Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.4.5.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.13; 1.2.14.1.3; 2.1.14.1; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2025 m. gegužės 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas areštu 21 parai; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 14 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda ir G. K. paskirta galutinė bausmė – areštas 14 parų ir 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda; procesas pagal (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 269 eurų turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2023 m. vasario 9 d. apie 15.58 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Dewalt“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, kurio vertė 269 eurų, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 269 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti jam baudą nuo 15 iki 24 MGL. Taip pat atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis.

2.1. Nurodo, kad paskyrus jam baudos bausmę pasižada ją sumokėti arba ji būtų išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio ar areštuotos banko sąskaitos. Taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už 2023 m. vasario 9 d. padarytą baudžiamąjį nusižengimą, todėl, subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnio 9 dalimi ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Taip pat akcentuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – apysunkį nusikaltimą, todėl bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes turėjo būti taikomas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kuris buvo taikomas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendyje, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas). Netenkinus jo prašymo arešto bausmę pakeisti baudos bausme, prašo nustatyti, jog arešto bausmę pagal skundžiamą nuosprendį jau yra atlikęs (BK 63 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat akcentuoja, kad iki 2023 m. vasario 9 d. baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo neteistas, o baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo neužtraukia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis yra teistas.

2.2. Nesutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuota aplinkybe, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ir teigia, kad 2023 m. vasario 9 d. nusikalstamą veiką padarė vienas. Prašo iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog vagystę įvykdė kartu su bendrininku, kadangi dėl šios aplinkybės jis net nebuvo apklaustas. Prašo atlikti įrodymų tyrimą ir dėl šios aplinkybės jį apklausti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo G. K. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Vytautas Budris prašė nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį ir nuteistajam G. K. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Apeliaciniame skunde tai pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnyje numatyta tvarka. Taip pat nesutinkama su įrodyta pripažintomis aplinkybėmis, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas ir būdamas teistas. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendrininkavimo

7. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą.

8. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir taip toliau), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, tai yra situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88-489/2023, 2K-133-489/2023). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

9. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizodų darymo, jos padarymo būdų, įrankių ir priemonių, pasinaudojimo nusikalstamais padariniais ar jų slėpimo ir kt. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-199-719/2022). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, 2K-105-699/2016).

10. Iš 2023 m. spalio 3 d. kaltinamojo akto matyti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota su kaltinimu, kad G. K. 2023 m. liepos 9 d. apie 15.58 val., veikdamas kartu su D. K., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Dewalt“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, kurio vertė 269 eurų, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 269 eurų turtinę žalą. Tuo G. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme pagal nurodytą kaltinimą nuteistasis G. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (civilinio ieškovo). Parodė, kad atsimena, jog šią nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, jis padarė, tačiau visų aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Nurodė, kad kartu su sūnumi atlygino žalą. Dėl pagrobtų daiktų iš parduotuvės, jų vertės, aplinkybių, abejonių jam nekyla. Elgesį vertina labai blogai, gailisi. Nori, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo G. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad nuteistasis sutiko su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, įskaitant su tuo, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su D. K.. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad jis pirmosios instancijos teisme savo duotais parodymais nepatvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vagystę jis atliko kartu su bendrininku D. K..

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07317-23 (1 t., b. l. 6) ir nagrinėjant baudžiamąją bylą D. K. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu byloje nebuvo priimamas, nusprendė suformuluotą kaltinimą patikslinti, nurodant, kad G. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą.

14. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant papildomą įrodymų tyrimą, 2025 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu prokuroras Vytautas Budris pateikė duomenis, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. spalio 4 d. nutarimu įtariamasis D. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo, susitaikius su civilinio ieškovo įgaliota atstove R. D., ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07317-23 jo atžvilgiu buvo nutrauktas (5 t., b. l. 65-67). Minėtas nutarimas buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi (5 t., b. l. 69-71). Nurodytame ikiteisminiame tyrime D. K. buvo įtariamas tuo, kad jis 2023 m. vasario 9 d. apie 15.58 val., veikdamas kartu su G. K., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Dewalt“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, kurio vertė 269 eurų, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 269 eurų turtinę žalą.

