Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovus UAB „CF&S Lithuania“ ir A. K. nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su UAB „Baltkonta“ veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: įpareigoti atsakovus nutraukti UAB „Baltkonta“ informacijos, kuri laikoma UAB „Baltkonta“ komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija naudojimą bei turimą tokią informaciją sunaikinti, įpareigoti atsakovus nutraukti UAB „Baltkonta“ darbuotojų viliojimą; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 23 227,63 Eur negautų pajamų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ 8 178 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, jog UAB „CF&S Lithuania“, įdarbinusi buvusį ieškovės darbuotoją A. K., ėmėsi aktyvių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija. Pirminė ir pagrindinė ieškovės veikla buvo ir išlieka multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Atsakovas A. K. nuo 2008 m. lapkričio 18 d. pradėjo dirbti pas ieškovę vadybininku, nuo 2015 m. liepos 9 d. – direktoriaus pavaduotoju, konteinerių ekspedijavimo skyriaus vadovu. Atsakovas 2016 m. vasario 11 d. nutraukė darbo sutartį ir kitą dieną buvo paskirtas atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – direktoriumi.Atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ yra ieškovės konkurentė, nes teikia krovinių gabenimo paslaugas ir veikia tose pačiose rinkose. Ieškovės darbuotojui perėjus į UAB „CF&S Lithuania“, pastaroji pradėjo teikti analogiškas paslaugas šešiems ieškovės klientams, todėl staigiai krito ieškovės užsakymai ir gaunamos pajamos iš klientų. Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iš savo klientų UAB „Juodeliai“, UAB „Sausumos laivai“, Gardatrans Ltd, SIA „Ace Cargo“, OOO „D-Trans“ negavo 252 749 Eur pajamų. Pagal negautų pajamų sumą apskaičiuota pelno marža sudaro 9,19 proc. ir yra lygi 23 227,63 Eur. Ši suma pripažintina ieškovės negautu grynuoju pelnu.Atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ pajamos iš buvusios ieškovės klientės UAB „Imlitex“ nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 192 447 Eur. Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis 2015 m. jos iš paslaugų pardavimo gauta turtinė nauda sudarė 4,25 proc., todėl atsakovės gauta turtinė nauda (nepagrįstas praturtėjimas) iš UAB „Imlitex“ gautų pajamų sudaro 8 178 Eur (192 447 Eur x 4,25 proc.). Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ konteinerių ekspedijavimo rinkoje veikia nuo pat įsteigimo, kaip ir visa įmonių grupė CF&S. Ieškovės klientai patys kreipėsi į atsakovę dėl konkretaus krovinio pervežimo, teiraudamiesi jo kainos. Todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė po A. K. įdarbinimo iš karto pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi ir pradėjo nesąžiningai konkuruoti su ieškove konteinerių ekspedijavimo rinkoje.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovų UAB „CF&S Lithuania“ ir A. K. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovei UAB „CF&S Lithuania“ iš ieškovės UAB „Baltkonta“ priteisė 7 229,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog pirminė ir pagrindinė ieškovės veikla buvo ir yra multimodalinių pervežimų konteineriais organizavimas. Įmonė plėtė veiklą ekspedijuodama multimodalinius negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių pervežimus. Įsitvirtinusi negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių rinkoje, 2010 metais spalio mėnesį įmonė įsigijo pirmąsias transporto priemones ir gavo licenciją tarptautiniam gabenimui keliais. Šiuo metu bendrovė taip pat gabena įvairius negabaritinius, sunkiasvorius bei standartinius krovinius (įrengimus, ratinę techniką, betono konstrukcijas, konteinerius ir kt.) į (iš) Skandinaviją, Baltijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, Baltarusiją ir kitas šalis. Atsakovas A. K. nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. dirbdamas vadybininku ir vadovaudamasis ieškovės direktoriaus 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D-8 patvirtintais Vadybininko pareiginiais nuostatais Nr. 3, su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai, buvo atsakingas, įskaitant, bet neapsiribojant, už kvalifikuotas konsultacijas ir klientų informavimą apie įmonės teikiamas paslaugas, kontaktų su esamais klientais palaikymą, santykių su aptarnaujamų kompanijų klientais užtikrinimą, rinkos tyrimo atlikimą, kontaktų su verslo partneriais užmezgimą, informacijos reikalingos ryšiams plėsti parengimą, informacijos apie klientų pageidavimus, poreikius ir pretenzijas rinkimą bei pateikimą įmonės administracijai. Nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. sausio 2 d. atsakovas A. K., dirbdamas pardavimų vadovu ir vadovaudamasis ieškovės direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D-2,5 patvirtinta Pardavimų vadovo pareigine instrukcija Nr. 5, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai, buvo atsakingas, įskaitant, bet neapsiribojant, už pardavimų veiklos organizavimą ir kontroliavimą, darbą su esamais ir potencialiais klientais ir užsakovais bei jų paiešką, tikslinės rinkos stebėjimą ir efektyvų reagavimą į pokyčius, konkurentų veiksmų prognozavimą ir tyrimą. Nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. liepos 9 d. atsakovas A. K., dirbdamas