Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. R. ir atsakovės V. R. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-1069/2021 pagal ieškovo Z. R. patikslintą ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., ir pagal atsakovės V. R. priešieškinį ieškovui Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniais skundais

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Ieškovas pateikė naują įrodymą – savo poziciją dėl apeliacinio skundo motyvų. Atsižvelgusi į tai, kad minėtame dokumente išdėstytos paties ieškovo nurodytos aplinkybės dėl apeliacinio skundo motyvų, teisėjų kolegija šį įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Atsakovė pateikė naujus įrodymus – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2021 m. birželio 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skelbimą apie buto, adresu (duomenys neskelbtini) , pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su šalių tarpusavio santykiais ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimu po santuokos nutraukimo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo

17. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Ieškovo teigimu, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė atsisakė padėti ieškovui buityje, slėpė nuo jo gaunamas pajamas, kėlė tarpusavio konfliktus, nepagrįstai kviesdavo policiją. Dėl tokio atsakovės elgesio, ieškovas buvo priverstas išsikelti iš šeimos gyvenamojo būsto. Taigi atsakovė taip pat yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, kadangi byloje pateiktose nuotraukose užfiksuota moteris yra ieškovo samdoma darbuotoja, padedanti jam buityje, o ne jo sugyventinė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

18. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

20. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno daugiau nei 43 metus. Šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2020 m. vasaros pabaigoje ieškovas nusprendė palikti atsakovę, išsikėlė iš bendro gyvenamojo būsto, šalys iš esmės nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Atsakovė nurodo, kad šį ieškovo sprendimą lėmė tai, kad jis santuokos metu užmezgė santykius su kita moterimi. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškovas apeliaciniu skundu su šiomis aplinkybėmis nesutinka, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog 2020 m. vasaros pabaigoje užmezgė santykius su kita moterimi ir dėl to nusprendė palikti atsakovę. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas taip pat tvirtino, jog minėta moteris yra jo darbuotoja, kuri rūpinasi ieškovo slauga, t. y. neigė, kad juos sieja artimi santykiai, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. duomenų apie sudarytą darbo sutartį, mokėjimus už slaugą ir pan. Priešingai, byloje pateiktos nuotraukos, ieškovo susirašinėjimas su seserimi ir šalių vaikais patvirtina, kad ieškovo apsisprendimą nutraukti santuoką nulėmė jo užmegzti artimi santykiai su kita moterimi. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti šalių sūnus A. R., atsakovės sesuo Z. J. ir jos sutuoktinis A. J. Pažymėtina, kad A. R. taip pat paaiškino, jog ieškovas žemino ir įžeidinėjo atsakovę, rodė nepagarbą jai demonstruodamas naujus santykius, parsivedė naująją draugę į šeimos namus, siekdamas pažeminti atsakovę. Liudytojai taip pat nurodė, kad ieškovas ne kartą grasino sužaloti atsakovę.

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė kreipėsi į policiją, nurodydama, kad ieškovas grasina su ja susidoroti. Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesurinkta įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas naudojo psichinę prievartą prieš atsakovę. 2021 m. birželio 11 d. atsakovė kreipėsi į policiją, nurodydama, kad ieškovas grasina su ja susidoroti. Tauragės AVPK 2021 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatyta, jog ieškovas grasinimus ketino įgyvendinti. Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė dėl ieškovo elgesio kreipėsi į policiją, tačiau teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad tai įvyko šalių tarpusavio santykiams jau nutrūkus, t. y. po to, kai ieškovas paliko atsakovę, ir atitinkamai bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šios aplinkybės sąlygojo šalių santuokos iširimą. Antra, kaip matyti iš Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. birželio 18 d. nutarimų, nors ieškovo veiksmai nesudarė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šalys patvirtino, kad tarp jų iš tiesų buvo kilusios konfliktinės situacijos. Trečia, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas yra grasinęs sužaloti atsakovę.

25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas ir nelojalus atsakovei, dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl konstatuotina santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas atsakovei, demonstravo jai nepagarbą, ją žemino, kas, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Byloje pateikta Kretingos moterų ir informacijos centro 2021 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad atsakovei buvo teikiamos psichologo konsultacijos, dėl atsakovo veiksmų ji patyrė emocinius išgyvenimus, buvo įsitempusi ir įbauginta. UAB „Šilutės šeimos gydytojų centro“ 2021 m. gegužės 18 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, atsakovei nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas atsakovei iš ieškovo priteistas pagrįstai.

