Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės V. R. priešieškinį ieškovui Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

III. Liudytojų parodymai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys, priešieškinis tenkintini iš dalies.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktino kaltės

10. Ginčo šalių Z. ir V. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4).

11. Šios bylos atveju, ieškovas prašo nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teismo sprendime nenurodyti konkrečių kaltės faktų, teigdamas, kad ilgainiui šeimyniniai santykiai atšalo, atsirado abejingumas ir nepagarba vienas kitam dėl ko šalims kartu gyvento yra neįmanoma. Tuo tarpu atsakovė, priešingai, teigia, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas išimtinai ieškovas, kuris santuokos metu ne tik, kad piktnaudžiavo alkoholiu, buvo sunkaus būdo ir vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau ieškovas, taip pat nevertindamas ilgametės atsakovės priežiūros, visapusiško atidavimo, to, kad atsakovė 26 metus kruopščiai slaugė neįgalų ieškovą ir tuo pat metu viena dirbo ir išlaikė šeimą bei jų vaikus, susirado naują gyvenimo draugę ir tapo nelojalus atsakovei.

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

13. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14. Atsakovės, liudytojo A. R. (šalių sūnus), paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nuolat rūpinosi ieškovu ir kai jis buvo kalėjime, ir ligoninėje, ir kai sunkiai sirgo, atsakovė (mama) aukojo visą savo gyvenimą ieškovui (tėvui). Tėvo ir sūnaus santykiai nutrūko, kai tėvas susiradęs naują (jaunesnę) draugę, ėmė netinkamai elgtis su mama, žemino ją socialiniuose tinkluose, grasindavo sužaloti, terorizuodavo. Liudytoja Z. J. (atsakovės sesuo) paliudijo, kad atsakovė visuomet su dideliu atsidavimu slaugė ir prižiūrėjo ieškovą (namie ir ligoninėje), išgydė jo žaizdas ir pragulas, o ieškovas ne tik smurtaudavo prieš atsakovę, tačiau taip pat susirado kitą moterį, kurią net parsivedė ją namo. Liudytojas A. J. (atsakovės sesers vyras) nurodė, kad atsakovė su ieškovu visą gyvenimą vargo, ieškovas yra sunkaus būdo, anksčiau yra atlikęs bausmę kalėjime, praeityje darydavo nusikaltimus, dėl to, kad ieškovas nuolat grasindavo ir pats A. J. savo bute įsirengė apsaugos kameras, o šalių skyrybos vyksta dėl to, kad ieškovas susirado kitą moterį.

15. Aplinkybėms, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, pagrįsti atsakovė bylos svarstymui teikė ieškovo susirašinėjimo žinutes (su šalių dukra, seserimi, drauge) (t. 1, b. l. 45-49), ieškovo ir jo draugės susitikimų ir intymios akimirkos nuotraukas (t. 1, b. l. 39-44), taip pat kitas nuotraukas, patalpintas socialiniuose tinkluose (t. 2, b. l. 158-162), kurios, atsakovės vertinimu, patvirtina ieškovo pasimatymų ir nelojalaus elgesio faktus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu, rėmėsi aplinkybėmis dėl ilgamečio neįglumo ir nepajėgumo, tačiau iš esmės patvirtino, kad apsisprendimą skirtis su atsakovė iš esmės nulėmė naujai susiklosčiusi draugystė.

16. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir pateiktų duomenų pagrindu, taip pat ginčo šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai ir santuokinių ryšių išsaugoti nesiekia. Nagrinėjamoje byloje atsakovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o ieškovas nepateikė jokių atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie atsakovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl atsakovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

17. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei ir nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo būdo, todėl ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į ieškovo ir atsakovės prašymus jiems palikti santuokines pavardes, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „R.“, o ieškovui turima – „R.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

19. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, o patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis. Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

21. Teismo vertinimu, ieškovo teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys su daugelį metų jį slaugiusia sutuoktine (atsakove), tikėtina, sukėlė pastarajai stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Apie atsakovės patirtą neturtinę žalą leidžia spręsti ir bylos svarstymui pateikta Kretingos moterų ir informacijos centro 2021-01-26 pažyma dėl atsakovei teiktų psichologo konsultacijų (t. 2, b. l. 31), 2021-05-18 medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodytos atsakovės diagnozės bei rekomendacijos (t. 3, b. l. 44). Atsižvelgdamas į pirmiau šiame teismo sprendime nurodytas faktines aplinkybes, dėl kurių iširo šalių santuoka, į santuokos trukmę (apie 43 metus), į tai, kad kurį laiką dėl ieškovo elgesio ir veiksmų atsakovė buvo priversta gyventi kitoje gyvenamojoje vietoje (pas seserį), t. y., atitinkamai patiriami ne tik dvasiniai, bet ir materialiniai / buitiniai nepatogumai, įvertinęs ieškovo kaltę, teismas sprendžia, kad atsakovė turi teisę gauti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl ieškovo pareigos išlaikyti atsakovę

22. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).

23. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita. Sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi (ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis), o pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).

24. Atsakovė savo prašymą priteisti jai iš ieškovo išlaikymą, mokamą periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis per mėnesį, grindė tuo, kad atsakovė visą gyvenimą, skyrusi neįgalaus sutuoktinio ir vaikų priežiūrai, buvo priversta išeiti į išankstinę pensiją dėl ko šiuo metu jos pajamos yra mažesnės nei ieškovo, be to, ieškovas, kuriam šiuo metu yra 63 metų, yra jaunesnis už atsakovę (esančią 74 metų amžiaus), kuri dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės jau niekaip negali pagerinti savo finansinės padėties.

25. Bylos svarstymui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, patvirtina, kad atsakovės mėnesinės pajamos siekia apie 230 Eur sumą, kurią sudaro 174 Eur pensija ir 56,07 Eur šalpos priemoka. Ieškovas yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, ieškovo mėnesines pajamas sudaro apie 623,90 Eur suma, susidedanti iš slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (292,50 Eur) bei invalidumo / netekto darbingumo pensijos (331,40 Eur) (t. 1, b. l. 13, 14, 15, 118-131). Šalių vienintelis nekilnojamasis turtas yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ginčo šalys ir gyvena, taigi jokių papildomų nuomos pajamų jos negauna.

26. Ir nors šiuo metu ieškovo bendrai per mėnesį gaunamos pajamos ir viršija atsakovės senatvės pensiją, teismas sprendžia, kad ieškovas neturėtų iš jų skirti 200 Eur sumos atsakovės išlaikymui. Minėta, kad dalį (beveik pusę) ieškovo gaunamų pajamų sudaro slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti (Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Taigi atsižvelgiant į minėtos kompensacijos mokėjimo tikslą ir ją gaunantį subjektą (ieškovą), kuriam valstybė teikia finansinę pagalbą dėl jo negalios, nėra pagrindo svarstyti, kad šios lėšos (ar jų dalis) galėtų būti nukreiptos atsakovės rentos mokėjimui. Aplinkybė, kad ieškovas dėl jo turtinės padėties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-16 sprendimu (t. 2, b. l. 3-4) 100 proc. apimtimi buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, jam teikiama antrinė teisinė pagalba, liudija ir apie paties ieškovo sudėtingą finansinę padėtį.

27. Taigi šalių turtinė padėtis (nepaisant jų ginčo dėl didesnių ieškovo pajamų, gaunamų iš tikslinės kompensacijos bei invalidumo / netekto darbingumo pensijų) yra iš esmės labai panaši. Todėl šios bylos atveju nenustatyta pagrindo CK 3.72 straipsnyje apibrėžtų kriterijų taikymui ir išlaikymo buvusiam sutuoktiniui skyrimui.

28. Teismas pažymi ir tai, kad įstatymas, pareigą remti nedarbingą dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės asmenį, kai jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami save išlaikyti, nustato ne tik buvusiam sutuoktiniui, bet ir tokio asmens pilnamečiams vaikams. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi atsakovė, įvertinusi vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus tėvus, turi teisę nukreipti tokį reikalavimą savo vaikams, sulaukusiems pilnametystės.

Dėl transporto priemonės

29. Nustatyta, kad ieškovo vardu nuo 2015-05-28 registruota transporto priemonė „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, ieškovo nurodymu, yra 1 725 Eur (t. 1, b. l. 6), atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 7).

30. Ieškovas prašo minėtą transporto priemonė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, argumentuodamas tuo, kad transporto priemonė įgyta ne už šalių lėšas, o už tikslinę piniginę kompensaciją, kurią ieškovui, kaip neįgaliam asmeniui, suteikė savivaldybė, be to, ši transporto priemonė yra specialiai pritaikyta neįgaliojo vairuotojo poreikiams (yra rankinio valdymo). Atsakovė prašo teismo po santuokos nutraukimo transporto priemonę priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei iš ieškovo priteisti piniginę pusės transporto priemonės vertės kompensaciją (1 725 Eur / 2 = 862,50 Eur). Atsakovė nurodo, kad aplinkybė, jog transporto priemone naudojasi išimtinai tik ieškovas svarbi tik sprendžiant dėl jos padalijimo būdo.

31. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į dalytiną turtą, be kita ko, neįtraukiami sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Teismų praktikoje konstatuota, kad šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Be to, asmeninio naudojimo daiktai gali būti įsigyti tiek už sutuoktinio asmenines, tiek už bendras sutuoktinių lėšas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 38 punktą).

32. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021-02-03 pažyma patvirtina, kad ieškovui tris kartus (2003, 2009 ir 2015 metais) buvo suteiktos lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos, nurodyta, kad 2015 metais ieškovui suteiktos tokios kompensacijos suma – 1 216 Eur (t. 2, b. l. 49). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad transporto priemonė, kuria išimtinai naudojasi tik judėjimo negalią turintis ieškovas ir, kurios įsigijimą ir techninį pritaikymą didžiąją dalimi kompensavo valstybė, pripažintina ieškovo asmeninio naudojimo daiktu ir neįtrauktina į dalintino turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.120 straipsnio 1 dalis).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienintelis ginčo šalių turimas nekilnojamasis turtas – tai dviejų kambarių, 33,40 kv. m. ploto, butas, esantis pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b, l. 8, 9-11).

34. Ieškovas prašo šį butą po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o jis įsipareigoja per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją, lygią perleidžiamos ieškovės nuosavybėn ½ buto dalies pardavimo kainos (11 500 Eur / 2 = 5 750 Eur, t. 3, b. l. 6-23). Tuo tarpu atsakovė prašo pripažinti, kad minėtas butas, kurio vidutinė rinkos vertė, atsakovės įsitikinimu, yra 8 920 Eur (t. 3, b. l. 40), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir jo nedalinti. Tokį reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad ginčo butas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise sūnaus paskolintomis lėšomis, kurias vėliau grąžino sūnui iš sutaupytų, atsakovei mokamų tikslinių išmokų, susijusių su ūkininkavimo veiklos nutraukimu.

35. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.188 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 straipsniuose sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

36. Pagal bendrąją taisyklę šalių turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis)

37. Kita vertus, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tačiau faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

38. Nustatyta, kad šalims esant santuokoje 2017-05-29 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėja V. R. nupirko dviejų kambarių butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) sumokėdama už butą 10 000 Eur (t. 1, b. l. 138-144). Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad pirkėja V. R., butą įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu Z. R. (sutarties 6.1 punktas). Būtent tokia žyma / juridinis faktas ir išviešintas viešame registre (7.1. punktas) nurodant, buto priklausymą sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. 1, b, l. 8, 9-11).

39. Liudytojas A. R. (šalių sūnus), paaiškino, kad butą atsakovė įsigijo 2017 metais, kai tėvas didelę laiko dalį praleisdavo ligoninėje, tuo metu tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), sodyboje, o mamai prireikė buto mieste, kad galėtų rūpintis tėvu, kad būtų arčiau gydytojų, jis. A. R. pasakė mamai, kad paskolins pinigų, be to, tėvai pardavė sodyba (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini) įsigijo už jo skolintus pinigus, iš pradžių paskolino 10 tūkstančių, vėliau 2 tūkstančius, pinigai buvo paduoti grynais, o mama skolą atidavė rugsėjo mėnesį.

40. Atsakovė siekia įrodyti, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už sūnaus jai paskolintas ir vėliau iš jos asmeninių santaupų (Nacionalinės mokėjimų agentūros skirtos tikslinės paramos) grąžintas pinigines lėšas. Tačiau pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (priešieškinyje) nurodo, kad, visų pirma, ginčo šalims (sutuoktiniams) (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką, Kolūkio administracija jaunai šeimas paskyrė butą. Atsakovė nurodo, kad vėliau šeima persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio teko išsikelti į butą (duomenys neskelbtini), kadangi mieste buvo lengviau slaugyti neįgalų vyrą. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai (t. 3, b. l. 163-166) bei ieškovo ir atsakovės (pardavėjų) 2018-08-28 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis leidžia nustatytai, kad ginčo šalys pardavė gyvenamąjį namą kartu su kitais statiniai, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 170-176). Minėtas (duomenys neskelbtini) buvęs nekilnojamasis šalių turtas buvo parduotas už bendrą 10 000 Eur kainą, kurią pirkėjai mokėjo dalimis iki 2020-09-20 (sutarties 3.1 -3.3 punktai).

41. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškino, kad sumos, gautos pardavus sodybą, buvo panaudotos buitinių ir ieškovo sveikatos poreikių tenkinimui, o buto pirkimui (duomenys neskelbtini) teko skolintis ir grąžinti išskirtinai iš atsakovės asmeninių lėšų. Tačiau teismas nesutinka su tokiu atsakovės situacijos vertinimu, kuriam, be kita ko, trūksta ir nuoseklumo. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad už parduotą gyvenamąja namą (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniais buvo atsikaityta vėliau, nei įsigytas butas (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvados, kad gyvenamojo namo pardavimo lėšos, gautos iki 2020-09-20, buvo sunaudotos sutuoktinių poreikių tekinimui, o skolos sūnui už buto (duomenys neskelbtini) pirkimą grąžinimui atsakovė panaudojo tik asmenines lėšas (CPK 185 straipsnis). Šiame kontekste akcentuotina, kad byloje ginčo šalimis dalyvaujantys sutuoktiniai nuo pat jų santuokos sudarymo disponavo atitinkamu nekilnojamojo turto vienetu, kuris kartu buvo ir jų vienintelė gyvenamoji vieta – iš pradžių Kolūkio administracijos paskirtu butu, vėliau gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) ir, galiausiai, butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kad šalių nekilnojamojo turto (ir kartu jų gyvenamosios vietos) keitimo procese ieškovas, kaip sutuoktinis sutiko, jog atsakovė butą (duomenys neskelbtini) įgytų asmeninės nuosavybės teise ir (ar) kaip nors kitaip būtų išreiškęs savo valią bei atsisakęs nuosavybės teisių į jam priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (CPK 12, 178 straipsnis).

42. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šalių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes byloje nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio (atsakovės) asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Dėl to netenkinamas atsakovės reikalavimas pripažinti, kad minėtas butas yra asmeninė atsakovės V. R. nuosavybė.

43. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

44. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nesant galimybės turtą padalinti natūra, turtą teismas priteisia vienam sutuoktiniui natūra, kartu pastarąjį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu. Tuo atveju, kai turtas priteisiamas natūra vienam iš sutuoktinių, o kitam priteisiama kompensacija turi būti konstatuotos dvi grupės faktinių aplinkybių: pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima; antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2016).

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas svarbias faktines aplinkybes. Tais atvejais, kai turtas yra priteisiamas vienam iš sutuoktinių, įpareigojant šį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui, turi būti vertinama sutuoktinio turtinė padėtis, t. y. galimybė sumokėti priteistą kompensaciją. Priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015).

47. Kaip nustatyta, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių, 33,40 kv. m. ploto, butas, esantis pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, motyvuodamas, tuo, kad ginčo butas, esantis pirmame aukšte, specialiai pritaikytas jo, kaip neįgalaus asmens poreikiams, prašo šį butą po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o jis, savo ruožtu įsipareigoja per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją, lygią perleidžiamos ieškovo nuosavybėn ½ buto kainos, nustatytos ekspertų (t. 3, b. l. 6-23). Atsakovė, nurodė, kad ginčo butas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, todėl būtent ieškovui, realiai (duomenys neskelbtini) mieste gyvenančiam su kita moterimi ir nesirūpinant butu, priteistina kompensacija.

48. Teismo vertinimu, kiekvienos iš ginčo nurodyti argumentai dėl negalimumo padalyti turto natūra dėl šalių požiūrio vienas į kitą, ir (ar) dėl negeranoriškų tarpusavio santykių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalims priklausančio 2 kambarių 33,40 kv. m. ploto buto padalijimas natūra yra objektyviai negalimas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butą sudaro du kambariai, o turto vertinimo ataskaitoje pateiktos nuotraukos ir planas leidžia nustatyti, kad neįskaitant 5,46 kv. m. ploto virtuvės, 2,15 kv. m., ploto koridoriaus ir 2.64 kv. m. ploto san. mazgo, ginčo bute yra dar du atskiri 10,64 kv. m. ir 12,512,15 kv. m., kambariai (t. 1, b, l. 9-11, t., 3, b. l. 17-18, 20) CK 4.6 straipsnis).