direktoriaus pavaduotoju ir vadovaudamasis ieškovės direktoriaus 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D-8 patvirtintais Direktoriaus pavaduotojo pareiginiais nuostatais Nr. 2, su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai, buvo atsakingas, įskaitant, bet neapsiribojant, už perspektyvių priemonių, reikalingų įmonės vystymui, nustatymą ir organizavimą, bendradarbiavimą su akcininkais, įgyvendinant projektus, susijusius su įmonės ūkine veikla, verslo plėtojimo galimybių analizavimą. Tapačios pareigos atsakovui A. K. buvo nustatytos ir dirbant direktoriaus pavaduotoju, konteinerių skyriaus vadovu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d.Teismas, vertindamas ieškovės argumentą, jog atsakovas A. K. perviliojo buvusią ieškovės darbuotoją K. S. dirbti UAB „Transocean Lietuva“, pažymėjo, jog ieškovė nepaaiškino, kaip ši faktinė aplinkybė konkrečiai susijusi su šia byla. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas A. K. yra susijęs tam tikrais teisiniais santykiais su UAB „Transocean Lietuva“, šioje bendrovėje atsakovas nedirba, jai nevadovauja bei nėra jos akcininku. Aplinkybė, kad UAB „Transocean Lietuva“ ir atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ priklauso tai pačiai holdingo įmonių grupei, nepatvirtina fakto, kad atsakovas A. K. perviliojo buvusią ieškovės darbuotoją. Ieškovė neįrodinėja, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu atsakovas A. K. galėjo vilioti ieškovės darbuotoją A. D., tik apsiriboja deklaratyviais teiginiais. Byloje esančioje 2016 m. spalio 17 d. pažymoje apie mokėtiną darbo užmokestį, kuriame nurodyti visi atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ darbuotojai, nėra K. S. bei A. D.. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovai perviliojo ieškovės darbuotojus, yra neįrodyti. Ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad egzistuoja antroji nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąlyga – nesąžiningas konfidencialios informacijos panaudojimas siekiant naudos. Ieškovė, pagal proceso taisykles turėdama pareigą pateikti įrodymus, nepateikia jokių konkrečių duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija, siekdami pervilioti ieškovės klientus. Vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas dėl sumažėjusios ieškovės apyvartos nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat nepagrindžia priežastinio ryšio tarp sumažėjusios ieškovės apyvartos ir ieškovės nurodomų neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsakovų teismui pateikti įrodymai – elektroniniai susirašinėjimai, rašytiniai paaiškinimai, kurie pagrindžia, kad visos 7 įmonės, kurioms atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ teikė krovinių ekspedijavimo ir logistikos paslaugas, į atsakovę kreipėsi pačios su paklausimais dėl krovinių pervežimo kainos ir galimybės bendradarbiauti. Taigi atsakovės pateikti duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovės komercine paslaptimi atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir tokiu būdu perviliojo ieškovės klientus. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ pradėjo teikti konteinerių ekspedijavimo paslaugas tik nuo 2016 m. vasario 12 d., t. y. po atsakovo A. K. įsidarbinimo pas atsakovę. Konteinerių ekspedijavimo rinkoje atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ veikia nuo pat įsisteigimo, kaip ir visa įmonių grupė CF&S. Elektroninis susirašinėjimas su JC Logistics Service Ltd. Shanghai branch bei susitarimas su JC Logistics Service Ltd. Shanghai branch dėl 28 konteinerių ekspedijavimo patvirtina, kad dar 2014 m. spalio 20 d. atsakovė su JC Logistics Service Ltd. Shanghai branch susitarė (bendravo) dėl konteinerių ekspedijavimo paslaugų teikimo. Ieškovė nepateikė jokių esminių įrodymų ar argumentų, kurie leistų preziumuoti atsakovų neteisėtus veiksmus. Negautų pajamų dydį ieškovė apskaičiuoja pagal pateiktą 2017 m. balandžio 13 d. pažymą apie pajamas iš A. K. kuruotų klientų. Ieškovė mano, kad pajamos iš aukščiau minimų 5 klientų nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. turėtų būti tolygios pajamoms, gautoms nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Teismas pripažino, kad negalima teigti, jog per skirtingus tos pačios trukmės ataskaitinius laikotarpius apyvarta iš tų pačių klientų yra bei turi būti lygi, t. y. vienoda. Veiklos pelnas priklauso nuo eilės dedamųjų: ekonominė situacija, besikeičianti kainodara, t. t. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sumažėjusių užsakymų skaičių, t. y. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad ieškovė po atsakovo A. K. įsidarbinimo pas atsakovę gavo mažiau užsakymų iš aukščiau minėtų 5 klientų nei per tą patį laikotarpį iki darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Nepateikus minimų ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindžiančių duomenų, darytina išvada, jog galbūt užsakymų skaičius nepasikeitė, o tik pasikeitė krovinių apimtys, kas galėjo sąlygoti sumažėjusias pajamas, o kartu ir pelną. Pareiga įrodyti ieškovės minimus faktus, tenka jai pačiai. Panašiai pasisakytina ir apie žmogiškuosius išteklius. Nepateikta duomenų, kaip kiti asmenys (asmuo) gebėjo toliau atlikti pareigas ir (ar) bendradarbiauti su anksčiau atsakovo A. K. kuruotais klientais. Ieškovė atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ gautas pajamas nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. iš kliento UAB „lmlitex“ prilygina nepagrįstam praturtėjimui. Siekiant pagrįsti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą reikia įrodyti visas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas, įtvirtintas tiek CK 6.242 straipsnyje, tiek išplėtotas kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Ieškovė neįrodė nei vienos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų.

