- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- 1S-228-626/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-7-00002-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- A. I.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. I. ir V. I. (V. I.) priklausantį nekilnojamąjį turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. I. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad:
1.1. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą turėdama įgaliojimus vykdyti savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus (duomenys neskelbtini) nuostatus teisės aktų nustatyta tvarka turėdama įgaliojimus valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patikėjimo teisę perduotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, lėšas ir jais disponuoti, siekdama sau turtinės naudos ir turėdama savanaudišką tikslą iš anksto neapibrėžtą laiko tarpą įvairiais jai prieinamais būdais savintis jai patikėtą svetimą turtą, tam tikslui pasitelkdama skirtingus asmenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d. keliais tęstiniais ir viena neapibrėžta tyčia atliktais veiksmais pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2 492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės – ne mažesnės kaip 27 815,82 Eur vertės jai patikėtą didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą;
1.2. taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., veikdama kartu su UAB „Š“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. Ž., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo;
1.3. be to, būdama (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdama viena arba kartu su R. A., kuri būdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 straipsnių nuostatas buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“ ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą;
1.4. taip pat būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), pasinaudodama užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, turėdama administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus (duomenys neskelbtini) vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, pažeisdama (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų IV skirsnio „(duomenys neskelbtini) funkcijos“ 29.13 punkto reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) turtą, lėšas ir jais disponuoti, rūpintis materialiniais, finansiniais ištekliais, užtikrinti jų optimalų valdymą ir naudojimą; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto, 59 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, numatančius taupiai naudoti turimus išteklius, analizuoti švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę; Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimus užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktuose numatytus nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d., padarydama eilę kitų nusikalstamų veikų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. savo tyčiniais, didelio intensyvumo ir ilgą laiko tarpą trunkančiais nusikalstamais veiksmais, siekdama sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, veikdama priešingai tarnybos interesais, sistemingai ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsindama pasisavinti ir pasisavindama jai patikėtą didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise perduotą valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, suklastodama dokumentus ir juos panaudodama, apgaulingai tvarkydama (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) vardą, sumenkino švietimo įstaigos prestižą ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) kaip įstaigą, (duomenys neskelbtini) ir jos steigėjai (duomenys neskelbtini) savivaldybei padarė didelę neturtinę žalą, taip pat (duomenys neskelbtini) steigėjai (duomenys neskelbtini) savivaldybei padarė ne mažesnę kaip 30 682 Eur dydžio didelę turtinę žalą;
1.5. be to, siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I. (t. 24, b. l. 1-3). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis iki 2020 m. spalio 14 d. (t. 24, b. l. 15-16, 26-27, 61-62; t. 26, b. l. 13-41; t. 27, b. l. 62-67; t. 28, b. l. 45-50). Pasibaigus nustatytam laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d. (t. 30, b. l. 87-108, 134-140). 2021 m. sausio 27 d. pasibaigus nustatytam laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 4 d. (t. 31, b. l. 22-43). 2021 m. gegužės 4 d. pasibaigus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 19 d.
3. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasibaigus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminui, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirta iš naujo ir laikinai 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d., apribotos nuosavybės teisės į kaltinamosios A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I..
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamosios A. I. gynėjas advokatas Piotras Orlovas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta.
5. Advokatas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo nurodytas vienas esminis motyvas, kurio pagrindu kaltinamosios A. I. atžvilgiu iš naujo taikomas nuosavybės teisių apribojimas t. y., kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys, todėl nuosavybės teisių apribojimas būtinas siekiant užtikrinti galimą civilinio ieškinio atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paskirtas dviem nekilnojamojo turto objektams, t. y. gyvenamajam namui ir žemės sklypui. Remiantis viešai prieinamais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, gyvenamojo namo mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o žemės sklypo – 42 800 Eur. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto patikslinto civilinio ieškinio suma yra 30 682 Eur, t. y. dvigubai mažesnė nei turto, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė. Taigi, kaltinamajai taikomo turto apribojimo mastas yra neproporcingas pareikšto civilinio ieškinio dydžiui. Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamuoju yra pripažintas ne vienas asmuo. Civiliniame ieškinyje nėra įvardinta, iš kokio konkretaus asmens yra prašoma priteisti tariamai patirtą žalą, todėl išimtinis civilinio ieškinio priskyrimas A. I. yra visiškai nepagrįstas.
