute ir nenorėjo atiduoti net prašant policijos pareigūnams. Įvyko grumtynės tarp policijos atstovų ir tėvo, kuris tuo metu laikė vaiką savo glėbyje. Atsakovas neatsižvelgė į vaiko motinos, pareigūnų ir vaiko teisių specialisčių prašymus sugrąžinti mergaitę motinai, nes kūdikis vis dar maitinamas krūtimi. Pažymėta, kad vyras buvo nesukalbamas, jis neatsižvelgė į dukters verkimą, jos fiziologinius poreikius, buvo priešiškai nusistatęs ir prieš visus aplinkinius. Taip pat nustatyta, kad dėl tėvo savavališko elgesio buvo sukelta didelė rizika vaiko sveikatai ir galimai net rizika kūdikio gyvybei. Vyras sukėlė daug streso ir nerimo vaikui, sutrikdė jo dienos rėžimą, dar panaudojo psichologinį smurtą prieš vaiko motiną. Tėvo elgesys buvo veikiamas tik iš savanaudiškų paskatų, galimai kerštaujant vaiko motinai. Pareigūnams pavykus paimti mergaitę iš tėvo ir perduoti motinai, ji buvo nuvežta sveikatos priežiūros patikrai, kurios metu nustatyta, kad bendra kūdikio būklė patenkinama, ryklės užpakalinė sienelė šiek tiek paraudusi (gali būti nuo verkimo). Smurto žymių ar mėlynių ant vaiko kūnelio nematyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus mieto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, uždraudžiant atsakovui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra. Pasiūlė atsakovui ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime. Išaiškino šalims teisę, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) mėnesių. Tarp šalių kyla nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku. Sprendė, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tikslinga pakeisti šalims nepriimtiną laikinai nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

10. Nustatė, kad 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi detalizavus laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas šios tvarkos nesilaikė ir ėmė tėvo valdžia piktnaudžiauti, t. y., nepaisant teismo numatyto 2 valandų bendravimo su nepilnamete dukra nustatytomis darbo dienomis bei savaitgalį, 2021 m. gegužės 31 d. po gydytojos apžiūros atsakovas vaiką išsinešė iš poliklinikos, nusivežė į savo gyvenamąją vietą ir atidavė vaiką ieškovei tik sekančią dieną, t. y., 2021 m. birželio 1 d. Teismas sprendė, kad atsakovas 2021 m. gegužės 14 d. nutarties nevykdė, joje nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė, tokiu būdu tėvo teisę bendrauti su vaiku iškeldamas aukščiau vaiko interesų.

11. Teismas konstatavo, jog atsakovas, 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. veiksmais (negrąžindamas dukters ieškovei, nepaisydamas vaiko fiziologinių poreikių, nesudarydamas sąlygų ieškovei vaiką laiku pamaitinti, nuraminti ir kt.) pažeidė teismo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką bei sukėlė pavojų šalių nepilnametei dukrai. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys liudija, jog jis negali visapusiškai įvertinti ir savarankiškai užtikrinti nepilnametės dukters poreikių, o taip pat yra linkęs savo teisei bendrauti su vaiku suteikti prioritetą nepilnametės dukters interesų atžvilgiu. Teismas vertino, kad yra pagrindas spręsti dėl laikino tėvo bendravimo tvarkos pakeitimo, uždraudžiant atsakovui vienam (t. y., be trečiųjų asmenų dalyvavimo) susitikti su nepilnamete dukra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas T. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su laikinai nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymu. Ieškovas yra pateikęs rašytinių įrodymų – fotonuotraukas, vaizdo medžiagą, pagrindžiančius atsakovo nesutikimo motyvus, tačiau teismas jų nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui, tačiau iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų tokių požymių negalima įžvelgti. Pažymėjo, kad vaikas nurodytu metu su atsakovu buvo ramus, saugus, kas paneigia teismo išvadas. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. gegužės 31 d. – 2021 m. birželio 1 d. kartu su atsakovu nepertraukiamai buvo ir pati ieškovė, t. y. atsakovo bendravimas su dukra vyko tiesiogiai dalyvaujant pačiai ieškovei. Teigė, kad ginčo metu su vaiku susijusius klausimus kartu sprendė ir jiems pritarė pati ieškovė. Taip pat dalyvavo atsakovo mama T. A. P..

15. Pažymėjo, kad atsakovas geranoriškai, taikiai, nuolat susirašinėdamas el. paštu su ieškove, bei tarpininkaujant Tarnybai, dėjo ir deda dideles pastangas ir pritarė bet kokiai bendravimo su vaiku tvarkai, kurią teismas buvo nustatęs, tačiau ieškovė tam priešinosi ir nevykdė teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino.