Ieškovė UAB „Baltkonta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai atsakovams dėl negautų pajamų (gautos turtinės naudos), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista iš ieškovės atsakovams 7 229,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovų solidariai 23 227,63 Eur ieškovės negautų pajamų, iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ 8 178 Eur gautos turtinės naudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tai, koks buvo tikrasis atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ įdirbis (verslo praktika) jūrinių konteinerių pervežimo srityje iki tol, kol šioje bendrovėje direktoriumi nuo 2016 m. vasario 17 d. nepradėjo dirbti atsakovas A. K.. Teismo nurodyta aplinkybė, jog konteinerių pervežimo srityje veikia įmonių grupė CF&S, kuriai priklauso atsakovė UAB „CF&S Lithuania“, neturi jokios teisinės reikšmės, nes ieškovė reikalavimus, grindžiamus KĮ ir CK nuostatomis, pareiškė ne įmonių grupei CF&S, o konkrečiam ūkio subjektui – atsakovei UAB „CF&S Lithuania“. Be to, nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad iki 2016 m. vasario 12 d. tokio pobūdžio paslaugas teikė ir atsakovė. Teismo nurodyta 2014 m. spalio 20 d. neišimtinė atstovavimo sutartis, sudaryta JC Logistics Service Ltd Shanghai branch ir atsakovės UAB „CF&S Lithuania“, kuria susitariama tik dėl ją sudariusių asmenų bendradarbiavimo ateityje, neįrodo, kad šios sutarties pagrindu atsakovė nurodytai užsienio šalies įmonei faktiškai suteikė bent vieną krovinių ekspedijavimo konteineriais paslaugą. Atsakovai nepateikė nė vieno šios sutarties vykdymo dokumento (krovinio vežimo važtaraščio), pasirašyto užsakovo, taip pat nė vieno užsakovo užsakymo, nė vienos atsakovės išrašytos sąskaitos už šios įmonės suteiktas paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad 2014 m. spalio 20 d. Neišimtinės atstovavimo sutarties pagrindu atsakovė užsienio šalies įmonei JC Logistics Service Ltd Shanghai branch būtų suteikusi jūrinių konteinerių ekspedijavimo paslaugų. Teismas neatsižvelgė į nurodytos sutarties priedą A, kuriame nurodama tik apie krovinio gabenimą maršrutu: Klaipėda – Smurgainys ir Klaipėda – Borisovas. Šis priedas patvirtina ne susitarimą dėl krovinio pervežimo jūriniu transportu, o tik susitarimą dėl krovinio pervežimo kita transporto rūšimi (keliais/geležinkeliu). Ieškovė neginčijo, kad krovinių pervežimu kelių ar geležinkelių transportu UAB „CF&S Lithuania“ iki A. K. įsidarbinimo šioje bendrovėje užsiiminėjo. Būtent šį faktą ir patvirtina 2014 m. spalio 20 d. sutarties priedas A, kuris tuo pačiu savo turiniu nepatvirtina konteinerių pervežimo jūriniu transportu organizavimo (ekspedicijos) paslaugos suteikimo nurodytai užsienio šalies įmonei.Vien nurodytas priedas A taip pat negali patvirtinti tokios jame aptartos paslaugos suteikimo užsakovui fakto. JC Logistics Service Ltd Shanghai branch ir atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ 2015 m. rugsėjo 11d. sudaryta Neišimtinė atstovavimo sutartis taip pat nepatvirtina, kad joje nurodytas paslaugas atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ faktiškai suteikė. Jos sąlygos neatskleidžia, koks yra tokios paslaugos turinys ir ar ji gali būti laikoma krovinių ekspedicija, kaip ši paslauga apibrėžiama CK 6.824 straipsnyje. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų elektroniniu susirašinėjimu, nes jo turinys neatskleidžia, apie kokias konkrečias skolas yra kalbama, koks jų atsiradimo pagrindas, ar tai susiję su 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartyje nurodytų krovinių ekspedicija, ar su kitų paslaugų teikimu. Atsakovų pateikti duomenys patvirtina tik tai, jog UAB „CF&S Lithuania“ įdirbis pasireiškė iš viso tik dviejų sutarčių vykdymu ir tik vienintelio kliento (užsakovo) – užsienio įmonės JC Logistics Service Ltd Shanghai branch - atžvilgiu. Todėl atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ iš esmės atsitiktinio įdirbio konteinerių ekspedijavimo paslaugos rinkoje negalima net lyginti su ieškovės ilgalaikiu ir nepertraukiamu įdirbiu šioje rinkoje. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ iki atsakovo A. K. įsidarbinimo 2016 m. vasario 17 d., konteinerių ekspedijavimo paslaugų apskritai neteikė, o pagal teismo sprendimą šioje srityje nevykdė ūkinės-komercinės veiklos tokia apimtimi, kokią pradėjo vykdyti į bendrovę atėjus dirbti atsakovui. Byloje yra įrodymai, jog nuo 2016 m. vasario 12 d. A. K. tapus UAB „CF&S Lithuania“ valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. – šios bendrovės direktoriumi, atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ netrukus per pakankamai trumpą laiko tarpą pradėjo teikti konteinerių ekspedijavimo paslaugas 6 ieškovės klientams: UAB „Juodeliai“, UAB „Sausumos laivai“, UAB „Imlitex“, Gardatrans Ltd, SIA „Ace Cargo“, OOO „D-Trans“. Šiems klientams iki 2016 m. vasario 12 d. jūrinių konteinerių ekspedijavimo paslaugas teikė ieškovė, juos kuravo A. K.. Visi nurodyti klientai buvo mokūs ir ilgalaikiai. Byloje esanti 2017 m. sausio 13 d. pažyma patvirtina, jog atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ pajamos, gautos iš klientų nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė bendrą 509 023 Eur sumą be PVM. Ieškovės ir A. K. 2008 m. lapkričio 18 d. sudarytos darbo sutarties 7 punkte buvo įtvirtintas aiškus atsakovo A. K. konfidencialumo įsipareigojimas. Ieškovė su atsakovu A. K. 2011 m. vasario 7 d. sudarė Konfidencialumo sutartį. Atsakovas A. K. buvo raštu pasirašytinai supažindintas su ieškovės Darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 1.3 punkte taip pat aiškiai buvo apibrėžiama, kad įmonės darbuotojai saugo įmonės ūkines-komercines paslaptis – žinias apie potencialius komercinius partnerius, klientų, tarpininkų sąrašus, žinias apie komercinius ryšius. A. K. disponavo išsamia informacija apie ieškovės klientus, įskaitant specifinius duomenis apie juos – jūrinių konteinerių ekspedijavimo paslaugų užsakovus. Akivaizdu, kad ūkio subjekto disponavimas tokia kito ūkio subjekto veikloje reikšminga informacija palengvina jo galimybes konkuruoti su tuo kitu ūkio subjektu, veikiančiu toje pačioje ūkinės - komercinės veiklos srityje (rinkoje). Byloje nagrinėjamu atveju informacija su tokiais duomenimis laikytina ieškovės komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Ieškovė dėjo protingas pastangas tokiai informacijai išsaugoti. Atsakovas A. K., 2016 m. vasario 11 d. nutraukęs darbo sutartį su ieškove, kitą dieną, tai yra 2016 m. vasario 12 d. tapo konkuruojančios įmonės UAB „CF&S Lithuania“ valdybos nariu, o nuo 2016 m. vasario 17 d. - šios bendrovės direktoriumi, t. y. tapo ne eiliniu ieškovės konkurentės darbuotoju, o jos vadovu. Netrukus po to UAB „CF&S Lithuania“, iki tol iš esmės neužsiimdama jūrinių konteinerių ekspedijavimu, pradėjo teikti būtent tokias paslaugas ne vienam, o iš karto net 6 ieškovės klientams, kurie buvo paties atsakovo A. K. anksčiau kuruoti. Atsakovas A. K. turėjo galimybę (galėjo) pasiūlyti klientams patrauklesnes sąlygas, negu galėjo pasiūlyti ieškovė. Teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, jog atsakovas A. K. 2016 m. vasario 17 d. pradėjo vadovauti atsakovei UAB „CF&S Lithuania“, kurios finansinė padėtis buvo sudėtinga: tuo metu šios bendrovės turto vertė sudarė 287 486 Eur, kai tuo tarpu įsipareigojimai siekė 377 403 Eur, grynasis nuostolis sudarė 145 991 Eur. Akivaizdu, kad atsakovui A. K., siekiant pakeisti tokią situaciją, reikėjo pakankamai greitų naujų klientų užsakymų, o tam pasitarnauti pirmiausia galėjo jo turima informacija apie tuos klientus, su kuriais jis dirbo. Pagal bylos duomenis iki 2016 m. vasario 12 d. nė vienas iš klientų nebendradarbiavo su atsakove. Todėl 6 klientų, kurie anksčiau teikė pakankamai didelį (didelės vertės) užsakymų kiekį ieškovei, bendradarbiavimo su atsakove UAB „CF&S Lithuania“ pradžia sietina tik su buvusio ieškovės darbuotojo A. K. įsidarbinimu šioje bendrovėje. Atsakovų pateikta 2017 m. sausio 13 d. pažyma patvirtina, jog UAB „CF&S Lithuania“ pajamos, gautos iš 6 klientų, 2016 metais per 9,5 mėnesio laikotarpį sudarė 509 023 Eur, kai jokių pajamų iš nurodytų klientų iki 2016 m. vasario 12 d. atsakovė neturėjo. Ieškovė pateikė duomenis, kad pagal paties atsakovo A. K. 2015 m. gruodžio 11 d. ieškovės direktoriui pateiktus planuojamus paslaugų pardavimus 2016 metams buvo planuota, kad, pavyzdžiui: UAB „Juodeliai“ ieškovės metinis pardavimas sieks 540 000 Eur, o pelno marža sudarys 31 200 Eur, tuo tarpu ieškovės pajamos iš nurodyto kliento nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 0,00 Eur. Visiškai nutrūko ne tik ieškovės bendradarbiavimas su UAB „Juodeliai“, bet ir su klientais OOO „D-Trans“, SIA „Ace Cargo“, o su kitais klientais itin sumažėjo. Iš viso per nurodytą laikotarpį iš UAB „Juodeliai“, UAB „Sausumos laivai“, Gardatrans Ltd, SIA „Ace Cargo“, OOO „D-Trans“ ieškovė negavo 252 749 Eur pajamų. Teismas turėjo pripažinti, jog tokie bendradarbiavimo tarp ieškovės ir klientų pasikeitimai buvo neatsitiktiniai, o nulemti būtent atsakovo A. K. objektyviai turėtos galimybės pasinaudoti turima ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Teismas turėjo pakankamai duomenų konstatuoti, jog atsakovei UAB „CF&S Lithuania“ ne tik buvo neteisėtai atsakovo A. K. atskleista ieškovės komercinė paslaptis, bet ir tai, kad tokia informacija neteisėtai atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ veikloje buvo pasinaudota, siekiant nesąžiningai konkuruoti su ieškove.Aplinkybė, jog ieškovė neturėjo ilgalaikių ir išimtinių bendradarbiavimo (krovinių ekspedicijos) sutarčių su klientais, savaime nepaneigia ieškovės komercinės paslapties neteisėto atskleidimo ir pasinaudojimo ja fakto. Taip pat aplinkybė, jog ieškovė su atsakovu A. K. nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, irgi nepašalina atsakovui A. K. tenkančios pareigos vykdymo. Teismas turėjo pripažinti, jog atsakovui A. K. kyla civilinė atsakomybė pagal darbo sutartį, nes jo įsipareigojimas neatskleisti (neperduoti) kitiems asmenims ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos liko galioti ir po darbo sutarties pabaigos. Atsakovei UAB „CF&S Lithuania“ kyla civilinė atsakomybė iš delikto, nes ji neteisėtai įgijo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir ją neteisėtai panaudojo, siekdama nesąžiningai konkuruoti su ieškove, tai yra siekdama gauti neteisėtos turtinės naudos ieškovės sąskaita. Teismas ginčo santykiui netinkamai taikė KĮ 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 5 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 1 dalies 3 punktą, 4 dalį, CK 1.116 straipsnio 1, 4 dalis.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis nagrinėjo bylą, kurioje ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovams dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šios kategorijos civilinėse bylose egzistuoja tam tikra įrodinėjimo specifika, į kurią ne kartą savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį ir kasacinis teismas. Tokiose bylose iš esmės dažniausia teismui tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo ieškovo klientus. Šios kategorijos bylą nagrinėjančio teismo argumentacija, jog ieškovė (komercinės paslapties savininkė) nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovė (juridinis asmuo) iš buvusių ieškovės darbuotojų pasinaudojo, kokia nors jai žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės klientus, reiškia per aukšto įrodinėjimo standarto nepagrįstą taikymą šios kategorijos bylose.Teismas pažeidė CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių reikalavimus bei priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija, siekdami pervilioti ieškovės klientus, yra nepagrįsta byloje surinktų duomenų visuma. Tokiais teiginiais teismas taikė ieškovei akivaizdžiai per aukštą įrodinėjimo šios kategorijos bylose standartą. Pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ perėmė dalį ieškovės klientų (6 klientus), kuriuos atsakovas A. K. žinojo ir su kuriais bendravo, vykdydamas darbo funkcijas pas ieškovę. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose Nr. 3K-3-485/2007, 3K-3-326/2012, 3K-3- 447/2014, 3K-3-524/2014.Atsakovai pateikė tik du susitarimus su vienintele užsienio šalies įmone JC Logistics Service Ltd Shanghai branch, kuriais bandė įrodinėti jūrinių konteinerių ekspedicijos vykdymą iki 2016 m. vasario 12 d. Tačiau atsakovai nepateikė nė vieno sutarčių, sudarytų JC Logistics Service Ltd Shanghai branch, įvykdymo dokumento (krovinio vežimo važtaraščio), pasirašyto užsakovo, nė vieno užsakovo užsakymo, nei vienos atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ išrašytos sąskaitos-faktūros už šios įmonės paminėtai užsienio šalies įmonei suteiktas paslaugas. Tokie dokumentai sudaromi rašytine forma (CPK 1.73, 1.76 straipsniai). Pareiga tokius įrodymus pateikti nagrinėjamoje byloje tenka atsakovams. Šių įrodymų nepateikus, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ konteinerių ekspedijavimo paslaugas teikė nurodytai užsienio šalies įmonei. Bylos duomenų visuma iš tikrųjų nepaneigia ieškovės argumentų, kad atsakovė pradėjo teikti jūrinių konteinerių ekspedijavimo paslaugas tik nuo atsakovo A. K. įsidarbinimo.Teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė tai aplinkybei, jog pagal atsakovų pateiktus elektroninius susirašinėjimus, rašytinius patvirtinimus visi nagrinėjami ieškovės klientai patys kreipėsi su paklausimais į atsakovę UAB „CF&S Lithuania“ dėl krovinių pervežimo ir galimybės bendradarbiauti. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ neteisėtai įgijo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir ja pasinaudojo, pradėdama teikti paslaugas ieškovės klientams, tuo pačiu juos perviliodama (perimdama) iš ieškovės. Ieškovės galimybės gauti ir pateikti visus atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ elektroninio susirašinėjimo duomenis su klientais, kurie liudytų apie aplinkybes, kuriomis toks bendradarbiavimas tarp jų prasidėjo, yra pakankamai ribotos, nes tokie duomenys ieškovei nėra prieinami. Be to, teismas neleido ieškovei gauti tokių duomenų įrodymų užtikrinimo tvarka, nutartimi atmesdamas dėl to ieškovės pareikštą prašymą.Atsakovų 2016 m. lapkričio 7 d. pateiktų elektroninio susirašinėjimo duomenų turinys patvirtina, jog tai yra atsakovų selektyviai (atskirai) parinkti duomenys, kurie iš esmės liudija tik apie tam tikrą, be to, jau pažengusį į priekį, bendravimo su klientais etapą. Vadinasi, atsakovai tikslingai vengė pateikti elektroninio surašinėjimo su klientais duomenis, visapusiškai atskleidžiančius aplinkybes, susijusias su pageidaujamo bendradarbiavimo pradžia, klientų poreikiais, lūkesčiais ir tikrosiomis priežastimis, kodėl kreiptasi būtent į atsakovę UAB „CF&S Lithuania“. Atsakovai bandė sudaryti įspūdį, jog klientai kreipėsi į šią įmonę bendraisiais įmonės kontaktais (elektroniniais paštais), o ne per atsakovą A. K.. Tačiau aplinkybę apie atsakovo A. K. nedalyvavimą, klientams bandant užmegzti santykius su UAB „CF&S Lithuania“, paneigia ieškovės pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys, kurie patvirtina, jog klientų užsakymai per klaidą buvo atsiųsti būtent atsakovui A. K. jo buvusiu darbo pas ieškovę elektroninio pašto adresu. Ieškovės partnerio T. S. 2017 m. vasario 6 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovas A. K. teiravosi dėl galimybės organizuoti krovinių ekspediciją per „Samskip“, atskirai pažymint, jog ieškovės klientą UAB „Imlitex“ jis perims į UAB „CF&S Lithuania“. Atsakovai taip ir neatsakė į klausimą, kodėl klientai kreipėsi būtent į UAB „CF&S Lithuania“, kuri klientams aktualia jūrinių konteinerių ekspedijavimo veikla iki tol apskritai neužsiėmė, arba užsiėmė tik epizodiškai, bendradarbiaudama su JC Logistics Service Ltd Shanghai branch. Byloje nėra duomenų, jog apie tokių paslaugų teikimą klientai sužinojo iš nurodytos užsienio šalies įmonės. Nurodyti duomenys nėra visuotinai žinoma informacija ir nėra visuotinai prieinami kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad apie galimybę teikti jūrinių krovinių ekspedijavimo paslaugas pačius klientus galėjo informuoti tik pati atsakovė UAB „CF&S Lithuania“, tuo tarpu tai galėjo būti padaryta tik su atsakovo A. K. valia. Teismas ieškovės pateiktus duomenis dėl negautų pajamų dydžio ir jo apskaičiavimo pripažino netinkamais, remdamasis vien atsakovų teiginiais apie besikeičiančią ieškovės apyvartą, apie tai, jog aptariamos ieškovės veiklos pelnas priklauso nuo eilės dedamųjų (ekonominės situacijos, nebesikeičiančios kainodaros), apie galbūt užsakymų ieškovei skaičiaus nepasikeitimą, o krovinių apimčių pasikeitimą, apie ieškovės žmogiškuosius išteklius. Atsakovai privalėjo pagrįsti atitinkamais įrodymais savo teiginius, tačiau jų nepateikė. Todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ne įrodymais, o atsakovų teiginiais (asmeninėmis nuomonėmis), kurių nepagrindžia bylos medžiaga, taip pat prielaidomis, kuriomis pagal CPK teisės normas joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Atsakovai turėjo konkrečiai nurodyti, kokiu mastu jų įvardyti veiksniai (aplinkybės) darė įtaką ieškovės galimybėms po atsakovo A. K. išėjimo iš darbo turėti tą patį pajamų iš klientų lygį, kurį ieškovė turėjo iki tol. Jeigu ieškovės veiklai ir jos rezultatams įtaką darė sezoniškumas, tai teismas turėjo galimybę apskaičiuoti ieškovės negautų pajamų vidurkį (medianą) už vieną mėnesį ir pagal tai spręsti apie ieškovės negautų pajamų dydį per 9,5 mėnesio laikotarpį. Tačiau teismas to nepadarė. Atsakovų teiginius apie besikeičiančią padėtį nagrinėjamų paslaugų rinkoje, besikeičiančią kainodarą paneigia pačios UAB „CF&S Lithuania“ veiksmai, kuomet 2016 m. per 9,5 mėnesio laikotarpį iš klientų gavo 509 023 Eur be PVM dydžio pajamų, kurios iš esmės atitiko tas pajamas (531 462 Eur be PVM), gautas ieškovės iš klientų per tokios pat trukmės ankstesnį laikotarpį.Teismas nepaaiškino, kaip atsakovo A. K. išėjimas iš darbo neigiamai paveikė ieškovės gebėjimus ir galimybes toliau užtikrinti tinkamą jūrinių krovinių ekspedijavimo paslaugos teikimą ieškovės klientams (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalią). Dėl to teismo išvada apie ieškovės žmogiškųjų išteklių nepakankamumą ir netinkamumą taip pat nėra pagrįsta bylos medžiaga.Ieškovė reikalavimus dėl gautos turtinės naudos (nepagrįsto praturtėjimo) priteisimo grindė CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, kuri taikytina civilinės atsakomybės taikymo atveju. Aplinkybė, jog CK 1.116 straipsnio 4 dalyje yra pavartota nepagrįsto praturtėjimo sąvoka, kuri vartojama ir kasacinio teismo precedentuose, priimtuose ginčuose dėl nuostolių, padarytų neteisėtai įgijus ir panaudojus komercinę paslaptį sudarančią informaciją, per se nereiškia, kad šioje byloje ieškovė privalėjo įrodinėti CK 6.242 straipsnyje įtvirtintas prielaidas. Teismo pozicija šiuo klausimu neatitinka CK 6.249 straipsnio 2 dalies, pagal kurią atsakingo asmens neteisėtais veiksmais gauta nauda iš esmės yra nukentėjusiojo asmens negautos pajamos, prasmės, CK 6.249 straipsnio 2 dalies santykio su šio straipsnio 1 dalimi, taip pat su CK 6.245 straipsnio 1 dalyje pateikta civilinės atsakomybės samprata. Lietuvos įstatymų leidėjas, CK 1.116 straipsnio 4 dalyje pavartodamas nepagrįsto praturtėjimo sąvoką, ją siekė pavartoti ne CK 6.242 straipsnio taikymo kontekste, o CK 6.245, 6.249 straipsnių taikymo kontekste. Todėl atsakovai yra visiškai neteisūs, teigdami, kad ieškovė patirtą žalą grindžia ne tik nuostolių institutu, bet ir vertina kaip atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikos, kuri leistų daryti tokią išvadą, kurią aptariamuoju klausimu padarė teismas, nenurodė nei atsakovai, nei pats teismas. Todėl darytina išvada, kad tokia kasacinio teismo praktika ir neegzistuoja. Ieškovės apskaičiuotos iš atsakovės UAB „CF&SLithuania“ priteistinos 8 178 Eur gautos turtinės naudos (nepagrįsto praturtėjimo) dydžio apskaičiavimo pagrįstumo atsakovai neginčijo, todėl teismas turėjo tenkinti šį reikalavimą.Ieškovė pateikė savo finansinės apskaitos duomenis apie paslaugas, teiktas klientams analogiškos trukmės artimiausiu laikotarpiu, tokių paslaugų vertes, taip pat duomenis apie ieškovės tuomet gauto pelno maržą (pelno maržos vidurkį). Tokie įrodymai atitinka tas CPK teisės normose įtvirtintas įrodinėjimo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisykles, pagal kurias bylose dėl padarytos žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas priteistinos žalos dydžio nustatymo klausimas. Atsakovai pateikė duomenis apie per analogiškos trukmės laikotarpį klientams suteiktų paslaugų vertę, gautas pajamas, pagal kuriuos teismas galėjo apskaičiuoti ieškovės dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų negauto gryno pelno dydį, taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismui egzistavo pakankamas pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų 23 227,63 Eur negautų pajamų (CPK 185 straipsnis).Atsiliepimu į ieškovės UAB „Baltkonta“ apeliacinį skundą atsakovai UAB „CF&S Lithuania“ ir A. K. nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ teikė multimodalinių krovinių pervežimo paslaugas dar iki 2016 m. vasario 12 d. Atsakovė, pažymėdama įmonių grupės CF&S veiklos spektrą bei mastą, būtent ir norėjo akcentuoti, jog atsakovė pradėjo veikti multimodalinių krovinių pervežimo paslaugų rinkoje perėmusi know-how iš įmonių grupėje CF&S veikiančių bendrovių. Atsakovė buvo įsteigta 2013 m. ir iki A. K. įsidarbinimo, jau buvo gerokai įsitvirtinusi logistikos ir krovinių ekspedijavimo rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarptautinė įmonių grupė CF&S savo veiklą pradėjo dar 1997 m., todėl akivaizdu, jog įmonių grupė per 20 metų laikotarpį yra sukaupusi pakankamai įdirbio multimodalinių krovinių ekspedijavimo rinkoje. Įmonių grupės geroji verslo praktika būtent ir buvo perduota atsakovei. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė pradėjo teikti multimodalinių krovinių ekspedijavimo paslaugas tik nuo 2016 m. vasario 12 d., t. y. įsidarbinus A. K., yra neteisingas. Atsakovės veiklos perkėlimas į Klaipėdą buvo susijęs būtent su multimodalinių krovinių pervežimų paslaugos plėtra. Ieškovė pagrįstai skunde nurodo, jog atsakovė yra jos konkurentė. Atsakovė nuo pat savo veiklos pradžios, t. y. jau kelerius metus (nuo įsteigimo) sėkmingai veikia logistikos paslaugų, krovinių ekspedijavimo rinkose. Akivaizdu, jog bendrovė, kuri vykdo ekspedijavimo paslaugas pasitelkiant visų rūšių transportą, yra taip pat pajėgi teikti klientui ekspedijavimo paslaugas kombinuojant krovinio pervežimą jūra – sausuma – oru. Atsakovai teismui teikia papildomus rašytinius dokumentus, pagrindžiančius, jog UAB „CF&S Lithuania“ iki 2016 m. vasario 12 d. teikė konteinerių ekspedijavimo paslaugas bei turėjo pakankamą įdirbį minimoje ekspedijavimo paslaugų rinkoje. Byloje buvo nagrinėjama 2014 m. spalio 20 d. Neišimtinė atstovavimo sutartis, sudaryta su JC Logistics Service Ltd Shanghai branch. Atsakovė pagal šią sutartį atliko keletą kombinuotų krovinių pervežimų. Minimą aplinkybę pagrindžia teikiami CMR važtaraščiai ir PVM sąskaitos-faktūros. Pristačius krovinius į Klaipėdos uostą, kroviniai būdavo perkraunami iš vilkikų į jūrinius konteinerius, o konteineriai į Šanchajaus uostą buvo gabenami pasitelkiant Maersk arba CMA CGM konteinerių transportavimo linijas. Konteinerių gabenimą jūra patvirtina ir teikiamos 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos-faktūros, kurios buvo išrašytos JC Logistics GROUP CO., LTD už suteiktas konteinerių ekspedijavimo jūromis paslaugas. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė kokiu būdu atsakovai pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Ieškovė nepateikė nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo ir nepagrindė, jog A. K. informaciją apie klientus, kurią sužinojo dirbdamas pas ieškovę ir kuri sudaro jos komercinę paslaptį, perdavė atsakovei. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir atsakovės gauto uždarbio, suteikus krovinių ekspedijavimo paslaugas 6 klientams, kurie kartu yra ir ieškovės klientai. Atsakovas A. K. su ieškove nebuvo sudaręs nekonkuravimo susitarimo, o sąžininga konkurencija tarp ūkio subjektų nėra uždrausta. Taigi atsakovai galėjo teikti paslaugas ieškovės klientams su sąlyga, jog neatliks nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymas. Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su nesąžininga konkurencija grindžia vieninteliu įrodymu – pažyma apie sumažėjusias pajamas. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, pripažino faktą, kad pajamos iš 20 klientų sumažėjo dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovų veiksmais. Minimą aplinkybę ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydama, jog ieškovė neteko 26 klientų, nors atsakovė pradėjo dirbti tik su 6 iš jų. Tai reiškia, jog ieškovė klientus prarado ne dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, o dėl kitų aplinkybių, kurių ieškovė neįvardija. Todėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų bei sumažėjusių ieškovės pajamų nėra. Atsakovai pateikė UAB „Sausumos laivai“, OOO „D-Trans“, Ltd „GardaTrans“ ir SIA „Ace Cargo“ raštus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad atsakovės darbuotojai nesikreipė tiesiogiai ir neprašė nutraukti bendradarbiavimo su ieškove, o taip pat patvirtinama, jog minimi klientai laisva valia inicijavo bendradarbiavimą su atsakove, kreipdamiesi su paklausimu dėl konkretaus krovinio pervežimo kainos pasiūlymo pateikimo. Elektroniniai susirašinėjimai su klientais pagrindžia atsakovų atsikirtimus, kad UAB „Imlitex“, Kraftrans Ltd. (Baltarusijos įmonė, kuri kartu su SIA „Ace Kargo“ priklauso tai pačiai įmonių grupei), UAB „Sausumos laivai“ ir OOO „D-Trans“ savarankiškai kreipėsi į atsakovę su paklausimu dėl krovinio pervežimo kainos ir kitos bendro pobūdžio informacijos pateikimo. Akivaizdu, jog atsakovai neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, siekdami persivilioti 6 klientus, kurie