49. Atsižvelgdamas į aukščiau šiame teismo sprendime išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad šalys neįrodė, jog ginčo buto padalijimo būdas natūra nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų objektyviai rimtų veiksnių, neturėtų nulemti prioritetiškai taikytino turto padalijimo būdo natūra netaikymo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

50. Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje vien nenoras bendradarbiauti tarpusavyje ir dėti pastangas ieškant kompromisų sprendžiant kylančius klausimus, nesudaro pagrindo taikyti išimtinį turto padalijimo būdą – priteisiant ieškovui ar atsakovei butą, o priešingai pusei – kompensaciją pinigais.

51. Iš teismui pateiktos 2017-05-29 pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, kad ginčo butas buvo nupirktas už10 000 Eur (t. 1, b. l. 138-144), ieškovo pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo buto vertė 11 500 Eur (t. 3, b. l. 6-23). Ieškovas įrodinėdamas, kad butas pritaikytas jo poreikiams pateikė (duomenys neskelbtini) administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad ieškovui Z. R. 2017 m. buvo pritaikyta gyvenamoji aplinka (duomenys neskelbtini), įrengiant pirmo aukšto laiptinėje nuožulnų keltuvą ir pandusą prie įėjimo į pastatą, darbų kaina – 9 990,67 Eur, o 2020 m. ieškovui pritaikyta gyvenamojo būsto vonios patalpa, darbų kaina – 728,57 Eur (t., 2, b. l. 48). Apie įėjimo į butą ir vonios patalpos pritaikymą neįgaliojo asmens poreikiams leidžia spręsti ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančios nuotraukos (t. 3, b. l. 17-18).

52. Tačiau pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad finansinė ieškovo padėtis yra tokia, jog priteisus turtą natūra, jis galėtų sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją per protingą laiko tarpą. Priešingai, šioje byloje jau aptarta abiejų šalių turtinė padėtis ir gaunamos mėnesinės pajamos (t. y. tai, kad atsakovės mėnesinės pajamos siekia apie 230 Eur sumą, o ieškovo mėnesines pajamas sudaro apie 623,90 Eur suma, susidedanti iš slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (292,50 Eur) bei invalidumo / netekto darbingumo pensijos (331,40 Eur) (t. 1, b. l. 13, 14, 15, 118-131). Taigi nei ieškovas, nei atsakovė iš gaunamų pensijų ir (ar) tikslinės kompensacijos sumų neturėtų galimybės sumokėti priešingai ginčo pusei kompensacijos, be to, akivaizdu ir tai, kad šalių galimybės gauti paskolą iš banko ar kitos kredito įstaigos taip pat yra labai ribotos. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, priteisiant ieškovui šalių ginčo objektą – butą, o jį įpareigoti atsakovei sumokėti kompensaciją per 12 mėnesių. Po santuokos nutraukimo priteisus visa butą ieškovui, o atsakovei už ½ dalį buto piniginę kompensaciją, susidarytų šalių teises pažeidžianti situacija, nes atsakovė, neturėdama kitos gyvenamosios vietos, kompensacijos už jai priklausančio turto dalį taip pat dar negautų vienerius metus, o ieškovui objektyviai neturint lėšų sumokėti kompensaciją atsakovei, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Įstatymas draudžia priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis). Todėl teismo vertinimu, ieškovo prašomas taikyti turto padalijimo būdas neatitinka įstatymo reikalavimų ir faktinės bylos situacijos, be kita ko, įvertinant ir tai, kad tai yra vienintelis šalių turtas, pagal bylos duomenis šalys neturi joms asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi.

53. Atsižvelgiant į tai, kad šalių butas yra dalus bei tai, kad nors šalių tarpusavio santykiai nėra geranoriški, negalima daryti išvados, kad sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai, darytina išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Dėl to šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto (CPK 185 straipsnis).

Dėl turto išlaikymo išlaidų

54. Šioje byloje konstatuodavus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatuotina ir tai, kad abi šalys turėjo pareigą rūpintis šiuo turtu ir jį išlaikyti, apmokėti pateiktas sąskaitas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Tokiu atveju atsakovės patirtos ir ieškovo neginčytos (CPK 12, 178 straipsniai) 498,60 Eur išlaidos, skirtos bendram nekilnojamajam turtui išlaikyti, kurios šioje byloje pagrįstos ir įrodytos (t. 1, b. l. 156-175), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 249,30 Eur kompensacija už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki ieškinio padavimo – (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl piniginės kompensacijos, susijusios su bendrų lėšų panaudojimu

57. Teismas šioje byloje pripažino, kad buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip minėta, už pastarojo nekilnojamojo turto perleidimo su šalimis buvo visiškai atsiskaityta tik 2020-09-20 (t. 3, b. l. 170-176). Aplinkybes apie pinigų skolinimą butui įsigyti patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas šalių sūnus A. R., kuris patvirtino ir apie paskolintos sumos grąžinimą. Tokiu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad 2020-09-24 pervesdama sūnui A. R. 12 000 Eur ji bendrų sutuoktinių lėšų nepasisavino, o priešingai grąžino skolą už bendro sutuoktinių nekilnojamo turto įsigijimą.