15. Prokurorui pateiktus naujus duomenis, reikšmingus sprendžiant apeliacinio skundo argumentus dėl bendrininkavimo, byloje apeliacinės instancijos teismas informavo nuteistąjį G. K. ir jo gynėją apie galimą faktinių aplinkybių kaltinime keitimą, nurodant, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė ne su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, o konkrečiai su D. K., kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nuteistajam ir jo gynėjui buvo suteikta pertrauka pasiruošti gynybai dėl faktinių aplinkybių kaltinime pakeitimo.

16. Atsižvelgdama į tai, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014 ir kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinių aplinkybių kaltinime pakeitimas dėl asmens, su kuriuo nuteistasis bendrais veiksmais padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, procesinio statuso, neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, kuriomis reglamentuojamos kaltinimo pakeitimo galimybės apeliacinės instancijos teisme.

17. Po suteiktos pertraukos gynybai pasiruošti nuteistasis G. K. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad kaltinimas jam yra nesuprantamas, jis nesupranta žodžio „pagrobė“. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad šiuo žodžiu nėra įvardijama, kokiais veiksmais jis kartu su D. K. padarė vagystę. Tai yra, kokiais veiksmais, kas tą daiktą (prekę) išnešė – ar jis, ar D. K.. Nesupranta, kokiais veiksmais D. K. prisidėjo prie jo veiksmų ir kokiais veiksmais jis pats prisidėjo prie D. K. veiksmų. Pripažino, kad pagrobė prekę iš parduotuvės, bet ar su D. K., ar ne, pasakyti negali.

18. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pozicija dėl bendrininkavimo nebuvimo paneigta objektyviais baudžiamosios bylos įrodymais – vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu bei įtariamuoju apklausto D. K. parodymais ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07317-23.