30. Vis dėlto, apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. spalio 23 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nustatyta būklė po PSIP dėl VMA aterosklerozės, lėtinis cervikalnis nepakankamumas, persirgtas išeminis insultas, cervikalginis sindromas, striuma, radikulopatija, lėtinis skrandžio uždegimas. Tačiau, kaip matyti iš minėtos pažymos, nurodyti susirgimai atsakovei diagnozuoti iki šalių santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti sveikatos sutrikimai, susiklosčius šalių konfliktui, būtų iš esmės paūmėję. Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos trukmę, aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, atsakovės išgyvenimus dėl ieškovo veiksmų, ieškovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę daro išvadą, kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas teisingai ir nenustatyta pagrindo jį keisti.

Dėl sutuoktinio išlaikymo

31. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovės teigimu, ji daugiau nei 26 metus slaugė ieškovą, siekdama juo pasirūpinti, atsisakė darbo ūkyje, dėl to šiuo metu gauna nedideles pajamas, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovo.

32. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio teisė reikalauti priteisti išlaikymą siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.

33. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra 75 m. amžiaus, jos pajamos sudaro vidutiniškai 230,69 Eur per mėnesį, t. y. 174,62 Eur pensija ir 56,07 Eur šalpos priemoka Ieškovas yra 64 m. amžiaus, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jo pajamos sudaro vidutiniškai 623,90 Eur per mėnesį, t. y. 292,50 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, 331,40 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensija. Taigi sutiktina su atsakove, kad ieškovas šiuo atveju gauna didesnes pajamas. Vis dėto, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei.

35. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, ieškovui, be kita ko, nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, todėl akivaizdu, kad jo galimybė dirbti ar gauti didesnes pajamas yra apribota. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog beveik pusę ieškovo pajamų (292,50 Eur) sudaro būtent slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, skirta kompensuoti ieškovo išlaidas, susijusias su jo neįgalumu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios lėšos (ar jų dalis) negali būti skirtos atsakovės išlaikymui. Likusios ieškovo pajamos, t. y. 331,40 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensija, yra tik nežymiai didesnės už atsakovės pajamas ir nėra pakankamos užtikrinti ieškovo būtinuosius poreikius ir kartu teikti išlaikymą atsakovei.

36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl kompensacijos už transporto priemonę

37. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl kompensacijos už transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteisimo. Minėtos transporto priemonės vertė yra 1 725 Eur, tačiau ieškovui suteikta kompensacija sudarė tik 1 216 Eur, todėl nutraukiant santuoką atsakovei iš ieškovo priteistina pusė šį 509 Eur skirtumą sudarančių lėšų, t. y. 254,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

38. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria po santuokos nutraukimo automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteistas ieškovui asmenine nuosavybės teise, tačiau šalys nesutaria dėl ieškovo prievolės atlyginti atsakovei pusę piniginių lėšų, sudarančių skirtumą tarp minėtos transporto priemonės įsigijimo kainos ir jos vertės santuokos nutraukimo metu.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), taip pat lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2003 m., 2009 m. ir 2015 m. buvo suteiktos lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. vasario 3 d. pažymoje nurodyta, kad 2015 m. ieškovui buvo suteikta 1 216 Eur lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacija. Pažymėtina, jog šiuo atveju šalys patvirtino, kad ginčo automobilis buvo įgytas už ieškovui skirtą kompensaciją. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo įsigytas už ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančias lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe ir jo į dalytino turto balansą neįtraukė.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog automobiliui „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , įsigyti pakako ieškovui valstybės suteiktos kompensacijos. Byloje duomenų apie tai, kad automobiliui įsigyti taip pat buvo panaudotos ir bendros sutuoktinių lėšos, nėra. Tai reiškia, jog vien ta aplinkybė, kad santuokos nutraukimo metu šio turto vertė (1 725 Eur) yra didesnė už jo įsigijimo kainą (1 216 Eur), nesudaro pagrindo priteisti atsakovei kompensacijos, kadangi ginčo turtą ieškovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

43. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , priteisimo, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) , padalijimo

44. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini) , jos asmenine nuosavybe. Atsakovės teigimu, ji minėtą turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, turtui įsigyti panaudojo sūnaus A. R. jai paskolintas pinigines lėšas, o paskolą sūnui grąžino iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų.

45. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

46. CK įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą.

47. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

48. Įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).

49. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini) , įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, su nuoroda, jog tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. tarp atsakovės ir R. K. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja atsakovė įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur. Minėtos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad atsakovė šį turtą įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu Z. R. Taigi minėti duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo turtą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors, atsakovės teigimu, ji dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nesuprato, jog turtą įgyja bendrosios jungtinės, o ne asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sutarties sudarymo metu notarė jos paklausė, ar į sutartį reikia įtraukti ieškovą, kaip atsakovės sutuoktinį, o atsakovė su tuo sutiko. Taigi ieškovas į buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtrauktas pačios atsakovės iniciatyva.

50. Tarp šalių nėra ginčo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo įsigytas už šalių sūnaus A. R. skolintas pinigines lėšas, tačiau šalys nesutaria, kokios piniginės lėšos, t. y. atsakovės asmeninės lėšos ar šalių bendros lėšos, buvo panaudotos minėtai paskolai grąžinti. Teismo posėdžio metu A. R. paaiškino, kad jis paskolą suteikė būtent atsakovei, kad ši įsigytų ginčo butą. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti šio turto asmenine atsakovės nuosavybe.

51. Visų pirma, nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė iš esmės prieštaringas aplinkybes dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių, t. y. viena vertus, teigė, kad ji turėjo pakankamai lėšų šiam turtui įsigyti, kita vertus, nurodė, jog ginčo turtą įsigijo už sūnaus skolintas lėšas. Be to, šiuo atveju nėra aišku, kodėl, atsakovei turint asmeninių lėšų minėtam butui įsigyti, ji iš sūnaus skolinosi visą sumą, reikalingą turtui įsigyti, o ne tik dalį šių lėšų, t. y. kodėl butui įsigyti nepanaudojo nei dalies asmeninių lėšų. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovo, atsakovės ir A. M. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja šalys pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, dvi malkines ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur. Pagal minėtos sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, turto pirkėja 2 000 Eur buvo sumokėjusi iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o likusią 10 000 Eur sumą įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 20 d., mokėdama po 400 Eur kas mėnesį. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė paskutinį mokėjimą už turtą, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2019 m. gegužės 27 d., o su sūnumi A. R. atsiskaitė 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. paskolą grąžino po lėšų už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą gavimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė paskolą sūnui grąžino iš bendrų sutuoktinių lėšų, t. y. piniginių lėšų, gautų už turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą.

52. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas buvo informuotas ir sutiko, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini) , atsakovė įsigytų asmeninės nuosavybė teise, t. y. kad pardavus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), gautos lėšos būtų panaudotos ne kitam bendram gyvenamajam būstui įsigyti, o, kaip nurodo atsakovė, šalių kasdieniniams poreikiams tenkinti.

53. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

54. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo butą, adresu (duomenys neskelbtini) , šalims padalinti natūra po 1/2 dalį. Abi šalys prašo šį turtą priteisti joms asmeninės nuosavybės teise, kitai šaliai priteisiant kompensaciją. Apeliantų teigimu, jų tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktai, todėl šalys negali gyventi kartu. Atsakovė papildomai pažymėjo, jog ginčo butas yra dviejų kambarių, tačiau vienas iš šių kambarių – pereinamasis, todėl į kambarį, kuriuo naudojasi ieškovas, taip pat į virtuvę, tualetą, koridorių galima patekti tik per atsakovės kambarį. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų motyvais sutinka.

55. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

56. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

57. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė kreipėsi į policiją, nurodydama, kad ieškovas grasina su ja susidoroti. Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesurinkta įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas naudojo psichinę prievartą prieš atsakovę. 2021 m. birželio 11 d. atsakovė kreipėsi į policiją, nurodydama, kad ieškovas grasina su ja susidoroti. Tauragės AVPK 2021 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatyta, jog ieškovas grasinimus ketino įgyvendinti. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti šalių sūnus A. R., atsakovės sesuo Z. J. ir jos sutuoktinis A. J. patvirtino, kad tarp šalių nuolat kyla įvairūs konfliktai, ieškovas yra grasinęs sužaloti atsakovę, sudaro kliūtis jai naudotis ginčo turtu. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys nesutaria tarpusavyje, jų santykiai yra įtempti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog nors ginčo butas yra dviejų kambarių, tačiau vienas iš jų yra pereinamasis kambarys, t. y. per jį patenkamą į kitą kambarį, todėl šalims tektų naudotis ne tik bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, tačiau ir vienas kito kambariais, o tai, akivaizdu, sukeltų papildomų konfliktų ir ginčų ateityje.

58. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, manytina, jog ginčo šalių gyvenimas viename bute sukurtų prielaidas naujiems konfliktams, sukeltų joms psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) , natūra priteisti vienai iš šalių.

