Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. I. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo bei asmens, kurio nuosavybės teisės apribotos, V. I. (V. I.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. I. ir V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirta iš naujo ir laikinai 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d., apribotos nuosavybės teisės į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I..

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

11. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios A. I., jos gynėjo bei asmens, kurio nuosavybės teisės apribotos, V. I. skundą ir susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad kaltinamajai A. I. pagrįstai buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau buvo nustatytas per ilgas šios procesinės prievartos priemonės terminas. Dėl šios priežasties skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis keistina.

12. Skunde nurodoma, kad kaltinamajai A. I. skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš naujo paskirta nesant tam BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo.

13. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

15. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamosios A. I. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

16. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, jog kaltinamoji galimai pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės ne mažesnės kaip 27815,82 Eur vertės jai patikėtą svetimą turtą bei dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavusi pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) galimai buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 2 d. baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 30682 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 27, b. l. 27-28). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajai A. I. pagrindus. Byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

17. Skunde nurodoma, kad 2020 m. balandžio 14 d. pasibaigus kaltinamajai A. I. taikomos procesinės prievartos priemonės terminui iki skundžiamos nutarties priėmimo byloje nebuvo gauta naujų duomenų, kurie būtų pagrindas laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajai skirti iš naujo. Pažymėtina, kad kaltinamajai A. I. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas iš tiesų pasibaigė ne 2020 m. balandžio 14 d., o 2020 m. liepos 14 d. (t. 27, b. l. 62-67). Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje iš tikrųjų neatsirado naujų duomenų, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taip pat nebuvo išnykę ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyti pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajai A. I. priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismui savalaikiai nepratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo ir pasibaigus ankstesne nutartimi nustatytam laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminui, beliko šį klausimą spręsti iš naujo. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad apygardos teismas vėl kaltinamajai paskirdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą nesilaikė BPK 151 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų bei iš naujo neaprašė turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir neišaiškino paskirtiems turto saugotojams atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą žemesnės instancijos nutartį.

18. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ne tik kaltinamajai, bet ir jos sutuoktiniui priklausančiai turto daliai. Skundo autoriai pažymi, kad V. I. nelaikytinas materialiai atsakingu asmeniu, todėl jo turto daliai nuosavybės teisės ribojimas apskritai negalimas. Taigi, nuosavybės teisės ribojimas turėtų būti taikomas ne visam gyvenamajam namui, bet tik 1/2 daliai, kuri priklauso kaltinamajai A. I.. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios procesinės prievartos taikymo pagrįstumo. Skundžiama nutartimi buvo apribotos nuosavybės teisės ir į kaltinamajai A. I. bei jos sutuoktiniui V. I. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 24, b. l. 44-45). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog turtas, kuriam buvo paskirta procesinė prievartos priemonė, tarp sutuoktinių būtų atidalintas, t. y. duomenys, patvirtinantys apie konkretų A. I. ir V. I. priklausantį turtą, teismui pateikti nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į kaltinamajai priklausančią turto dalį, esančią jo ir kito asmens bendrame turte, tačiau nenustačius, kokia bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti turto apimties ir jo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus minėtų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą, turinį, darytina išvada, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje taikomo laikino nuosavybės teisės į minimą turtą apribojimo masto keitimo klausimas, nesant duomenų apie konkretų kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį turtą, negali būti sprendžiamas. Taigi, skundo prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. I. priklausančiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai šiuo metu negali būti patenkintas.

19. Nors skunde pagrįstai nurodoma, jog aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai A. I. buvo taikoma jau pakankamai ilgą laiką (daugiau nei pusantrų metų), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš naujo paskiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. I. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo įvykdymas.

20. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys ir galimai pasisavintas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Skunde nurodoma, jog taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui. Skundo autorių nuomone, nagrinėjamu atveju BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant tik tai daliai turto, kuri yra proporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, t. y. gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš kartu su skundu pateiktų VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 42 800 Eur (t. 30, b. l. 126-127). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma yra 30 682 Eur. Taigi, skunde pagrįstai nurodoma, kad šiuo metu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas yra kelis kartus didesnis nei byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą aptariamam žemės sklypui, kaltinamajai A. I. ir jos sutuoktiniui priklausančio gyvenamojo namo vertė tik nežymiai viršytų civilinio ieškinio sumą ir nebūtų pakankama užtikrinti galimą civilinio ieškinio įvykdymą. Taigi, skundo prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), negali būti patenkintas.

21. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamosios nekilnojamąjį turtą varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Skunde nurodoma, kad kaltinamoji vykdo ūkinę – komercinę veiklą, t. y. turi įkūrusi (duomenys neskelbtini) ūkį. Kaltinamoji iki šiol vykdo šią veiklą, dalyvavo įvairiose parodose, siekdama sukurti geresnes perspektyvas verslo plėtojimui. Dėl šių priežasčių disponavimas nekilnojamuoju turtu yra neatsiejamas nuo ūkio vykdomos veiklos, kadangi plečiant veiklą yra būtina finansinė parama įrangos ar tam tikrų medžiagų įsigijimui. Dėl teikiamos finansinės paramos (duomenys neskelbtini) ūkio veiklos plėtimas atitinkamai sudaro galimybes gauti didesnę finansinę naudą. Taikant nuosavybės teisių ribojimą visam nekilnojamam turtui, ūkis negali konkuruoti su kitais (duomenys neskelbtini) ūkiais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamam kaltinamosios nekilnojamajam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims. Taigi, nėra uždrausta šį nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis bei vykdyti jame ūkinę – komercinę veiklą, todėl savininkai gali naudotis šiomis teisėmis. Skunde patvirtinama, kad kaltinamoji ūkinę – komercinę veiklą vykdo iki šiol, taigi aptariama procesinė prievartos priemonė netrukdo užsiimti nurodyta veikla. Skunde nėra nurodoma, dėl kokių priežasčių taikant nuosavybės teisių ribojimą visam nekilnojamam turtui, ūkis negali konkuruoti su kitais (duomenys neskelbtini) ūkiais. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

22. Kita vertus, aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad skundžiama nutartimi buvo nustatytas per ilgas aptariamos procesinės prievartos priemonės terminas. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra aiškiai reglamentuota, kokiam maksimaliam terminui bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad teismai, paskirdami šią procesinę prievartos priemonę, nustato 6 mėnesių terminą tais atvejais, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje anksčiau išvis nebuvo taikomas. Tuo tarpu, tais atvejais, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskiriamas iš naujo laiku nepratęsus jo termino, teismai nustato 3 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės terminą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai A. I. buvo taikoma jau pakankamai ilgą laiką (daugiau nei pusantrų metų), iškyla būtinybė dažniau vertinti aptariamos procesinės prievartos priemonės tikslingumą ir proporcingumą. Dėl šios priežasties nustatytinas trumpesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamajai A. I. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas pagrįstai, tačiau buvo nustatytas per ilgas šios procesinės prievartos priemonės terminas. Dėl to skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis keistina, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamai A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą paskiriamas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį.

Nustatyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. (V. I.) dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I., paskiriamas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.