Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės į A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. (V. I.) dalimis po ½ priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. I. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo pasisavinti jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir jo pasisavinimo; tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo; apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo; valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo pažeminimo, švietimo įstaigos prestižo sumenkinimo ir diskreditavimo kaip įstaigos, didelės neturtinės ir turtinės žalos padarymo; siekimo paveikti liudytojus) tuo, kad:

1.1. ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (toliau – Progimnazija) direktore, pagal 2011 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP 623 patvirtintą Progimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą turėdama įgaliojimus vykdyti savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal 2012 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-78 patvirtintus Progimnazijos nuostatus teisės aktų nustatyta tvarka turėdama įgaliojimus valdyti, naudoti progimnazijos ir progimnazijai patikėjimo teisę perduotą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės turtą, lėšas ir jais disponuoti, siekdama sau turtinės naudos ir turėdama savanaudišką tikslą iš anksto neapibrėžtą laiko tarpą įvairiais jai prieinamais būdais savintis jai patikėtą svetimą turtą, tam tikslui pasitelkdama skirtingus asmenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d. keliais tęstiniais ir viena neapibrėžta tyčia atliktais veiksmais pasikėsino pasisavinti ir pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

1.2. Taip pat, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., ji, veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Ž., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

1.3. Be to, kad ji, būdama Progimnazijos direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdama viena arba kartu su R. A., kuri, būdama Progimnazijos vyr. buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio ir 11 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“ ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą Progimnazijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

1.4. Taip pat, kad A. I., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direktore, pasinaudodama užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, turėdama administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus Progimnazijos vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, pažeisdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-78 patvirtintų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos nuostatų IV skirsnio „Direktoriaus funkcijos“ 29.13 punkto reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoti, rūpintis materialiniais, finansiniais ištekliais, užtikrinti jų optimalų valdymą ir naudojimą; Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius taupiai naudoti turimus išteklius, analizuoti švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę; Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimus užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, punkto reikalavimą laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat šio įstatymo 3straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktuose numatytus nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d., padarydama daug kitų nusikalstamų veikų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. savo tyčiniais, didelio intensyvumo ir ilgą laiko tarpą trunkančiais nusikalstamais veiksmais, siekdama sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, veikdama priešingai tarnybos interesais, sistemingai ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsindama pasisavinti ir pasisavindama jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausantį turtą, suklastodama dokumentus ir juos panaudodama, apgaulingai tvarkydama (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos buhalterinę apskaitą, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – Progimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos prestižą ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją kaip įstaigą, t. y. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai ir jos steigėjai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarė didelę neturtinę žalą, o (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos steigėjai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarė ne mažesnę kaip 30 682 Eur dydžio didelę turtinę žalą.

1.5. Be to, kad ji siekė paveikti liudytojus, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirnyj 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius dėl A. I. nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei galimai padarytos turtinės žalos, taip pat užtikrinant galimą iš nusikalstamos veikos neteisėtai gauto turto konfiskavimą, 6 mėnesiams buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. I. ir jos sutuoktiniui V. I., dalimis po 1/2 priklausančiam turtui: pastatui – gyvenamajam namui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); A. I. nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I.. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. priklausančiam turtui buvo tęsiamas iki 2020 m. vasario 14 d.. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu paskirto A. I. nuosavybės teisių laikino apribojimo terminas į: A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); A. I. priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pratęstas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. balandžio 14 d., uždraudžiant A. I. ir V. I. šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I.. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi laikinai – 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d., buvo apribotos kaltinamosios A. I. nuosavybės teisės į jai ir jos sutuoktiniui V. I. priklausantį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis pakeista – nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą paskiriamas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi laikinai – 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 4 d., buvo apribotos kaltinamosios A. I. nuosavybės teisės į jai ir jos sutuoktiniui V. I. priklausantį turtą. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 13 d., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi 3 mėnesiams nuo 2021 m. lapkričio 20 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I., dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I.. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis pakeista: panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Kita nutarties dalis palikta nepakeista. Po to Šiaulių apygardos teismo nutartimis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminai buvo pratęsiami.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamosios A. I. gynėjas advokatas Piotras Orlovas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį – panaikinti laikiną nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po ½ priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai – kad byloje pateiktas patikslintas ieškinys, kaltinamajai inkriminuojamų veikų pobūdis, baudžiamosios bylos stadija ir proceso eiga – nesudaro pagrindo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, nors procesinės prievartos priemonės taikymas motyvuojamas byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimu, 2020 m. birželio 2 d. civiliniu ieškiniu prašoma žalą priteisti iš kaltų asmenų solidariai, t. y. jame nėra įvardinama, kad žala turi būti priteisiama tik iš kaltinamosios A. I..

