Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. (V. I.) priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. I. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad:

1.1. būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) progimnazijos (toliau – Progimnazija) direktorė, pagal 2011 m. spalio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP 623 patvirtintą Progimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą turėdama įgaliojimus vykdyti savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal 2012 m. kovo 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-78 patvirtintus Progimnazijos nuostatus teisės aktų nustatyta tvarka turėdama įgaliojimus valdyti, naudoti progimnazijos ir progimnazijai patikėjimo teisę perduotą Šiaulių miesto savivaldybės turtą, lėšas ir jais disponuoti, siekdama sau turtinės naudos ir turėdama savanaudišką tikslą iš anksto neapibrėžtą laiko tarpą įvairiais jai prieinamais būdais savintis jai patikėtą svetimą turtą, tam tikslui pasitelkdama skirtingus asmenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d. keliais tęstiniais ir viena neapibrėžta tyčia atliktais veiksmais pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2 492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės – ne mažesnės kaip 27 815,82 Eur vertės jai patikėtą didelės vertės svetimą – Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.2. taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Ž., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

1.3. be to, būdama Progimnazijos direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdama viena arba kartu su R. A., kuri būdama Progimnazijos vyr. buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 straipsnių nuostatas buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“ ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą Progimnazijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

1.4. taip pat būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Progimnazijos direktore, pasinaudodama užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, turėdama administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus Progimnazijos vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, pažeisdama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-78 patvirtintų (duomenys neskelbtini) progimnazijos nuostatų IV skirsnio „Direktoriaus funkcijos“ 29.13 punkto reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti progimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoti, rūpintis materialiniais, finansiniais ištekliais, užtikrinti jų optimalų valdymą ir naudojimą; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius taupiai naudoti turimus išteklius, analizuoti švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę; Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimus užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktuose numatytus nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d., padarydama eilę kitų nusikalstamų veikų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. savo tyčiniais, didelio intensyvumo ir ilgą laiko tarpą trunkančiais nusikalstamais veiksmais, siekdama sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, veikdama priešingai tarnybos interesais, sistemingai ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsindama pasisavinti ir pasisavindama jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) progimnazijai patikėjimo teise perduotą valdyti Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą, suklastodama dokumentus ir juos panaudodama, apgaulingai tvarkydama (duomenys neskelbtini) progimnazijos buhalterinę apskaitą, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – Progimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos prestižą ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) progimnaziją kaip įstaigą, (duomenys neskelbtini) progimnazijai ir jos steigėjai Šiaulių miesto savivaldybei padarė didelę neturtinę žalą, taip pat (duomenys neskelbtini) progimnazijos steigėjai Šiaulių miesto savivaldybei padarė ne mažesnę kaip 30 682 Eur dydžio didelę turtinę žalą.

1.5. be to, siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

2. Ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, šešiems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. po 1/2 dalį priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) A. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims (t. 24, b. l. 1-3). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis iki 2020 m. spalio 14 d. (t. 24, b. l. 15-16, 26-27, 61-62; t. 26, b. l. 13-41; t. 27, b. l. 62-67; t. 28, b. l. 45-50). Pasibaigus nustatytam laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d., uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims (t. 30, b. l. 87-108, 134-140).

3. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui pasibaigus 2021 m. sausio 27 d., skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, iš naujo laikinai trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 4 d. apribotos nuosavybės teisės: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. po 1/2 dalį priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) A. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I..

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Kaltinamosios A. I. gynėjas advokatas Piotras Orlovas skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. I. priklausančiam žemės sklypui.

4.1. Gynėjo teigimu, nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimas net negalėjo būti nagrinėjamas, nes Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė dar 2021 m. sausio 27 d., kai skundžiama nutartis priimta 2021 m. vasario 4 d. Todėl laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m vasario 3 d. kaltinamosios A. I. atžvilgiu procesinė prievartos priemonė buvo taikoma nesant teisinio pagrindo, o tai neabejotinai pripažintina kaltinamosios teisės į nuosavybę pažeidimu ir galimu nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

4.2. Skunde, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymima, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti taikomas laikantis proporcingumo principo, t. y. apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, atsižvelgtina į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą. Jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas).

