Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios A. I. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo bei V. I. (V. I.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 14 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. I. ir V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apygardos teisme kartu su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. I. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 233 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. I. nekilnojamąjį turtą: 1) A. I. ir jos sutuoktiniui V. I. dalimis po 1/2 priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) A. I. priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I. (t. 24, b. l. 1-3). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo nutartimis.

3. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi buvo nutarta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir kaltinamajam aktui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus, surašyti. Be to, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama nutartimi dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 14 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajai A. I. ir V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, šio turto saugotojais paskiriant A. I. ir V. I..

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamoji A. I. ir jos gynėjas advokatas Piotras Orlovas bei V. I. skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. I. ir V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą, panaikinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl turi būti pakeista.

5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas dviem nekilnojamojo turto objektams, t. y. gyvenamajam namui ir žemės sklypui. Remiantis viešai prieinamais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, gyvenamojo namo mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o žemės sklypo – 42 800 Eur. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma yra tik 21 273,76 Eur. Taigi, taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas yra tris kartus didesnis nei byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas, todėl ši procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui bei neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Skundo autorių nuomone, nagrinėjamu atveju BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant tik tai daliai turto, kuri yra proporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, t. y. gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

5.1. Skunde būtinybė sumažinti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą motyvuojama tuo, kad A. I. vardu yra registruotas ūkininko ūkis, kur ir yra žemės sklypas, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pastarasis žemės sklypas yra vienas iš pagrindinių nekilnojamojo turto objektų, kuriuo disponuojant yra galimybė užtikrinti A. I. ūkininko ūkio veiklos plėtojimą, atitinkamai gaunant iš to pajamas. A. I. nuo 2004 m. nuosekliai plėtoja ūkio veiklą, ją modernizuoja ir diegia naujas technologijas. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, A. I. ir V. I. negali tinkamai vykdyti ūkinės - komercinės veiklos, gauti pajamų, kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo, atitinkamai yra užkertamas kelias dalyvauti Europos Sąjungos investiciniuose projektuose ir taip modernizuoti turimą ūkį bei jame esančią techniką.

5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas iš esmės sutiko su ankstesnės Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. I. ir V. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą, motyvais. Pastarojoje nutartyje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinybė buvo motyvuojama tuo, kad nėra atlygintas civilinis ieškinys ir kad kitoje baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme (Nr. 1-35-914/2020), nuosavybės teisės apribojimas į tą patį A. I. ir jos sutuoktiniui priklausantį bendrą turtą pratęstas iki bylos išnagrinėjimo teisme. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad toks laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindimas yra ydingas. BPK 151 straipsnyje numatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo klausimas sprendžiamas kiekvienoje byloje atskirai. Skundo autorių nuomone, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje turėjo tinkamai įvertinti procesinės prievartos priemonės taikymo ir jos masto pagrindimo motyvus, o ne beatodairiškai, neįvertinant civilinio ieškinio reikalavimo sumos bei turto vertės, pratęsti nuosavybės teisių apribojimo terminą, tai siejant su kitu ikiteisminiu tyrimu ir jame priimtais procesiniais sprendimais.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Kaltinamosios A. I. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo bei V. I. skundas atmetamas.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

8. Šioje baudžiamojoje byloje A. I. kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės ne mažesnės kaip 13119,73 Eur vertės bei iššvaistė 8154,03 Eur vertės jai patikėtą svetimą turtą, tuo padarydama (duomenys neskelbtini) 21273,76 Eur turtinę žalą, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir siekė paveikti liudytojus, jog šie duotų melagingus parodymus.

9. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 21273,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 130-131).

10. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų įtariamųjų R. A., M. Ž., S. K., liudytojų M. M., D. P. ir kt. apklausų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji A. I. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

10.1. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajai A. I. kartu su sutuoktiniu priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra šio asmens padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, jis gali būti konfiskuotas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

10.2. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, jog kaltinamoji galimai pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavino didelės ne mažesnės kaip 13119,73 Eur vertės svetimą turtą bei dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavusi pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl A. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) galimai buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji galimai užvaldė didelės vertės svetimą turtą ir byloje pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą išlieka.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą šioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. I. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo įvykdymas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Skunde nurodoma, jog taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui. Skundo autorių nuomone, nagrinėjamu atveju BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant tik tai daliai turto, kuri yra proporcinga pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, t. y. gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Iš kartu su skundu pateiktų VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 31 600 Eur, o žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 42 800 Eur (t. 26, b. l. 80-81). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma yra 21 273,76 Eur. Taigi, skunde pagrįstai nurodoma, kad šiuo metu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas yra kelis kartus didesnis nei byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ne tik kaltinamajai A. I., tačiau ir jos sutuoktiniui V. I. (t. 24, b. l. 44-45). Todėl panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą aptariamam žemės sklypui, kaltinamajai A. I. priklausančios gyvenamojo namo dalies vertė (15 800 Eur) nebūtų pakankama užtikrinti galimą civilinio ieškinio įvykdymą. Taigi, skundo prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. I. priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), negali būti patenkintas.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamosios nekilnojamąjį turtą varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Skunde nurodoma, kad A. I. vardu yra registruotas ūkininko ūkis, kur ir yra žemės sklypas, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pastarasis žemės sklypas yra vienas iš pagrindinių nekilnojamojo turto objektų, kuriuo disponuojant yra galimybė užtikrinti A. I. ūkininko ūkio veiklos plėtojimą, atitinkamai gaunant iš to pajamas. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, A. I. ir V. I. negali tinkamai vykdyti ūkinės - komercinės veiklos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamam kaltinamosios nekilnojamajam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims. Taigi, nėra uždrausta šį nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis bei vykdyti jame ūkinę - komercinę veiklą, todėl savininkai gali naudotis šiomis teisėmis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios A. I. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios turtui Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. I. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo bei V. I. (V. I.) skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.