59. Šalys nesutaria dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovas nurodo, kad, vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 11 500 Eur. Atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka nurodydama, kad buto vertė yra 10 210 Eur, t. y. ieškovo nurodytos turto vertės ir VĮ Registrų centro išraše nurodytų verčių vidurkis.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini) , vertė yra 6 830 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2017 m. gegužės 23 d.), VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, šio turto vertė – 8 920 Eur. UAB Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, ginčo turto vertė 2021 m. kovo 30 d. sudarė 11 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog masinis turto įvertinimas atliekamas neindividualizuojant vertinamo turto, neįvertinant realaus turto stovio ir būklės, todėl konstatuotina, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nurodyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, yra tikslesnė, nei atlikta masinio vertinimo būdu. Be to, minėta vertė yra artima buto įsigijimo kainai (10 000 Eur), juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patvirtino, jog santuokos metu šalys šį turtą pagerino, t. y. atliko jo remontą, todėl manytina, kad turto vertė galėjo padidėti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 500 Eur.

61. Ieškovas nurodo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pritaikytas jo, kaip neįgalaus asmens, poreikiams, todėl priteistinas jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, ieškovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, siekia šį butą parduoti, o jam pritaikyta įranga gali būti įrengta kitoje ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi ir siekia toliau gyventi ginčo bute.

62. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nurodė, kad jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės negyvena, iš jo išsikėlė apie 2020 m. gruodžio mėn. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant neįgalumo, ieškovas turi galimybę gyventi kitame gyvenamajame būste. Be to, byloje pateiktame susirašinėjime ieškovas buvo nurodęs, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini) , ar jo dalį ketina parduoti. Kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovas yra paskelbęs apie ginčo buto pardavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas nesiekia grįžti gyventi atgal į ginčo butą.

63. Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2021 m. sausio 28 d. rašte nurodė, jog 2017 m. ieškovui buvo pritaikyta gyvenamoji aplinka adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje įrengiant nuožulnų keltuvą ir pandusą prie įėjimo į pastatą, 2020 m. ieškovui buvo pritaikyta vonios patalpa. Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. rašto duomenimis nustatyta, kad minėti įrengimai nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tuo atveju, jei ieškovas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) , išsikeltų, jie būtų išmontuoti ir suteikti kitam Šilutės rajono savivaldybės gyventojui, turinčiam neįgalumą. Taigi nurodyta įranga ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl jam persikėlus į kitą gyvenamąjį būstą, jos (iš)montavimu rūpintis nereikėtų. Pastarasis taip pat galėtų kreiptis į savo naujosios gyvenamosios vietos savivaldybę dėl gyvenamosios aplinkos pritaikymo.

64. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog atsakovė siekia gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgus į atsakovės amžių ir gaunamas pajamas, labiau tikėtina, kad jai būtų sudėtinga užsitikrinti, t. y. įsigyti, išsinuomoti ar pan., naują gyvenamąjį būstą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors šiuo atveju ji neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus į šalių gaunamas pajamas nei viena iš jų neturi galimybės protingu terminu sumokėti kitai šaliai kompensacijos už ginčo turtą, tačiau atsakovė nurodė, jog sūnus A. R. sutiko paskolinti jai piniginių lėšų kompensacijai sumokėti. Įvertinusi A. R. parodymus teismo posėdžio metu, atsižvelgusi į tai, jog atsakovės santykiai su sūnumi yra geri, A. R. jau yra skolinęs atsakovei piniginių lėšų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis.

65. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteistina 5 750 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią 1/2 šio turto dalį.

Dėl turto išlaikymo išlaidų

66. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 249,30 Eur kompensacija atsakovei už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą. Ieškovas nurodo, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dėl atsakovės veiksmų nebegalėjo gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) , ir patyrė papildomas išlaidas už kito gyvenamojo būsto nuomą.

67. CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Vertindama ieškovo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju butas, adresu (duomenys neskelbtini) , pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, todėl abi šalys turėjo prievolę prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų. Antra, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ginčo išlaidos susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Šiuo atveju ieškovas nurodo iš esmės prieštaringas aplinkybes dėl gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini) , t. y. viena vertus, jis teigia, kad iš ginčo buto jis išsikėlė 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad iš buto visiškai išsikėlė 2020 m. gruodžio mėn. Be to, nors atsakovė ir liudytojai paaiškino, jog ieškovas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) , išsikėlė apie 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau kartu patvirtino, kad jis kartais į butą sugrįždavo, ten parsivežė savo daiktus ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad labiau tikėtina, jog atsakovas iki 2020 m. gruodžio mėn. naudojosi ginčo butu, todėl turėjo prievolę prisidėti prie šio būsto išlaikymo.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas neginčija atsakovės nurodytų būsto išlaikymo išlaidų dydžio, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iš ieškovo 249,30 Eur kompensaciją atsakovei už buto, adresu (duomenys neskelbtini) , išlaikymą.

