- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-860-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00695-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės X
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Y, A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-306-513/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Y ir A. K. (A. K.) dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB X 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2017 m. balandžio 14 d. patikslinusi prašė: 1) įpareigoti atsakovus UAB Y ir A. K. nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su UAB X veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X informacijos, kuri laikoma UAB X komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą, turimą tokią informaciją sunaikinti, taip pat įpareigoti atsakovus nutraukti UAB X darbuotojų viliojimą; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB Y ir A. K. solidariai 23 227,63 Eur ieškovės negautas pajamas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB Y 8 178 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB Y 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo A. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti ieškovei iš atsakovų UAB Y ir A. K. ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB Y, įdarbinusi ieškovės buvusį darbuotoją A. K., ėmėsi aktyvių nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija, padarė jai žalą – ieškovė negavo planuotų pajamų. Pirminė ir pagrindinė ieškovės veikla buvo ir išlieka multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Atsakovas A. K. nuo 2008 m. lapkričio 18 d. pradėjo dirbti pas ieškovę vadybininku, nuo 2015 m. liepos 9 d. – direktoriaus pavaduotoju, konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu. Atsakovas 2016 m. vasario 11 d. nutraukė darbo sutartį ir kitą dieną buvo paskirtas atsakovės UAB Y valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – jos direktoriumi. Atsakovė UAB Y yra ieškovės konkurentė, nes teikia krovinių gabenimo paslaugas ir veikia tose pačiose rinkose. Ieškovės darbuotojui perėjus į UAB Y, pastaroji pradėjo teikti analogiškas paslaugas šešiems ieškovės klientams, todėl staigiai krito ieškovės užsakymai ir gaunamos pajamos iš klientų. Be to, atsakovai pradėjo vilioti ieškovės darbuotojus – K. S., iki 2015 m. balandžio 5 d. ėjusią ieškovės konteinerių ekspedijavimo vadybininkės pareigas, perviliojo dirbti į UAB Y susijusią įmonę UAB (duomenys neskelbtini), viliojo ieškovės konteinerių ekspedijavimo projektų vadovo pareigas einantį A. D..
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės UAB X ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo bei žalos atlyginimo atmetė, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovų UAB Y ir A. K. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei UAB Y iš ieškovės priteisė 7 229,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB X pateikė apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai atsakovams dėl negautų pajamų (gautos turtinės naudos), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat iš ieškovės priteistos atsakovams 7 229,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 23 227,63 Eur negautas pajamas, o iš atsakovės UAB Y – 8 178 Eur gautą turtinę naudą, priteisti iš šios atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo A. K. – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB X kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
7. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, joje buvo atlikta teismo ekspertizė, kuria remdamasi ieškovė UAB X 2019 m. spalio 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame prašydama: 1) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB Y ir A. K. 64 202,85 Eur nuostolių atlyginimą 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB Y 6 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo A. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 vasario 10 d. sprendimu ieškovės UAB X ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB Y iš ieškovės UAB X 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš ieškovės UAB X 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
9. Teismas visų pirma apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nurodęs, kad ieškovė pirmajame apeliaciniame procese neginčijo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmesti jos reikalavimai įpareigoti atsakovus atlikti atitinkamus veiksmus ir uždrausti jiems atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Todėl sutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad, šiai teismo sprendimo daliai įsiteisėjus, byla nagrinėtina pagal tuos ieškinio reikalavimus, kurie yra priimti teismo 2019 m. spalio 10 d. rezoliucija. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalį turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ieškinio reikalavimus.
10. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad pagrindinė ieškovės UAB X veikla yra multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Atsakovas A. K. dirbo šioje bendrovėje nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. vasario 11 d. vadybininku, vyriausiuoju vadybininku, pardavimų vadovu, direktoriaus pavaduotoju, direktoriaus pavaduotoju / konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu iki darbo santykiai pasibaigė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojo pareiškimu. Po darbo sutarties su ieškove nutraukimo, atsakovas 2016 m. vasario 16 d. buvo paskirtas UAB Y valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – ir šios bendrovės direktoriumi.
11. Taip pat nustatė, kad ieškovės su atsakovu A. K. sudarytoje 2008 m. lapkričio 18 d. darbo sutartyje buvo įrašytas įsipareigojimas saugoti ieškovės komercines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Atsakovo pareiga saugoti komercines paslaptis įtvirtinta UAB X 2008 m. lapkričio 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. D-2 patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse (1.3 punktas), ieškovės ir atsakovo 2011 m. vasario 7 d. pasirašytoje konfidencialumo sutartyje bei šių darbo sutarties šalių 2016 m. vasario 11 d. pasirašytame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame A. K. dar kartą įsipareigojo laikytis darbo sutartyje bei konfidencialumo sutartyje numatytų įsipareigojimų, liekančių jam galioti ir pasibaigus darbo santykiams tarp šalių, saugoti, neatskleisti, neplatinti ir neperduoti darbdavio bei susijusių įmonių konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių. Tačiau nekonkuravimo sutarties ieškovė su atsakovu A. K. nebuvo sudariusi.
12. Įvertinęs ieškinio ir jo patikslinimų turinį bei ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš esmės sutapatina konfidencialios informacijos, komercinės paslapties ir nesąžiningos konkurencijos sąvokas. Teismas sprendė, kad, nesudarius nekonkuravimo susitarimo ir nesant numatyto atlygio už nekonkuravimą, vien nustačius aplinkybę, jog atsakovas A. K. konkuravo su ieškove, neatsiranda pagrindas teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.
13. Teismas nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti ir atsakovės UAB Y nesąžiningos konkurencijos su ieškove UAB X. Teismas atsižvelgė į ieškovės atstovo teismo posėdžių metu pateiktus paaiškinimus, kad UAB X krovinių pervežimo ir ekspedijavimo veikla nėra kuo nors išskirtinė, rinka yra atvira, joje veikia itin daug dalyvių, o atsakovė nėra vienintelė tiesioginė ieškovės konkurentė. Priešingai, bylos šalys veikia laisvoje rinkoje, ir nors joje konkurencija yra milžiniška, dominuojančių ūkio subjektų nėra. Šiame kontekste teismas kaip nereikšmingus įvertino tokius ieškovės argumentus, kad atsakovė UAB Y jūrinių konteinerių ekspedijavimo veiklos ėmėsi tik nuo atsakovo A. K. darbo šioje bendrovėje pradžios. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad Y įmonių grupė, kuriai priklauso atsakovė, nuosekliai plėtė savo veiklą. Ši įmonių grupė teikia vežimo ir ekspedijavimo keliais, geležinkeliais, oru paslaugas, sandėliavimo ir platinimo logistikos paslaugas, laivų ir laivybos bendrovių agentavimo, frachtavimo ir ekspedijavimo paslaugas Baltijos, Europos Sąjungos, NVS, Centrinės Azijos šalyse. Todėl akivaizdu, kad, plečiant veiklą, vienos grupės įmonės dalijasi savo patirtimi. Be to, pačios atsakovės UAB Y patirtį nuo 2014 metų konteinerių pervežimo ir ekspedijavimo srityje patvirtina 2014 m. spalio 20 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytas susitarimas dėl konteinerių ekspedijavimo paslaugų teikimo, elektroninio susirašinėjimo su šia bendrove medžiaga dėl skolos sumokėjimo už suteiktas konteinerių ekspedijavimo paslaugas, taip pat elektroninis susirašinėjimas su kitomis bendrovėmis, sąskaitos faktūros.
14. Teismo vertinimu, yra visiškai pagrįsta, kai bendrovė, laisvoje rinkoje plėsdama savo veiklą, priima į darbą specialistą – bendrovės vadovą, turintį atitinkamos srities patirties bei žinių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. K., plėtodamas atsakovės veiklą ir vykdydamas savo, kaip bendrovės direktoriaus, funkcijas ir pareigas naudojosi ne savo paties patirtimi ir žiniomis, o būtent ieškovės komercine paslaptimi ar jos konfidencialia informacija, kuri atsakovui tapo žinoma dėl jo buvusio darbo ieškovės bendrovėje. Teismas pripažino, kad nors konteinerinių ir kitų krovinių, įskaitant negabaritinius ir sunkiasvorius krovinius, ekspedijavimo paslaugų specifika tampa žinoma darbuotojui, kuris dirba šioje srityje, tokia informacija negali būti pripažinta konfidencialia ar komercine paslaptimi, ypač įvertinus pačios ieškovės atstovo paaiškinimus, jog ši veikla nėra kuo nors išskirtinė ir ja gali užsiimti bet kuris ūkio subjektas.
15. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas A. K. iš tiesų yra aukštos kvalifikacijos specialistas, įgijęs jūrinio transporto inžinieriaus bakalauro ir tarptautinio verslo administravimo magistro laipsnį, turintis ilgametę patirtį nagrinėjamoje rinkos srityje, taigi tokio kvalifikuoto darbuotojo praradimas bendrovei turėjo neigiamos įtakos ir buvo nuostolingas. Kita vertus, atsakovo A. K. kompetencija ir kvalifikacija, įgyta 10 metų dirbant pas ieškovę įvairiose pareigose krovinių vežimo ir ekspedijavimo srityje, yra jo paties neatsiejamos savybės, tokias įgytas žinias apie rinkos ir paslaugų ypatumus, galimus klientų poreikius, kainodaros principus, standartines sutarčių sąlygas, jis naudos ir dirbdamas kitose įmonėse.
16. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovo A. K. išėjimas dirbti į konkuruojančią įmonę savaime yra pakankamas konfidencialios informacijos atskleidimo įrodymas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad, nesant nekonkuravimo susitarimo, atsakovas turėjo galimybę laisvai rinktis veiklą ir darbą, o dėl kokių priežasčių darbuotojas nutraukia darbo santykius nėra reikšminga. Tokią teisę darbuotojui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas atkreipė dėmesį ir į Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. birželio 8 d. direktyvoje (ES) 2016/943 „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo“ (toliau – Direktyva) įtvirtintą reguliavimą, draudžiantį riboti darbuotojų judumą. Šia Direktyva taip pat nesuteikiama pagrindo: a) riboti darbuotojų galimybes naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkte; b) riboti darbuotojų galimybes naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais; c) darbo sutartyse darbuotojams nustatyti kitų papildomų apribojimų nei apribojimai, nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tokius nustatytus faktus, kad nors minėtos Direktyvos nuostatos yra nesuderinamos su „<...> pareiškėjų siekiu, pavyzdžiui, nesąžiningai vilkinti arba apriboti atsakovo patekimą į rinką arba kitaip jį įbauginti ar prie jo priekabiauti<...>“, ieškovė jau pačią pirmąją A. K. darbo UAB Y valdybos nariu dieną (2016 m. vasario 12 d.) išsiuntė atsakovei UAB Y įspėjimą, teigdama, kad buvęs darbuotojas yra saistomas konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugos įsipareigojimų, o šios informacijos atskleidimo, platinimo ar naudojimo atveju atsakomybė kils ne tik buvusiam darbuotojui, bet ir naujajam darbdaviui. Šiame rašte ieškovė nurodė ir kokių veiksmų ji ketina imtis neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo, platinimo ar naudojimo atveju. Tokio paties pobūdžio 2016 m. gegužės 16 d. pranešime ieškovė UAB X nurodė turinti pagrįstų įtarimų, kad A. K., vadovaudamas tiesioginiam konkurentui UAB Y, pažeidžia UAB X teises, daro jai nuostolius, atlikdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus, o konkrečiai – viliodamas UAB X klientus.
18. Teismas pripažino teisingais tokius ieškovės argumentus, kad nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje jau yra konstatuota tiek atsakovo A. K. dėl ilgalaikio darbo UAB X bei einamų pareigų turima reikšminga patirtis, tiek jo disponavimas ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (apie klientus, jų poreikius, paslaugų kainas, sutarčių su ieškove sąlygas ir pan.), tiek įsipareigojimas jos neatskleisti. Tačiau, priešingai nei tvirtino ieškovė, šioje kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuotas teisiškai reikšmingas faktas, kad buvo pasinaudota bendrovės konfidencialia ir jos komercinę paslaptį sudarančia informacija. Teismo vertinimu, šią faktinę aplinkybę turėjusi įrodyti būtent ieškovė.
Šalies argumentai
19. Ieškovė tokius atsakovų neteisėtus veiksmus siekė įrodyti teigdama, kad vien aplinkybė, jog atsakovui A. K. pradėjus dirbti atsakovės bendrovėje, su atsakove UAB Y pradėjo bendradarbiauti ir 6 ieškovės klientai (UAB A, UAB B, UAB C, RAB D, SIA F, RAB G) pati savaime patvirtina UAB X konfidencialios informacijos neteisėtą atskleidimą ir panaudojimą, šiems pasiūlius palankesnes sąlygos, nei siūlė UAB X. Kitaip nei teigia ieškovė, teismas nustatė, kad UAB B pati kreipėsi į atsakovę bendruoju elektroniniu paštu su klausimu dėl krovinių gabenimo paslaugų sąlygų, su ja kontaktavo ne atsakovas A. K., o kitas atsakovės darbuotojas. SIA E su Y įmonių grupe bendradarbiauja trejus metus, t. y. pradėjo bendradarbiauti iki atsakovo darbo santykių atsakovės bendrovėje pradžios. Tuo tarpu RAB G su ieškove UAB X bendradarbiavo iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dar pusę metų po atsakovo išėjimo iš darbo, o šį bendradarbiavimą, pasak RAB G, ji nutraukė iš esmės pablogėjus teikiamoms ekspedijavimo paslaugoms, kai iš darbo išėjo A. K., nurodė ir tai, kad, ieškant potencialaus vežėjo ir siekiant geriausio pasiūlymo, dažniausiai apklausiami 3–5 ekspeditoriai (vežėjai). I, 2015–2016 metais atstovavusios bendrovei J, teigimu, siekiant geriausio pasiūlymo apklausiami keli paslaugų teikėjai, ne tik UAB X, o dėl rinkos sąlygų nuo 2016 metų veiklos iš Baltijos šalių uostų iš viso nurodė nebevykdanti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atsižvelgęs į tokias nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad minėti ieškovės klientai, veikdami laisvos rinkos sąlygomis, buvo laisvi rinktis paslaugų teikėjus. Be to, šie ieškovės įvardijami klientai nėra užslaptinę duomenų apie save, jie skelbėsi ir reklamavosi viešoje erdvėje, viešai skelbdami tiek savo veiklos sritis, tiek kontaktinius at kitus duomenis, taigi yra lengvai randami visų suinteresuotų teikti jiems paslaugas rinkos dalyvių. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, nepagrindė to, kodėl, jos manymu, visi klientai ir toliau neabejotinai būtų rinkęsi jos teikiamas paslaugas.
21. Analizuodamas byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas, teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovui A. K. pradėjus dirbti pas atsakovę UAB Y, 2016 metais šios bendrovės pardavimo pajamos ir bendrasis pelnas sumažėjo trečdaliu, o grynasis pelnas visą laikotarpį mažėjo dėl išaugusių veiklos sąnaudų. Taigi, atsakovės UAB Y finansinė būklė, pradėjus vadovauti A. K., nepagerėjo. Be to, nors teismo ekspertizės akte, darant tokią prielaidą, kad ieškovės klientai (UAB A, UAB B, UAB C, RAB D, SIA F, RAB G) kiekvienais metais būtų didinę užsakymus 8,22 proc., ir nurodyta, jog UAB X negautas grynasis pelnas iš aptariamų klientų nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų sudaręs 64 202,85 Eur, šiame akte pažymima ir tai, kad ekspertė išvados, jog apskaičiuotas negautas grynasis pelnas iš nurodytų klientų susidarė dėl UAB Y galimų konkurencijos veiksmų, neteikia. Teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad nei daryti išvados, kad bendrovė negavo pajamų būtent dėl atsakovų veiksmų, nei kad nurodytą 64 202,85 Eur grynąjį pelną ieškovė iš tiesų būtų gavusi, jokiu būdu negalima, nes grynojo pelno pokyčiai susiję su daugybe rinkos veiksnių, ne tik su klientų pokyčiais.