18.1. Iš 2023 m. vasario 9 d. penkių vaizdo įrašų ir šių vaizdo įrašų 2023 m. vasario 28 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 42-48), matyti, kad vaizdo įraše Nr. ch02_20230209155107 vaizdo stebėjimo kamera 2023 m. vasario 9 d. 15:51:07 val. užfiksavo vaizdą, kaip pro parduotuvės mokėjimo kasą į parduotuvės vidų įeina vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos striukę su gobtuvu, ant galvos dėvintis šviesiai pilkos spalvos kepurę su atvartu, mūvintis juodomis sportinėmis kelnėmis, avintis juodais batais, apsimovęs juodomis pirštinėmis be galų, ir pasuka į parduotuvės dešinę pusę (nustatyta, kad tai – D. K.). Antrame vaizdo įraše Nr. ch02_20230209155604 vaizdo stebėjimo kamera 2023 m. vasario 9 d. 15:51:08 val. užfiksavo, kaip pro tą pačią parduotuvės mokėjimo kasą į parduotuvės vidų įeina vyriškis, dėvintis juodos spalvos striuke su gobtuvu, juodomis kelnėmis, juodais batais, per dešinį petį persimetęs juodos spalvos rankinę (nustatyta, kad tai – G. K.), ir taip pat pasuka į parduotuvės dešinę pusę. Trečiame vaizdo įraše Nr. ch02_20230209155806 vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip 2023 m. vasario 9 d. 15:58:08 val. parduotuvės patalpose vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos striukę (D. K.), prieina prie lentynos, virš kurios užrašas ,,Įrankiai, tvirtinimo detalės“, atsitupia prie apatinės lentynos, apžiūrinėja juodos spalvos dėžutes ir vieną juodos spalvos dėžutę su rankena, antrą iš dešinės, su geltonos spalvos užrašu „Dewalt“, išsitraukęs paima, pakelia į akių lygį, pasižiūri ir, ją pasiėmęs, nusineša į parduotuvės kairę pusę. Ketvirtame vaizdo įraše Nr. ch02_20230209155830 vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip 2023 m. vasario 9 d. 15:58:31 val. vyriškis, dėvintis mėlyna striuke (D. K.), parduotuvės patalpose prieina prie lentynos, ant žemės padeda juodos spalvos dėžutę ir pro ją praeina kelis žingsnius į priekį, atsisuka ir stebi juodos spalvos striukę dėvintį vyriškį (G. K.), kuris prieina prie ant grindų padėtos nurodytos dėžutės, ją pakelia ir bando įdėti į su savimi turima krepšį, bet ji netelpa. Po to vyriškis, dėvintis juoda striuke (G. K.), dėžutę su geltonos spalvos užrašu ,,Dewalt“ padeda ant grindų, prie jo prieina vyriškis, dėvintis mėlyna striuke (D. K.) ir stebi, kaip vyriškis juoda striuke (G. K.), atidaręs dėžutę, per tris kartus iš jos išima ir susideda į turimą krepšį iš dėžutės išimtus daiktus. Su mėlynos spalvos striuke vyriškis (D. K.) pasilenkia, o po to atsitūpęs uždaro dėžutę ir, pabandęs ją pakišti po lentynomis, ją paduoda vyriškiui su juodos spalvos striuke (G. K.). Tuo metu vyriškis juoda striuke (G. K.) stebi vyriškį mėlyna striuke (D. K.). Po to parduotuvės patalpose, vyriškis mėlyna striuke (D. K.) nueina tiesiai, pasisuka į dešinę pusę prie lentynų ir kiloja jose sudėtas pirštines, vieną jų pasiima, vėliau ją padeda, atsitraukęs dar apžiūrinėja prekes ir po kelių sekundžių, nuo lentynos pasisukęs į kairę pusę, nueina tiesiai. Tuo metu vyriškis, dėvintis juodą striukę (G. K.) uždaro dėžutę, apsisuka prie kitos lentynos, kurios paskutinėje lentynoje sudėti plastikiniai maišeliai, du maišelius išima, įkiša dėžutę, bando padėti maišelius atgal, jam nepavykus, vieną maišelį padeda į tą pačią vietą, o kitą maišelį padeda į aukštesnę lentyną ir apsisukęs nueina tiesiai. Penktame vaizdo įraše Nr. ch02_20230209155945 vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip 2023 m. vasario 9 d. 15:59:49 val. vyriškis mėlyna striuke (D. K.) eina pro mokėjimo kasą. Po to pro tą pačią mokėjimo kasą praeina vyriškis juoda prasegta striuke (G. K.). Nurodyti vaizdo įrašai patvirtina, kad G. K. ir D. K. į parduotuvę įėjo iš karto vienas po kito bei parduotuvėje veikė suderintai – D. K. išrinko pagrobiamą prekę – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Dewalt“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, ją padėjo ant žemės, kad šią prekę matytų iš paskos einantis G. K., kuris, D. K. stebint, pabandė šią prekę kartu su įpakavimo dėže įsidėti į turimą krepšį, tačiau to padaryti nepavykus, D. K. priėjus prie jo ir toliau stebint G. K. veiksmus, pastarasis išėmė prekę iš įpakavimo dėžės ir susidėjo ją į turimą krepšį, toliau jie abu bendrais veiksmais bandė slėpti parduotuvės lentynose įpakavimo dėžę ir, D. K. nuėjus, G. K. ją paslėpė tarp plastikinių maišelių, bei jie abu vienas po kito išėjo iš parduotuvės pro kasą, už pavogtą prekę nesumokėdami. Aptartų nuteistųjų veiksmų eiga, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pakankamą pagrindą spręsti apie iš anksto suderintą ir bendrai vykdytą veiką.

18.2. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir įtariamuoju apklausto D. K. parodymai, kad 2023 m. vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, gali būti vasario 9 d., jis kartu su tėvu G. K. atvyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, turėdami tikslą iš jos pavogti kažkokį įrankį, tuo metu dar nežinojo, kokį. Vagystę sugalvojo G. K., kuris ir anksčiau ne kartą vogė iš parduotuvių. Jo paties ši vagystė buvo pirma. Kad pavogs būtent akumuliatorinį gręžtuvą „Dewalt“, sugalvojo jau būdami parduotuvėje. Jis prie šio įrankio priėjo, šis buvo padėtas įrankių skyriuje, apatinėje lentynoje, įrankis buvo plastikinėje, juodos spalvos dėžėje. Priėjęs prie šio įrankio nusprendė, kad jis tiktų pavogti. Iš lentynos paėmęs plastikinę dėžę su akumuliatorinio gręžtuvo įrankiu, nuėjo į kitą skyrių. Kai jis ėmė šį įrankį, jo tėvas buvo kažkur netoli, mano, kad tėvas turėjo matyti, kaip jis paėmė įrankį iš lentynos. Kartu su tėvu susitiko skyriuje, kur buvo sudėti sodo reikmenys. Tame skyriuje jis padavė tėvui dėžę su įrankiu, pastarasis ją bandė įsidėti į kuprinę, tačiau įrankis su visa dėžę netilpo. Tuomet tėvas atidarė dėžę ir iš jos išėmęs gręžtuvą, akumuliatorių ir įkroviklį, juos susidėjo į savo kuprinę. Visą tą laiką jis stovėjo šalia ir matė, ką darė G. K.. Tuščią plastikinę dėžę slėpė jo tėvas, tačiau kur ją paslėpė, nebematė, nuėjo tolyn. Su pavogtu įrankiu praėjo pro kasas, už prekę nesusimokėjo. Kiek žino, tėvas pavogtą įrankį su priedais pardavė, jam tėvas davė apie 30 eurų. Jis tuo metu niekur nedirbo, neturėjo, iš ko pragyventi, todėl sutiko su tėvo pasiūlymu įvykdyti vagystę. Kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi nusikaltęs (5 t., b. l. 65-67).