58. Kalbat apie kitas, atsakovės panaudotas (išgrynintas) pinigines lėšas, byloje pateiktas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pažyma, patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2020-10-22 atsakovei buvo mokamoms paramos išmokos už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos (t. 2, b. l. 74). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas, prašydamas kompensacijos priteisimo, bylos svarstymui neteikė duomenų, leidžiančių spręsti, apie kad ūkininko ūkis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir (ar), kad jie atitinkamą laiko tarpą jie kartu vertėsi šia veikla (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, byloje buvo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiko tarpą (26 metus), būdamas neįgalus apskritai nedirbo. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei Nacionalinės mokėjimo agentūros skiriamos paramos išmokos už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą ir atsakovės paaiškinimus, kad intensyvi ieškovo priežiūra (slauga) Kauno ir Klaipėdos klinikose pareikalavo daug išlaidų, susijusių su medicinos priemonių pirkimu ir kelionėmis į gydymo įstaigas, spręstina ir tai, kad ieškovas neįrodė, jog piniginės lėšos (nepaisant jų kilmės) buvo naudojama ne šeimos poreikiams tenkinimui, o asmeniniais atsakovės tikslais (CPK 185 straipsnis). Todėl teismas atmeta ieškovo reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją, susijusią su bendrų lėšų panaudojimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį (priešieškinį) patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

60. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-16 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3) TP-20-T-672-6269 100 proc. apimtimi atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 3-4). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-05-24 pažyma, patvirtinanti, kad už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą teisme ši tarnybą turėjo 360 Eur išlaidų (t. 3, b. l. 52-56). Be to, ieškovas teismo pasiūlymu pasitelkė ekspertą dalintino turto (buto) vertei nustatyti ir už ekspertizės paslaugas sumokėjo 242 Eur (t. 2, b. l. 148-150, t. 3, b. l. 4-5)

61. Atsakovė už pareikštus reikalavimus, sumokėjusi 54 Eur žyminio mokesčio, 2021-01-05 nutartimi buvo atleista nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo (t. 1, b. l. 116, t. 2, b. l. 6), be to, atsakovė advokatės padėjėjai už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 1 850 Eur, o taip pat patyrė 23,16 Eur už išrašų išdavimą ir 6,88 Eur pašto išlaidų (t. 2, b. l. 78-85, t. 3, b. l. 79-85). Iš viso atsakovė patyrė 1 934,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62. Ieškovas byloje buvo pareiškęs šešis turtinius ir neturtinius reikalavimus, iš kurių teismas patenkino du (dėl santuokinės pavardės ir transporto priemonės priteisimo), kas leidžia spręsti apie tai, kad ieškinys patenkintas 33 proc. apimtimi. Atsakovė priešieškinyje pareiškė septynis turtinius ir neturtinius reikalavimus, iš kurių teismas patenkino keturis (dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės; dėl santuokinės pavardės; dėl neturtinės žalos priteisimo; dėl piniginės kompensacijos už bendrą turtą išlaikymo), kas leidžia spręsti apie priešieškinio patenkinimą 66 proc. apimtimi.

63. Atsižvelgiant į byloje tenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalis, ieškovui iš atsakovės priteistina 80 Eur, o iš ieškovo atsakovei – 1 277 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Teismo vertinimu, tikslinga atlikti šalių prievolių atlyginti bylinėjimosi išlaidas viena kitai įskaitymą ir atsakovei iš ieškovo priteisti 1 197 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

64. Minėta, kad pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas į bylą, kad ieškovui yra suteikta teisinių paslaugų už 360 Eur. Kadangi ieškinys yra patenkintas iš dalies (33 proc.) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 119 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo Z. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei V. R. palikti santuokinę pavardę „R.“, ieškovui Z. R. – „R.“.

Priteisti atsakovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1 725 Eur.

Pripažinti, kad butas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti atsakovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,30 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir trisdešimties euro centų) kompensaciją už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą.

Priteisti iš ieškovo Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 277 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) atsakovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Banke; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB Luminor Banke, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.