- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-2076-467/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Skolininkas
- J.P.
- Kreditorius
- T.P.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės A.S. pareiškimą dėl baudos skolininkei J.P. skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotojas T.P., skolininkė J.P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A.S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei J.P. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021, nevykdymo, t. y. dėl nustatytos atsakovo T.P. bendravimo su šalių dukra K.P. tvarkos nevykdymo.
Šalies argumentai
2. Antstolė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 pagal J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui dienos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nustatydamas laikiną atsakovo T. P. bendravimo su šalių nepilnamete dukra K. P. tvarką. Išieškotojas pateikė informaciją, kad nėra laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos: motina buvo atvykusi į jo namus 2021 m. kovo 4 d. (ketvirtadienį) ir praleido vieną valandą. Buvo susitikęs su skolininke šeštadienį lauke, praleido laiką su vaiku lauke, laikant ant rankų 10 min., vėliau vaikas užmigo, buvo vežiojamas vežimėlyje. Skolininkė siūlo susitikti tik šeštadienį lauke po valandą. Taip pat neatsako į žinutes ir skambučius. Jau 3 mėn. išieškotojas negali susitikti su dukra. Antstolė teigė, kad teismo nutartis nevykdoma, todėl prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skiriant išieškotojo naudai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) T. P. atsiliepime su prašymu sutiko. Nurodė, kad bendravo su dukra vieną kartą 2021 m. kovo 4 d. vieną valandą, vėliau kovo 6 d. lauke. Tačiau nuo to laiko siūloma bendrauti su vaiku tik savaitgaliais vieną valandą ir lauke. Pateikė susitikimų lentelę, kurioje nurodyta, kad vaikas 2021 m. kovo ir balandžio mėn. bendraudavo su tėvu „Skype“ programa arba lauke, o dalį buvimo lauke laiko vaikas miegodavo. Nuotoliniu būdu susitikimai įvyko tik 8 kartus. Patalpoje susitikimai nevykdavo, išskyrus 2021 m. kovo 4 d. Išieškotojas siekė suderinti su skolininke bendravimo laiką, tačiau ji nesitarė, siūlė tik pasivaikščioti lauke, vežiojant vaiko vežimėlį. Skolininkė taip pat atsisako pateikti informaciją apie vaiko dienos režimą, vaiko sveikatos būklę. Vaiko amžius yra 8 mėnesiai, kai formuojasi vaiko artimųjų žmonių atpažinimas, tačiau tėvas negali bendrauti su vaiku tinkamai ir sukurti ryšio.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) J. P. atsiliepime prašė antstolės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą; pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad motina tėvo bendravimui su vaiku netrukdo, tačiau tėvas siekia daugiau bendrauti su motina nei su vaiku. Bendravimas turėtų būti vykdomas pagal vaiko režimą, tačiau tėvas į jį nenori atsižvelgti, pvz.: skambina vėlai vakare. 2021 m. kovo 1 d. nutartyje nenurodyta konkrečiai, kuriuo metu tėvas turi bendrauti su vaiku po 2 val. šeštadieniais ir darbo dienomis, nebuvo nustatyta bendravimo forma. Tėvai privalo laikytis karantino režimo metu nustatytų ribojimų, todėl objektyviai negalėjo nesilaikyti nustatytų apribojimų. T. P. dirba kontaktiniu būdu, bendrauja su kitais asmenimis. Skolininkė gyvena kartu su savo senyvo amžiaus tėvais, todėl siekia apsaugoti ir vaiko ir kitų asmenų interesus, apsaugoti nuo tėvo lankymosi jos gyvenamojoje vietoje. Tėvas turi galimybę gauti visą vaiko sveikatos informaciją iš gydymo įstaigų. Vilniaus miesto socialinės paramos centro specialistė buvo rekomendavusi vaiko nepalikti vieno su T. P.. Tiek 2020 m. gruodžio mėn., tiek 2021 m. sausio mėn. T. P. dėl bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis jokių pretenzijų nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo tenkino ir skyrė skolininkei J. P. 100 EUR vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 nustatytos laikinos tėvo T. P. bendravimo tvarkos su dukra nevykdymą, baudą priteisiant valstybei.
6. Teismas konstatavo, kad skolininkė netinkamai vykdo nustatytą laikiną tėvo ir dukros bendravimo tvarką: nesuderina su skolininku bendravimo laiko arba suderina bendravimą laiko tarpą trumpesnį, kaip nurodyta laikinojoje bendravimo tvarkoje; nesuteikia informacijos, neatsiliepia į skambučius; nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku patalpoje arba leidžia bendrauti tik vaikui miegant, o tai nėra pilnavertis bendravimas. Teismas nesutiko su skolininkės argumentais, kad karantino režimo nustatymas yra pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaiku.