Dėl kompensacijos už bendrų lėšų panaudojimą

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į nurodytą 19 500 Eur sumą įtraukė 12 000 Eur, kuriuos atsakovė pervedė šalių sūnui A. R. Šiuo atveju nustačius, jog minėtos lėšos A. R. perduotos grąžinant paskolą, kurią jis suteikė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini) , įsigyti, nėra pagrindo ieškovui priteisti kompensacijos už šių lėšų panaudojimą.

71. Atsakovės teigimu, likusi 7 500 Eur suma yra jos sukauptos išmokos už ankstyvą pasitraukimą iš ūkinės veiklos, todėl šios lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išmokėjo atsakovei 27 695,99 Eur paramą už ankstyvą pasitraukimą iš ūkinės veiklos. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių pajamas, atsižvelgęs į tai, kad šalys kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, adresu (duomenys neskelbtini) , neturėjo, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad minėtą 7 500 Eur sumą sudaro atsakovei suteiktos išmokos.

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

74. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e3K-3-83-969/2021 ir Nr. 3K-3-113/2011 faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021 buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo metu veikiančio ūkininko ūkio pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 – dėl ūkininko ūkiui skirtos Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šioje byloje sprendžiama dėl atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, skirtos paramos už ankstyvą pasitraukimą iš ūkinės veiklos lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgs į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

75. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo paramos tikslas buvo kompensuoti atsakovės prarastas pajamas dėl pasitraukimo iš ūkinės veiklos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši parama laikytina tiksline materialine parama CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ūkininko ūkis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir (ar), kad jie atitinkamą laikotarpį kartu vertėsi šia veikla, juolab atsižvelgus į tai, kad ieškovas dėl savo neįgalumo daugiau nei 26 metus nedirbo. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas buvo gydomas ir slaugomas Kauno ir Klaipėdos klinikose, jam nustatytas neįgalumas, todėl tai neabejotinai sąlygojo papildomas jo sveikatos priežiūros išlaidas. Kitų duomenų, patirtinančių, kad atsakovė ginčo lėšas skyrė ne šeimos poreikiams tenkinti, byloje nėra.

76. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 9 750 Eur kompensacijos priteisimo, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

77. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

78. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis dėl santuokos metu įgyto nekilojamojo turto padalijimo keistina; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl baudos skyrimo

79. Ieškovas nurodo, kad atsakovės patirtos 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą daugiau nei tris kartus viršija jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė teismui nurodė nepagrįstas aplinkybes apie savo turtinę padėtį, taip suklaidindama teismą, dėl to pastarasis ją atleido nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau lėšų atsiskaityti su atstove ieškovė turėjo. Pažymėtina ir tai, kad atsiskaitymui su atstove atsakovė panaudojo bendras šalių lėšas.

80. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

81. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

82. Teismas pažymi, kad baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

83. Nagrinėjamu atveju ieškovas aplinkybę, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis grindžia jos patirtomis atstovavimo išlaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šių išlaidų pagrįstumu ir protingumu, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė.

84. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra daugiau nei du kartus mažesnės už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, o ta aplinkybė, kad šalis, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo lėšų atsiskaityti su savo atstovu, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

85. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

86. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

87. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini) , padalijimo pakeista, nustatant, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas ginčo butas, o ieškovui priteistina 5 750 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią 1/2 šio turto dalį, tačiau šalims po santuokos nutraukimo tenkanti turto (jo vertės) dalis nepakito, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

88. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3) TP-20-T-672-6269 ieškovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 7 d. pažymos duomenimis ieškovas patyrė 189 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

89. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria butas, adresu (duomenys neskelbtini) , šalims padalintas natūra po 1/2 dalį, pakeista, tačiau apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo šį turtą priteisti jam, t. y. ginčo turtas priteistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui priteista kompensacija, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

91. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 775 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 700 Eur už advokato teisines paslaugas. Patenkinus 20 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. pakeitus skundžiamo sprendimo dalį, kuria butas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims padalintas natūra po 1/2 dalį, ir priteisus šį turtą atsakovei asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ją sumokėti kompensaciją ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteistina 155 Eur (775 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui Z. R. ir atsakovei V. R. priteista po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienam.

Po santuokos nutraukimo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , priteisti atsakovei V. R. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės V. R. 5 750 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją ieškovui Z. R. už atsakovei V. R. tenkančią buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Z. R. 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei V. R