22. Teismo vertinimu, pagrindą spręsti, kad ieškovės klientų ar jų užsakymų sumažėjimą šiuo konkrečiu atveju lėmė ne atsakovų nesąžiningi veiksmai, o kitos aplinkybės, teikia ir pačios ieškovės pradinio ieškinio argumentai, jog ieškovės paslaugų atsisakė arba užsakymų sumažino apie 30 jos buvusių klientų. Patikslintame ieškinyje ieškovė jau nurodo, kad prarado tik 6 klientus arba sumažėjo jų užsakymų skaičius, tačiau tokiems savo teiginiams, kad klientai jos paslaugų kokybe nesiskundė, todėl jų praradimą lėmė išimtinai atsakovų nesąžiningi veiksmai (pasinaudojimas konfidencialia informacija) pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Teismas aktualia pripažino ir tokią byloje nustatytą aplinkybę, kad, pavyzdžiui, iš klientės UAB B ieškovė 2016 metais gavo net daugiau pajamų, nei 2015 metais, kai atsakovas tebedirbo pas ieškovę. Dar daugiau, tokios klientės, kaip UAB B ir UAB C, dirba tiek su ieškove, tiek su atsakove, o, pavyzdžiui, iš klientės UAB A atsakovė 2017–2018 metais užsakymų iš viso negavo. Todėl teismas padarė tokią labiau tikėtiną išvadą, kad UAB X klientų ar jų užsakymų, o kartu ir pajamų galbūt sumažėjo dėl pačios bendrovės vidaus problemų arba rinkos pokyčių.
23. Tokią teismo išvadą, be kita ko, lėmė ir atsakovo A. K. sudarytas ieškovei 2016 metų pardavimų planas, iš kurio matyti, kad jo įvykdymui buvo būtinas didesnis skaičius žmonių, kitaip šio plano įgyvendinimas nebūtų įmanomas. Teismas nurodė, kad ieškove, nedidindama darbuotojų skaičiaus ir nedėdama pastangų plėsti pardavimų, ilgą laiką neradusi ir atitinkamos kvalifikacijos specialisto, pakeisiančio išėjusį iš darbo A. K., neturėjusi pagrindo tikėtis pardavimų augimo. Atsakovui A. K. išėjus iš darbo, jis nebegali būti atsakingas už pardavimų plano neįvykdymą, taip pat atsakovai negali būti atsakingi už ieškovės negautą grynąjį pelną, ieškovei pačiai nededant jokių pastangų jį gauti.
24. Aptaręs kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo specifikos šios kategorijos bylose, teismas pažymėjo, kad net ir tam tikra įrodinėjimo specifika šios kategorijos bylose nepaneigia pačios ieškovės pareigos įrodinėti ir nereiškia, kad ji neturi įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Būtent ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimo, privalo įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. turi nurodyti, kokia konkrečiai saugotina jos informacija buvo atskleista, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar šia informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai. Šiuo konkrečiu atveju vien nurodytų darbo santykių su ieškove nutraukimo bei įsidarbinimo konkuruojančioje bendrovėje aplinkybių nepakanka nuspręsti, kad buvo nesąžiningai konkuruojama.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys grindžiamas tik prielaidomis, bet ne įrodymais, o byloje nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nepatvirtina ir tai, kad dalis ieškovės klientų ėmė bendradarbiauti su atsakove, kai jai pradėjo vadovauti atsakovas A. K.. Teismo vertinimu, atsakovai pateikė pakankamai duomenų, paneigiančių teismų praktikoje suformuotą nesąžiningos konkurencijos prezumpciją, susijusią su klientu perėjimu į konkuruojančią bendrovę. Teismas pripažino, kad ieškovės pajamų sumažėjimą bei jos 6 klientų perėjimą pas atsakovę lėmė ne jos buvusio darbuotojo nesąžiningi veiksmai, pasinaudojant ieškovės konfidencialia informacija, tačiau kitos aplinkybės, tokios kaip pokyčiai rinkoje arba paslaugų teikimo kokybė.
26. Todėl ieškovei neįrodžius, kad A. K., be savo darbe sukauptų žinių ir turimos kompetencijos, pasinaudojo dar ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija ar atskleidė ją atsakovei UAB Y, teismas ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu atmetė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Ieškovė UAB X apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai atsakovams UAB Y ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir kuria iš ieškovės atsakovei UAB Y ir Lietuvos valstybei buvo priteistos atitinkamos bylinėjimosi išlaidų sumos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB X ieškinį patenkinti; atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, paskirstymą tarp bylos šalių; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo priimti ieškovės 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 8 038,75 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą atsakovei UAB Y. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, nepaisė kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų ir tuo pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį. Kasacinis teismas šioje nutartyje pateikė aiškius argumentus, motyvus ir nurodymus, kuriais būtent vadovaudamasis, o ne juos ignoruodamas pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs teisingai išnagrinėti šią bylą.
27.2. Byloje nėra keliamas ginčas dėl atsakovo A. K. galimybės įsidarbinti kitur, jis tokią teisę įgyvendino ir ieškovė tokių veiksmų neginčija, todėl sprendime nurodyti teismo teiginiai apie ieškovo siekį riboti buvusio darbuotojo teisę pasirinkti darbą nėra grindžiami bylos duomenimis ir neturi jokio pagrindo.
27.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė tapatina konfidencialios informacijos, komercinės paslapties ir nesąžiningos konkurencijos sąvokas. Nors komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos rūšis, tačiau būtent ieškovo komercinės paslapties neteisėtas atskleidimas ir neteisėtas naudojimas atsakovės UAB Y veikloje sudaro šios bylos dalyką. Dėl to teismui buvo privalu išsiaiškinti, ar atsakovė UAB Y atliko Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nurodytus veiksmus ir, ar atsakovas A. K. atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.
27.4. Ieškovės pozicija byloje dėl atsakovės UAB Y patirties atitinkamoje krovinių vežimo ekspedijavimo srityje buvo grindžiama ne tuo, kad atsakovė apskritai iki 2016 m. vasario 15 d. neteikė krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugų, įskaitant krovinių konteineriuose vežimo jūra ekspedijavimo, ir neturėjo patirties šioje srityje, o būtent tuo, kad atsakovė iki tol faktiškai nėra teikusi multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugų ir būtent šioje srityje neturėjo patirties. Todėl teismas, siekdamas įvykdyti kasacinio teismo nurodymus, turėjo aiškintis ir nustatinėti būtent atsakovės UAB Y, o ne Y įmonių grupės patirtį (įdirbį), iki 2016 m. vasario 15 d. teikiant ne apskritai krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugas, o būtent multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugą.
27.5. Priimdamas sprendimą, teismas nesuprato ir nesiaiškino, ką iš tikrųjų reiškia multimodalinio krovinių pervežimo paslaugos. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo teigti, esą šioje srityje atsakovė UAB Y iki A. K. įsidarbinimo pas ją turėjo patirties, o kartu ir buvo žinoma ir buvusiems 6 ieškovės klientams, suinteresuotiems būtent minėtos rūšies paslaugomis, analogiškomis teikiamoms ieškovės. Tokiai aplinkybei įrodyti atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atitinkamų krovinių gabenimą iš vienos šalies į kitą, naudojant kelių transporto rūšių kombinaciją, ir tai, kad tokį kompleksinį vežimą organizavo / atliko būtent atsakovė UAB Y, o ne kuris nors trečiasis asmuo.
27.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB Y iki A. K. įdarbinimo negalėjo teikti multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo vien dėl to, kad iki tol tokiai veiklai neturėjo nei žmogiškųjų resursų nei atitinkamos vidinės struktūros (kaip pavyzdžiui ieškovė turėjo atskirą struktūrinį padalinį, susidedantį iš 3-4 darbuotojų).
27.7. Priešingai nei sprendė teismas atsakovės UAB Y ir K 2014 m. spalio 20 d. sudarytas susitarimas pats savaime neįrodo, kad šios susitarimo pagrindu atsakovė nurodytai užsienio šalies bendrovei suteikė bent vieną krovinių ekspedijavimo jūriniais konteineriais paslaugą, nes sutartimi tik susitarta dėl paslaugų teikimo ateityje. Be to, šis susitarimas patvirtina tik susitarimą dėl krovinio pervežimo viena transporto rūšimi (keliais / geležinkeliu) organizavimą, o ne dėl multimodalinio krovinio vežimo, naudojant kelių rūšių transportą, įskaitant jūrinį transportą.
27.8. Byloje esanti atsakovų pateikta 2015 m. rugsėjo 11 d. neišimtinė atstovavimo sutartis sudaryta tarp UAB Y ir L, taip pat negali savaime patvirtinti, kad joje numatytas paslaugas atsakovė faktiškai suteikė. Iš minėtos sutarties net neaišku, koks yra paslaugos turinys ir ar ji gali būti laikoma krovinių ekspedicija, juo labiau multimodalinio krovinio vežimo organizavimu. Iš atsakovų pateikto elektroninio susirašinėjimo nėra aišku, apie kokias konkrečias skolas kalbama, koks jų atsiradimo pagrindas, ar tai susiję su minėtoje neišimtinėje atstovavimo sutartyje nurodytų krovinių ekspedicija ar su kitos rūšies paslaugų teikimu bei (ne)atsiskaitymu būtent už jas.
Atsiliepimas
27.9. Nei vienas iš atsakovės su 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepimu į ieškovės pirmąjį apeliacinį skundą pateiktų įrodymų (konosamentų, PVM sąskaitų faktūrų), ar 2019 m. sausio 22 d. rašytinių paaiškinimų priedų (Nr. 5–9) neįrodo, kad atsakovė UAB Y vykdė krovinių ekspedijavimą jūriniu transportu, kuris yra sudėtinė multimodalinio krovinių vežimo organizavimo dalis.
27.10. Teismo išvada, kad ieškovės 6 klientų perėjimą pas atsakovę UAB Y nulėmė ieškovės vidaus problemos, paslaugų teikimo kokybė arba rinkos pokyčiai, pagrįsti vien tik prielaidomis. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas padarė tokią išvadą.
27.11. Teismas taip pat per didelę reikšmę suteikė byloje esantiems atsakovų selektyviai pateiktiems elektroniniams susirašinėjimams, atsakovės UAB Y klientų atsakovei adresuotais raštais, kuriuose teikti paaiškinimai apie jų bendradarbiavimo su atsakove užsimezgimo aplinkybes. Tokius įrodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, nes ši byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, o tai reiškia, kad buvusiems ieškovės klientams apie bylos ginčo dalyką sudarančias aplinkybes galėjo tapti žinoma tik iš pačių atsakovų, kurie tokius raštus ir teikė. Be to, tokie klientų rašytiniai patvirtinimai (raštai) nelaikytini rašytiniais įrodymais CPK 197 straipsnio prasme.
27.12. Teismo išvadą, kad atsakovas A. K. nedalyvavo ieškovės klientams bandant užmegzti santykius su atsakove UAB Y, paneigia ieškovės ieškinio priedas Nr. 11, t. y. pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovės klientų užsakymai per klaidą buvo atsiųsti atsakovui A. K. jo buvusio darbinio elektroninio pašto, naudoto jam dirbant ieškovės bendrovėje, adresu, ir dėl kurių teismas sprendime nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
27.13. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi iš ieškovės atsakovei UAB Y iš viso buvo priteista 8 308,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ieškovė atsakovei sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d. Minėtus procesinius sprendimus panaikinus ir bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas, neišsiaiškinęs, ar minėta suma (ne)buvo sumokėta, šiuo apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu iš ieškovės atsakovei priteisė 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi 8 308,75 Eur suma atsakovei yra sumokėta, teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo taikyti vykdymo iš ieškovės priteistos minėtos bylinėjimosi išlaidų sumos dalyje atgręžimą, taikant CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, arba šią sumą įskaityti į sprendime apskaičiuotą 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir tokia suma sumažinti iš ieškovės atsakovei UAB Y priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.
27.14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas neįvertino, kad byloje pateiktuose dokumentuose nurodytos itin ilgos advokato J. Zaronskio pasiruošimo teismo posėdžiams trukmės. Byla pirmąją instancija nagrinėta Klaipėdoje, todėl manytina, kad, nurodant tokias valandas, buvo siekiama po pasiruošimo posėdžiams trukme paslėpti advokato kelionės iš Vilniaus išlaidas, kurios paprastai nėra priteisiamos. Išlaidoms, susijusioms su atsakovų rašytinių paaiškinimų parengimu, dydžiui nustatyti, priešingai nei nurodė teismas, turėjo būti taikomas ne Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte, o 8.17 punkte nurodytas tarifas, juolab kad tokiuose paaiškinimuose buvo nuolat atkartojama procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Taip pat liko neįvertinta kasacinio proceso baigtis, dėl kurios atsakovų atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir advokato J. Zaronskio teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmą kartą, negali būti laikomi tinkamai atliktais.
Atsiliepimas
28. Atsakovai UAB Y ir A. K. atsiliepime į ieškovės UAB X apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
28.1. Iš ieškovės apeliacinio skundo neaišku, kokius konkrečiai kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje pateiktus nurodymus, pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas ignoravo. Ieškovės pateikiamas kasacinio teismo nutarties interpretavimas, kad kasacinio teismo grąžintoje nagrinėti iš naujo byloje teismas nebeturėjo jokios sprendimo diskrecijos ir privalėjo tenkinti jos ieškinį, prieštarauja konstituciniams principams, įskaitant teisinės valstybės principą, taip pat teisės normoms.
28.2. Ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, siekia suklaidinti teismą, neva teismas nesuprato KĮ 15 straipsnio reguliavimo objekto, subjekto ir išėjo už bylos ribų, nes tyrė bylai nereikšmingas aplinkybes. Tačiau pati ieškovė, kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pateikdama prašymą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
28.3. Byloje, iš naujo nagrinėtoje pirmos instancijos teisme (kaip, beje, ir ankstesniuose teisminiuose procesuose), ieškovė net nebandė kaip nors pagrįsti tos informacijos, kurią ji laikė komercine paslaptimi, vertingumo.
Šalies argumentai
28.4. Ieškovė turėjo konkrečiai nurodyti, kokią konkrečiai informaciją atskleidė atsakovas A. K., pagrįsti jos vertę, taip pat įvardinti, kokia konkrečiai atskleista informacija atsakovė UAB Y pasinaudojo ir kokią komercinę vertę turėjo konkreti informacija, juolab kad atskleistos ir panaudotos informacijos apimtis nebūtinai turi sutapti. Tuo tarpu ieškovei neįvardinus konkrečiai informacijos, jos negalima verifikuoti, t. y. patikrinti, ar ji atitinka komercinės paslapties reikalavimus. Teismas net keliuose teismo posėdžiuose prašė ieškovės patikslinti, ką ji laiko atskleista jos komercine paslaptimi, tačiau ieškovės atstovas taip ir nesugebėjo to vienareikšmiškai nurodyti.
28.5. Ieškovė polemizuoja, neva teismas nesiaiškino ir nesuprato multimodalinio krovinių pervežimo specifikos bei nepagrįstai nustatė atsakovės UAB Y patirtį. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškinio, ieškovė įrodinėjo atsakovės patirties / įdirbio nebuvimą konteinerių ekspedijavimo srityje, o ne multimodalinių vežimų srityje, kombinuojant kelias transporto rūšis. Ieškovės 2017 m. balandžio 14 d. patikslintame ieškinyje (14-16, 21, 54, 70 punktuose) buvo atkartotos tos pačios pradinio ieškinio formuluotės.
28.6. Kadangi ieškovė ginčijo ne atsakovės UAB Y patirtį multimodaliniuose vežimuose, o būtent jūrinių konteinerių ekspedijavimo srityje, atsakovai ir teikė įrodymus, konkrečiai susijusius su atsakovės patirtimi konteinerių ekspedijavimo srityje – visų pirma jūros keliais, o taip pat geležinkeliais, autotransportu. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, kasacinis teismas nutarties 43 punkte buvo pažymėjęs, kad „<...> teismai nepakankamai išsamiai ištyrė atsakovės įmonės patirties vykdant ieškovės įrodinėtą analogišką veiklą aplinkybę, kuria rėmėsi kaip nustatyta (įrodyta) <...>“.
28.7. Ieškovė, teigdama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į Y įmonių grupės patirtį, nes atsakovė šiuo atveju yra UAB Y, o ne visa įmonių grupė, sąmoningai painioja procesinį statusą ir verslo statusą. Ieškovui neabejotinai žinoma, kad įmonių grupės tam ir yra kuriamos, kad kuo efektyviau vyktų sinergija, įmonių grupę sudarančios bendrovės galėtų kuo efektyviau keistis informacija, dalintis patirtimi ir žiniomis (angl. know-how) ir pan.
28.8. Logistikos ir ekspedijavimo rinkoje verstis išimtinai konteinerių pervežimu tik jūromis, neteikiant ekspedijavimo paslaugų keliais ar geležinkeliais (ieškovės nurodomų multimodalinių), yra neįgyvendinama bei neracionali verslo praktika. Išimtinai jūrinių konteinerių plukdymu gali verstis tik stambiosios savo laivus turinčios kompanijos (pvz., Maersk, Hyundai ir kt.), o likusios ekspedijavimo bei logistikos veikla užsiimančios bendrovės, siekdamos verstis krovinių pervežimu jūromis, turi teikti klientams kompleksines / multimodalines vežimo paslaugas „nuo durų iki durų“. Pati ieškovė ne kartą pabrėžė, kad jūrinių konteinerių ekspedijavimas yra viena iš esminių dedamųjų multimodaliniuose vežimuose, todėl akivaizdu, kad bendrovė, kuri vykdo ekspedijavimo paslaugas pasitelkiant visų rūšių transportą, yra taip pat pajėgi teikti klientui ekspedijavimo paslaugas kombinuojant krovinio pervežimą jūra – sausuma – oru.
28.9. Vien tai, kad ieškovė multimodalinių krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugoms teikti turėjo įsisteigusi atskirą skyrių, nereiškia, kad atsakovė UAB Y negalėjo teikti tokios paslaugos. Krovinių, ypač multimodalinis ekspedijavimas, tai visų pirma vežimo strategijos parinkimas ir subvežėjų suradimas – nebūtina turėti savų automobilių ar laivų, fiziškai nereikia nei krovinio krauti, nei kartu plaukti laivu su konteineriu. Tokią paslaugą iš esmės gali teiki ir vienas asmuo. Be to, kaip nurodė ieškovė, jos konteinerių ekspedijavimo skyriuje dirbo 4-5 žmonės, kas atitiko ir atsakovės UAB Y darbuotojų skaičių, taigi pajėgumų pilnai pakako.
28.10. Skirtingai nei bando įrodyti ieškovė, kritikuodama atskirus atsakovų pateiktus įrodymus, šios bylos ginčo dalykas nėra konkrečios krovinių ekspedijavimo sutarties įvykdymas ar neįvykdymas, ar konkretaus krovinio pristatymas į konkrečią vietą. Ieškovės argumentai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nes ginčas vyksta dėl komercinės paslapties (ne)atskleidimo ir (ne)panaudojimo. Atsakovės patirtis ir įdirbis modaliniuose vežimuose yra tik viena aplinkybių, kuri bylos medžiagos visumoje sustiprintų arba susilpnintų atsakovės poziciją vertinant, ar buvo pasinaudota komercine paslaptimi, ar ne.
28.11. Ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas A. K. būtų kaip nors fiziškai išsinešęs ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – pasisavino dokumentus, nukopijavo kompiuterines duomenų bazes su visų ieškovės klientų informacija, įskaitant maržomis, mokėjimo tvarką pagal kiekvieną sutartį, atidėjimus ir pan. Žmogaus atmintis ribota, todėl atsakovo disponavimo ieškovės komercine paslaptimi turinys skirtingais laikotarpiais skiriasi. Vienoks jis galėjo būti atsakovui tebedirbant pas ieškovę, juolab kad tuomet bet kada galėjo patikrinti informaciją duomenų bazėse, ir visai kitoks nutraukus darbo santykius su ieškove ar dar vėliau.
28.12. Ieškovė nė karto teismo posėdžiuose nekėlė atsakovų pateiktų įrodymų patikimumo ar konkrečių aplinkybių įrodytumo klausimo, neprašė apklausti liudytojais asmenis, pasirašiusius ieškovės dabar kritikuojamus kaip nepatikimus ir netinkamus įrodymus, raštus.
28.13. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad pasiruošimas teismo posėdžiams negalėjo užimti daug laiko. Vien ekspertizės akto analizė užėmė daug laiko, ko pasėkoje aptiktos tiek matematinės klaidos, tiek loginiai netikslumai. Be to, atsakovų atstovui nežinoma tokia praktika, kad kelionės valandas būtų bandoma paslėpti po pasiruošimu teismo posėdžiams. Ieškovės argumentai dėl to, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo vertinti kasacinio proceso šioje byloje baigtį, paneigiami to paties kasacinio teismo naujausiu išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliantės prašymo priimti mokėjimo dokumentą
29. Apeliantė UAB X kartu su apeliaciniu skundu teikia ir prašo priimti 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymo, patvirtinančio iš apeliantės priteistų 8 308,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB Y sumokėjimą, kopiją.
30. Apeliantė nurodo, kad tokia suma iš apeliantės priteista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, tačiau minėtus procesinius sprendimus panaikinus ir bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas nevertino, ar minėta suma (ne)buvo sumokėta, ir šiuo apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu netaikęs sprendimo įvykdymo atgręžimo arba neįskaitęs šios sumos, iš apeliantės atsakovei nepagrįstai priteisė 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
31. Viena vertus, naujų įrodymų pridėjimas prie bylos apeliacinės instancijos teisme yra ribotas ir asmuo, teikiantis naują įrodymą turi pagrįsti, kodėl prašomas priimti įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), juolab kad apeliantė šiame procese buvo atstovaujama profesionalaus atstovo. Kita vertus, prašomas priimti dokumentas gali patvirtinti ne materialinio, o procesinio pobūdžio aplinkybes (t. y. kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma buvo atsakovei sumokėta), todėl, priklausomai nuo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultato (šios bylos procesinės baigties), galėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priima apeliantės teikiamą dokumentą.
Dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo
32. Apeliantė (ieškovė) UAB X byloje įrodinėja, kad atsakovas A. K., nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį, neteisėtai naudojo ir atskleidė apeliantės konkrečiai neįvardytą (neapibrėžtą) komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovei UAB Y, kurios valdymo organo nariu ir vienasmeniu valdymo organu (valdybos nariu ir vadovu) jis tapo nutraukęs darbo santykius su apeliante, o atsakovė, pasinaudojusi šia neteisėtai gauta informacija, perviliojo 6 apeliantės klientus ir dėl to apeliantė patyrė nuostolius, kurių dydį apeliantė susiejo su teismo ekspertizės akte apskaičiuotu UAB X negautu grynuoju pelnu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
33. Kadangi apeliantė reikalavimą priteisti žalą (nuostolius) sieja su nesąžiningu atsakovės UAB Y konkuravimu (neteisėtais veiksmais), prasidėjusiu atsakovui A. K. 2016 m. vasario 11 d. nutraukus darbo santykius su UAB X ir 2020 m vasario 17 d. pradėjus eiti atsakovės UAB Y vadovo pareigas, taikytinas šiuo ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas.
34. Tuo metu galiojusios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie, pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį.
35. Vadovaujantis KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galiojusiu ir ginčui aktualiu laikotarpiu, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.
36. Kaip jau minėta, ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus nurodymus ignoravo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
37. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
38. Šis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, bet, jeigu būtina, įpareigoja dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, nes įrodymų vertinimas yra žemesnės instancijos teismų prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantys bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).
39. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatsižvelgdami į įrodinėjimo specifiką šios kategorijos bylose, ieškovei taikė per aukštus įrodinėjimo standartus ir neįvertino susiklosčiusių faktinių bylos aplinkybių visumos, kuri, kasacinio teismo vertinimu, nesudaro atsitiktinumo įspūdžio.
40. Tokią išvadą darydamas kasacinis teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes: apeliantės pirminė ir pagrindinė veikla buvo ir yra multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas; atsakovas A. K. apeliantės įmonėje dirbo nuo pat jos veiklos pradžios (nuo 2008 m. lapkričio 18 d.) ir kilo karjeros laiptais (nuo vadybininko iki vadovo); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. (darbo sutarties nutraukimo dienos) jis dirbo įmonės direktoriaus pavaduotoju bei konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu; 2016 m. vasario 11 d. atsakovas A. K. nutraukė darbo sutartį su apeliante pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (atsakovo pareiškimu); apeliantės klientų sąrašai buvo laikomi konfidencialia informacija ir A. K. buvo įsipareigojęs jos neatskleisti tretiesiems asmenims; 2016 m. vasario 12 d. A. K. paskirtas UAB Y valdybos nariu, 2016 m. vasario 17 d. – direktoriumi; iš 26 atsakovo A. K. kuruotų apeliantės klientų su atsakove pradėjo bendradarbiauti 6; atsakovė UAB Y teikia analogiškas apeliantės teikiamoms paslaugas; apeliantės pajamos A. K. perėjus dirbti pas atsakovę sumažėjo; apeliantė įrodinėjo, kad atsakovės pajamos įmonėje pradėjus dirbti A. K. proporcingai padidėjo.
41. Kaip matyti iš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 38 ir 39 punktų, kasacinis teismas rėmėsi ankstesne šio teismo suformuota praktika, kurioje pažymima, kad tik toks faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, neleidžia daryti išvados dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, aplinkybių visumos kontekste pripažįstamas pakankamu įrodymu, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
42. Priešingai nei tvirtina savo skunde apeliantė, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nenukrypo nuo nagrinėjamoje byloje ar kitose bylose pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, ir iš naujo vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad vien atsakovo A. K. išėjimas dirbti į konkuruojančią įmonę nėra pakankamas įrodymas, savaime liudijantis konfidencialios informacijos atskleidimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 29 d., garso įrašo, pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti atsakovo A. K. išėjimo į UAB Y priežastis. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. paaiškino, kad jo išėjimą dirbti atsakovės bendrovėje nulėmė keletas susidėjusių priežasčių: apeliantė neskyrė daugiau darbuotojų atsakovo kuruojamai veiklai vykdyti, suprastėjo mikroklimatas, buvo situacijų, kai apeliantė sumažino ar visiškai nesumokėjo darbo užmokesčio priedų, atsakovas pas apeliantę dirbo apie 8-9 metus, bet tolesnių jo karjeros galimybių nematė, o jam norėjosi pokyčių. Todėl buvo priėmęs tvirtą valinį sprendimą išeiti iš UAB X. Pažymėjo ir tai, kad nuo apeliantės neslėpė, kur išeina dirbti.
Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir jos įrodinėjimo
43. Iš byloje esančio darbo sutarties šalių 2016 m. vasario 11 d. pasirašyto susitarimo matyti, kad prieš nutraukiant darbo sutartį šalys jame detaliai aptarė darbo sutarties nutraukimo sąlygas, tokias, kaip darbuotojo įsipareigojimas ir toliau laikytis darbo, konfidencialumo ir mokymosi sutartyse numatytų įsipareigojimų, saugoti, neatskleisti, nesinaudoti, neplatinti, neperduoti ne tik darbdavio (apeliantės UAB X), bet ir susijusių įmonių (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, taip pat iki 2016 m. vasario 17 d. grąžinti darbdaviui 10 426,32 Eur (36 000 Lt) pagal mokymo sutartį.
44. Kitaip tariant, iš anksto ir raštu sureguliuotos darbuotojo pasitraukimo iš darbo sąlygos bei atsakovo suteiktos garantijos dėl apeliantės ir su ja susijusių kitų bendrovių informacijos saugojimo, taip pat geranoriškas sutikimas grąžinti apeliantei pakankamai ženklią pinigų sumą už atsakovo apmokymą, įtikinamų priežasčių pakeisti darbo vietą įvardijimas teismo posėdyje, neleidžia sutikti su apeliantės pozicija dėl tokios atsakovo A. K. pasitraukimo iš darbo pas apeliantę priežasties, kaip iš anksto turimi jo ketinimai perduoti kitam verslo subjektui apeliantės neapibrėžto pobūdžio informaciją, ja pasinaudojant nesąžiningai konkuruoti ir gauti pelną. Būtent tokią išvadą dėl apeliantės užimtos pozicijos suponuoja jau sekančią dieną po atleidimo, t. y. 2016 m. vasario 12 d., atsakovams adresuotas įspėjimas dėl atsakovo A. K., buvusio darbuotojo, turimos informacijos bei atsakomybės už jos panaudojimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjęs vertinti ir pasisakyti dėl atsakovo A. K. įsidarbinimo atsakovės bendrovėje galimybės, stokoja pagrįstumo ir prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, aptartiems šios apeliacinio teismo nutarties 41 punkte, t. y. kad teismas, spręsdamas dėl nesąžiningos konkurencijos buvimo ar nebuvimo, turi pareigą įvertinti aplinkybių visumą, be kita ko, ir tokias, kurios susijusios su darbo sutarties nutraukimu bei įsidarbinimu kitoje darbovietėje.
45. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbuotojų kaita dėl karjeros galimybių yra rinkoje visiškai įprasta situacija. Taip pat įprasta ir protinga į vadovaujamas pareigas skirti tik pačios aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus. Darbo santykių nutraukimas su vienu darbdaviu dėl geresnių karjeros galimybių pas kitą, kad ir konkuruojantį subjektą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai svarbi priežastis darbo sutarties nutraukimui, juolab kad nekonkuravimo susitarimo, ką pripažįsta ir pati apeliantė, su atsakovu A. K. ji nebuvo sudariusi. Be to, itin reikšminga tai, kad atsakovas nuo 2012 m. sausio 2 d. jau buvo užėmęs pakankamai aukštas vadovaujamas pareigas – jis dirbo UAB X direktoriaus pavaduotojo, o nuo 2015 m. liepos 9 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2016 m. vasario 11 d. – direktoriaus pavaduotojo / konteinerių skyriaus vadovo pareigose.
46. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas A. K., eidamas direktoriaus pavaduotojo ir konteinerių skyriaus vadovo pareigas, buvo atsakingas už perspektyvių priemonių, reikalingų įmonės vystymui, nustatymą bei organizavimą, bendradarbiavimą su akcininkais, įgyvendinant projektus, susijusius su įmonės ūkine veikla, verslo plėtojimo galimybių analizavimą. Taigi akivaizdu, kad atsakovas A. K. turėjo vadovavimo kompetencijų, gebėjo priimti strateginius sprendimus. Todėl labiau tikėtina, kad būtent dėl tokių savybių atsakovas A. K. buvo išrinktas į atsakovės UAB Y valdybą, o netrukus paskirtas atsakovės vadovu, t. y. į aukštesnes pareigas, nei ėjo pas apeliantę, o ne dėl to, kad jis žinojo apeliantės komercinę ar konfidencialią informaciją apie 6 apeliantės klientus. Be to, visuotinai yra žinoma, kad klientų paieška ir jos organizavimas tenka konkretiems bendrovės darbuotojams, o ne jos vienasmeniam valdymo organui (direktoriui), todėl menkai tikėtina, kad tokios aukštos pareigos asmeniui, įsipareigojusiam saugoti buvusio darbdavio konfidencialią informaciją dar ir papildomu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo patikėtos siekiant pervilioti buvusio jo darbdavio 6 klientus.
47. Pirmiau nurodyta, kad tokia situacija, kai darbuotojas, nesant nekonkuravimo susitarimo, įsidarbina pas konkuruojantį subjektą, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
48. Nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, t. y. ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, kaltę, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nors įrodinėjimas nesąžiningos konkurencijos kategorijos bylose turi tam tikrą specifiką, visgi pažymėtina, kad kasacinio teismo plėtojama praktika dėl įrodinėjimo ypatumų šios kategorijos bylose neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos, taigi bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė galioja ir turi būti taikoma. Kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kad, sprendžiant nesąžiningos konkurencijos bylas, teismams iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, turi savo taikymo sritį – ši taisyklė iš esmės taikoma tik priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo atveju, o visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodinėjamos remiantis bendru įrodinėjimo pareigos standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
49. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje visų pirma apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir kad apeliantė dėl tokių veiksmų patyrė žalą (nuostolius). Tačiau apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad atsakovas A. K., žinodamas jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientus, informaciją atskleidė atsakovei UAB Y, o ši atsakovė, vadovaujama A. K., pasinaudodama jai atskleista informacija perviliojo 6 apeliantės klientus. Jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kokia būtent informacija buvo atskleista, apeliantė nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, nors dar 2016 m. gegužės 16 d. rašte, adresuotame abiem atsakovams, apeliantė tvirtino turinti pagrindo manyti, kad yra nesąžiningai konkuruojama ir reikalavo tokius veiksmus nutraukti. Jame apeliantė taip pat šios, jos teigimu, neteisėtai panaudotos informacijos nei sukonkretino, nei aiškiai apibrėžė. Jokių konkrečių, kad ir netiesioginių, įrodymų apeliantė nepateikė ir viso šios bylos proceso visų instancijų teismuose metu, siedama atsakovų veiksmų neteisėtumą iš esmės tik su tokiu, neginčijamu ir atsakovų, faktu, kad 6 klientams, kuriems ji teikė paslaugas, paslaugas ėmė teikti / kurį laiką teikė ir atsakovė. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra paneigta.
50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Akivaizdu, kad net nežinant, kuriais, apeliantės vertinimu, saugotinais ir komercinę vertę turinčiais duomenimis neteisėtai pasinaudojo abu atsakovai, negalima nustatyti, ar šie duomenys atitinka komercinės paslapties sampratą bei jos turinį, todėl tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai visiškai teisingi ir pagrįsti.