16. Pažymėjo, kad antstolis yra konstatavęs, kad ieškovė nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, teismas taikė ieškovei pinigines sankcijas. Atsakovė pati sutiko dėl bendravimo 2021 m. gegužės 31 d. – 2021 m. birželio 1 d. Teismas nevertino aplinkybes, kad pati ieškovė pažeidinėjo bendravimo tvarką. Dėl ieškovės pateiktų skundų atitinkamų institucijų (prokuratūros, teismo) jokie sprendimai nepriimti, todėl ir teismas neturėjo pagrindo šias aplinkybes vertinti išskirtinai atsakovo nenaudai.

17. Nurodė, kad teismas iš esmės rėmėsi ir vertino ne atsakovo pateiktus įrodymus, o rėmėsi Tarnybos į bylą pateikta informacija. Pažymėjo, kad Tarnyba teismui pateikė ne visą dokumentaciją reikšmingą rūpimam klausimui spręsti.

18. Teigė, kad skundžiama nutartis akivaizdžiai pažeidžia prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, pažeidžia vaiko teises – atima iš vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu, silpnina vaiko ryšį su tėvu, tolina emocinį prisirišimą prie tėvo.

19. Pažymėjo, kad skundžiama nutartis negali būti vykdoma, kadangi jos vykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Teismo rezoliucinės dalies sąlyga – pasiūlymas atsakovui ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime yra atsakovo teisių suvaržymas ir pažeidimas. Jokie bylos faktiniai įrodomieji duomenys nepatvirtina, kad atsakovas yra neadekvatus, konfliktiškas, kad kelia pavojų savo vaikui ar pan., kad būtina trečiųjų asmenų stebėsena bendravimo su savo vaiku metu.

Atsiliepimas

20. Ieškovė J. P. atsiliepimu prašė atsakovo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, netenkinus prašymo – atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, prijungti naujai pateikiamus įrodymus.

21. Nurodė, kad jokio sutarimo su atsakovu dėl atsakovo bendravimo su vaiku 2021 m. gegužės 31 d. – 2021 m. birželio 1 d. nebuvo. Teigė, kad atsakovas kūdikį savo žinioje laikė per prievartą, dėl ko ieškovei ne vieną kartą teko kviesti policijos pareigūnus į pagalbą, kūdikį nuvežus į ligoninę buvo nustatyta, kad kūdikio gerklė nuo nuolatinio verkimo buvo paraudusi. Aplinkybes, kad kūdikiui verkiant atsakovas į tai niekaip nereagavo, nereagavo į ieškovės prašymus leisti nuraminti vaiką, patvirtino ir ieškovės kartu su prašymu pateikti garso įrašai. Ieškovės pateikti duomenys liudija ir tai, kad atsakovas krūtimi maitinamo kūdikio ieškovei neleido pamaitinti. Atsakovas savo dispozicijoje laikydamas kūdikį nesiekė užtikrinti net jo būtinojo fiziologinio poreikio į maitinimą ar kitų vaiko poreikių.

22. Nurodė, kad antstolė A. S. 2021 m. liepos 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-177-5578, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą atsakovui, konstatavusi, kad atsakovas savo savavališku elgesiu sukėlė didelę riziką vaiko sveikatai ir galimai net riziką kūdikio gyvybei, neatsižvelgė į vaiko poreikius, todėl dėl nurodė, kad dėl tokių išieškotojo veiksmų priverstinis vykdymas neįmanomas. Atkreipė dėmesį, kad pastarąjį dokumentą įsiteisėjusia 2021 m. liepos 22 d. nutartimi įvertino ir Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2S-2076-467/2021).

23. Nurodė, kad iškeldamas savo teises prieš vaiko interesus, atsakovas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad tretiesiems asmenims stebint jo bendravimą su vaiku, tai turės įtakos jo ir vaiko ryšiui.

24. Teigė, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, savavališką atsakovo elgesį, sukeltą grėsmę vaiko sveikatai buvo būtina imtis realių priemonių, kad apsaugoti mažamečio kūdikio neturtinius interesus – apsaugoti ji nuo galimos grėsmės, užtikrinti saugumą, o tuo pačiu ir vaiko sveikatą (tiek psichinę, tiek fizinę). Tiek Tarnybos sudarytoje vaiko situacijos vertinimo anketoje, tiek išvadoje, tiek vėliau ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartyje buvo konstatuota, kad būtent atsakovas sukėlė pavojų vaiko sveikatai ir psichinei būklei.

25. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui savarankiškai pakeikus priimtą nutartį ir 2021 m. liepos 27 d. nutartimi nustačius konkretų atsakovo bendravimą su mažamete dukra, atsakovo atskirojo skundo dėl 2021 m. liepos 9 d. nutarties nagrinėjimas teisiniu pasekmių nebesukels, kadangi 2021 m. liepos 9 d. nutartis tampa iš esmės procedūrine (tvarkomojo pobūdžio) nutartimi. Tokiu būdu, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu atsakovo atskirasis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

27. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Vilniaus miesto krizių centro 2021 m. liepos 20 d. raštą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2076-467/2021.

28. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsakovas su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus į juos, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo palikimo nenagrinėtu

30. Ieškovė prašė atsakovo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi pakeitė skundžiamą nutartį, todėl atskirojo skundo išnagrinėjimas nesukels atsakovui teisinių pasekmių.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi pakeitė skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nustatant, jog iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:30 val. iki 18:30 val. BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje, adresu Vytenio g. 45, Vilniuje, dalyvaujant BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialiniam darbuotojui. Taigi teismas iš esmės papildė skundžiamą nutartį, nurodant trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, nustatant bendravimo laiką ir vietą. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties esmė yra uždraudimas atsakovui nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra. Nurodyto nutarimo ieškovės minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartis nekeičia. Taigi skundžiamos nutarties panaikinimas sukeltų atsakovui teisines pasekmes – atsakovas galėtų bendrauti su dukra nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ieškovės prašymas atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą.

Dėl ginčo esmės

32. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Skundžiama nutartimi teismas uždraudė atsakovui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra.

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.

35. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

36. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

39. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

40. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

41. Atsakovas, nesutikdama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia kasaciniame skunde nurodomų teismų padarytų proceso teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir iš esmės nustatė, kad atsakovas bendrauja su šalių nepilnamete dukra nustatytomis dienomis 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas. Pažymėtina, kad atsakovas, nepaisant nustatytos atsakovo matymosi su vaiku tvarkos, 2021 m. gegužės 31 d. išsivežė vaiką iš poliklinikos į savo gyvenamąją vietą, ieškovei vaiko neatidavė ir grąžino vaiką ieškovei tik 2021 m. birželio 1 d. Taigi atsakovas pažeidė teismo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

43. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, Tarnybos išvadomis, nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpį, kai išsivežė vaiką į savo gyvenamąją vietą, nepaisė ieškovės, policijos pareigūnų, Tarnybos atstovų prašymų atiduoti vaiką ieškovei, tik kartą leido ieškovei pamaitinti kūdikį, nors kūdikis maitinamas krūtimi, neprileido ieškovės prie kūdikio, neleido ieškovei kūdikio nuraminti, nors kūdikis verkė. Policijos pareigūnai vaiką sugrąžino ieškovei tik panaudodami jėgą. Taigi atsakovas nepaisė kūdikio fiziologinių poreikių, sutrikdė kūdikio emocinį ryšį su motina, sukėlė pavojų vaiko sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra linkęs savo teisei bendrauti su vaiku suteikti prioritetą nepilnametės dukters interesų atžvilgiu, atsakovas negali visapusiškai įvertinti ir savarankiškai užtikrinti nepilnametės dukters poreikių.

44. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriais atsakovas bando įrodyti, jog nebuvo sukeltas pavojus vaikui, kad ginčo laikotarpiu vaikas buvo ramus ir saugus, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie atsakovo sukelta pavojų vaikui. Tai pat pažymėtina, kad atsakovo nurodyta aplinkybe, jog ieškovė nesilaiko teismo nustatytos tėvo ir dukters laikino bendravimo tvarkos, nesudaro pagrindo pačiam atsakovui pažeidinėti teismo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kelti vaikui pavojų.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nustatant, jog iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:30 val. iki 18:30 val. BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje, adresu Vytenio g. 45, Vilniuje, dalyvaujant BĮ Vilniaus miesto krizių centro socialiniam darbuotojui. Nustatyta aplinkybė pagrindžia, kad atsakovui suteikta teisė bendrauti su nepilnamete dukra.

46. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga (procesiniais šalių dokumentais ir jų priedais, šalių paaiškinimais, Tarnybos į bylą pateiktais dokumentais bei išvada ir kt.) daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti bei aptarti įrodymai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra.

47. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė