Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1723-475/2018 pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių 2009 m. birželio 6 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 400 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už 2017 m. liepos mėnesį 400 Eur, už rugpjūčio mėnesio dvidešimt dienų 267 Eur, iš viso 667 Eur; sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise mėgėjų sodų žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant iš atsakovo už jai priklausančią ½ dalį mėgėjų sodų žemės sklypo ir sodo pastato piniginę kompensaciją 3 832 Eur; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VW TOUAREG, vertė 3500 Eur, priteisiant ieškovei iš atsakovo už jai priklausančią automobilio dalį 1 750 Eur piniginę kompensaciją; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 2 940 Eur, atsakovui ir ieškovei priteisiant po 1470 Eur vertės kilnojamojo turto; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę P., atsakovui – P.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie šalių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės ir dėl to priteisė iš jo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, ar tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį ir nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, ar pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme abi šalys pateikė paruošiamuosius procesinius dokumentus ir įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju visų bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliacinio proceso metu ieškovė pateikė naujus įrodymus: internetinio skelbimų portalo skelbiu.lt 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 6 d., 2016 m. gruodžio 13 d., 2018 m. vasario 25 d. skelbimus tolimųjų reisų vairuotojams, 2018 m. liepos 30 d. foto nuotrauką iš atsakovo V. P. internetinio puslapio, 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo SMS žinutę ieškovei, 2018 m. rugpjūčio 22 d. advokato paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), VMI 2018 m. rugpjūčio mėn. raštą Nr. (27/4-40-4E) R, prašo nurodytus įrodymus priimti į bylą. Šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priimtini įrodymai, susiję su šalių nepilnamečio vaiko interesu gauti tinkamo dydžio išlaikymą (duomenys apie galimas atsakovo pajamas). Atsisakytina priimti foto nuotrauką ir SMS žinutę, nes jos sukurtos po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

17. Atmestini apelianto argumentai dėl neteisingai įvertintų įrodymų sutuoktinių kaltės klausimu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Priešingai, nei nurodo apeliantas, jo neištikimybė gyvenant santuokoje nėra tariama. Ją atsakovas faktiškai pripažino bylos nagrinėjimo metu teigdamas, kad ieškovė vengė intymaus artumo su juo, tačiau tol, kol jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir gerai uždirbo, dėl jo neištikimybės ieškovė santuokos nutraukimo bylos nekėlė. Konkrečius neištikimybės pasireiškimo faktus pakankamai patvirtina ieškovės užfiksuotas atsakovo susirašinėjimas su moterimis telefonu, kurio jis neginčija (pvz., atsakovo teiginiai „O kad čia pasimylėjome, nematau nieko blogo, abu to norėjom“, „Tai tu su niekuo po manęs nesimylėjai?“. „Noriu jau tavęs, užmylėčiau“ ir kt.). Tokio susirašinėjimo turinys paneigia apelianto motyvą, kad su kitomis moterimis jis tik susirašinėjo.

18. Sutiktina su apeliantu, kad susirašinėjimo duomenis ieškovė gavo pažeisdama LR Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą asmens susirašinėjimo neliečiamumo principą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo jais nesiremti šalių santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Pagrindinio šalies įstatymo 28 straipsnis įpareigoja žmogų, įgyvendinant savo teises ir naudojantis laisvėmis, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Civilinio kodekso (CK) 3.26–3.36 straipsniuose įtvirtintos santuokos sudarymo teisinės pasekmės ją sudariusiems asmenims, tarp kurių, be kita ko, yra sutuoktinių lojalumas vienas kitam, pareiga remti vienas kitą moraliai ir šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalis neištikimybę preziumuoja kaip santuokos iširimą dėl kito sutuoktinio kaltės. Susirašinėjimo duomenimis ieškovė įrodinėjo ne atsakovo privataus, o jų abiejų šeimyninio gyvenimo aplinkybes. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, patvirtinančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Atsakovui neneigiant susirašinėjimo turinio tikrumo (CPK 182 straipsnio 5 punktas) bei vadovaujantis įrodymų pakankamumo principu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės ( CPK 185 straipsnis). Įstatymų leidėjui neištikimybę įtvirtinus kaip prezumpciją, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, nereikia įrodinėti, kad neištikimybė buvo šeimos iširimo priežastis. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės bendravimą su kitais vyrais. Jo teiginiai girdėjus ieškovę kalbant telefonu su kitu vyru ar vaikštant susikibus už rankų niekuo nepatvirtinti, be to, vertinant protingumo požiūriu, tokie faktai savaime neištikimybės nerodo (CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

19. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių šeimos iširimą dėl atsakovo kaltės (neteisėtus atsakovo veiksmus), pagrįstai iš jo ieškovei priteisė 1000 Eur neturtinę žalą.

20. Apelianto argumentai apie nebuvimą įrodymų, kad ieškovė patyrė nuolatinius dvasinius išgyvenimus, kad atsakovas užkrėtė ieškovę infekcine liga ir dėl to ji patyrė nepatogumus dėl sveikatos, kad jos patirti išgyvenimai trukdė įprastam gyvenimui (dirbti, užsiimti įprasta veikla), yra pertekliniai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomi sveikatos sutrikimai (pažymėtina, kad jie įrodyti medicininiais duomenimis) galėjo atsirasti ir ne dėl atsakovo kaltės, bei nenustatė, kad ieškovės patirti išgyvenimai trukdė jai dirbti ar užsiimti įprasta veikla. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad ieškovė būtų patyrusi nuolatinius dvasinius išgyvenimus, tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė jokių neigiamų jo neištikimybės padarinių. Ieškovė paaiškino, kad dėl to nukentėjo jos savivertė, ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrįstu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jog tokie išgyvenimai įrodo ieškovei padarytos neturtinės žalos faktą, o nustatyta atsakovo kaltė – ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų jo veiksmų ir neturtinės žalos. Į kitus apelianto nurodomus veiksnius (sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, nukentėjusio ir kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį) faktiškai atsižvelgta, prašomą priteisti 3000 Eur neturtinę žalą sumažinant iki 1000 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

22. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš jo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacine tvarka patikrintame sprendime nurodyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) krovinių padalinio vadovu, jo mėnesinis darbo užmokestis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. sudarė 380 Eur, 2018 m. vasario mėn. – 400 Eur. Iš VSDFV 2018 m. duomenų matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos 2018 m. kovo–lapkričio mėnesiais sudarė 400 Eur (CPK 179 straipsnis). Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą pajamų iš darbo užmokesčio dydį. Teismui padalinus santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas mėgėjų sodų žemės paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0598 ha (vertė 1 292 Eur), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vertė 6 372 Eur), automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 500 Eur). Atsakovas turi 5 582 Eur finansinį įsipareigojimą ieškovei, t.y. pareigą sumokėti piniginę kompensaciją pagal apeliacine tvarka vertinamą teismo sprendimą už atsakovo nuosavybėn priteistą nekilnojamąjį turtą ir automobilį. Atsakovui priteista kilnojamojo turto už 1470 Eur. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys apeliacine tvarka neapskųstos. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš VSDFV 2018 m. duomenų matyti, kad ieškovės darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. sudarė 568,95 Eur, vasario mėn. – 560,36 Eur, kovo mėn. – 582,77 Eur, balandžio mėn. – 558,18 Eur; gegužės mėn. 521,19 Eur; birželio mėn. – 431,60 Eur; šį mėnesį ieškovė papildomai gavo 74,92 Eur iš VSDFV, liepos mėn. – 513,65 Eur, rugpjūčio mėn. – 541,67 Eur, rugsėjo mėn. – 510,05 Eur; spalio mėn. – 553,13 Eur; lapkričio mėn. – 565,60 Eur (CPK 179 straipsnis). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Pramonė pr. 1-28, Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2008 m. rugsėjo 8 d. atliktą masinį vertinimą yra 38 227 Eur. Ginčijamu sprendimu padalinus santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, atsakovas jai turi sumokėti 5 582 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovei teismo sprendimu priteista kilnojamojo turto už 1470 Eur. Tai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį.

23. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas, nevertindamas, jog pažeidimai dėl galimai slepiamų mokesčių atsakovo darbovietėje nenustatyti, padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, Pažymėtina, kad įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis). Apeliantas 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, uždirbo 1300-1500 Eur, tačiau oficialiai būdavo deklaruojamas minimalus darbo užmokestis. Po bylos iškėlimo pablogėjus sveikatai dėl stuburo išvaržų pradėjo dirbti krovinių padalinio vadovu, jo darbo užmokestis yra minimalus. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu darbdavio vadovas jam sumoka už pietus, perka kurą, kad darbo tikslais vyksta į komandiruotes į užsienį, tačiau nepateikė duomenų apie gautus dienpinigius, išmokėtus į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė VMI raštą, kuriame nurodyta, kad V. P. 2017 m. deklaracijoje deklaravo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas; dienpinigius, išmokėtus į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, ir privalomai registruotino kilnojamojo daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neteikė visų duomenų apie visas savo gautas pajamas, todėl laikytina, kad apelianto pajamos yra didesnės nei minimali alga, o jo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės (CPK 185 straipsnis).

24. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl kritiškai įvertintos aplinkybės, jog atsakovas nebegali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir gauti didesnes pajamas ryšium su stuburo išvarža – stuburo pakitimai jam nustatyti dar 2004 m. rugpjūčio 23 d., o dirbti tolimųjų reisų vairuotoju apeliantas liovėsi tik pradėjus santuokos nutraukimo procesą. 2018 m. sausio 22 d. medicininis išrašas taip pat nepatvirtina, kad atsakovui yra nustatyti kokie nors apribojimai dirbti tokį darbą. Be to, apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu neieško kito geriau apmokamo darbo.

25. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 542,65 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė, iš kurios matyti, kad ieškovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties. Ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos aprangai (nors vaikas auga, 4 striukės per metus, visų sezonų avalynė įprastai kasmet neperkami, tokio amžiaus vaikui kiekvieną mėnesį neperkama drabužių ir avalynės už 124 Eur), maistui (vaikas lanko darželį, todėl ten darbo dienomis gauna pilnavertį maistą), higienos prekėms. Ieškovė nurodė mėnesines būsto išlaikymo išlaidas 45 Eur, tačiau pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui. Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams ir vitaminams išleidžiama po 20 Eur, kadangi įprastai vienos vaistų ir vitaminų pakuotės užtenka ilgiau negu vieną mėnesį, o šalių vaikui nenustatyti specialieji poreikiai. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos laisvalaikio poreikiams po 81,41 Eur, gimtadienio ir Kalėdų dovanoms po 13,33 Eur per mėnesį. Šios išlaidos, viena vertus, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikta tik dalis įrodymų), kita vertus, aiškiai per didelės ir perteklinės. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė įrodymais nepagrindė realių sūnaus poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl septynių metų vaikui reikalingos 550 Eur išlaikymo sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400 Eur per mėnesį suma.

27. Pažymėtina, kad šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šaliai, su kuria gyvena vaikas, tenka ir ateityje neabejotinai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, apelianto galimybes dirbti geriau apmokamą darbą, jis daugiau turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš dalies sutiktina su apeliantu, kad, esant 400 Eur vaiko būtiniesiems poreikiams, 300 Eur iš atsakovo priteistas išlaikymas yra per didelis, todėl egzistuoja pagrindas jį sumažinti iki 220 Eur per mėnesį (CK 3.192 straipsnis).

Dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo

28. CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

29. Priežastimi, dėl kurios sprendimo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už natūra atsakovui tenkantį turtą vykdymą apeliantas prašo išdėstyti 24 mėnesiams, jis įvardija negalimumą šį turtą padalinti natūra abiems šalims, pakankamai didelę kompensacijos sumą fiziniam asmeniui ir turto priverstinio realizavimo grėsmę atsakovui liekant be gyvenamojo būsto, neišgalint sumokėti priteistos sumos, kai ieškovė gyvenamąjį būstą turi.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešieškinyje nurodytą negalimumą turtą padalinti natūra bei siūlymą išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją atsakovas privalėjo įvertinti tokį pasiūlymą teikdamas, todėl sprendžia, kad piniginės kompensacijos mokėjimo išdėstymas jam suteiktų nepagrįstą pranašumą ir pažeistų ieškovės interesą gauti adekvatų (priteistą viena pinigine suma) atlyginimą už kitam sutuoktiniui natūra atitenkantį bendrą turtą, be kita ko – atsakovo pageidavimu jam paskirtą didesnę šio turto dalį. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai apeliuoja į natūrinio padalinimo negalimumą. Ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama, atsakovas rėmėsi tik tuo, kad tokiu atveju šalims tektų gyventi viename name. Jis nepagrįstai remiasi ir socialiniu teisingumu motyvuojant ieškovės turimu būstu, nes šis būstas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Nutarties dalyje dėl išlaikymo priteisimo aptarti įrodymai patvirtina, kad priteista 5582 Eur piniginė kompensacija atsakovui neturėtų būti per didelis finansinis įsipareigojimas, kurio jis negalėtų įvykdyti (22-24 punktai). Šį įsipareigojimą atsakovas prisiėmė savo rizika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai atsakovas padarė įvertinęs savo finansines galimybes tokį įsipareigojimą įvykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie šalių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl vaiko poreikių, todėl ši sprendimo dalis pakeistina, sumažinant priteistą išlaikymo sumą iki 220 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Išlaikymo sumos sumažinimas ženkliai nekeičia pirmosios instancijos apskaičiuoto ieškinio reikalavimų tenkinimo proporcingumo, todėl, atsižvelgiant į kartu su ieškove gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus, pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nekoreguotinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu, ir 130 Eur žyminį mokestį (t. 3 b. l. 14-15). Ieškovė prašo priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 1,23 Eur pašto išlaidų (t. 3 b.l. 35, 39). Šioje byloje taip pat patirtos 6,53 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

34. Šios išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad yra iš dalies patenkintas vienas iš keturių apelianto reikalavimų, todėl jam iš ieškovės priteistina ¼ dalis (75 Eur) apeliacinio skundo parengimo išlaidų ir 3 procentų žyminis mokestis (28,80 Eur) nuo 80 Eur sumos, kuria sumažintas išlaikymo dydis (80x12x3/100; CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, yra neadekvačios apelianto patirtoms išlaidoms (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, kad ieškovės atstovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos sumažintinos iki 500 Eur, jai priteistinos ¾ šios sumos dalys (375 Eur) ir 1,23 Eur pašto išlaidų. Įskaičius šalių vienai kitai mokėtinas sumas (28,80+75 ir 375+1,23), iš atsakovo ieškovei priteistina 272,43 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (376,23-103,80). Atsižvelgiant į tai, kad ¼ dalis procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sudarytų mažiau nei 3 Eur, valstybei iš atsakovo priteistina 4,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (6,53/4x3; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą, iš atsakovo V. P. nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui kas mėnesį priteistą sumą sumažinant iki 220 (dviejų šimtų dvidešimt) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,43 (du šimtus septyniasdešimt du Eur 43 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,89 (keturis Eur 89 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.