51. Žalos (nuostolių) jai padarymo faktą apeliantė sieja su tokiomis aplinkybėmis: atsakovo A. K. įsidarbinimu konkuruojančioje bendrovėje; atsakovės UAB Y paslaugų teikimu 6 apeliantės klientams; nepasiektu apeliantės planuotu pajamų lygiu.
52. Kaip jau buvo ne kartą nurodyta, vien atsakovo įsidarbinimas pas konkuruojantį subjektą pats savaime neįrodo, kad apeliantė patyrė nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė tokią labiau tikėtiną išvadą, kad 6 apeliantės klientų bendradarbiavimą su atsakove UAB Y lėmė pačios apeliantės vidaus problemos, paslaugų teikimo kokybė arba rinkos pokyčiai. Apeliantė, kvestionuodama tokią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, tvirtina, kad ji yra grindžiama vien prielaidoms. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
53. Priešingai nei tvirtina apeliantė, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliantės ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu. Antai teismas vertino ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, iš kurių sprendė, kad atsakovės UAB Y padėtis, pradėjus jai vadovauti atsakovui A. K., nepagerėjo, taip pat įvertino apeliantės pozicijos šiuo aspektu prieštaringumą ir nenuoseklumą, pradiniame ieškinyje jai nurodžius, kad jos paslaugų atsisakė arba užsakymų apimtis sumažino net apie 30 apeliantės klientų, su kurių praradimu apeliantė siejo savo sumenkusias pajamas, o byloje nustatyta, kad su atsakove bendradarbiauti pradėjo tik 6 apeliantės klientai. Teismas svarbia pripažino ir aplinkybę, kad atsakovas A. K., sudarydamas 2016 m. pardavimų planą apeliantės vadovui, atkreipė dėmesį į būtiną šio plano įgyvendinimui didesnį skaičių darbuotojų, tačiau UAB X žmogiškųjų išteklių nepadidino. Teismas taip pat nustatė, kad iš vienos savo klientės – UAB B – 2016 metais ji gavo daugiau pajamų, nei 2015 metais (tebedirbant atsakovui), kad UAB B ir UAB C dirba tiek su apeliante, tiek su atsakove, kad iš UAB A atsakovė 2017–2018 metais užsakymų iš viso negavo. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad labiau tikėtina, jog pokyčius UAB X klientų struktūroje nulėmė ne kurios nors apeliantės neįvardytos konfidencialios informacijos apie apeliantės klientus atskleidimas atsakovei UAB Y ir šios bendrovės pasinaudojimas informacija, tačiau kitos aplinkybės, be kita ko, paslaugų kokybės pokyčiai, iš darbo išėjus kvalifikuotam šios srities specialistui (A. K.).
54. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės atitinka byloje atliktos teismo ekspertizės akto turiniui. Teismo ekspertė A. K., tiek atsakydama į 3-iąjį teismo užduotą klausimą (Koks yra UAB X negautas grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki teismo nutarties skirti byloje ekspertizę priėmimo dienos UAB X nustojus teikti krovinių ekspedijavimo paslaugas bendrovėms UAB A UAB C UAB B, D, SIA E, RAB F ir (ar) sumažėjus tokių paslaugų nurodytoms bendrovėms apimtims?), tiek ir teismo posėdžio, vykusio 2020 m. sausio 21 d., metu pažymėjo, kad ekspertė nepateikia išvados, kad apskaičiuotas negautas grynasis pelnas iš analizuojamų klientų susidarė dėl UAB Y galimų konkurencijos veiksmų, taip pat neteikia ir išvados, kad negautas grynasis pelnas turėtų būti skaičiuojamas klausime suformuluotam laikotarpiui.
55. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo, iš kurio, kaip teigia apeliantė, matyti, kad klientų užsakymai per klaidą buvo atsiųsti A. K. jo buvusiu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), nors kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje šis susirašinėjimas nurodytas kaip tirtinas ir vertintinas, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl dėl šio įrodymo pasisako apeliacinės instancijos teismas.
56. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 12 d elektroninio susirašinėjimo dalies, D. T. ((duomenys neskelbtini)) su Kinijos bendrovės M eksporto departamento pardavimų asistentu K. W. derino maisto papildų – 150 Mt lizino hidrochlorido (L-Lysine - HCL) pristatymą į Hamburgą ir 160 Mt treonino pristatymą į Klaipėdą, abiejų siuntų gavėjas – UAB B, tačiau apie siuntą į Hamburgą laiške nurodoma pranešti UAB X, o dėl siuntos į Klaipėdą – pranešti UAB Y. Atsakydamas 2016 m. gegužės 12 d., K. W. nurodė, kad prie laiško prisega preliminarų konosamentą abiem siuntoms į Klaipėdą ir Hamburgą, kad parengė orderį ir prašo užsakyti laivą, į kurį anksčiausiai būtų galima pakrauti siuntas. Prie šio laiško adresatų be D. T. nurodyti adresatai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis susirašinėjimas patvirtina tik tokią aplinkybę, kad UAB B vienu metu naudojosi tiek UAB X, tiek UAB Y teikiamomis paslaugomis, kas ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme.
57. Kita elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2016 m. birželio 6 d., dalis (tarp D. T. ir atsakovės transporto vadybininkės E. S.) susijusi su lizino siunta iš Eppeno. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad su atsakovės transporto vadybininke aiškinamasi, kodėl lentelėje nėra 4-5 konteinerių, kurie turėjo būti išsiųsti gegužės 30 d., nurodoma, kad turėjo būti dvi skirtingos partijos, klausiama, ar buvo išsiųsta kaip viena ir pan. Laiško kopija išsiųsta ir adresatui A. K. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad į adresatus, kuriems siunčiama matoma laiško kopija (CC) įtrauktas ir atsakovas A. K. (akivaizdu, kad D. T. suklydus, nurodant buvusio A. K. darbinio elektroninio pašto adresą, nes susirašinėjimo metu atsakovas A. K. jau buvo nutraukęs darbo santykius su UAB X), taip pat nepatvirtina, kad atsakovas neteisėtai atskleidė kokią nors apeliantės nenurodomą informaciją apie šią klientę atsakovei UAB Y ar, juo labiau, perviliojo buvusius apeliantės klientus. Pastarasis laiškas galėtų patvirtinti tik tokią aplinkybę, kad atsakovui esant UAB Y vadovu, jam laiško kopija siunčiama klientui tikintis efektyvesnio problemos sprendimo. Ir, priešingai nei bando įteigti apeliantė, ši elektroninio susirašinėjimo dalis niekaip nepatvirtina, kad atsakovas A. K. pats bendravo su klientais, turėdamas tikslą juos pervilioti iš apeliantės.
58. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovų pateiktus elektroninius susirašinėjimus, atsakovės UAB Y klientų atsakovei adresuotus raštus, kuriuose teikti paaiškinimai apie jų bendradarbiavimo su atsakove užsimezgimo aplinkybes. Ši byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, o tai, pasak apeliantės, reiškia, kad buvusiems ieškovės klientams apie bylos ginčo dalyką sudarančias aplinkybes galėjo tapti žinoma tik iš pačių atsakovų, kurie tokius raštus ir teikė į bylą.
59. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
60. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 7 d. UAB B elektroninio susirašinėjimo (iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)) su UAB Y (adresuojant bendru atsakovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)), UAB B atstovas D. T. UAB B vardu kreipėsi į atsakovę dėl paslaugos suteikimo (pašarinių priedų konteinerių gabenimo iš Kinijos). Į šį elektroninį paklausimą atsakė atsakovės Klaipėdos filialo vadovas M. M.. Pažymėtina, kad tokią pačią užklausą dėl galimo paslaugų suteikimo atsakovės bendruoju elektroniniu pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) 2016 m. balandžio 3 d siuntė ir kita apeliantės klientė – UAB H, nepatenkanti į apeliantės parengtą 6 perviliotų klientų sąrašą. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos 2017 m. sausio 13 d. informacinės pažymos apie atsakovės pajamas, susijusias su pradiniame ieškinyje apeliantės nurodomais 26 jos klientais, kurie nutraukė bendradarbiavimą su apeliante arba sumažino paslaugų užsakymo apimtis, atsakovė laikotarpiu nuo atsakovo A. K. paskyrimo atsakovės vadovu iki 2016 m. lapkričio 30 d. pajamų iš UAB H negavo. Be to, ir iš pačios apeliantės pateiktos 2016 m. rugsėjo 9 d. pažymos apie pajamas, gautas iš A. K. kuruotų klientų, matyti, kad apeliantė toliau bendravo su UAB H, pajamos iš šios klientės laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. siekė 7 507 Eur, o ankstesniu laikotarpiu, kai atsakovas nebuvo dar nutraukęs darbo santykių, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – 23 643 Eur. Vadinasi, UAB H naudojantis apeliantės UAB X paslaugomis, iš jos gautos pajamos per gretimus 5 mėnesių laikotarpius ženkliai skyrėsi – laikotarpiu, kuomet atsakovas A. K. jau nebedirbo pas apeliantę, iš šios klientės gautos pajamos buvo gerokai mažesnės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo pateiktą situacijos vertinimą, kad apeliantės klientai nebuvo atsakovų pervilioti, o jų skaičiaus ar jų teikiamų užsakymų apimčių sumažėjimas negali būti siejamas su nesąžiningais atsakovų veiksmais.
