Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 20 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. I. ir V. I. (V. I.) priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. I. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad:

1.1. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą turėdama įgaliojimus vykdyti savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus (duomenys neskelbtini) nuostatus teisės aktų nustatyta tvarka turėdama įgaliojimus valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patikėjimo teisę perduotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, lėšas ir jais disponuoti, siekdama sau turtinės naudos ir turėdama savanaudišką tikslą iš anksto neapibrėžtą laiko tarpą įvairiais jai prieinamais būdais savintis jai patikėtą svetimą turtą, tam tikslui pasitelkdama skirtingus asmenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d. keliais tęstiniais ir viena neapibrėžta tyčia atliktais veiksmais pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2 492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės – ne mažesnės kaip 27 815,82 Eur vertės jai patikėtą didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą;

1.2. taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., veikdama kartu su UAB „Š“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. Ž., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo;

1.3. be to, būdama (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdama viena arba kartu su R. A., kuri būdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 straipsnių nuostatas buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“ ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą;

1.4. taip pat būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), pasinaudodama užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, turėdama administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus (duomenys neskelbtini) vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, pažeisdama (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų IV skirsnio „(duomenys neskelbtini) funkcijos“ 29.13 punkto reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) turtą, lėšas ir jais disponuoti, rūpintis materialiniais, finansiniais ištekliais, užtikrinti jų optimalų valdymą ir naudojimą; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius taupiai naudoti turimus išteklius, analizuoti švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę; Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimus užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktuose numatytus nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d., padarydama eilę kitų nusikalstamų veikų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. savo tyčiniais, didelio intensyvumo ir ilgą laiko tarpą trunkančiais nusikalstamais veiksmais, siekdama sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, veikdama priešingai tarnybos interesais, sistemingai ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsindama pasisavinti ir pasisavindama jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, suklastodama dokumentus ir juos panaudodama, apgaulingai tvarkydama (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) vardą, sumenkino švietimo įstaigos prestižą ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) kaip įstaigą, (duomenys neskelbtini) ir jos steigėjai (duomenys neskelbtini) savivaldybei padarė didelę neturtinę žalą, taip pat (duomenys neskelbtini) steigėjai (duomenys neskelbtini) savivaldybei padarė ne mažesnę kaip 30 682 Eur dydžio didelę turtinę žalą;

1.5. be to, siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I. (t. 24, b. l. 1-3). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis iki 2020 m. spalio 14 d. (t. 24, b. l. 15-16, 26-27, 61-62; t. 26, b. l. 13-41; t. 27, b. l. 62-67; t. 28, b. l. 45-50). Pasibaigus nustatytam laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d. (t. 30, b. l. 87-108, 134-140). 2021 m. sausio 27 d. pasibaigus nustatytam laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 4 d. (t. 31, b. l. 22-43). 2021 m. gegužės 4 d. pasibaigus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 19 d. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasibaigus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d.

3. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 20 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I..

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamosios A. I. gynėjas advokatas Piotras Orlovas skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, panaikinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra motyvuota, kodėl laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą buvo pratęstas būtent 3 mėnesių laikotarpiui, o ne trumpesniam.

5. Skunde pažymima, kad skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas dar 2004 m. birželio 11 d. dovanojimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tuo tarpu gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2010 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi, nei gyvenamasis namas, nei žemės sklypas nebuvo įgyti nusikalstamu būdu. Advokatas nurodo, kad šioje baudžiamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyse (bylos Nr. 1S-54-579/2021, Nr. 1S-139-626/2021, Nr. 1S-228-626/2021) ne kartą buvo išaiškinęs, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamosios A. I. nekilnojamasis turtas buvo gautas iš galimai padarytos nusikalstamos veikos ar buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, kaltinamajai priklausančiam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nepagrįstai pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Todėl šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas iš skundžiamos nutarties turi būti pašalintas.

6. Gynėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, jog, apribojant teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, visada turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (2008 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Forminster E. L. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 38238/04). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir tuo aspektu, kad turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, nuosekli teismų praktika patvirtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas, nes priešingu atveju, apribojus nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra ženkliai didesnė nei galimai padaryta žala, būtų neproporcingai suvaržomos asmens teisės.

7. Advokatas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas dviem nekilnojamojo turto objektams, t. y. gyvenamajam namui ir žemės sklypui. Kaltinamoji A. I. kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus. 2021 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 21/10-096S (1) nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 58 307 Eur. 2021 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 21/10-096S nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 104 000 Eur. Taigi, šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas kaltinamosios A. I. nekilnojamajam turtui, kurio bendra vertė yra 162 307 Eur. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma yra 30 682 Eur, t. y. nuosavybės teisės apribojimas taikomas keliems nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė yra ženkliai didesnė nei pareikštas civilinis ieškinys. Gynėjas taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti ne tik A. I., bet ir R. A., M. Ž. bei S. K.. Civiliniu ieškiniu keliamas reikalavimas dėl 30 682 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltų asmenų. Šioje bylos stadijoje savo kaltę pripažino R. A. ir S. K., tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tik A. I. atžvilgiu, nepaisant fakto, kad ji su pareikštu kaltinimu nesutinka. Taigi, kaltinamiesiems, kurie visiškai sutinka su pareikštu kaltinimu ir kuriems atitinkamai tenka pareiga atlyginti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patirtą žalą, jokios procesinės prievartos priemonės nėra taikomos.