4.2. Skunde pažymima ir tai, kad byloje pareikšto civilinio ieškinio sumą apima ir įvairių civiliniam ieškovui priklausančių daiktų vertė. Kaltinamoji ne kartą kreipėsi į civilinį ieškovą, kad pastarasis pasiimtų jam priklausančius daiktus, nes ji nėra įpareigota jų saugoti ar sandėliuoti. Tačiau civilinis ieškovas nesiima jokių priemonių savo turto apsaugojimui, priešingai, savo nepagrįstais veiksmais sukuria situaciją, dėl kurios kyla naujas teisminis ginčas. Todėl gynėjas mano, kad teismas, spręsdamas dėl tolesnio šios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo, turėjo įvertinti ne tik kitų kaltinamųjų kaltės pripažinimą, kad jie turės atlyginti ir dalį pareikšto civilinio ieškinio, bet ir tai, kad dėl to civilinio ieškinio suma yra pasikeitusi. Iš civilinio ieškinio sumos minusavus daiktų, kurie laikomi kaltinamosios namuose ir kuriuos civilinis ieškovas atsisako pasiimti, vertę, ieškinio suma nepateisina taikomos prievartos priemonės apimties.

4.3. Skunde gynėjas dėsto, jog nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri visais atvejais turi būti taikoma tik esant realiam ir pagrįstam pagrindui. Įstatymo leidėjo yra įtvirtinta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, tačiau šios priemonės taikymas nėra imperatyviai įtvirtintas. Pasak gynėjo, siekiant užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimą, byloje laikino nuosavybės teisės apribojimas nebeturėjo būti taikomas, kadangi byloje nėra pateiktas nei vienas įrodymas, kuris leistų teigti, jog kaltinamoji A. I. atlieka veiksmus, kuriais siekia sumažinti turimo turto kiekį, ar kad ji būtų finansiškai nepajėgi atlyginti pareikštą civilinį ieškinį, jei teismas nuspręstų, jog tik ji viena laikytina civiline atsakove. Pratęsiant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nebuvo analizuojami laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir šios priemonės taikymo būtinumas ir tikslingumas. Priimant skundžiamą nutartį, nebuvo vertinama baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija ir byloje atlikti procesiniai veiksmai, todėl, gynėjo manymu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota.

4.4. Gynėjas nurodo ir tai, kad šios procesinės poveikio priemonės termino pratęsimo motyvavimas bylos nagrinėjimo teisme eiga (kad teismo posėdžiai numatyti keliems mėnesiams, neapklausti liudytojai ir kaltinamieji, reikalingas laikas procesiniam sprendimui byloje priimti ir paskelbti), negali būti pripažįstamas tinkamu. Gynėjas pastebi, kad paminėtos aplinkybės yra išimtinai susijusios su proceso vedimo ypatumais ir proceso koncentracijos principų įgyvendinimu, o nuo kaltinamosios A. I. nėra priklausomos, todėl dėl proceso vedimo ypatumų ar šalių užimtumo kaltinamosios nuosavybės teisė negali būti varžoma.

4.5. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymas tęsiasi nuo 2018 metų, o skundžiama nutartimi buvo pratęstas dar šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, akcentuojant šio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. 1S-336-870/2020, pažymima, kad tais atvejais, kai procesinė prievartos priemonė taikoma pakankamai ilgai, iškyla būtinybė dažniau vertinti jos tikslingumą ir proporcingumą. Gynėjas pažymi, kad būtent minėta nutartimi buvo pakeista nagrinėjamoje byloje apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, sumažinant taikomos procesinės prievartos priemonės terminą nuo šešių iki trijų mėnesių, o nuo 2020 m. lapkričio 24 d. laikinas kaltinamosios nuosavybės teisės į turtą apribojimas buvo tęsiamas trims mėnesiams. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje nepateikti duomenys apie pasikeitusią situaciją, dėl ko minėta priemonė turėtų būti taikoma ilgesniam laikotarpiui.

4.6. Skunde akcentuodamas būtinybę vertinti taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą, gynėjas pažymi, kad tais atvejais, kai procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, atitinkamos procesinės prievartos priemonės dalies taikymas turi būti nutrauktas (panaikintas). Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpis yra visiškai nepagrįstas, šešių mėnesių termino taikymas yra nemotyvuotas, nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimui, todėl skundžiama nutartis turėtų būti naikinama.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundas tenkinamas iš dalies.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios A. I. gynėjo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, sprendžia, kad žemesnio teismo nutartis pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į kaltinamajai ir jos sutuoktiniui dalimis po ½ priklausantį turtą, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad A. I. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys jau ne kartą buvo aptarti nagrinėjant kaltinamosios gynėjo skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl aukštesnysis teismas dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo plačiau nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės faktinių bylos aplinkybių nevertina, nesprendžia kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, taip pat nepasisako dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, o visi šie klausimai sprendžiami teismo, išnagrinėjusio bylą, priimtame galutiniame procesiniame sprendime.

8. Skundžiama nutartimi aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, apygardos teismui nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytą laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindą – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.