61. Didelę dalį apeliacinio skundo argumentų apeliantė skyrė teismo išvadų dėl atsakovės UAB Y patirties turėjimo atitinkamoje krovinių vežimo ekspedijavimo srityje ir atsakovų teiktų įrodymų kritikai. Apeliantės teigimu, jos ieškinys buvo grindžiamas ne tuo, kad atsakovė apskritai iki 2016 m. vasario 15 d. neteikė krovinių vežimo ekspedijavimo paslaugų, įskaitant krovinių konteineriuose vežimo jūra ekspedijavimo, ir neturėjo patirties šioje srityje, o būtent tuo, kad atsakovė iki tol faktiškai nėra teikusi multimodalinio krovinių pervežimo organizavimo paslaugų ir būtent šioje srityje neturėjo patirties. Tačiau tiek apeliantės 2016 m. rugsėjo 22 d. pradiniame ieškinyje (17, 18, 55, 71 punktai), tiek 2017 m. balandžio 14 d. patikslintame ieškinyje (14-16, 21, 54, 70 punktai) apeliantė įvardijo kitokius faktus, nei nurodo dabar, t. y. siekė įrodyti ne atsakovės patirties trūkumą multimodalinio krovinių vežimo organizavimo srityje, bet jos patirties trūkumą konteinerių ekspedijavimo srityje. Todėl apeliantės pozicija, kuria ji kritikuoja atsakovų patirtį jūrinių konteinerių ekspedijavimo srityje patvirtinančius įrodymus (UAB Y ir K 2014 m. spalio 20 d. sudarytas susitarimą, tarp UAB Y ir L 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytą neišimtinę atstovavimo sutartį, konosamentus, PVM sąskaitas faktūras ir kt.), nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovės buvusio įdirbio konteinerių ekspedijavimo srityje.
62. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde siekia sumenkinti įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovė, turimos patirties atitinkamoje komercinėje ar ūkinėje veikoje reikšmę bei galimybę ja dalintis su atsakove, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Pati apeliantė, sudarydama 2016 m. vasario 11 d. susitarimą su atsakovu A. K. dėl darbo sutarties nutraukimo, įpareigojo jį saugoti ne tik jos pačios, bet ir dar keturių su ja susijusių įmonių konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį (susitarimo 3.1.2 punktas). Vadinasi, ji pati pripažįsta tokio pobūdžio veikloje, kurią vykdo apeliantė ir atsakovė, susijusių įmonių know-how (praktinė, pažangioji patirtis; gamybinės komercinės paslaptys) reikšmę bei svarbą.
63. Ir galiausia, aptariami apeliantės skundo argumentai, susiję su atitinkamos krovinių gabenimo patirties pas atsakovę nebuvimu, dėl šios priežasties įdarbinant atsakovą A. K., nėra teisiškai reikšmingi situacijoje, kai įrodinėjama nesąžininga konkurencija, atlikta neteisėtai perdavus informaciją apie klientus ir ja pasinaudojus. Tokio pobūdžio argumentai būtų reikšmingi įrodinėjant nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nebuvo sudarytas. Vien tai, kad ūkio subjektas, neturintis konkrečios patirties kurioje nors srityje ar veikloje, pasamdo atitinkamos patirties turintį specialistą (šiuo konkrečiu atveju paskiria vadovą) bei ima teikti analogiškas paslaugas laisvoje rinkoje, nėra neteisėtas veiksmas, jeigu konkuruojama nepažeidžiant įstatymų.
64. Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ar netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių apeliantės ieškinyje nurodomų nuostolių atsiradimą, yra teisinga ir nepaneigta.
Dėl iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
65. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat kelia ir netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl ir dėl tokių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai, kad byloje pateiktuose dokumentuose nurodytos itin ilgos advokato J. Zaronskio pasiruošimo teismo posėdžiams trukmės ar kad tokiu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu buvo siekiama pateisinti advokato kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidas, kurios paprastai nėra priteisiamos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jos samprotavimai. Pirmosios instancijos teismas sprendime itin detaliai aprašė ir motyvavo iš apeliantės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, be kita ko, vertindamas ir teismo posėdžių bei pasirengimo jiems trukmę, neretai sumažindamas apskaičiuotą už pasirengimą teismo posėdžiams trukmę.
67. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl taikytino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.17 papunktyje nurodyto tarifo, skaičiuojant kompensuotiną bylinėjimosi išlaidų dydį už atsakovų rašytinių paaiškinimų parengimą, ar su išlaidų mažinimu, atsižvelgiant į paaiškinimų turinį. Rekomendacijų 8.17 papunktis apima tik tų procesinių dokumentų teismui teikimą, kurie nėra tiesiogiai įvardyti Rekomendacijų 8.16 papunktyje, o dokumentams, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas būtent Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytas tarifas.
68. Teisėjų kolegija kaip visiškai nepagrįstus atmeta ir tokius apeliantės samprotavimus, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas neįvertino kasacinio teismo proceso baigties, kuriame atsakovų atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir advokato J. Zaronskio teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmą kartą, negali būti laikomi tinkamai atliktais. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į visos bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016). Analogiškai turėtų būti vertinami ir tie atvejai, kai kasacinis teismas panaikina ne tik apeliacinės instancijos teismo, tačiau ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
69. Kasacinis teismas, plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
70. Taigi, bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, paskirstomos pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą. Šiuo atveju ieškinys pirmosios instancijos teisme atmestas visiškai. Aplinkybė, kad ši byla instancine tvarka nagrinėjama nebe pirmą kartą, negali paneigti ginčą laimėjusios šalies teisės į bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmą kartą, atlyginimą. Teismui paskirstant bylinėjimosi išlaidas, jos yra paskirstomos už visą (tos pačios bylos) procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės atsakovei priteisė visas šios bylos procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.
71. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.
72. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu iš apeliantės atsakovei UAB Y buvo priteista 7 229,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi – dar 1 079 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovei iš apeliantės buvo priteista 8 308,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantės pateiktas ir teisėjų kolegijos priimtas 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 8 308,75 Eur suma apeliantei buvo sumokėta. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovei UAB Y priteista 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir apeliacinio skundo argumentų, tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino, nes pati apeliantė tokių duomenų teismui ir nebuvo pateikusi.
73. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas netaiko CPK 762 straipsnyje nustatytos sprendimo vykdymo atgręžimo taisyklės, nes tam nėra faktinio pagrindo – šio ginčo išnagrinėjimo rezultatas lieka nepakitęs (jis yra išspręstas atsakovų naudai), tačiau apeliantės atsakovei sumokėtą 8 308,75 Eur sumą įskaito į atsakovei iš apeliantės buvusią priteistą 13 871,83 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslintina, nurodant, kad atsakovei iš apeliantės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5 563,08 Eur (CPK 328 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame apeliacinės instancijos teisme
74. Atsakovė UAB Y prašo priteisti iš apeliantės 3 194,40 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliantei, atitinkamai, tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju prašymą pateikusios atsakovės, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.
75. Tačiau pagal Rekomendacijas maksimali rekomenduojamų priteisti išlaidų suma yra 1 765,40 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas). Teisėjų kolegijos vertimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, kadangi byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama jau nebe pirmą kartą, taigi visos faktinės ginčo aplinkybės atsiliepimą į apeliacinį skundą parengusiam advokatui gerai žinomos, jokių naujų ginčo aspektų pakartotiniame apeliaciniame procese nekilo. Todėl iš apeliantės atsakovei priteistina maksimali rekomenduojama, t. y. 1 765,40 Eur, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Y priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį ir nurodant, kad iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Y (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisiamos 5 563,08 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Y (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 765,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 40 centų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.