Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant 15 MGL (564,90 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 24 d.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas ir prokuroras prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkinti. Nuteistasis paaiškino, kad visą šį laikotarpį įsidarbinti jam trukdo viršsvoris ir nugaros skausmas. Neturi lėšų sumokėti įmoką, stovi darbo biržoje. Taip pat laukia vizito pas gydytoją dėl depresijos. Susidėjo viskas: viršsvoris, nugara, spaudimas dėl įmokų. Iš probacijos prieš savaitę sužinojo apie padarytą administracinį nusižengimą, tačiau automobilį pardavė prieš tris metus ir to nusižengimo nepadarė. Vengė atvykti probacijos tarnybą, nes neturėjo lėšų mokėti įmokų į nukentėjusiųjų fondą. Į teismo posėdį neatvyko iš baimės. Tėvas žadėjo padėti sumokėti įmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo auklėjamojo poveikio priemones ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To pačio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. V. J. buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo tvarka bei teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą. 2017 m. rugsėjo 5 d. atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant „Oasys“ metodiką, jis priskirtas vidutinės rizikos grupei (balų skaičius padidėjo iki 60). Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi jam skirtas papildomas įpareigojimas - dalyvauti elgesio pataisos programose. Šio papildomo įpareigojimo V. J. nėra pažeidęs, taip pat yra pervedęs 80 eurų į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. 2019 m. gegužės 22 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio l dalį 100 eurų bauda už neeksploatuojamo automobilio laikymą bendrojo naudojimo vietoje. Be to, jis 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. liepos 22 d. kviečiamas neatvyko į probacijos tarnybą.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. J., nepaisant probacijos tarnybos pastangų, be pateisinančių priežasčių nevykdo bendrųjų probacijos pareigų, nemoka įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tokiu būdu keldamas abejones dėl jo siekio pasitaisyti. Tačiau atsižvelgiant į jo teisme duotus paaiškinimus, pažadą sumokėti likusią įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, į tai, kad kitus teismo paskirtus įpareigojimus jis vykdo, teismas šį kartą dar mano, kad nuteistasis V. J. savo pastangų dėka (vykdydamas probacijos pareigas ir nedarydamas teisės pažeidimų) dar gali išvengti pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tuo būdu Probacijos tarnybos teikimas V. J. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. J. netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.