6. Advokatas nurodo, kad kaltinamoji A. I. ne kartą akcentavo, jog 2017 m. kovo 14 d. atliktos kratos metu ir 2017 m. balandžio 5 d. atlikto poėmio metu kaltinamosios namuose buvo rasti bei paimti daiktai, kurie šioje byloje įvardinami, kaip neteisėtai gautais (įgytais). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje buvo nurodyta, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas šiems daiktams baigėsi 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Tačiau Šiaulių apygardos teismas, nenurodydamas aiškių motyvų, 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi netenkino kaltinamosios A. I. prašymo leisti grąžinti (duomenys neskelbtini) jai priklausančius daiktus. Taigi, faktinis laikinas nuosavybės teisių apribojimas vis tik yra taikomas ir minėtiems daiktams, todėl siekiant užtikrinti kaltinamajai taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo proporcingumą bei jos mastą, būtina įvertinti ir konfiskuotinu turtu įvardinto kilnojamojo turto vertę. Gynėjo nuomone, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareikšto civilinio ieškinio suma yra tapatinama su 2017 m. kovo 14 d. atliktos kratos metu ir 2017 m. balandžio 5 d. atlikto poėmio metu rastų daiktų verte. Advokatas mano, kad minėtus daiktus grąžinus jų savininkui, t. y. (duomenys neskelbtini), byloje galimai būtų pareikštas pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kadangi nebeliktų tariamai patirtos žalos fakto. Atitinkamai nesant civilinio ieškinio, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios turtą turėtų būti nedelsiant nutraukiamas.
7. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirta, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Tačiau skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. ir 2021 m. birželio 10 d. nutartyse pateiktus argumentus, kad kaltinamajai priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, todėl šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas buvo pašalintas. Be to, gynėjas pažymi, kad aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai buvo paskirta iš naujo, todėl skundžiamoje nutartyje turėjo būti pateikti aiškūs ir konkretūs motyvai dėl nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, masto, trukmės, taip pat pateikti motyvai, kuriais grindžiama išvada dėl galimo byloje pareikšto civilinio ieškinio ir galimo turto konfiskavimo įvykdymo apsunkinimo.
8. Advokatas mano, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - į minėtą kaltinamosios nekilnojamąjį turtą varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Gynėjo vertinimu, visos šios aplinkybės bei tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas nepagrįstai ilgą laiką, visiškai nevertinant aplinkybės, jog byloje yra duomenys, susiję su kaltinamosios ūkio finansine padėtimi, patvirtina civilinio ieškinio atlyginimo užtikrintumą netaikant procesinių prievartos priemonių.
9. Advokatas taip pat pažymi, kad BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teismo apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji byla Nr. 1-28-309/2021 yra teisėjo Zigmo Kavaliausko žinioje. Tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmė teisėjas Laisvydas Zederštremas, kurio žinion byla nėra paskirta. Advokatas mano, kad tokiu būdu galėjo būti pažeistas minėtas BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas procesinis reikalavimas.
10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundas atmetamas.
11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios A. I. gynėjo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.
12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
13. Šioje baudžiamojoje byloje A. I. kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės ne mažesnės kaip 27815,82 Eur vertės jai patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir kitiems asmenims bei siekė paveikti liudytojus, jog šie duotų melagingus parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų kaltinamųjų R. A., M. Ž., S. K., liudytojų M. M., D. P. ir kt. apklausų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji A. I. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
14. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai paskirtas dviem pagrindais: siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Kaip pagrįstai nurodoma gynėjo skunde, skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-54-579/2021 ir 2021 m. birželio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-139-626/2021 pateiktus argumentus, kad kaltinamajai priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Minėtose aukštesniojo teismo nutartyse buvo nurodyta, kad, įvertinus kaltinamajai A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo laikotarpį, taip pat atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kuriems paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nėra pagrindo manyti, jog šis turtas buvo gautas iš galimai padarytos nusikalstamos veikos ar buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, kaltinamajai priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai buvo paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, todėl šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas iš skundžiamos nutarties turi būti pašalintas.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir šios procesinės prievartos priemonės taikymui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) savivaldybei galimai buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2020 m. birželio 2 d. baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 30682 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 27, b. l. 27-28).
15.1. Kaltinamosios gynėjos skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamuoju yra pripažintas ne vienas asmuo, o civiliniame ieškinyje nėra įvardinta, iš kokio konkretaus asmens yra prašoma priteisti tariamai patirtą žalą, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareikšto civilinio ieškinio suma yra tapatinama su 2017 m. kovo 14 d. atliktos kratos metu ir 2017 m. balandžio 5 d. atlikto poėmio metu rastų daiktų verte, todėl minėtus daiktus grąžinus jų savininkui, t. y. (duomenys neskelbtini), byloje galimai būtų pareikštas pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kadangi nebeliktų tariamai patirtos žalos fakto. Kaip minėta, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, tai bus padaryta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Todėl esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas.
16. Nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai A. I. buvo taikoma jau pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš naujo paskiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. I. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.
17. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Skunde nurodoma, jog taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui. Gynėjas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paskirtas dviem nekilnojamojo turto objektams, t. y. gyvenamajam namui ir žemės sklypui. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 42 800 Eur. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma yra 30 682 Eur. Be to, advokatas skunde nurodo, kad kaltinamoji A. I. ne kartą akcentavo, jog 2017 m. kovo 14 d. atliktos kratos metu ir 2017 m. balandžio 5 d. atlikto poėmio metu kaltinamosios namuose buvo rasti bei paimti daiktai, kurie šioje byloje įvardinami, kaip neteisėtai gautais (įgytais). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje buvo nurodyta, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas šiems daiktams baigėsi 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Tačiau Šiaulių apygardos teismas, nenurodydamas aiškių motyvų, 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi netenkino kaltinamosios A. I. prašymo leisti grąžinti (duomenys neskelbtini) jai priklausančius daiktus. Taigi, gynėjas mano, kad faktinis laikinas nuosavybės teisių apribojimas vis tik yra taikomas ir minėtiems daiktams, todėl siekiant užtikrinti kaltinamajai taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo proporcingumą bei jos mastą, būtina įvertinti ir konfiskuotinu turtu įvardinto kilnojamojo turto vertę. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
17.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-54-579/2021 jau buvo nurodyta, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas šiems daiktams baigėsi 2020 m. spalio 17 d. ir 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Taigi, minėtiems daiktams laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų nėra taikomas, todėl vertinant kaltinamajai taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą į šių daiktų vertę neatsižvelgiama. Be to, šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamosios A. I. nekilnojamajam turtui, o ne kratos metu paimtiems daiktams. Todėl aukštesnysis teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su šiais daiktais.
17.2. Kaip pagrįstai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-54-579/2021, kaltinamosios A. I. gynėjo skunde nurodytos nekilnojamojo turto objektų mokestinės vertės yra grindžiamos byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ išrašais (t. 30, b. l. 126-127). Tačiau iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ sistemoje atliktų mokestinės vertės paieškos rezultatų negalima matyti, kokiu būdu ir kada tokia nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta, tuo labiau kad dažnu atveju nekilnojamojo turto mokestinė vertė, nurodyta viešai prieinamuose registruose, neatitinka realios turto rinkos vertės. Todėl skunde nurodytos turto mokestinės vertės negalima besąlygiškai tapatinti su turto rinkos verte. Be to, kaip pagrįstai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-336-870/2020, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kaltinamajai A. I. ir jos sutuoktiniui priklauso bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po 1/2 dalį ir nėra duomenų, kad šis turtas tarp sutuoktinių būtų atidalintas. Todėl nenustačius, kokia bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra kaltinamosios, negalima tiksliai apibrėžti turto apimties ir jo vertės. Taigi, skunde nurodyta 31 600 Eur vertė taikytina visam gyvenamajam namui, o ne kaltinamajai A. I. priklausančiai turto daliai. Esant šioms aplinkybėms, kai nėra aiški kaltinamajai A. I. priklausančio nekilnojamojo turto vertė, nėra pagrindo keisti jai taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamosios nekilnojamąjį turtą varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.
19. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai buvo paskirta iš naujo, todėl skundžiamoje nutartyje turėjo būti pateikti aiškūs ir konkretūs motyvai dėl nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, masto, trukmės, taip pat pateikti motyvai, kuriais grindžiama išvada dėl galimo byloje pareikšto civilinio ieškinio ir galimo turto konfiskavimo įvykdymo apsunkinimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajai A. I. priklausantį turtą nebuvo išnykęs. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismui savalaikiai nepratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo ir pasibaigus ankstesne nutartimi nustatytam laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminui, beliko šį klausimą spręsti iš naujo.
20. Advokatas skunde taip pat pažymi, kad baudžiamoji byla Nr. 1-28-309/2021 yra teisėjo Zigmo Kavaliausko žinioje, tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmė teisėjas Laisvydas Zederštremas, kurio žinion byla nėra paskirta. Gynėjas mano, kad tokiu būdu galėjo būti pažeistas BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas procesinis reikalavimas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, BPK 151 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šiuo atveju baudžiamoji byla yra Šiaulių apygardos teismo žinioje. Dėl bylą nagrinėjančio teisėjo Zigmo Kavaliausko teisėto nebuvimo darbe Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2021 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – kaltinamajai A. I. taikymo buvo pavesta išspręsti kitam minėto teismo, kurio žinioje yra byla, teisėjui Laisvydui Zederštremui (t. 32, b. l. 9). Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, tokiu būdu BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamajai A. I. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas pagrįstai. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti kaltinamosios gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamosios A. I. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.