19. Nustačius nuteistųjų asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais kiekvienas asmuo realizavo dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, teisėjų kolegija sprendžia įrodyta, jog nuteistasis G. K. ir D. K. veikė kaip bendravykdžiai. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, aplinkybė, jog G. K. prekę iš parduotuvės išsinešė vienas, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi bendrininkavimo samprata nereikalauja, jog visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, užtenka nustatyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu inkriminuoto nusikaltimo padaryme, tai yra nereikalaujama, kad kiekvienas bendrininkas fiziškai atliktų visus grupės veiksmus (šiuo atveju – dviese neštų vieną prekę).

20. Atsižvelgdama į visa tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintos įrodytomis šios G. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, aplinkybės: G. K. 2023 m. vasario 9 d. apie 15.58 val., veikdamas kartu su kartu su D. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Dewalt“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, kurio vertė 269 eurų, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 269 eurų turtinę žalą.

21. Iš dalies pakeitus padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, faktines aplinkybes, taip pat iš naujo bus sprendžiamas bausmės nuteistajam G. K. individualizavimo klausimas.

Dėl G. K. teistumų

22. BK 97 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) 5 metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) 8 metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) 10 metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog G. K. teistumas nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, padarymo metu (veika padaryta 2023 m. vasario 9 d.) buvo neišnykęs. Nustatyta, kad G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubaustas galutine laisvės atėmimo bausme 8 metams. Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, G. K. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi probacijos priežiūra jo atžvilgiu buvo nutraukta. Taigi, būtent nuo šios datos, tai yra 2016 m. balandžio 22 d., yra skaičiuojamas teistumo terminas. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas šios veikos padarymo metu buvo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, BK 187 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 187 straipsnio 3 dalyje – baudžiamajam nusižengimui, todėl G. K. teistumo terminas, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunkčiu, už sunkiausią nusikaltimą būtų suėjęs 2019 m. balandžio 22 d. Tačiau, kaip minėta, tuo atveju, jei turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo (BK 97 straipsnio 8 dalis). Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenų, G. K., nesuėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktyje nurodytam 3 metų terminui, 2017 m. birželio 24 d. ir 2017 m. liepos 12 d. padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo nubaustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), todėl teistumo išnykimo eiga nutrūko. Pastaruoju nuosprendžiu paskirtą bausmę G. K. atliko 2020 m. vasario 5 d., tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu jis vėl buvo nubaustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (bausmę atliko 2020 m. rugsėjo 10 d.), o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 16 MGL (800 eurų) baudos bausmė, kurios jis neatliko ir ji buvo bendrinama su vėlesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, paskutinis iš jų – skundžiamas nuosprendis. Todėl apelianto teiginys, kad jo teistumas, skundžiamu nuosprendžiu skiriant jam bausmę, buvo išnykęs, yra visiškai nepagrįstas.

Dėl bausmės ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

26. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas G. K. už šį baudžiamąjį nusižengimą nubaudė sankcijoje numatyta bausme – areštu 21 parai. Skirdamas bausmę nuteistajam G. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis), veikė tyčia, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus, po jos – dar du kartus, ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 117-177, t. 3 b. l. 1-149), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padaryta žala atlyginta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, G. K. paskirta mažesnė už šios bausmės vidurkį arešto bausmė – areštas 21 parai (BK 49 straipsnio 3 dalis) buvo individualizuota tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos teisingai. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jam už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirti švelnesnę bausmę – baudą nuo 15 MGL iki 24 MGL, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad nuteistasis dar nuo 2021 metų nėra atlikęs už kito baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtos baudos bausmės, taip pat nemoka ir už administracinių nusižengimų padarymą paskirtų baudų, neturi pagrindo skirti nuteistojo prašomą bausmės rūšį. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu vien tik simbolinės ar nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