8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokatas mano, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris trunka daugiau nei 4 metus, yra neproporcinga procesinė prievartos priemonė, kuri neabejotinai pažeidžia kaltinamosios A. I. teises. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji neatlieka jokių veiksmų, kuriais siektų pabloginti savo turtinę padėtį. Priešingai, A. I. teikdama skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ne kartą yra pasisakiusi dėl ūkio veiklos, ūkio pasiekimų bei siekio toliau plėtoti ūkininko ūkį. Tačiau, tam, kad būtų galima užtikrinti ūkininko ūkio funkcionavimą, reikalinga gauti ir finansinę paramą, dalyvauti įvairiuose projektuose. Kol yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris VĮ „Registrų centras“ įregistruotas kaip areštas, A. I. yra užkertamas kelias tiek dalyvauti įvairaus pobūdžio konkursuose siekiant gauti finansavimą, tiek ir palankesnėmis sąlygomis gauti paskolą ūkio veiklos plėtojimui ar papildomos įrangos įsigijimui.

9. Skunde taip pat pažymima, kad kaltinamoji A. I. 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, panaikinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą jai priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu buvo pateiktos ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos. Tačiau apygardos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje tik trumpai nurodė, kad šis prašymas netenkintinas, nepateikdamas jokių tokio sprendimo motyvų. Gynėjo nuomone, tokiu būdu yra pažeidžiama kaltinamosios A. I. teisė į teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą bei kaltinamajai užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises.

10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundas tenkinamas.

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios A. I. gynėjo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajai priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, tačiau nustatydamas taikomų ribojimų mastą, žemesnysis teismas pažeidė proporcingumo principą.

12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

13. Šioje baudžiamojoje byloje A. I. kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės ne mažesnės kaip 27815,82 Eur vertės jai patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir kitiems asmenims bei siekė paveikti liudytojus, jog šie duotų melagingus parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų kaltinamųjų R. A., M. Ž., S. K., liudytojų M. M., D. P. ir kt. apklausų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji A. I. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

14. Skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas kaltinamajai pratęstas dviem pagrindais: siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Kaip pagrįstai nurodoma gynėjo skunde, skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-54-579/2021, 2021 m. birželio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-139-626/2021 ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-228-626/2021 pateiktus argumentus, kad kaltinamajai priklausančiam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nepagrįstai pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Minėtose aukštesniojo teismo nutartyse buvo nurodyta, kad, įvertinus kaltinamajai A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo laikotarpį, taip pat atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nėra pagrindo manyti, jog šis turtas buvo gautas iš galimai padarytos nusikalstamos veikos ar buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, kaltinamajai priklausančiam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nepagrįstai buvo pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, todėl šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas iš skundžiamos nutarties turi būti pašalintas.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir šios procesinės prievartos priemonės taikymui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) savivaldybei galimai buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2020 m. birželio 2 d. baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 30682 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 27, b. l. 27-28). Todėl esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas.

16. Gynėjas skunde pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti ne tik A. I., bet ir R. A., M. Ž. bei S. K.. Civiliniu ieškiniu keliamas reikalavimas dėl 30 682 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltų asmenų. Advokatas nurodo, kad šioje bylos stadijoje savo kaltę pripažino R. A. ir S. K., tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tik A. I. atžvilgiu, nepaisant fakto, kad ji su pareikštu kaltinimu nesutinka. Taigi, anot gynėjo, kaltinamiesiems, kurie visiškai sutinka su pareikštu kaltinimu ir kuriems atitinkamai tenka pareiga atlyginti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patirtą žalą, jokios procesinės prievartos priemonės nėra taikomos. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ne tik kaltinamosios A. I., tačiau ir kaltinamosios R. A. atžvilgiu (t. 32, b. l. 140-154). Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajai A. I., o ne kitiems kaltinamiesiems.

17. Nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai A. I. taikoma jau pakankamai ilgą laiką, tačiau šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. I. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.

18. Kita vertus, aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria skundo argumentams, kad nustatydamas taikomų ribojimų mastą, žemesnysis teismas pažeidė proporcingumo principą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios A. I. gynėjas 2021 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė 2021 m. spalio 10 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas Nr. 21/10-096S ir Nr. 21/10-096S (1) (t. 32, b. l. 47-74, 75-114), kuriose nurodyta, jog A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. spalio 10 d.) yra 58 307 Eur, o A. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. spalio 10 d.) yra 104 000 Eur. Taigi, šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas kaltinamosios A. I. nekilnojamajam turtui, kurio bendra vertė yra 162 307 Eur. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma, kaip minėta, yra 30 682 Eur, t. y. turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, vertė ženkliai viršija byloje pareikšto civilinio ieškinio, kurio užtikrinimui taikoma ši priemonė, sumą. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas visam skundžiamoje nutartyje nurodytam A. I. nekilnojamajam turtui yra neproporcingas, todėl procesinės prievartos priemonės mastas mažintinas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra naikintinas A. I. turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas toliau taikytinas tik A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Aukštesniojo teismo vertinimu, likęs apribojimas kaltinamosios turtui – gyvenamajam namui, kurio rinkos vertė yra 58 307 Eur, nepažeis proporcingumo principo ir užtikrins laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui keliamus tikslus.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamajai A. I. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai, tačiau nustatydamas taikomų ribojimų mastą, žemesnysis teismas pažeidė proporcingumo principą. Dėl šios priežasties skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis yra keistina.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.