dirbo kartu su ieškove. Konkurencijos įstatymas nenumato draudimo konkuruojantiems ūkio subjektams sudaryti sutartis su tais pačiais klientais. Tam, kad pripažinti atsakovų atsakomybę reikia nustatyti, ar bendradarbiavimas su aukščiau minimomis įmonėmis buvo neteisėtas. Taigi nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, jog visos 6 įmonės į atsakovę kreipėsi pačios su paklausimais dėl krovinių pervežimo kainos ir galimybės bendradarbiauti. Taigi kasacinio teismo suformuota prezumpcija yra paneigta surinktų įrodymų visetu. Paminėtina, jog krovinių ekspedijavimo ir logistikos paslaugų rinkoje, kurioje veikia privatūs juridiniai asmenys, ir kurią reguliuoja laisvos konkurencijos dėsniai, nėra ir negali būti vienodų atitinkamų paslaugų teikimo įkainių, atsiskaitymo sąlygų bei terminų. Atsakovams taip pat nėra aišku, kuo remiantis ieškovė tvirtina, kad aptariamoje rinkoje įmanoma pasinaudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, pavyzdžiui frachtų dydžiais, jeigu pastarieji kinta kas savaitę, o jų dydį įtakoja visi rinkos dalyviai, siūlydami skirtingo dydžio įkainius už krovinių pervežimą. Jūrinių konteinerių ekspedijavimo kaina keičiasi kas mėnesį, o kartais ir savaitę, todėl pasinaudoti informacija apie ieškovės prieš daugiau nei metus taikytomis paslaugų kainomis ir jų sudedamosiomis dalimis, atsižvelgiant į kainų dinamiką (svyravimus), yra paprasčiausiai neįmanoma. Po atsakovo A. K. išėjimo iš darbo, ieškovė nepriėmė naujo darbuotojo, kuris galėtų tinkamai vadovauti krovinių ekspedijavimo skyriui bei turėtų sukaupęs pakankamą patirtį bei kompetencijas, kurias turi atsakovas. Todėl ieškovės apyvartos sumažėjimas yra tiesiogiai susijęs su žmogiškaisiais ištekliais, bei netinkamu krovinių ekspedijavimo skyriaus veiklos organizavimu. Kyla abejonių ar tikrai ieškovė patyrė nuostolių, kadangi iš kliento UAB „Imlitex“ ieškovė uždirbo netgi daugiau nei planavo. Minimas klientas net nėra įtrauktas į pačios ieškovės nurodomą A. K. kuruotų klientų sąrašą. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė su minimu klientu nebendradarbiavo ir neaišku dėl kokių priežasčių šiuo argumentu įrodinėja tariamą atsakovų nesąžiningumą.Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad 6 ieškovės klientai iki A. K. perėjus dirbti pas atsakovę, naudojosi išimtinai tik ieškovės paslaugomis, yra nepagrįsti. UAB „Juodeliai“ nebuvo sudarę su ieškove išimtinių ilgalaikių krovinių pervežimo susitarimų, kurie užtikrintų, jog ieškovė be jokių išimčių gautų nekintantį krovinių skaičių, kurie užtikrintų pastovias bei vienodas pajamas iš kuruojamų klientų. UAB „Juodeliai“, kaip ir kiti ieškovės klientai, dėl konkretaus krovinio pervežimo tuo pat metu kreipiasi ne tik į ieškovę ar atsakovę, bet ir į kitus ekspeditorius, o bendradarbiauja su tuo vežėju, kuris konkrečiu metu pasiūlo žemiausią krovinio pervežimo kainą. Ieškovės kaltinimai atsakovei yra paremti vieninteliu rašytiniu įrodymu, t. y. ieškovės 2016 m. planuotos apyvartos matmenimis. Atsakovai pateikė eilę rašytinių įrodymų, kurie įrodo, jog jie nesiėmė jokių veiksmų, siekdami pervilioti ieškovės klientus, o savo vykdomoje veikloje nesinaudojo informacija, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė sumažėjusią apyvartą iš konkrečių 6 klientų grindžia A. K. sudaryta lentele apie planuojamas pajamas iš jo kuruojamų klientų 2016 m. laikotarpiui bei lygindama dviejų skirtingų ataskaitinių laikotarpių pajamas. Atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ pajamas, gautas iš kliento UAB „Imlitex“, ieškovė prilygina nepagrįstam praturtėjimui. Negautų pajamų dydį ieškovė apskaičiuoja pagal pateiktą 2017 m. balandžio 13 d. pažymą apie pajamas iš A. K. kuruotų klientų. Taigi pajamos iš klientų UAB „Juodeliai“, UAB „Sausumos laivai“, Gardatrans Ltd, SIA „Ace Cargo“ ir OOO „D-Trans“ nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. turėtų būti tolygios pajamoms, gautoms nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Tačiau negalima daryti jokių objektyvių prielaidų, jog per skirtingus tos pačios trukmės ataskaitinius laikotarpius apyvarta iš tų pačių klientų yra bei turi būti lygi, t. y. vienoda.Ieškovė neįvertino, kad šios pelno dalies galėjo netekti dėl kitų rinkos ar veiklos veiksnių. Pavyzdžiui, ekonominė situacija Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kainų politika – nelanksti frachtų kainodara, padidėję krovinių gabenimo jūra bei krovinių saugojimo uostuose įkainiai, prastas pačios ieškovės darbas ir t. t. Visi šie veiksniai yra glaudžiai susiję ne tik su ieškovės, bet ir su bet kurio paslaugų verslo sektoriaus subjektų pajamų dydžiu. Todėl sulyginti dviejų skirtingų ataskaitinių laikotarpių apyvartų iš kuruojamų klientų nėra jokių objektyvių pagrindų bei prieštarauja paprasčiausiai verslo logikai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sumažėjusių užsakymų skaičių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog 2014 m. ar 2015 m. sudarytos planuojamų pajamų lentelės, kurias parengė A. K., buvo realiai įgyvendintos. Taip pat nežinoma, ar iš kitų ieškovės darbuotojų kuruotų klientų gautos pajamos pasiekė planuojamų pajamų lentelėje už 2016 m. įvardytas sumas. Ieškovės pajamos sumažėjo ne tik iš 6 klientų, dėl kurių tariamo perviliojimo yra kaltinami atsakovai, tačiau ir iš likusių klientų.