28. Paskyręs G. K. už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir G. K. pripažinus savo kaltę. Tačiau nuteistasis G. K. savo apeliaciniu skundu nesutinka, kad jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, šios esminės faktinės aplinkybės nepripažino ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, minėtai nusikalstamos veikos aplinkybei nustatyti buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025 pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar neišnyko BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo sąlygos. Sprendžiant dėl BK 64¹ straipsnio taikymo svarbu, ar teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, nustatinėjo veikos faktines aplinkybes, ar buvo svarstomas įrodymų pakankamumo klausimas, ar įrodymų tyrimas atliekamas dėl aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, ir atsižvelgiama į kitas konkrečios bylos aplinkybes. Vis dėlto, kaskart sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas panaikina vieną iš būtinųjų BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų, privalu užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas non reformatio in peius principas.

29. BK 64¹ straipsnyje „Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą“ nurodyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė ir ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis); kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Taigi minėtam straipsniui taikyti privalo egzistuoti abi sąlygos: 1) byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017).

30. Kadangi G. K. ginčija esminę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad vagystę įvykdė bendrininkų grupėje su D. K., teisėjų kolegija konstatuoja jog nebeliko visumos sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl naikina skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, nepažeidžiant non reformatio in peius principo, nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtos arešto bausmės dydį sumažina iki 14 parų (BPK 328 straipsnio 2 dalis). Teismas, mažindamas nuteistajam paskirtą arešto bausmę, atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis G. K. nuo 2024 m. lapkričio 6 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o nuo 2025 m. balandžio 7 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) gamybos darbininku (5 t., b. l. 61-64).

Dėl bausmių bendrinimo

31. Kaip jau minėta, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad G. K. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą buvo paskirta bausmė – areštas 21 parai, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 14 parų, bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalimi – 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 14 parų ir 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs būtent šį bausmių bendrinimo pagrindą (BK 64 straipsnis), jo visiškai nemotyvavo.

32. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. K. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2023 m. vasario 9 d., tai yra iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė turėjo būti bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, subendrintu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirta galutine bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir kitomis šio straipsnio nuostatomis, o ne BK 64 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. K. nagrinėjamoje byloje už nusikalstamą veiką paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, subendrinęs su pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalimi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių nuteistojo G. K. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis dalyje dėl G. K. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrinimo su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

34. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, subendrintu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, nuteistajam G. K. galutinė subendrinta bausmė (areštas 42 paroms ir 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda) buvo paskirta ir už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl skundžiamu nuosprendžiu G. K. už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skiriama bausmė (areštas 14 parų) su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – areštą 42 paroms ir 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

35. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką privalomai įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Todėl šiuo atveju, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu G. K. skiriamą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į bausmės laiką įskaitytina pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį atlikta arešto bausmė (arešto bausmė atlikta 2024 m. rugpjūčio 13 d.) ir laikytina, kad jis galutinę arešto bausmę yra atlikęs.

Dėl proceso išlaidų

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi G. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11 ir 14.3.3 punktais, prašoma iš G. K. valstybės naudai priteisti 391,67 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

38. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė iš dalies tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Gynėjas nuteistajam G. K. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam G. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis G. K. nuo 2024 m. lapkričio 6 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (5 t., b. l. 75), nuo 2025 m. balandžio 7 d. – dirba (duomenys neskelbtini) gamybos darbininku (5 t., b. l. 61-64), kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma ir gynėjo Andriaus Kazakevičiaus pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, išieškotina iš nuteistojo G. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti:

G. K. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą arešto bausmę sumažinti iki 14 (keturiolikos) parų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur (aštuonių šimtų eurų)) dydžio bauda, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 (keturiolikos) parų areštas ir 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur (aštuonių šimtų eurų)) dydžio bauda, ir šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti iš naujo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą areštą 14 (keturiolikai) parų bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 42 (keturiasdešimt dviem) paroms ir 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur (aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į G. K. paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį, ir laikyti, kad jis šią arešto bausmę atliko;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria arešto bausmę paskirta atlikti Šiaulių kalėjime ir arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. K. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, jei to prireiktų.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš G. K. valstybės naudai 391,67 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 67 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.