7. Teismas kritiškai vertintino skolininkės argumentus, kad ji bijo išieškotojo, todėl negali leisti bendrauti vaikui su tėvu jo gyvenamojoje vietoje ar savo gyvenamojoje vietoje, nes su tuo nesutinka būsto savininkai. Pažymėjo, kad motina privalo suderinti tokį vaiko ir tėvo bendravimą, kuris vyktų ne tik lauke ar vaikui miegant. Teismas nurodė, kad šiuo atveju bendravimas vien nuotolinio ryšio priemonėmis arba vaikui miegant, nėra pakankamas. Skolininkė nebendradarbiauja su išieškotoju, nors jis tinkamai bendradarbiauja, neteikia jam pakankamai informacijos apie vaiko sveikatą ir dabartinį maitinimo bei miego režimą, todėl tėvui apsunkinama galimybė susiderinti ir bendrauti su vaiku jam ir vaikui patogiu metu bei vaikui nemiegant.
8. Teismas konstatavo, kad skolininkė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 nustatytos tėvo T. P. laikinos bendravimo tvarkos su dukra K. P. Skolininkė neįrodė, jog visada tinkamai vykdė bendravimo tvarką ar negalėjo jos įvykdyti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, todėl skyrė skolininkei 100 EUR baudą. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreipiamasi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo pirmą kartą, nėra tikslo skirti itin didelės baudos, nes baudos skyrimo tikslai šiuo atveju gali būti įgyvendinti ir skiriant mažesnio dydžio, nei nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Skolininkė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti J. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skolininkė nurodo, kad ji iš esmės buvo nubausta už tai, kad pats išieškotojas su vaiku nebendrauja arba atsisako bendrauti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaiko ir tėvo faktinį bendravimo laiką, remdamasis vien išieškotojo vienašališkai sudaryta lentele. 2021 m. kovo 1 d. nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad bendravimas vyksta „atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą“. Tokiu būdu J. P. siūlydavo bendrauti tada, kada vaikas buvo pavalgęs ir pamiegojęs. Taip pat, būdavo nurodomas ne bendravimo laiko tarpas, bet orientacinis susitikimo laikas.
11. Pirmos instancijos teismas neįvertino J. P. argumentų, kad T. P. neretai siekia bendravimo ne su vaiku, bet su pačia J. P., kadangi skambina per vaiko miegą, nors ir žino, kad vaikas miega. 2021 m. kovo 1 d. nutartyje nebuvo nurodyta, kad tėvas su dukra gali ar negali bendrauti vienu ar kitu būdu, vienoje ar kitoje vietoje. Todėl mano, kad J. P. siūlyti bendravimo būdai negalėjo būti vertinami neigiamai ar kaip netinkamas bendravimo organizavimas. Tuo labiau, kad, atsižvelgiant į tarp šalių prieš tai nusistovėjusią praktiką, T. P. tiko tiek bendravimas su dukra pasivaikščiojimų metu, tiek bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis.
12. Skolininkė pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog CPK normos nenumato pagrindo skirti baudą, kai nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl laikinos bendravimo tvarkos), o bauda gali būti skiriama tik CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktų pagrindais. Tuo labiau, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijusios su bylos išnagrinėjimo rezultatais, kadangi tokių nėra, taigi, iš esmės nėra pažeidžiami ir išieškotojo interesai, nes tokie dar nėra nustatyti.
13. Be to, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis turi laikytis teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (aktuali redakcija) patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatytos tvarkos, priimdamas patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir į vykdymo procesą įtraukdamas vaiko teisių apsaugos instituciją. Teismų praktikoje nurodoma, kad antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką; išnagrinėjęs turimą medžiagą, antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kurio nevykdant tik tada antstolis gali surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju 2021 m. birželio 4 d. tarnyba, atlikusi K. P. situacijos vertinimą, nustatė, kad pats T. P. pažeidžia vaiko interesus, kelia jam grėsmę. Taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje. Šios aplinkybės patvirtina apie jaučiamą grėsmę iš T. P. pusės, dėl ko, renkant tėvo bendravimo su dukra būdą ir formą, ji visais atvejais siekia maksimaliai apsaugoti ir vaiko interesus.
14. Jeigu būtų laikoma, kad J. P. nutartį vykdė netinkamai, jai buvo paskirta per didelė bauda, kadangi ji niekada nebuvo bausta, antstolės nurodomas nutarties nevykdymo laikotarpis apima ne pilną kalendorinį mėnesį, bendravimas organizuojamas buvo ir faktiškai vyko. Nutartis buvo priimta dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kas reiškia, kad realiai T. P. teisė pažeista nebuvo, nes jo teisė dar net nėra nustatyta.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Nurodo, kad tiek iki 2021 m. kovo 1 d. nutarties, tiek po jos skolininkė neleidžia susitikti su dukra ir vis kuria naujas istorijas ir intrigas, kad tik nevyktų tėvo ir dukros bendravimas. Skolininkė nori, kad visi susitikimai vyktų lauke, kai kūdikis miega. Nors skolininkė teigia, kad T. P. pateiktos lentelės neturi įrodomosios reikšmės, ji pati nėra pateikusi savo lentelės, kurioje matytųsi vaiko ir tėčio susitikimai, o pateikia tik laiškus, kuriuose neva siūlė susitikti su vaiku, kai tėtis buvo darbe.