9. Kaltinamosios gynėjas skunde nurodo aplinkybes, kad pareiga atlyginti žalą tenka kaltinamajai kartu su kitais byloje kaltinamais asmenimis (solidari atsakomybė), taip pat kad civiliniam ieškovui priklausantys daiktai laikomi kaltinamosios namuose, jų verte turėtų būti sumažintas byloje pareikštas civilinis ieškinys, kaip sąlygojančias procesinės prievartos priemonės taikymo apimties neproporcingumą. Tačiau jos nesuteikia pagrindo kitaip vertinti kaltinamajai taikomos priemonės pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta, gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos, teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Kaltinamajai pareikštų kaltinimų (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, pasikėsinimas pasisavinti ir pasisavinant jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą, dokumentų klastojimas, dėl ko galimai padaryta didelė žala progimnazijai ir jos steigėjai) faktinės aplinkybės yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Išvados dėl jų, tuo pačiu dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio, bus padarytos, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Esant pagrįstam manymui, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimo klausimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę, o vien tai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamosios nuosavybės teisė suvaržyta nepagrįstai ar neproporcingai. Todėl pagrįstai spręsta, kad byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui prioritetiniu išlieka apriboto turto išsaugojimas, kuris įmanomas toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris šiame bylos etape yra būtinas.

10. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Todėl kaltinamosios gynėjo skunde argumentuojamas kaltinamosios elgesys – kad ji neatlieka jokių veiksmų, kuriais siektų sumažinti turimo turto kiekį, neturi prioritetinės reikšmės lyginant su įstatymo leidėjo nurodytais tikslais ir visos visuomenės interesais.

11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiais dėl procesinės prievartos priemonės taikymo neatitikimo proporcingumo principui. Nuosavybės teisės suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas sąlygotas baudžiamosios bylos proceso trukmės ir panaikinami, kai tampa nebereikalingi. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamosios nuosavybės teisės apribojimas trunka ilgą laiką (nuo 2018 m. gruodžio 14 d.), nėra pagrindo pripažinti, kad ji yra neproporcinga. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamajai inkriminuojamos penkios nusikalstamos veikos, byloje yra keturi kaltinamieji, yra pareikštas civilinis ieškinys ir į procesą įstojęs civilinis ieškovas, apklaustinų asmenų sąraše nurodyta keliolika liudytojų, šiuo metu bylą sudaro 34 tomai, byla pripažinta labai sudėtinga. Baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme gauta 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2020 m. rugsėjo 11 d., pasikeitus teismo sudėčiai ir dėl objektyvių priežasčių (proceso dalyvių ligos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, skundų nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme, užimtumo ir kt.) byla pradėta nagrinėti 2021 m. kovo 30 d. Bylos duomenimis, šiuo metu tęsiama įrodymų tyrimo teisiamuosiuose posėdžiuose stadija, tęsiama liudytojų apklausa, esant tikslingumui, perskaitomi jų parodymai, peržiūrimi/perklausomi vaizdo/garso įrašai, apklausiami kaltinamieji. Todėl pagrindo konstatuoti, kad procesas baudžiamojoje byloje vilkinamas ir dėl to A. I. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, nėra. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl tolesnio nuosavybės teisės apribojimo taikymo tikslingumo, nes procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Šiame bylos etape nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžytų kaltinamosios A. I. teises labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti. Taip pat nėra paaiškėję naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas tokios procesinės prievartos priemonės kaltinamosios atžvilgiu nebetaikyti. Nors kiekviena procesinė prievartos priemonė tam tikra apimtimi suvaržo asmenų galimybes laisvai disponuoti daiktinėmis teisėmis, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, o toks jos suvaržymas savaime nereiškia, kad priemonė taikoma neteisėtai ar nepagrįstai.

12. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl nepakankamų skundžiamos nutarties motyvų, pagrindžiančių procesinės prievartos priemonės taikymą šešių mėnesių terminui. Priešingai, teismas šį savo sprendimą argumentavo bylos sudėtingumu, proceso stadija ir trukme, laiko tarpu, reikalingu procesinių veiksmų atlikimui. Nežiūrint į tai, aukštesnysis teismas, įvertinęs šias žemesniojo teismo nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pakankamai ilgas šios prievartos priemonės taikymo laikotarpis sąlygoja būtinybę dažniau vertinti jos taikymo tikslingumą ir proporcingumą. Taip nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Nr. 1S-336-870/2020, 1S-139-626/2021, 1S-245-487/2022). Todėl tikslinga nustatyti trumpesnį laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamajai A. I. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai, tačiau buvo nustatytas per ilgas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis keistina, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės į kaltinamajai A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą apribojimas pratęsiamas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Nustatyti, kad laikino nuosavybės teisės į kaltinamajai A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. (V. I.) dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo, uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir jos sutuoktinį V. I., terminas pratęsiamas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d.

Kitos nutarties dalies nekeisti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.