4.3. Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas visiškai nepasisakė dėl turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertės. Pagal VĮ „Registrų centras“ viešai teikiamus duomenis, gyvenamojo namo mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o 20,0225 ha žemės sklypo – 42 800 Eur, kai byloje pareikšto patikslinto civilinio ieškinio suma tesiekia 30 682 Eur. Be to, skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo daiktams, kurie atliktos kratos ir poėmio metu buvo rasti kaltinamosios A. I. namuose bei paimti. Surašytame laikino nuosavybės teisių apribojimo protokole nurodyta, kad bendra paimtų daiktų vertė yra 13 363,98 Eur. Taigi, A. I. atžvilgiu nuosavybės teisės apribotos į turtą, kurio bendra vertė yra 87 763,98 Eur. Kadangi turto vertė beveik tris kartus viršija civilinio ieškinio sumą, todėl tolimesnis laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas tokiomis pačiomis sąlygomis pažeidžia proporcingumo principą.

4.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji vykdo ūkinę – komercinę veiklą, t. y. turi įkūrusi uogininkystės ūkį, kurio veiklos plėtojimui būtina finansinė parama įrangos ar tam tikrų medžiagų įsigijimui. Dėl to būtina kreiptis į kredito įstaigas paskolai gauti, bet paskolos gavimas be nekilnojamojo turto įkeitimo yra objektyviai neįmanomas. Kaltinamosios A. I. atžvilgiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas dar nuo 2018 m. gruodžio 14 d., iki pat šiol kaltinamoji negali disponuoti nekilnojamuoju turtu. Atsižvelgiant į tai, taikant nuosavybės teisių apribojimą visam nekilnojamam turtui, kaltinamosios ūkis negali normaliai funkcionuoti ir konkuruoti su kitais uogininkystės ūkiais.

4.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skunde prašoma pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas, toliau jį taikant tik gyvenamajam namui ir kratos metu rastiems daiktams. Šio turto vertė siektų 44 964 Eur sumą, taip visapusiškai užtikrinant civilinio ieškinio atlyginimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju.

5. Atsiliepimų į kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios A. I. gynėjo skundą ir susipažinęs skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui buvo paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pasibaigus ankstesnėmis teismų nutartimis nustatytam laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, kaltinamajai A. I. priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas iš naujo trims mėnesiams, bet šis terminas baigėsi 2021 m. sausio 27 d. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai A. I. priklausančiam turtui buvo paskirtas iš naujo, o ne pratęstas jo taikymas. Todėl šiuo aspektu baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

9. Be to, skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas tik A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. po 1/2 dalį priklausančiam gyvenamajam namui bei kaltinamajai priklausančiam žemės sklypui. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės apribojimo skunde minimiems kratos metu A. I. namuose rastiems daiktams. Šiems daiktams laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą iš nusikalstamų veikų neteisėtai įgyto turto konfiskavimą, ir paskutinį kartą laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminas buvo pratęstas Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. liepos 7 d. nutartimi (t. 24, b. l. 69-73; t. 28, b. l. 45-50). Tačiau šis terminas baigėsi 2020 m. spalio 17 d., ir 2020 m. spalio 20 d. pasibaigus turto arešto terminui turto arešto aktas išregistruotas ir iš Turto arešto aktų registro (t. 30, b. l. 66-67). Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas būtų pratęstas ar kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas būtų paskirtas iš naujo. Todėl aukštesnysis teismas, vertindamas kaltinamajai taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumą ir atitikimą proporcingumo principui, neturi pagrindo atsižvelgti į kratos metu rastų daiktų vertę.

10. Baudžiamojoje byloje A. I. kaltinama dviejų sunkių, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, vieno apysunkio, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir dviejų nesunkių, numatytų BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimų padarymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų kitų kaltinamųjų, liudytojų apklausų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji A. I. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų. Tai daroma pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės teisiamajame posėdyje.

11. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai paskirtas dviem pagrindais: siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. A. I. kaltinama tuo, kad pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2 492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės ne mažesnės kaip 27 815,82 Eur vertės jai patikėtą svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą. Skundžiamoje nutartyje nemotyvuota, kodėl turtas, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, laikytinas konfiskuotinu turtu. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau įvertinus kaltinamajai A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo laikotarpį, taip pat atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kuriems paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nėra pagrindo manyti, jog šis turtas buvo gautas iš galimai padarytos nusikalstamos veikos ar buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajai priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, todėl šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas šalintinas iš skundžiamos nutarties. Kita vertus, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir šios procesinės prievartos priemonės taikymui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama BPK 109 straipsnyje numatytą teisę, yra pateikusi patikslintą civilinį ieškinį dėl 30 682 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 27, b. l. 27-28). Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo, nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, tai bus padaryta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Todėl esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas.

12. Atmetami kaip nepagrįsti kaltinamosios gynėjo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi A. I. priklausančiam turtui paskyrus laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais ir yra galimi, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme. Laikinai apribojant nuosavybės teisę siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios atžvilgiu taikomas jau pakankamai ilgą laiką nuo 2018 m. gruodžio 14 d., tačiau netaikant šios procesinės prievartos priemonės gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, tolimesnis šios procesinės prievartos priemonės taikymas yra proporcingas jos taikymu siekiamiems tikslams. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai.

13. Kaltinamosios gynėjo skunde nurodoma, kad kaltinamoji vykdo ūkinę – komercinę veiklą, t. y. turi įkūrusi uogininkystės ūkį, kurio veiklos plėtojimas yra neatsiejamas nuo galimybės laisvai disponuoti nekilnojamuoju turtu, nes investicijoms gauti būtina kreiptis į kredito įstaigas, reikalaujančias turto įkeitimo, priešingu atveju kaltinamosios ūkis negali konkuruoti su kitais ūkiais ir dėl to patiriami nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi kaltinamajai priklausančiam nekilnojamajam turtui yra nustatytas ne visiškas, o dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims. Taigi, nėra uždrausta šį nekilnojamąjį turtą valdyti ir juo naudotis, tuo pačiu vykdyti jame ūkinę – komercinę veiklą. Byloje ne tik nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, kad kaltinamosios ūkis prarado konkurencingumą ir patyrė nuostolių, bet ir kad tai sąlygojo laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tariamai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo apsunkintą galimybę gauti finansinę paramą ūkinei veiklai plėtoti. Atsižvelgiant į tai, aptarti deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ar keisti jo sąlygas.

14. Taip pat negalima sutikti su skundo teiginiais, jog turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra neproporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui ir dėl to laikinas nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui turėtų būti panaikintas. Kaip jau buvo nurodyta, byloje yra pareikštas 30 682 Eur dydžio civilinis ieškinys. Skunde teigiama, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 42 800 Eur. Taip pat skunde prašoma atsižvelgti į kratos metu A. I. namuose rastų daiktų vertę, bet, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, pagal bylos duomenis minėtiems daiktams laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas, todėl vertinant taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumą į šių daiktų vertę neatsižvelgiama. Skunde nurodytos nekilnojamojo turto objektų mokestinės vertės yra grindžiamos byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ išrašais (t. 30, b. l. 126-127). Tačiau iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ sistemoje atliktų mokestinės vertės paieškos rezultatų negalima matyti, kokiu būdu ir kada tokia nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta, tuo labiau kad dažnu atveju nekilnojamojo turto mokestinė vertė, nurodyta viešai prieinamuose registruose, neatitinka realios turto rinkos vertės, todėl skunde nurodytos turto mokestinės vertės negalima besąlygiškai tapatinti su turto rinkos verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant kaltinamosios A. I. gynėjo skundą dėl ankstesnės Šiaulių apygardos teismo nutarties jau buvo pasisakyta dėl to, jog gyvenamasis namas kaltinamajai A. I. ir jos sutuoktiniui priklauso bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po 1/2 dalį ir nėra duomenų, kad šis turtas tarp sutuoktinių būtų atidalintas, todėl nenustačius, kokia bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra kaltinamosios, negalima tiksliai apibrėžti turto apimties ir jo vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-336-870/2020). Taigi, skunde nurodyta 31 600 Eur vertė taikytina visam gyvenamajam namui, o ne kaltinamajai A. I. priklausančiai turto daliai. Esant šioms aplinkybėms, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo vien gyvenamajam namui nepakaktų byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, todėl nėra pagrindo naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. I. priklausančiam žemės sklypui.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti kaltinamosios gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.