17. Apie vaiko sveikatą skolininkė pateikdavo klaidinančius duomenis arba visiškai nuslėpdavo svarbią informaciją. Kūdikis turi labai mažą svorį, taip pat nustatytos dvi alerginės reakcijos bei blogi kraujo tyrimai, kurie rodo galimus uždegimus ir nepakankamą rūpinimąsi vaiku. Skolininkė niekada nepateikė įrodymų, kad buvo daugiau susitikimų nei pateiktose lentelėse, kuriose fiksuoti susitikimai ir jų laikas. Vaikui namuose niekada nebuvo jokios grėsmės, tai įrodo pateikta video ir foto medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
20. Apeliantė J. P. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. liepos 2 d. antstolės patvarkymą ir prašo jį prijungti prie bylos medžiagos. Skolininkės nuomone, šis dokumentas yra aktualus ir reikšmingas, sprendžiant dėl J. P. paskirtos baudos pagrįstumo, be to, atsižvelgiant į minėto dokumento datą, akivaizdu, kad nebuvo objektyvios galimybės šį dokumentą pateikti anksčiau pirmos instancijos teismui ar kartu su atskiruoju skundu.
21. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamu nauju įrodymu, konstatuotina, kad prašomas prijungti įrodymas yra nedidelės apimties, susijęs su byloje sprendžiamu baudos skyrimo pagrįstumo klausimu. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) turėjo galimybę su pridedamu dokumentu susipažinti, pasisakyti ne tik dėl to, ar sutinka dėl prašomo prijungti įrodymo, bet ir dėl įrodymo turinio. Naujas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, todėl vertintina, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi, prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme, todėl skolininkės pateiktas dokumentas priimamas ir vertinamas kartu su kita atskirojo skundo medžiaga.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 pagal J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui T. P. dienos šalių vaiko K. P. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su motina, priteistas laikinas išlaikymas vaikui, nustatyta laikina tėvo ir dukters bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku: kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei J. P.; kiekvienos savaitės 2 šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei J. P..
23. 2021 m. kovo 7 d. išieškotojas T. P. kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo. 2021 m. kovo 8 d. antstolė A. S. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymą dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį. Pateiktas raštas dėl informacijos pateikimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2021 m. kovo 23 d. pateiktas skolininkės atsakymas į patvarkymą dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį. Antstolė 2021 m. kovo 31 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S021-5247, kuriame nurodė, kad skolininkė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6051-869/2021 nustatytos tėvo T. P. bendravimo su dukra K. P. tvarkos. 2021 m. balandžio 8 d. antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo. 2021 m. gegužės 12 d. surašytas protokolas įpareigojimo vykdymo byloje. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimta skundžiama nutartis, kuria konstatuota, kad skolininkė nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir skolininkei skirta vienkartinė 100 EUR bauda. Skolininkė su šia teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde nurodytais argumentais ir motyvais.
24. Taigi, apeliacijos dalykas yra, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė skolininkei baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.
25. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
26. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo (CPK 145, 152, 771 straipsniai). Taigi, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė skolininkei baudą už teismo nutarties nevykdymą, būtina išanalizuoti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo aplinkybes.
27. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų - teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad skolininkė J. P. piktybiškai vengė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar nedėjo pakankamai pastangų bendradarbiaujant su išieškotoju. Taip pat nenustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą pripažinti, kad skolininkė veikė priešingai nepilnamečio vaiko interesams, nepagrįstai ribodama jo teisę bendrauti su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra konkreti, nes nėra nurodomos tikslios tėvo ir dukros bendravimo dienos bei valandos, nurodant, kad bendravimas turi būti vykdomas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą. Tokį vertinimą patvirtina aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patikslinta, nustatant tikslias tėvo ir dukters bendravimo dienas ir valandas. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog šiuo metu kyla tėvų ginčų bei nesutarimų, šalys nesugeba taikiai išspręsti ir susitarti dėl konkrečios abiejų šalių suderintos tėvo bendravimo su dukra tvarkos, todėl yra pagrindas teismui papildyti teismo nustatytą šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės procesiniuose dokumentuose siūlomus laikotarpius, duomenis apie vaiko dienos rėžimą, teismas nustatė, kad, šalims nesutarus dėl konkretaus bendravimo laiko, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko dienos rėžimą bei tėvų galimybes, tėvas su dukra bendrauja šeštadieniais nuo 14 val. iki 16 val., o darbo dienomis - antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18:00 val. iki 20:00 val.
29. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad vaikas, su kuriuo turi būti organizuojamas bendravimas, yra kūdikis, kurio didžiąją dalį dienos režimo sudaro miegas, taip pat, kurio dienos režimas kinta priklausomai nuo daugelio aplinkybių. Byloje yra įrodymų, kad skolininkė informuodavo išieškotoją apie galimybes pabendrauti su dukra ir šie bendravimai faktiškai vykdavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė dėjo pakankamas pastangas, kad būtų vykdoma tėvo ir vaiko teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka, nors susitikimų laikus ir buvo sudėtinga suderinti. Taigi, atsakomybė už teismo nustatytos nekonkrečios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymą negali būti taikoma vien tik skolininkės atžvilgiu, kadangi tokiu būdu skolininkei, kuri viena augina mažametį vaiką, yra užkeliama neproporcingai didelė našta.
30. Be to, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs, esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.
31. Nagrinėjamu atveju antstolė, perduodama teismui spręsti klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo, nenurodė konkrečių skolininkės veiksmų, sąlygojusių nutarties nevykdymą. Priešingai, byloje esantis 2021 m. gegužės 12 d. antstolės surašytas protokolas įpareigojimo vykdymo byloje tvirtina, kad skolininkė netrukdė tėvo ir vaiko bendravimui, bendravimas, dalyvaujant antstolei, vyko dvi valandas tėvo namuose, o skolininkė J. P. nurodė, kad neprieštarauja išieškotojo ir dukros bendravimui, tačiau pageidauja, kad išieškotojas laikytųsi dukros režimo bei nenori bendrauti išieškotojo namuose. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė dėl baudos skyrimo skolininkei kreipėsi skubotai, nenustačiusi pakankamai objektyvių duomenų dėl teismo nutarties nevykdymo aplinkybių.
32. Nurodytą vertinimą pagrindžia ir byloje esantis antstolės 2021 m. liepos 2 d. patvarkymas Nr. S-21-177-5578, kuriame nurodoma, kad T. P. savavališku elgesiu sukėlė didelę riziką vaiko sveikatai ir galimai net riziką kūdikio gyvybei, neatsižvelgė į vaiko poreikius. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, jog, vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingu vaiko poreikiu tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams, antstolė konstatuoja, kad dėl išieškotojo atliktų veiksmų priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas šiuo metu neįmanomas, todėl grąžintas išieškotojui.
33. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, uždraudžiant atsakovui T. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra K. P.. Šis sprendimas teismo buvo priimtas nustačius, kad pats išieškotojas nevykdo laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, kadangi 2021 m. birželio 1 d. įvykio metu, išieškotojas neteisėtai jėga laikė nepilnametį šalių vaiką savo bute ir nenorėjo atiduoti net prašant policijos pareigūnams. Įvyko grumtynės tarp policijos atstovų ir tėvo, kuris tuo metu laikė vaiką ir vaikas buvo perimtas panaudojant jėgą. Išieškotojas neatsižvelgė į vaiko motinos, pareigūnų ir vaiko teisių specialisčių prašymus sugrąžinti mergaitę motinai, nes kūdikis vis dar maitinamas krūtimi. Pažymėta, kad vyras buvo nesukalbamas, jis neatsižvelgė į dukters verkimą, jos fiziologinius poreikius, buvo priešiškai nusistatęs ir prieš visus aplinkinius.
34. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įvykiai, nors ir įvykę po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pagrindžia skolininkės (apeliantės) teiginius, kad, nesutikdama vykdyti tėvo ir dukros susitikimus išieškotojo namuose, ji siekė apsaugoti vaiko interesus ir/ar jo sveikatą bei gyvybę. Pirmosios instancijos teismas šių skolininkės argumentų pakankamai neįvertino, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl bendravimo tvarkos nevykdymo.
35. Atsižvelgiant į nurodytą ir tai, kad priverstinis išieškojimas skolininkės atžvilgiu yra nutrauktas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo ir pagrįsto pagrindo J. P. paskirti sankciją už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, nes toks nevykdymas objektyviai nėra konstatuotinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skyrimo atmetamas.
36. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju procesiniu sprendimu – nutartimi – prašymas atmetamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad skolininkė patyrė 363 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos skolininkei priteisiamos iš išieškotojo T. P., kadangi jų interesai ir pozicijos nagrinėjamu klausimu yra priešingos, o sprendimas šiuo atveju yra priimamas apeliantės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei J. P. atmesti.
Priteisti iš išieškotojo T. P. skolininkei J. P. 363 EUR (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.